sukčiai

Lietuvos krepšinio legenda Arvydas Sabonis niekada negarsėjo, kaip žmogus mėgstantis duoti interviu ir viešai pasakoti apie savo gyvenimą. Būtent dėl to daugelis nustebo sužinoję, kad dabartinis Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas susikūrė savo asmeninę paskyrą socialiniame tinkle „twitter“. Vos per kelias dienas legendinio krepšininko paskyrą pradėjo sekti tūkstančiai gerbėjų, tačiau netrukus paaiškėjo, kad anketa yra netikra. Tą atskleidė 218 cm milžino sūnus Tautvydas Sabonis.

Gyventojai perspėjami dėl „Šiaulių banku“ apsimetančių sukčių veiklos. Dalis gyventojų neseniai į savo elektroninio pašto dėžutes gavo laiškus, kuriuose informuojama apie neva sėkmingą prisijungimą prie šio banko paskyros internete.  Klaidos bado akis „Sulaukėte sukčių skambučių iš Mozambiko? Čia dar nieko! Pasirodo, galima ir banku apsimesti, arba aš turiu sąskaitą Šiaulių banke pati to nežinodama ir pirkau iPhone.

Šiauliuose pareigūnu apsimetęs sukčius apgavo senyvą moterį ir iš jos išviliojo stambią pinigų sumą. Sekmadienį į laidinį telefoną paskambinęs ir policijos pareigūnu prisistatęs nepažįstamas asmuo, apgaulės būdu iš moters (gim. 1946 m.) išviliojo 11 950 eurų. Nukentėjusioji padiktavo elektroninės bankininkystės prisijungimo kodus.

Buhalterė sukčiams pervedė daugiau nei 37 tūkst. eurų, pranešė Policijos departamentas. Kauno apskrities policija penktadienį gavo pranešimą, kad tą pačią dieną apie 13.35 val. iš įstaigos buhalterės apgaulės būdu išvilioti 37,562 tūkst. eurų.

Kauno policija ketvirtadienį sulaikė dar du estus, kurie įtariami sukčiavimu elektroninėmis mokėjimo priemonėmis. Kaip pranešė Kauno apskrities policija, 1990 ir 1989 metais gimę asmenys sulaikyti Ateities plente Kaune, rašoma pranešime spaudai. Penktadienį planuojama kreiptis į teismą dėl kardomųjų priemonių jiems skyrimo. Šie Estijos gyventojai sulaikyti tęsiant ikiteisminį tyrimą, kai spalio 27 d. sulaukta pranešimo, jog įtartinai atrodantys asmenys bando bankomate išgryninti pinigus.

Vilniuje ir Klaipėdoje socialinėmis darbuotojomis prisistačiusios moterys apvogė senoles.  Pirmadienį, apie 12 val., Minties gatvėje, į 88 metų senolės butą atėjusi nepažįstama moteris, pranešė policija. Prisistačiusi socialine darbuotoja, ji pavogė rankinę. Joje buvo mobiliojo ryšio telefonas, piniginė su 6 tūkst. eurų. Labai panaši istorija nutiko ir Klaipėdoje. Tą pačią dieną, taip pat 88 metų senolę klaipėdietę apvogė socialine darbuotoja apsimetusi moteris – pagrobė 2 tūkst.

Sukčiai iš užsienio toliau intensyviai taikosi į Lietuvos įmones, perspėja bankų saugumo ekspertai. Apsimesdami verslo partneriais ir aukšto lygio vadovais jie iš įmonių bando išvilioti vis didesnes pinigų sumas. Banko duomenimis, nuo tokių sukčiavimo schemų šįmet jau yra nukentėję apie 10 šalies įmonių, o bendrai jų patirti nuostoliai siekia daugiau kaip 0,6 mln. eurų, rašoma pranešime spaudai.  Bankui yra pavykę užblokuoti tokius pavedimus ir apsaugoti bendroves nuo pinigų praradimo.

Efektyviausia gynyba prieš socialinę inžineriją – tai potencialių aukų švietimas, o aukomis gali tapti bet kuris iš mūsų.  Remiantis Interneto organizuoto nusikalstamumo grėsmės įvertinimo (IOCTA) 2018 rekomendacijomis, pati efektyviausia gynyba prieš socialinę inžineriją – tai potencialių aukų švietimas.

