sukčiai

Sukčiai ir vėl siaučia prisidengdami Lietuvos pašto vardu. Šį kartą jie bando gyventojus suvilioti melagingomis žinutėmis apie siuntas. Šiuo metu sukčiai itin aktyviai siunčia gyventojams žinutes dėl išperkamųjų siuntų. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Apgaulės sistema veikiai taip: gyventojas gauna SMS žinutę, kad siunta atvyko į paštomatą ir yra kviečiamas ją atsiimti.

Finansų konsultantu apsimetęs vyras iš sostinės gyventojos išviliojo daugiau nei 19 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį Vilniaus apskrities VPK gavo 1947 metais gimusios moters pranešimą, kad nuo sausio 16 iki vasario 23 dienos Vilniuje nepažįstamas asmuo, prisistatęs finansų konsultantu, iš jos banko sąskaitos apgaule išviliojo 19,2 tūkst. eurų.  Policija surinko medžiagą dėl sukčiavimo.

Lietuvos paštas atkreipia dėmesį į pastaruoju metu pradėtus vykdyti naujo tipo sukčiavimus. Jais siekiama išvilioti pinigus, pasitelkiant išperkamųjų siuntų siuntimą atsitiktiniams gyventojams. Išperkamoji siunta – tai siunta, už kurią siuntėjo nurodytą sumą siuntos gavėjas sumoka jos atsiėmimo paštomate ar atvykus kurjeriui metu. Sukčiavimo scenarijus paprastas – siunčiamos menkavertės siuntos atsitiktiniams gyventojams.

Sukčių pasipelnymo šaltiniu tapo du sostinės senjorai – iš jų apgaule bendrai išviliota 10 171 euras. Kaip praneša Vilniaus apskrities policija, šeštadienį policija gavo 1938 metais gimusios moters pranešimą, kad vasario 21 d. apie 13.30 val. Vilniuje dvi nepažįstamos moterys apgaule iš jos išviliojo 2 000 eurų. Tą pačia dieną į policijos pareigūnus kreipėsi ir ar vienas sukčių apgautas, 1942 metais gimęs senolis.

Ant sukčių kabliuko užkibusi Klaipėdos gyventoja prarado 13,4 tūkst. eurų. Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, penktadienį į policiją kreipėsi 1956 metais gimusi moteris, kuri nurodė, jog šių metų vasario 12 dieną, pareiškėjai bendraujant per programėlę su nepažįstamu asmeniu, apgaulės būdu iš jos buvo išviliota 13,4 tūkst. eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Pasvalio rajone sukčiai iš senjoro išviliojo daugiau nei 5 tūkst. eurų. Kaip skelbia Panevėžio apskrities policija, penktadienį apie 13.32 val. Pasvalio rajone, Saločių miestelyje vyras, gimęs 1943 metais, pranešė, kad ketvirtadienį apgaule iš jo banko sąskaitos buvo išviliota 5430,16 eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kone viena iš didžiausių ne vieno gyventojo baimių yra prarasti savo pinigus. Todėl nenuostabu, kad bet koks neaiškus lėšų nuskaičiavimas nuo sąskaitos banke kaip reikiant išgąsdina. Vienas asmuo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino, kad dirbdamas pastebėjo iš savo asmeninės „Swedbank“ sąskaitos atliktą 42,74 euro mokėjimą. Jis nurodė, kad nieko neužsisakė, jokių paslaugų prenumeratų neturi ir teiravosi, kas tai galėtų būti ir ką tokiu atveju daryti.

Lietuvos policija perspėja gyventojus: šiais metais sukčiai dar smarkiau gviešiasi į žmonių pinigus, vien per sausį pareigūnai pradėjo daugiau nei pusę tūkstančio ikiteisminių tyrimų: tai yra dviem trečdaliais daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Sukčiai nuolat siuntinėja apgaulingas SMS žinutes, apsimeta valstybinėmis institucijomis, feisbuke perka reklamas, kuriomis ragina žmones investuoti į netikras platformas, taip išvilioja iš Lietuvos gyventojus pinigus.

