suomija

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos sprendimas įstoti į NATO nepagerins Europos saugumo. „Nesame įsitikinę, kad Suomijos ir Švedijos įstojimas į NATO kaip nors sustiprins ar pagerins saugumo architektūrą mūsų žemyne“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Suomija ir Švedija nusiteikusios atsisakyti dešimtmečius gyvavusios nesijungimo prie karinių blokų politikos ir įstoti į NATO, padidėjus nuogąstavimams dėl potencialios Rusijos agresijos.

Rusija pirmadienį perspėjo, kad Suomijos ir Švedijos apsisprendimas stoti į NATO karinį aljansą yra „didelė klaida“. „Tai eilinė didelė klaida, atnešianti toli siekiančių pasekmių“, – Rusijos naujienų agentūros citavo užsienio reikalų ministro pavaduotoją Sergeju Riabkovą. „Bendras karinės įtampos lygis padidės, nuspėjamumo šioje srityje liks mažiau“, – pridūrė jis. – Gaila, kad sveikas protas aukojamas dėl kažkokių pamėkliškų idėjų, ką reikėtų daryti esant dabartinei padėčiai.

Suomijos ir Švedijos parlamentai pirmadienį pradėjo svarstyti abiejų šalių planus įstoti į NATO, kaimynėms ketinant jau šią savaitę pateikti paraiškas prisijungti prie Vakarų karinio aljanso, padidėjus Rusijos agresijos grėsmei. Suomija sekmadienį oficialiai paskelbė ketinanti įstoti į NATO, o Švedijos valdančioji partija irgi pranešė remianti narystę Aljanse, todėl tikėtina, kad abi šalys prašymus pateiks kartu.

Švedijos premjerė Magdalena Andersson teigė, kad jei Švedija būtų vienintelė šalis Baltijos regione, kuri nepriklausytų NATO, šalis karo atveju taptų itin pažeidžiama, rašo „Sky News“. Ministrė pridūrė, kad sprendimas prisijungti prie Aljanso užtikrintų Švedijos saugumą.

Švedijos valdančioji Socialdemokratų partija sekmadienį pareiškė, kad pritaria šalies prisijungimui prie NATO, taip atsisakydama dešimtmečius trukusios priešpriešos ir atverdama kelią šiai Skandinavijos valstybei teikti paraišką dėl narystės aljanse.

Suomijos vyriausybė priėmė istorinį sprendimą įstoti į NATO, sekmadienį per spaudos konferenciją paskelbė šalies prezidentas Sauli Niinisto (Saulis Nynistė) ir premjerė Sanna Marin (Sana Marin). Per televizijos tiesiogiai transliuotą spaudos konferenciją S. Niinisto sakė, kad saugumo padėtis regione iš pagrindų pasikeitė, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas vasario 24-ąją pasiuntė kariuomenę į kaimyninę Ukrainą.

Derybos, kuriose siekiama išsklaidyti Turkijos abejones dėl Suomijos ir Švedijos planų stoti į NATO, „sėkmingai juda pirmyn“, sekmadienį pareiškė Kroatija, kelioms aljanso narėms tikintis, kad dvi Šiaurės šalys greitai prisijungs prie organizacijos.

Praėjusią savaitę Maskva atliko mokėjimus dviejų JAV doleriais denominuotų Rusijos valstybės obligacijų, kurių išpirkimo terminas yra 2022 ir 2042 m., o bendra vertė siekia 650 mln. dolerių (616 mln. eurų), turėtojams. Rusija pasinaudojo JAV sankcijų išimtimi, pagal kurią leidžiama atlikti mokėjimus už Rusijos valstybės skolos obligacijas iš Iždo leidžiamų šaltinių, į kiekvieną konkretų atvejį atsižvelgiant atskirai.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto šeštadienį telefonu pasikalbėjo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl savo šalies ketinimų teikti paraišką įstoti į NATO, pranešė jo kanceliarija. „Pokalbis buvo tiesus ir atviras, jis vyko be apsunkinimų. Laikytasi pozicijos, kad svarbu vengti įtampos“, – prezidentūra citavo S. Niinisto ir pridūrė, kad pokalbį inicijavo Suomijos vadovas.