„Regitra“ praneša, jog pastaruoju metu padaugėjo sukčių, siūlančių įgyti teisę vairuoti nelegaliais būdais. Vien praėjusią savaitę Kaune užfiksuoti net du atvejai, kuomet į „Regitrą“ atvykę asmenys prisipažino, jog nepažįstamam asmeniui susimokėjo už neva tikrą vairuotojo pažymėjimą. „Regitra“ įspėja nepasikliauti sukčiais, nes jų pagrindinis tikslas – išvilioti pinigus, rašoma pranešime.

Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą ir Sveikatos apsaugos ministeriją pasiekė skundai dėl piktybiškai sukurtos interneto svetainės, kurioje reklamuojamas vienas konkretus produktas - kremas „Hondrocream“, rašoma pranešime spaudai.  Tinklalapis sukurtas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) vardu, naudojamas ministerijos logotipas. Cituojamas neva autoritetingas asmuo Lietuvos Reumatologijos mokslinių tyrimų instituto Ortopedijos ir traumatologijos skyriaus vedėjas Antanas Vilkas.

Alytiškė Ilona (redakcijai tikrasis vardas žinomas) praeitą savaitę nemenkai nustebo, kai šeimos pašto dėžutėje pamatė laišką iš Prancūzijos. Voke moteris rado baudą už greičio viršijimą būtent šioje užsienio šalyje. Gal šis įvykis ir nebūtų išskirtinis, bet į akis krenta viena detalė – moteris su šeima minėtu automobiliu niekada nesilankė Prancūzijoje. Kaip pasakoja Alytuje su šeima gyvenanti Ilona, laišką iš Prancūzijos moteris gavo dar praeitą savaitę.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad šiais metais padaugėjo skambučių, kuomet gyventojai viliojami pelningais investavimo pasiūlymais. Šie skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies, o pašnekovo dėmesį bandoma patraukti itin pelningu investavimo pasiūlymu. Investuoti žmogus kviečiamas, pervedant atitinkamą pinigų sumą į nurodytą sąskaitą arba suteikiant skambinančiajam prisijungimo duomenis prie interneto banko paskyros.

Praėjusios darbo savaitės pabaigoje, penktadienį, viena rajono įmonių tapo įžūlių sukčių taikiniu. Iš „Dadu“ ledus gaminančios bendrovės „Vikeda“ sąskaitos nusikaltėliai bandė išvilioti maždaug 35 tūkst. eurų. Tiesa, sukčiams savo tikslų pasiekti nepavyko. Jų kėslai atidžių įmonės buhalterinę apskaitą tvarkančių darbuotojų dėka dar tą pačią dieną buvo demaskuoti. Dėl šio įvykio nedelsiant kreiptąsi į teisėsaugos institucijas.

Teisėsauga įspėja apie sukčiavimo būdą, kai bendrovių buhalteriams siunčiami melagingi laiškai, prašant direktoriaus vardu pervesti lėšas į sąskaitą užsienyje.

Sukčiais patikėjusi žemės ūkio bendrovės buhalterė pervedė 49,2 tūkst. eurų. Policijos departamento duomenimis, Kaišiadorių rajono policijai antradienį buvo pranešta, kad buhalterė pavedimą atliko gavusi apgaulingą elektroninį laišką. Kauno apskrities policija atlieka ikiteisminį tyrimą dėl panašių sukčiavimo schemų, plačiau informaciją apie jas ruošiamasi pristatyti spaudos konferencijoje trečiadienį.

Kredito unijos buhalterė sukčiams pervedė 32,9 tūkst. eurų, trečiadienį pranešė Klaipėdos apskrities policija. Antradienį į policiją kreipęsi kredito unijos atstovai nurodė, kad praėjusią savaitę unijos buhalterė elektroniniu laišku gavo neva vadovo nurodymą atlikti tarptautinį 32,9 tūkst. eurų pavedimą ir pinigus pervedė. Vėliau paaiškėjo, jog vadovas nurodymo pervesti pinigus nedavė, pradėtas tyrimas dėl sukčiavimo.