Nuo vadinamųjų romantinių sukčių praėjusiais metais nukentėjo šimtai Lietuvos gyventojų. Bankai skaičiuoja, kad žmonės iš viso jiems bandė pervesti daugiau nei milijoną eurų, vis tik dalį šių operacijų pavyko sustabdyti. Ekspertai teigia, kad pagrindinė neatsparumo tokiems sukčiams priežastis yra visuomenėje gajus vienišumo jausmas ir skaitmeninės higienos įgūdžių stoka.

Į kriptovaliutą ketinęs investuoti vyras prarado 37,2 tūkst. eurų – juos išviliojo sukčiai. Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienį, 8.48 val., į Klaipėdos miesto policijos komisariatą kreipėsi 60-metis vyras. Jis pareiškė, kad nuo sausio 29 iki vasario 19 dienos nepažįstami asmenys įtikino investuoti į kriptovaliutą ir apgaulės būdu išviliojo 37 tūkst. 220 eurų. Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo.

Sukčių ir aferistų išradingumui nėra ribų – Aukščiausiasis Teismas šią savaitę galutinai nuteisė 10 žmonių apgavusį ir beveik 100 tūkstančių eurų išviliojusį vyrą, tačiau šis, pabėgęs iš Lietuvos, ir toliau ieško naujų aukų. Apgavikas kviečia jam pervesti pinigus ir žada įspūdingas, net 24 procentų palūkanas. Maža to, jis save vadina ir Lietuvos valstybės prezidentu bei grasina, kad netrukus kartu su bendražygiais suims Lietuvos politikus ir įvairių institucijų vadovus.

Vasario 15-ąją Kauno „Žalgirio“ arenoje vyks Lietuvos valstybės atkūrimo dienos koncertas „Aš – dalis Tavęs“. Bilietai į jį buvo dalijami nemokamai, tačiau kai kurie žmonės bandydami iš to pasipelnyti nemokamus bilietus socialinio tinklo „Facebook“ grupėse siūlo įsigyti mokamai. Naujienų portalui „Kas vyksta Kaune“ antradienį skaitytojas pranešė pastebėjęs internete pardavinėjamus nemokamus bilietus į koncertą. „Klaipėdiškis pardavinėja Vasario 16-osios nemokamo renginio arenoje bilietus.

Praėjusią savaitę Šiauliuose iš moters sąskaitos apgaule buvo pasisavinti daugiau kaip 8,8 tūkst. eurų, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, vasario 9 dieną Kviečių gatvėje gyvenanti moteris, gimusi 1993 metais, feisbuke paskelbė apie parduodamas plaukų priežiūros priemones. Su moterimi susisiekę pirkėjai jai atsiuntė elektroninį laišką, kuriame pateikė informaciją apie neva patvirtintą užsakymą.

Lietuvoje plinta naujas sukčiavimo būdas. Sukčiai gyventojams siunčia SMS žinutes, kurios kviečia atvykti į paštomatą ir atsiimti siuntą. Žmonės praranda pinigus, jeigu smalsumo vedini nuvyksta prie paštomato ir nusprendžia sumokėti pinigus už siuntą, kurios nė nebuvo užsakę. Atsiskaitę kortele už gautą siuntą, paštomato dėžutėje randa šiukšlių arba beverčių daiktų. SEB bankas informuoja, kaip neužkibti ant tokių finansinių sukčių jauko.

Per praėjusius metus dėl sukčiavimo internete imituojant romantines pažintis klientai neteko daugiau nei 300 tūkst. eurų, rodo „Swedbank“ duomenys. Reikšmingą lėšų dalį banko saugumo specialistams pavyko išsaugoti ir grąžinti klientams. Ši suma sudarė daugiau nei 230 tūkst. eurų, rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Sukčiai iš moters sąskaitos pasisavino 12 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, šeštadienio vakarą, 19.43 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 56 metų moteris. Ji pranešė, kad tą pačią dieną, apie 16 val., pastebėjo, kad iš jai priklausančios sąskaitos dingo pinigai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Radęs feisbuke skelbimą apie investavimą internete, Radviliškio rajono gyventojas pateko į sukčių pinkles – jo vardu buvo paimtas 2,5 tūkst. eurų kreditas. Kaip skelbia Šiaulių apskrities policija, 76 metų Radviliškio rajono gyventojas  socialiniame tinkle „Facebook“ rado skelbimą apie esą pelningą investicijų platformą.