Rusija yra pasirengusi pirma pradėti branduolinį smūgį, „jei kils grėsmė šalies egzistavimui“, praneša Unian, cituodama Rusijos Dūmos deputatą Aleksejų Žuravlevą. Jis taip pat pridūrė, kad Suomija bus sunaikinta, jei ji bandys stoti į ginkluotą konfrontaciją su Rusija kaip NATO dalis. Jis tokius pareiškimus išsako po to, kai buvo pranešta apie Suomijos siekį prisijungti prie NATO. „Rusija gali duoti pirmąjį branduolinį smūgį.

Rusijos pajėgos toliau tęsia Mariupolio plieno gamyklos „Azovstal“ šturmą. Pranešama, kad rusai gamyklą apšaudo bombomis, naudoja sunkiąją artileriją. Be to, Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša, kad Rusija ruošiasi pulti tris miestus Ukrainos rytuose.

Rusija ateinantį savaitgalį sustabdys elektros tiekimą Suomijai, penktadienį pranešė energiją eksportuojanti bendrovė, padidėjus įtampai dėl Helsinkio planų įstoti į NATO ir Maskvos karinės kampanijos Ukrainoje. „Esame priversti sustabdyti elektros importą nuo gegužės 14 dienos, – nurodė Suomijoje veikianti „RAO Nordic“, valdoma Rusijos valstybinės energetikos milžinės „Inter RAO“ ir pridūrė, kad negavo apmokėjimo už gegužę parduotą energiją.

Suomija jau nusprendė tapti NATO nare, o panašu, kad paskui ją prie Aljanso prisijungs ir Švedija. Skandinavijos sunkiasvorių prisijungimas prie NATO leis ramiau atsikvėpti ir Baltijos šalims. Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas Pocius giria suomių kariuomenės pasiruošimą ir lygina tautos valią su Ukraina. Suomijos karinius pajėgumus A. Pocius aptarė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“. Suomija tikrai nėra ta valstybė, kuri nors ir nedidelė, tačiau būtų su silpna kariuomene.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį pareiškė, kad Ankara neturi „teigiamos nuomonės“ dėl Suomijos ir Švedijos galimybės įstoti į NATO, ir apkaltino šias Skandinavijos šalis suteikiant prieglobstį kurdų kovotojams. „Neturime teigiamos nuomonės. Minimos Skandinavijos šalys yra tarsi svečių namai teroro organizacijoms“, – po penktadieninių pamaldų Stambule žurnalistams sakė R. T. Erdoganas.

Suomijos aukščiausio lygio politikai buvo įspėti, kad Rusija jau penktadienį gali nutraukti gamtinių dujų tiekimą šiai prie NATO prisijungti besiruošiančiai Skandinavijos valstybei, skelbia Suomijos leidinys „Iltalehti“. Jis tvirtina, kad Suomijos vyriausybė kol kas šios informacijos niekaip nekomentavo, ir pabrėžia, kad jei rusiškų gamtinių dujų tiekimas būtų nutrauktas, tai sukeltų „gana rimtų problemų“ kai kurioms pramonės šakoms ir maisto produktų gamybai.

Suomijos sprendimas prisijungti prie NATO jau sulaukė atsakomųjų Rusijos perspėjimų, rašo „Sky news“. Rusijos ambasadoriaus prie JT pavaduotojas Dmitrijus Polanskis pareiškė, kad Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO „reikš tam tikrus veidrodinius žingsnius iš Rusijos pusės“. „Jei tose teritorijose bus NATO dalinių, šios teritorijos taps taikiniu – arba galimu taikiniu – smūgiui“, – „UnHerd“ pareiškė jis. Suomija šiandien paskelbė, kad pateiks paraišką tapti NATO nare.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas palaiko Suomijos sprendimą prisijungti prie NATO, ketvirtadienį pranešė prezidento kanceliarija. „Prezidentas pareiškė, kad Prancūzija visokeriopai remia Suomijos suverenų pasirinkimą greitai prisijungti prie NATO“, –  Eliziejaus rūmai pranešė po E. Macrono ir Suomijos prezidento Sauli Niinisto (Saulio Nynistės) pokalbio telefonu.