Socialiniame tinkle „Instagram“ vartotojai dalinasi įvairias kvietimais pamėgti atitinkamą paskyrą ir atstovauti tam tikrą prekės ženklą, o už tai nemokamai gauti jo produkcijos. Tačiau pasirodo, kad tai gali būti tik sukčių bandymas pririnkti daugybę sekėjų, o vėliau tūkstančius sekėjų turinčias paskyras parduoti.

Prasidėjus senatvės pensijų perskaičiavimui „Sodra“ sulaukė ir nerimą keliančių žinių iš gyventojų. Pranešta, kad kai kurie vyresnio amžiaus gyventojai sulaukė „svečių“, prisistačiusių esą iš „Sodros“ ir prašančių pateikti dokumentus ar duomenis, neva reikalingus pensijų perskaičiavimui. Pranešime spaudai informuojama, kad „Sodros“ specialistai į gyventojų namus nevaikšto, paslaugų namuose neteikia ir jokių duomenų pateikti neprašo.

Žengiančios į priekį technologijos užtikrina saugumą, tačiau tuo pačiu metu sukuria ir galimybes įvairiems sukčiavimo atvejams. Jei technologijų įveikti nepavyksta, piktavaliai atsigręžia į silpniausiąją sistemos grandį – žmogaus psichologiją. Kokie yra dažniausiai naudojami sukčiavimo atvejai pasinaudojant žmonių psichologija, kaip juos atskirti ir svarbiausia – kaip netapti auka? Griežta veikimo logika pasižyminčios kompiuterinės technologijos nepakeičia nuomonės ir nesudvejoja.

Artėjant butų nuomos sezono įkarščiui, policijos pareigūnai suskubo perspėti apie tykančias sukčių pinkles. Jie nurodo, į ką atkreipti dėmesį, kad gyventojai neliktų ir be pinigų, ir be buto.  „Būsimieji studentai, persikraustantys studijuoti bei gyventi į didmiesčius, ir visi kiti asmenys, nusprendę išsinuomoti būstą, privalo itin atsakingai rinktis naująjį būstą ir jo šeimininkus, jog nepakliūtų į sukčių pinkles.

Vilniaus vaistų prekybos bendrovė „Bionorica Lithuania“ sukčiams į Honkongo banką pervedė beveik pusę milijono eurų. Vilniaus apskrities policija pranešė, jog į policiją antradienį kreipėsi neįvardijamos bendrovės atstovas, kuris pranešė, kad į Honkongo banko sąskaitą pervedė 475 tūkst. eurų. Policijos duomenimis, bendrovės atstovai manė, jog pinigai keliauja motininės bendrovės akcininkui už perkamą įmonę. „Aišku tai, kad pagalvojo, jog įmonės savininkas iš Vokietijos, veikiama jo vardu.

  Vilniaus vaistų prekybos bendrovė „Bionorica Lithuania“ sukčiams į Honkongo banką pervedė beveik pusę milijono eurų.   Vilniaus apskrities policija pranešė, jog į policiją antradienį kreipėsi neįvardijamos bendrovės atstovas, kuris pranešė, kad į Honkongo banko sąskaitą pervedė 475 tūkst. eurų. Policijos duomenimis, bendrovės atstovai manė, jog pinigai keliauja motininės bendrovės akcininkui už perkamą įmonę.

Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Žydrūnas Kungys teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje sukčiavimu kaltinami 6 recidyvistai (nuo 23-ejų iki 38-erių metų), jau anksčiau teisti už įvairius nusikaltimus. Dviem kaltinamiesiems taip pat pareikšti kaltinimai neteisėtu disponavimu elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės ir jos duomenų panaudojimu ir neteisėtu prisijungimu prie informacinės sistemos.

Senyvo amžiaus moters sumanumas padėjo ne tik apsaugoti savo turtą, bet ir dar sulaikyti sukčiavimu įtariamą moterį. Vakar, apie 15.00 val. 80-metė moteris, gyvenanti Kaune, Taikos pr., sulaukė vyro skambučio, kuris prisistatė neva esantis darbuotoju iš butų ūkio. Vyras moteriai nurodė, jog gyventojos mokėti komunaliniai mokesčiai nėra įskaityti, nes ji už juos atsiskaitė netikrais pinigais.