Investuoti norėjęs vyras prarado per 19 tūkst. eurų – juos pasisavino sukčiai. Penktadienį, 13.46 val., Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 58 metų vyro pranešimą. Jis pranešė, kad sausio 15-28 dienomis iš savo banko sąskaitos, investuodamas, pervedė 19 tūkst. 129 eurų, tačiau piniginės grąžos negavo. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo, pranešė Policijos departamentas.

Per internetinę investavimo platformą sukčiai iš vyro išviliojo 43,1 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, ketvirtadienį, 13.56 val., į Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 37 metų vyras. Jis pranešė, kad nuo 2023 metų gruodžio 12  iki šių metų vasario 7 dienos nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą apgaulės būdu iš jo išviliojo 43 tūkst. 119 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Du keltuvus iš Austrijos įmonės nusprendusi įsigyti Lietuvos įmonė nukentėjo nuo sukčių – į suklastotą sąskaitą buvo pervesta 201,3 tūkst. eurų. Kaip pranešė Policijos departamentas, trečiadienį, 13.23 val., Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo bendrovės pranešimą, kad sausio 29-31 dienomis už planuojamus įsigyti du keltuvus iš Austrijos įmonės, į pateiktą suklastotą sąskaitą atlikti 100 tūkst. ir 101,3 tūkst. eurų pavedimai.

Radviliškio rajono gyventoja nukentėjo nuo sukčių – jos vardu jie paėmė 6,5 tūkst. eurų kreditus. Kaip pranešė Šiaulių apskrities policija, pernai lapkričio 28 dieną Radviliškio rajono gyventoja, gimusi 1961 metais, investuodama į internetinę platformą, į nurodytą banko sąskaitą pervedė 100 eurų. Įtikinta investuoti daugiau pinigų, moteris nepažįstamam asmeniui patikėjo savo bei elektroninės mokėjimo priemonės duomenis.

Vilniaus rajone paspaudusi ant sukčių atsiųstos nuorodos, mergina prarado 950 eurų. Kaip pranešė policija, pirmadienį Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo vyro pranešimą. Jis pranešė, kad šeštadienį, apie 19 val. Vilniaus rajone, paspaudus elektroniniu paštu gautą aktyvią nuorodą ir suvedus elektroninės bankininkystės duomenis, iš jo 17-metės dukters banko sąskaitos apgaule išviliota 950 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Šiais laikais sukčiams gauti jūsų kontaktinius duomenis nėra taip ir sunku. Gyventojus dažnai pasiekia įvairūs keisti pranešimai tiek SMS, tiek el. laiškų pavidalu. Vis tik ne visada iškart prašoma kažkokių duomenų ar atsiunčiamos nuorodos, o tai gali suklaidinti – mat kam sukčiams tiesiog siūlyti darbą? Vienas asmuo, paskambinęs Užimtumo tarnybai, netrukus gavo pranešimą apie darbo atranką užsienio kalba.

TV3 laidų vedėjas ir dainininkas Marijonas Mikutavičius nebežino, ką daryti, kur kreiptis ir kaip kovoti su sukčiais, kurie vagia jo nuotraukas ir, panaudoję įvairias vaizdo redagavimo programas, prikuria įvairių melagienų. Problemą nagrinėjo TV3 laidos „Top 3“ žurnalistai. „Čia ne tik mano problema, bet visų labiau žinomų marmūzių reikalas, o dabar dar su dirbtiniu intelektu viskas tobulėja ir jiems lengviau tas galvas primontuoti“, – mintimis dalinasi M. Mikutavičius.

Sukčiai ir toliau pelnosi iš patiklių žmonių – jie sukuria itin tikroviškus skelbimus, noriai bendrauja, o gavę pinigus – dingsta lyg į vandenį. Pareigūnai sako, perkant daiktus internetu nereikia elgtis spontaniškai, patikrinti pardavėją ir nesižavėti žemesne prekės kaina, nes tai dažnai ir tampa pinklėmis. Kaunietis Nerijus skelbimuose internete nusižiūrėjo kepsninę. Tokios su žmona ir norėjo, tad sumanė ją nusipirkti. Dar kiek pasiderėjo.