Rusijos aiškinimai, kad karą su Ukraina pradėjo tam, kad NATO nepriartėtų prie jos sienų, atsisuko prieš pačią agresorę. Suomijos prezidentas ir premjerė ketvirtadienį paskelbė, kad pritaria šalies prisijungti prie aljanso. Oficialus sprendimas turėtų būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Šiuo pavyzdžiu seka ir Švedija – savo poziciją dėl stojimo ji ketina paskelbti sekmadienį. Šių dviejų šalių prisijungimas prie aljanso sustiprins ne tik jį, bet ir Baltijos regiono saugumą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pareiškė, kad Berlynas „visokeriopai“ rems Suomijos siekį įstoti į NATO, šios Šiaurės valstybės vadovams pritarus neatidėliotinam prisijungimui prie gynybinio aljanso. „Sveikinu Suomijos sprendimą pasisakyti už neatidėliotiną šalies stojimą į NATO. Per pokalbį telefonu su prezidentu [Sauli] Niinisto (Sauliu Nyniste) patikinau Suomiją, kad Vokietijos vyriausybė ją visokeriopai rems“, – per „Twitter“ parašė O. Scholzas.

Rusija dar penktadienį gali nutraukti dujų tiekimą Suomijai dėl jos ketinimo prisijungti prie NATO, praneša Suomijos žiniasklaida. Kaip rašo suomių portalas „Iltalehti“, Rusija dar penktadienį gali imtis atsakomųjų veiksmų dėl Suomijos noro prisijungti prie NATO. Portalo kalbinti šalies politikai pranešė, kad gavo įspėjimą, jog Rusija penktadienį gali nutraukti dujų tiekimą šaliai. Anot minėto portalo, Suomija oficialiai kol kas nekomentuoja šio klausimo.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Suomijos sprendimas stoti į NATO reikš „neabejotinai“​​​​​​ grėsmę Rusijai. Kartu, jo teigimu, visi nori išvengti tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo. „Tolimesnė NATO plėtra nepadarys mūsų žemyno stabilesnio ir saugesnio“, – žurnalistams Rusijoje aiškino D. Peskovas. Jis taip pat sulaukė klausimo, ar Kremlius įvertino, kad kitos kaimyninės valstybės gali papildyti NATO gretas dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Suomijos ir Švedijos prisijungimas prie NATO butų „didelis galvos skausmas“ Rusijai, sako Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.  „Žiūrint į elementarią aritmetiką, dabar turime 30, turėsime 32 valstybes. Bet jei žiūrime į daugiau skaičių, tai turėsime labai rimtą pajėgumą pas save, nes Suomijos, Švedijos ginkluotosios pajėgos, ypatingai Švedijos ekonominis potencialas ir valstybės potencialas vystyti ginkluotąsias pajėgas yra didelis galvos skausmas, ir ne tik galvos, Rusijai.

Švedijos laikraštis „Expressen“ tvirtina, kad Švedija pirmadienį pateiks paraišką prisijungti prie NATO.  „Vyriausybė pirmadienį rengia papildomą posėdį, kad priimtų oficialų sprendimą dėl Švedijos paraiškos NATO. Iš karto po susitikimo paraiška bus pateikta, jei neatsitiks nieko nenumatyto, „Expressen“ sakė šaltiniai. Tuo metu Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir premjerė Sanna Marin ketvirtadienį pareiškė paramą šalies stojimui į NATO.