Su įsibėgėjančia vasara prasideda ir atostogų karštinė. Vis dėlto poilsio malonumus dažnai gali apkartinti įvairiausi mūsų įrenginių tykantys pavojai. Kaip netapti sukčių taikiniu, neprarasti duomenų ir nenukentėti, pataria „ESET Lietuva“ IT inžinierius Ramūnas Liubertas. 1 patarimas: pirkdami lėktuvo bilietus įsitikinkite, kad svetainė patikima Su kibernetinėmis rizikomis galime susidurti dar tik planuodami būsimą kelionę.

Galime tik pastebėti, kaip keliuose vis daugėja transporto priemonių, daugelis gyventojų vis dažniau įsigyja ar keičia turimus automobilius. Pirkti naują pakankamai brangu, todėl dažnai renkamasi alternatyva pirkti panaudotą automobilį iš privataus asmens. Nemaža dalis žmonių, pirkdami transporto priemones, ypač, parvežtas iš kitos šalies, atidžiai netikrina pirkimo-pardavimo sutarties. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr.

 Šešis kartus tą pačią moterį apgavę sukčiai iš jos išviliojo beveik 11 tūkst. eurų. Šiuo ir kitais nusikaltimais kaltinami keturi vyrai stos prieš teismą, penktadienį pranešė Klaipėdos apygardos prokuratūra.

Apgavysčių elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni ir įmantresni. Visiškai nesvarbu kokią kompiuterio operacinę sistemą, interneto naršyklę ar elektroninio pašto programą naudojate. Sukčių atakos bei bandymai jus apgauti yra pagrįsti žmogiškuoju faktoriumi, psichologija. Auka tiesiog leidžiasi būti apgaunama ir nereikia būti kvalifikuotu programuotoju, kad paliktum žmones be pinigų. Štai keletas policijos pareigūnų patarimų, kaip išvengti dažniausiai pasitaikančių apgavysčių.

Pirmadienį į sostinės policiją kreipėsi moteris, iš kurios sukčiai socialiniame tinkle išviliojo daugiau kaip 32 tūkst. eurų. Policijos departamentas pranešė, kad 1938 metais gimusi moteris nuo kovo 22 iki balandžio 17 dienos susirašinėjo feisbuke ir asmuo apgaulės būdu dėl neva norimo pradėti verslo Lietuvoje išviliojo iš jos didelę sumą pinigų. Materialinis nuostolis siekia 32,6 tūkst. eurų.

Panevėžio apylinkės prokuratūra baigė tyrimą dėl sukčiavimų telefonu, byloje nukentėjusiais pripažinta 12 žmonių. Sukčiavimų metu iš žmonių išviliota daugiau nei 13 tūkst. eurų. Pernai vasario-kovo mėnesiais Panevėžio miesto bei rajono gyventojams aktyviai skambino telefoniniai sukčiai. Per mėnesį į policiją kreipėsi 10 garbaus amžiaus moterų, užkibusių ant telefoninių sukčių kabliuko.

Vilniaus policija gavo 75 metų moters pranešimą, kad per pusantro mėnesio sukčiai iš jos išviliojo daugiau nei 9 tūkst. eurų. Pirmadienio vakarą 20.58 val. buvo gautas nukentėjusiosios pranešimas. Jame teigiama, kad nuo kovo 26 dienos, telefoniniai sukčiai, prisistatę FNTT pareigūnais ir Rusijos įmonės darbuotojais, apgaule išviliojo 9 tūkst. 538 eurus. Įvykio aplinkybes aiškinasi pareigūnai.

Rusijos sostinės policija tiria stambaus sukčiavimo atvejį, kuriame nukentėjo 70-metė Maskvos gyventoja. Moterį sukčiai įtikino įsigyti įprastų sulčių už vieną milijoną rublių, paaiškinę jai, kad tai yra stebuklingi vaistai, kurie išgydys nukentėjusiąją nuo išsigalvoto onkologinio susirgimo, rašoma „Newsru“. Tyrimo metu policija sulaikė du atvykėlius. Vienas anksčiau jau buvo teistas.