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VVKT) įspėja apie internete siaučiančius sukčius, pardavinėjančius receptinius vaistus be recepto – dažnai tai yra falsifikuoti vaistai arba neaiškios kilmės produktai. VVKT socialiniuose tinkluose pasidalino įspėjimu ir paragino neužkibti ant sukčių kabliuko.

 Įtrauktos investuoti internetinėse platformose, dvi gyventojos bendrai prarado 85,8 tūkst. eurų, praneša Policijos departamentas. Teisėsaugos duomenimis, ketvirtadienį apie 12.17 val. į Alytaus apskrities policiją kreipėsi 1951 metais gimusi moteris, pareiškusi, kad kad 2023 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn. Alytuje, Ligoninės g., jai būnant namuose, nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą iš jos išviliojo 57 tūkst. eurų.

Sumaniusios investuoti internetinėse investavimo platformose dvi moterys prarado 60,4 tūkst. eurų – juos pasiglemžė sukčiai. Antradienį Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariatas gavo pranešimą, kad nuo 2023 metų gruodžio iki šių metų sausio 22 dienos Trakų rajone, Lentvaryje, 34 metų moteriai būnant namuose, nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą iš jos išviliojo 50 tūkst. 483 eurus.

Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) įpareigojo mobiliojo ryšio operatorius laikytis tvarkos, kuri leis atpažinti, žymėti ir stabdyti apsimestines sukčių siunčiamas trumpąsias žinutes. „Pirmą kartą nustatėme apsimestinių trumpųjų žinučių identifikavimo tvarką. Mobiliojo ryšio paslaugų teikėjai nuo šiol turės identifikuoti apsimestines SMS iš bendro SMS srauto ir tokiu būdu užkirsti kelią vartotojams netekti asmeninių duomenų ar finansų“, – pranešime sakė RRT tarybos pirmininkė Jūratė Šovienė.

Per praėjusius metus finansų įstaigos fiksavo daugiau nei 10 tūkst. sukčiavimo atvejų – 33 proc. daugiau nei 2022-aisiais, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenys  Pernai sukčių išviliota suma ūgtelėjo 3,9 proc. iki 12,3 mln. eurų., finansų įstaigoms iš šios sumos pavyko sugrąžinti beveik 900 tūkst. eurų, pranešė centras. Anot jo, labiausiai augo fišingo ir investicinio sukčiavimo mastai.

Investavimo galimybe internetu susidomėjusi moteris prarado 50 tūkst. eurų, pranešė policija. Teisėsaugos duomenimis, sausio 22 d. 10 val. 48 min. į Kauno apskr. VPK Kauno r. PK kreipėsi moteris (gim. 1971 m.), kuri pareiškė, kad nuo 2023 m. rugsėjo 21 d. nenustatyti asmenys per internetinę investavimo platformą iš jos išviliojo 50 000 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.

Lietuvos policija įspėja – pastaruoju metu „Facebooke“ itin padaugėjo sukčiavimo atvejų, kai apsimetėliai, prisidengę draugų paskyromis, prašo pervesti pinigų. Pareigūnai įspėja šiukštu to nedaryti ir primena, kokie požymiai gali išduoti sukčius. Sukčiai nuolat ieško būdų, kaip apgauti žmones. Šį kartą nusikaltėliai vėl suaktyvėjo socialiniuose tinkluose.

Panevėžyje sukčiai iš vyro išviliojo 8 tūkst. eurų. Kaip pranešė Panevėžio apskrities policija, sausio 12 dieną 12.48 val. 1983 metais gimęs vyras pranešė, kad norėdamas užsidirbti pinigų iš investavimo, laikotarpiu nuo 2023-ųjų balandžio 1 dienos iki liepos 1 dienos, iš savo banko sąskaitos pervedė pinigus į nurodytas sąskaitas. Turtinė žala – 8150 eurų. Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Internete siautėja sukčiai, kurie nori pasipelnyti iš patiklių žmonių. Todėl vieną TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ epizodą gydytojas Alvydas Unikauskas pradėjo įspėjimu. Žymus vyras atskleidė, kad yra žmonių, kurie, apsimesdami juo, bando parduoti vaistus ir maisto papildus. Kaip pasakojo A. Unikauskas, apie šiuos sukčius jis sužinojo iš draugų. „Man pastoviai skambina draugai, bendradarbiai ir pažįstami.