Suomijos sprendimas įsitraukti į NATO turės didelį ir labai pozityvų poveikį Baltijos jūros regiono saugumui, o ši šalis bus ne tik saugumo vartotoja, bet ir kūrėja, sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala. Pasak L. Kojalos, toks suomių žingsnis gerokai padidins ir Baltijos šalių saugumą, išplės strateginį gylį, nes Suomija yra labai pajėgi ne tik gintis pati, bet ir padėti sąjungininkams.

Suomijai įstojus į NATO, Lietuva taps labiau apginama, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Be jokios abejonės, Lietuvai tai irgi yra labai strategiškai svarbu, nes tapsime labiau apginami, sustiprinsime savo regioninį saugumą, turėsime daugiau strateginio gylio“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras. „Vieni pliusai mūsų saugumo požiūriu“, – pridūrė jis.

Suomijos vadovams ketvirtadienį pareiškus paramą šalies narystei NATO, Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sveikina suomius su „istorine diena“ bei sako laukianti tokio pat Švedijos sprendimo. „Labai sveikinu Suomijos vadovų išsakytą poziciją jungtis į NATO. Suomijos prisijungimas labai smarkiai sustiprintų ir Aljansą, ir Baltijos šalių saugumą. Tad šiandien džiaugiuosi šia istorine, nuostabia diena ir su nekantrumu laukiu Švedijos sprendimo“, – BNS perduotame komentare sakė premjerė.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Suomijos prisijungimas prie NATO dramatiškai pakeistų saugumo situaciją Baltijos regione. Taip jis kalbėjo Suomijos vadovams oficialiai išsakius paramą narystei Aljanse. „Saugumo situaciją tai pirmiausia keičia Baltijos regione dramatiškai. (...) Tai yra didžiulis Aljanso sustiprinimas ir didžiulis Baltijos regiono sustiprinimas“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė G. Landsbergis.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto ir ministrė pirmininkė Sanna Marin ketvirtadienį išplatintame pareiškime paskelbė remiantys stojimą į NATO. „Suomija turi skubiai pateikti paraišką dėl narystės NATO“, – cituojami Suomijos prezidentas S. Niinisto ir ministrė pirmininkė S. Marin visuomeninio transliuotojo YLA tinklapyje. „Tapusi NATO nare, Suomija sustiprintų visą gynybinį Aljansą.

Suomijos prezidentas Sauli Niinisto trečiadienį pareiškė, kad jo šalies įstojimas į NATO „nebūtų  prieš nieką nukreiptas“, nors kaimyninė Rusija perspėjo to nedaryti. „Stojimas į NATO nebūtų prieš nieką nukreiptas. Tai nėra žaidimas, kur vieno pergalė reiškia kito pralaimėjimą“, – sakė prezidentas per ceremoniją, kurios metu Suomija pasirašė politinę deklaraciją dėl savitarpio pagalbos  su Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Johnsonu.

Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria kviečia Suomiją ir Švediją teikti paraiškas dėl narytės NATO, žada greitą ratifikavimą. Už dokumentą balsavo 88 Seimo nariai, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Rezoliuciją inicijavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkė Laima Liucija Andrikienė.

Daugiau nei trys ketvirtadaliai Suomijos gyventojų dabar palaiko šalies stojimą į NATO, rodo pirmadienį paskelbti naujos apklausos duomenys, Rusijos invazijai į Ukrainą pakeitus gyventojų nuomonę dėl narystės Vakarų gynybiniame aljanse. Suomijoje ir kaimyninėje Švedijoje narystę NATO paprastai palaikydavo 20–30 proc. visuomenės, tačiau pastaraisiais mėnesiais nuotaikos pasikeitė.

Euro zonai ir visai Europos Sąjungai (ES) kovojant su Rusijos invazijos į Ukrainą paskatinta sparčiai kylančia infliacija, Suomijos centrinio banko vadovas Olli Rehnas pirmadienį pareiškė, kad Europos Centriniam Bankui (ECB) savo bazinę palūkanų normą reikėtų padidinti jau liepą. ECB ilgą laiką nekeičia palūkanų normų, kurios jau nemažai metų yra istoriškai žemos, taip siekdamas paremti silpną Europos ekonomiką.