Internete paskutiniu metu itin sparčiai plinta klaidinanti ir tikrovės neatitinkanti informacija apie produktą, kuris neva leidžia greitai ir efektyviai išsigydyti vieną sudėtingiausių endokrininės sistemos ligų – diabetą. Be jokios abejonės, produkciją siūloma įsigyti, ji giriama „garsaus“ gydytojo, „pagijusių“ pacientų. Neapsigaukite – siūlomas produktas nėra vaistai.

 Australijoje socialinių tinklų dėka išaiškinta sukčių porelės veikimo schema. Viešbučiuose ir prabangiuose restoranuose apsistodavusi ar ten puotaudavusi Lois Loder ir jos sugyventinis tokiu būdu šiem liko skolinga tūkstančius dolerių.

Šeštadienį policija gavo pranešimą, kad kovo 27 d. į senolė butą užsukusi moteris ją apvogė, praneša policija. Pareiškime teigiama, kad į 1939 m. gimusios klaipėdietės butą užėjo apie 45-50 metų juodaplaukė moteris, apsimetusi masažiste. Ji apgaulės būdu išviliojo iš pareiškėjos 10 eurų ir atlikdama masažą, pareiškėjai nepajutus, nusegė nuo kaklo aukso grandinėlę, vertą 350 eurų. Policija pradėjo tyrimą dėl sukčiavimo.

Gudriai susukta sukčiavimo schema patraukė „Facebook“ vartotojų akį – plintantis, atrodytų, nekaltas prašymas pagelbėti gali jus palikti be savo anketos. Komunikacijos specialistas įspėja, kaip apsaugoti savo duomenis „Facebook“ ir dalinasi patarimais, kaip internete būti saugesniems. Viena „Facebook“ vartotoja aferistų veiklą viešinančioje grupėje teiraujasi, ar neįprastas jai žinute adresuotas prašymas – bandymas apgauti. Paprastas prašymas „pagelbėti“ „Na nežinau, ar čia bandė apgauti, ar ne.

Sukčiai sekmadienį Vilniuje apgavo garbaus amžiaus moterį, ji neteko 800 eurų. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pranešė, kad apgauta 1927 metais gimusi moteris, gyvenanti Žirmūnų gatvėje. Sukčius senolei paskambino apie 12 val. dienos, pinigus ji atidavė atėjusiam nepažįstamam vyrui. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Pirmadienį klaipėdietis sukčiams atidavė 10,9 tūkst. eurų, pranešė Klaipėdos apskrities policija. 85 metų vyras į namus parsivedė du vyrus, kurie jam siūlė įsigyti prekių, esą pristatė puodus ir peilius. Nukentėjusysis policijai teigė pats padavęs asmenims turėtus 10,9 tūkst. eurų ir tik vėliau suvokęs, kad buvo apgautas.

Žiemą siaučia ne tik virusai, bet ir internetiniai sukčiai. Šie siūlo įsigyti įvairius preparatus, padedančius stebuklingai pasveikti. Interneto svetainėse pristatomi vaistiniai preparatai dažniausiai įvardijami kaip inovatyvi priemonė, gelbstinti nuo ligų. Produktus raginama įsigyti nieko nelaukus, siūloma ir didžiulė nuolaida. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba pataria kaip atskirti, kad skleidžiama informacija neatitinka tikrovės ir kaip neužkibti ant sukčių kabliuko.

Šaltuoju metų sezonu siauste siaučia ne tik įvairūs ligų sukėlėjai, bet ir internetiniai sukčiai, žmonėms siūlantys įsigyti neva stebuklingai tai vienokius, tai kitokius negalavimus bei sveikatos sutrikimus išgydančių preparatų. Piktybiškai sukurtose, paprastai net ne Lietuvoje registruotose, interneto svetainėse minima produkcija dažniausiai pristatoma kaip inovatyvus vaistas ar priemonė, išgelbstinti nuo ligų. Šiuos produktus raginama įsigyti „čia ir dabar“, su didžiule akcija.

Atrodo, juodu ant balto parašyta apie pačius įvairiausius sukčiavimo atvejus, bet netikėtai „laimės paukštę“ sugriebę tautiečiai iki šiol užkimba ant tų pačių sukčių kabliukų. Įdomu tai, kad nors su metais dalis sukčių tampa išradingesni, bet yra ir tokių, kurie nesivargina keisti per kelis dešimtmečius pasenusios taktikos. Apie vieną tokių, priminsime šiame straipsnyje. Socialiniame tinkle „Facebook“ vartotojas pasidalijo gautos SMS žinutės nuotrauka.