Verslininkė Asta Meschino buvo viliojama į sukčių pinkles. El. paštu moteris gavo paslaptingą laišką su žinia, kad prieš ją vykdomas baudžiamasis procesas dėl jos įvykdytų „nusikaltimų“. Socialiniuose tinkluose Gvatemalos garbės konsulė A. Meschino pasidalijo sukčių gautu laišku apie neva jos vykdytą nusikalstamą veiklą.

Lietuvos policija savo socialinio tinklo paskyroje pasidalino įspėjimu gyventojams dėl paplitusio sukčiavimo būdo. Jie įspėja žmones, kad „Facebook“ gavus žinutę iš draugo su prašymu paskolinti pinigų, žmonės neskubėtų jų pervedinėti. „Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose padaugėjo atvejų, kai iš pavogtų anketų sukčiai rašo draugams ir prašo paskolinti pinigų. Jeigu gavai tokį prašymą, visada pasitikrink ar tikrai rašo tavo draugas, paskambink jam ar parašyk trumpąją žinutę.

Antradienį iš Jurbarko gyventojos banko sąskaitos sukčiai apgaule pasisavino beveik 2 tūkst. eurų. Kaip pranešė policija, sausio 16 dieną apie 18.22 val. Jurbarko rajono policijos komisariatas gavo 1972 metais gimusios moters pranešimą. Teisėsaugos duomenimis, tos pačios dienos vakarą, apie 17 val., ji socialiniame tinkle „Facebook“ įdėjo skelbimą apie parduodamą striukę. Su ja susisiekusi tariama pirkėja prašė prekę išsiųsti DPD kurjeriu ir atsiuntė aktyviąją nuorodą.

TV3 laidos „Kviečiame daktarą“ vedėjas Alvydas Unikauskas praėjusio šeštadienio laidą pradėjo neįprastai – vietoje sveikatos patarimų jis visų pirma įspėjo žiūrovus saugotis sukčių. Pasak profesoriaus, internete plinta melagingi skelbimai. „Man nuolatos skambina draugai, bendradarbiai ir pažystami. Jie sako, kad „Facebook“ aš prekiauju papildais. Noriu pasakyti visiems žiūrovams – aš niekada neprekiavau ir nesiruošiu prekiauti jokiomis priemonėmis.

Į Kauno tardymo izoliatorių pirmadienio vakarą atvežtas Antanas Kandrotas sulaukė daug internautų dėmėsio. Komentatoriai juokaudami puolė skelbti, kad Celofanui „renkama parama“. Į situaciją iškart sureaguota ir Celofano „Facebook“ paskyroje. Suėmimo metu A. Kandrotas savo „Facebook“ profilyje darė tiesioginę transliaciją, kuri sulaukė ypač daug reakcijų.

Su naujienų portalų tv3.lt susisiekė skaitytojas, norėdamas pranešti apie naujus sukčiavimo internete būdus – sukčiai prisistato kaip prekės ženklų populiarintojai ir prašo atlikti nesudėtingas užduotis. Vėliau įmonė prašo pervesti pinigus į sąskaitą, žadėdama grąžinti didesnes pinigų sumas. Internete galime perskaityti ne vieną atsiliepimą, kuriame vartotojai liudija, jog pinigai nebuvo grąžinti.

Klaipėdos teismas atvertė išskirtinę bylą. Sutuoktinių pora kaltinama, jog apsimetę burtininkais ir dvasiniais vadovais iš žmonių išviliojo daugiau nei pusę milijono eurų bei naujutėlį BMW automobilį. Patiklius žmones sukčiai mulkino gąsdindami juos mirtimi, žadėdami perduoti mirusiųjų žinutes ar įtikino, jog gali išgyti nuo kovido atiduodami 100 000 eurų vertės savo širdies dalelę.