Rusijos karinis sraigtasparnis trečiadienį pažeidė Suomijos oro erdvę, pranešė suomių Gynybos ministerija, šaliai svarstant vis labiau tikėtina tampančią galimybę paduoti paraišką dėl narystės NATO. Suomijos premjerė Sanna Marin trečiadienį pareiškė, kad Helsinkiui pateikus prašymą – su kaimynine Švedija ar be jos – stojimo procesas galėtų būti užbaigtas kuo greičiau.

 Estijos ir Suomijos dujų perdavimo tinklų operatoriai „Elering“ ir „Gasgrid Finland“ pasirašė sutartį dėl plaukiojančio suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo bendros nuomos ir bendro valdymo, kad būtų galima užtikrinti patikimą abiejų šalių apsirūpinimą dujomis ir atsisakyti jų tiekimo vamzdynais iš Rusijos. „Elering“ valdybos pirmininkas Taavis Veskimagis pabrėžė, kad šis susitarimas suteikia aiškumo svarbiausiai SGD tiekimo grandžiai – plaukiojančiam terminalui.

Suomijos bendrovių konsorciumas pirmadienį paskelbė, kad nutraukia sutartį su Rusijos valstybine korporacija „Rosatom“ dėl trečiosios atominės elektrinės Suomijoje statybos, tokį sprendimą motyvuodamas rizikomis, susijusiomis su karu Ukrainoje. Projektą vystančios bendrovės pranešime „Fennovoima“ nurodoma, kad tokį sprendimą lėmė tai, kad „Rosatom“ padalinys „RAOS Project“ pastaraisiais smarkiai vėlavo įgyvendinti projektą ir nesugebėjo įvykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.

Estijos ekonomikos ir infrastruktūros ministras Taavi Aasas ir Suomijos ekonomikos ministras Mika Lintila pasirašė tarpusavio supratimo memorandumą dėl šalių bendradarbiavimo įgyvendinant suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo projektą. Bendrą projektą planuojama įgyvendinti ne vėliau kaip šiais metais, išsinuomojant plaukiojantį terminalą, kurio išdujinimo pajėgumas būtų ne mažesnis kaip 30 teravatvalandžių per metus.

Narystę NATO svarstanti Suomija ketvirtadienį pasveikino Aljanso pažadą apsaugoti šią Šiaurės Europos šalį nuo bet kokio Rusijos kišimosi galimo jos stojimo į gynybinį bloką metu. Suomija ir Švedija – kol kas nepriklausančios jokiai karinei organizacijai – svarsto galimybę siekti narystės NATO kaip atgrasymo nuo potencialios Rusijos agresijos po to, kai Maskva pradėjo karą Ukrainoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ketvirtadienį nurodė, kad Suomija ir Švedija būtų sutiktos išskėstomis rankomis ir galėtų gana greitai tapti jos narėmis, jeigu nuspręstų jungtis prie 30 šalių gynybinės organizacijos. J. Stoltenbergo pareiškimas nuskambėjo Suomijos ir Švedijos gyventojams vis labiau pritariant narystei NATO po to, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje.

Lietuva ruošiasi iš Suomijos pirkti patrulinių laivų, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. Pasak ministerijos, susitikimo su Suomijos gynybos ministerijos įsigijimų generaliniu direktoriumi Raimo Jyväsjärvi metu Lietuvos viceministras Vilius Semeška aptarė „Jehu“ klasės patrulinių laivų pardavimą Lietuvai. Dėl jų įsigijimo susitarimas turėtų būti pasirašytas artimiausiu metu.

Kroatijos prezidentas pareiškė, kad šalies parlamentas „neturėtų ratifikuoti kieno nors stojimą į NATO, kol nebus išspręsti reikalai Balkanuose. Skandalingais pareiškimais garsėjantis Zoranas Milanovičius pratrūko kalbėdamas apie galimą Suomijos ar Švedijos stojimą į NATO aljansą.

Suomijos sprendimas trečdaliu apriboti jungčių su Rusija pralaidumą Lietuvos sistemos stabilumui bei elektros kainoms poveikio neturės, teigia „Litgrid“.  „Šis „Fingrid“ (elektros perdavimo tinklų operatorės – BNS) sprendimas neturės poveikio Lietuvos elektros energetikos sistemos stabiliam veikimui“, – BNS teigė „Litgrid“ komunikacijos projektų vadovas Tadas Markevičius.

Suomijos elektros perdavimo tinklų operatorė „Fingrid“ penktadienį pranešė nuo balandžio 24-osios apribosianti jungčių su Rusija pralaidumą, sumažindama importo iš Rusijos į Suomiją pajėgumus nuo 1300 iki 900 megavatų (MW). „Perdavimo pajėgumai tarpvalstybinėse jungtyse su Rusija bus apriboti siekiant užtikrinti elektros energijos sistemos saugumą“, – teigiama pranešime.

Dar nepasibaigęs karas prieš Ukrainą jau dabar keičia Europos saugumo sanklodą. Šio žemės drebėjimo epicentras yra Helsinkis. Vos prieš metus prie NATO aljanso norėjo prisijungti tik ketvirtadalis suomių, o dabar tokių – trys penktadaliai. Vyriausybės ataskaitos apie „pakitusią saugumo aplinką“ formuluotės, vertinant pagal suomių standartus, yra tiesiog svilinančios: „Rusija kelia pavojų visos Europos saugumui ir stabilumui“. Oficialaus sprendimo laukiama apie vidurvasarį.

Šiaurės šalių prisijungimas prie NATO pagerintų saugumo situaciją Baltijos regione, Jungtinės Karalystės finansų, ekonomikos ir politikos dienraščiui „Financial Times“ teigė prezidentas Gitanas Nausėda, ragindamas Švediją bei Suomiją nedelsiant siekti narystės NATO.    Jis atmetė Rusijos grasinimus didinti savo karinį kontingentą Baltijos regione ir dislokuoti jame branduolinių ginklų, jei Suomija ir Švedija įstotų į Aljansą.

Viena Suomijos ministrė penktadienį pareiškė, kad „labai tikėtina“, jog jos šalis pateiks prašymą įstoti į NATO, nors keliomis valandomis anksčiau Rusija perspėjo, kad Helsinkis ir Stokholmas sulauks neįvardytų „pasekmių“, jeigu prisijungs prie karinio aljanso. Suomijos premjerė trečiadienį sakė, kad jos šalis gali „per kelias savaites“ apsispręsti dėl NATO narystės, o Švedijoje taip pat vyksta atitinkamos diskusijos.

Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį perspėjo dėl neįvardytų „pasekmių“, jei Suomija ir Švedija įstotų į JAV vadovaujamą NATO gynybos aljansą po to, kai Maskva pasiuntė karius į Ukrainą. Dėl Maskvos karo Ukrainoje Suomijoje ir Švedijoje smarkiai pasikeitė visuomenių ir politikų nuomonė dėl ilgai vykdytos karinio neprisijungimo politikos.

Švedija ir Suomija svarsto galimybę formaliai tapti NATO narėmis, o šių šalių sprendimo tikimasi artimiausiu metu. Kai kurie ekspertai mano, kad Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje.

Švedijos ir Suomijos prisijungimas prie NATO Rusijai būtų kur kas skausmingesnis nei pralaimėjimas Ukrainoje, o Lietuvai tai būtų labai pozityvi pasekmė, mano tarptautinio saugumo ekspertas ir konfliktų valdymo specialistas Gražvydas Jasutis.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Suomijos ir Švedijos ketinimais tapti narėmis. Rusija pagrasino, kad šioms Šiaurės šalims tapus Aljanso dalimi, dislokuotų branduolinį ginklą Baltijos jūros regione, tačiau I. Šimonytė teigia, kad šiuose Kremliaus grasinimuose nieko naujo nėra. „Game changeris, yra toks žodis.