Pastaruoju metu apie sukčių bandymus apgauti pranešama vis dažniau. Šį kartą vėl bandoma pasinaudoti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vardu. Prieš penkias dienas VMI pati platino pranešimą, kad Lietuvos gyventojai sulaukia elektroninio laiško iš [email protected], su raginimu peržiūrėti pridėtą laiške pateiktą pasiūlymą ir neva gauti pinigus.

Gavus informacijos, kad nuo finansinės piramidės „MMM-2011“ nukentėjusiems, į ją investavusiems ir pinigus praradusiems asmenims siūloma lėšas susigrąžinti toliau „investuojant“ į abejotinas finansines sistemas, Generalinė prokuratūra perspėja nepakliūti į galimai nusikalstamos veikos pinkles.

Nuomos rinkoje veikiantys sukčiai sugalvoja vis naujų pasipelnymo būdų. Patraukliai atrodantis būsto skelbimas gali būti suklastotas, o butą aprodantis žmogus – apsimetėlis pernuomotojas. Todėl norintiems sudaryti nuomos sandorį, vertėtų atidžiai tikrinti informaciją bei nepasitikėti skelbimais, žadančiais įtartinai mažą kainą. Apie sukčius praneša socialiniuose tinkluose Valdas Mikolaitis neretai sulaukia žmonių pranešimų apie nuomos rinkoje siaučiančius sukčius.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad sukčiai aktyviai imituoja metų išpardavimus ir siūlo apsipirkti fiktyviose elektroninės prekybos platformose. Tokiu būdu jie siekia pasipelnyti iš neįtikėtinai mažomis prekių kainomis susigundžiusių gyventojų. Ekspertų skaičiavimu, pasitelkę šią apgaulės schemą, nusikaltėliai per pastaruosius kelis mėnesius vien iš „Swedbank“ klientų siekė išvilioti daugiau kaip 30 tūkst. eurų.

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad užfiksuota keletas atvejų, kuomet gyventojai į savo e. paštą gauna laiškus iš [email protected], su raginimu peržiūrėti pridėtą laiške pateiktą pasiūlymą ir neva gauti pinigus. Išplatintame pranešime prašoma gyventojų atkreipti dėmesį, jog informuodama apie mokestines prievoles, VMI laiškus siunčia iš oficialaus VMI pašto turinčio domeną vmi.lt.

Neįtikėtina, bet tai tiesa. Sunku jau suskaičiuoti, kiek metų yra kalbama apie tai, kad žmonės neturėtų lengvai pasitikėti pagal įvarius skelbimus surastais žmonėmis ir nepervedinėti jokių avansų, kol neįsitikina, kad tas asmuo yra patikimas. Panašiai, kaip ir su telefoniniais sukčiais, taip ir šiuo atveju sukčių taikoma taktika iki šiol jiems neša pelną. Jei galima tai pavadinti pelnu, kai yra apgaudinėjami patiklūs žmonės.

 Vilniuje per vieną dieną sukčiai iš pagyvenusių moterų išviliojo 7,3 tūkst. Policijos duomenimis, stambaus masto sukčiavimai buvo įvykdyti per keturias valandas. Apie 15 val. 30 min. Vilniuje, Taikos gatvėje, telefoninis sukčius, prisistatęs policijos pareigūnu, iš 74 metų moters apgaule išviliojo 6000 eurų. Pinigus moteris atidavė atėjusiam nepažįstamam jaunuoliui, skelbia policija. Apie 18 val. 30 min.

Kasdien socialiniame tinkle „Facebook“ parduodama šimtai, o gal net tūkstančiai pačių įvairiausių prekių ir paslaugų. Tiesa, ši platforma yra patogi ne tik pardavėjams ir pirkėjams, bet ir sukčiams. Kovojant su sukčiais yra kuriamos įvairios „Facebook“ grupės, kur žmonės dalijasi savo patirtimi ir pataria, kas yra patikima, o kuo verta labai suabejoti. Pasižvalgius po tokias grupes galima suvokti, kokie iš tiesų yra pirkimo ar pardavimo socialiniuose tinkluose mąstai.