Pastaruoju metu ėmė plisti naujas sukčiavimo būdas – per įvairias pokalbių programėles siunčiamose žinutėse siūloma užsidirbti, peržiūrėjus „Youtube“ vaizdo įrašus, perspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. „Atsitiktiniais numeriais žinutes siunčiantys sukčiai žada 2–5 eurų dydžio atlygį už „Youtube“ vaizdo įrašų žiūrėjimą ir patiktukų uždėjimą. Žinutės gavėjui sutikus, sukčiai nurodo peržiūrėti ir pamėgti 3–4 pavyzdinius vaizdo įrašus bei atsiųsti ekrano nuotraukas.

Banko vadybininku apsimetęs vyras iš Radviliškio rajono gyventojos apgaule išviliojo 3,1 tūkst. eurų. Anot policijos, laikotarpiu nuo sausio 4 iki sausio 6 dienos Radviliškio rajone gyvenanti moteris, gimusi 1958 metais, norėdama gauti vartojimo kreditą, pokalbių programėlėje pradėjo bendrauti su nepažįstamu vyru. Banko vadybininku prisistatęs asmuo, moteriai siekiant gauti kreditą, įkalbėjo ją į skirtingas banko sąskaitas už paskolos sutarties pasirašymą, žyminį mokestį ir kt.

Atlikėja Liveta Kazlauskienė susidūrė su nemalonumais. Ją bandė apgauti sukčiai, tačiau moteris, kartu su vyru Petru, pasielgė itin gudriai. Naujienų portalui tv3.lt Liveta Kazlauskienė sutiko papasakoti apie susiklosčiusią situaciją su sukčiais. Prašė net 15 tūkstančių eurų Ji teigė, jog jiems su Petru Kazlausku buvo atsiųsta žinutė iš VMI, kurioje teigiama, jog jiedu skolingi 15 tūkstančių eurų.

Iš Ignalinos rajono gyventojos banko sąskaitos nenustatyti asmenys išsigrynino 9,6 tūkst. eurų. Kaip praneša policija, pinigai pasisavinti nuo praėjusių metų spalio 19 iki lapkričio 13 dienos. Pirminiais duomenimis, 9610 eurų išgryninti iš 1937 metais gimusios moters, gyvenančios Ignalinos rajone, Dūkšto seniūnijoje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimo.

Moteris policijai pranešė, kad iš jos sąskaitos pasisavinta per 24 tūkst. eurų, sekmadienį pranešė Policijos departamentas. Šeštadienį 16 val. 26 min. į Vilniaus apskrities Vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi 1957 metais gimusi moteris, kuri pareiškė buvusi apvogta. Pasak moters, praėjusių metų gruodžio 21 dieną iš jos banko sąskaitos, atlikus keturias neteisėtas finansines operacijas, buvo pasisavinta 24 tūkst. 471 euras.

Mažeikių rajone sukčiai iš vyro išviliojo beveik 11 tūkst. eurų, šeštadienį pranešė Policijos departamentas Penktadienį 17 val. 23 min. Telšių apskrities vyriausiasis policijos komisariatas gavo 1967 metais gimusio vyro pranešimą, kad sausio 3–5 dienomis jam telefonu paskambino nepažįstami asmenys. Vyras jiems suteikė prisijungimo duomenis prie banko sąskaitų, pastarieji pasisavino 10 tūkst. 990 eurų.

Bankų specialistai pastebi, kas sukčiai pastaruoju metu dar labiau tobulėja. Jie, be kita ko, geba suklastoti ir bankų internetinius puslapius. Taip patekusi į sukčių pinkles kaunietė Ilona prarado 18 tūkst. eurų. Bankas pinigų sugrąžinti nebegalėjo, tačiau perspėja ir pataria kitą kartą dar atidžiau tikrinti internetinius puslapius, kuriuose gyventojai atlieka mokėjimus.

Baltijos šalyse toliau plinta metų pradžioje prasidėjusi sukčiavimo ir dezinformacijos ataka, o nusikaltėliai naudoja itin pažangias technologijas, penktadienį pranešė dezinformacijos analizės centras Debunk.org. Centras taip pat pabrėžia, kad nusikaltėlių veikos užkardyti institucijoms nepavyksta ir dėl vangaus „Facebook“ socialinį tinklą valdančios įmonės „Meta“ bendradarbiavimo, mat jai sukčių veikla neša pelną. „Didžiausią atakos intensyvumą stebėjome šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais.