subsidija

Antradienį Seimas priėmė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą projektą, kuriuo patikslinamas finansinės paramos jaunoms šeimoms teikimo modelis. Už Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projektą priėmimo stadijoje balsavo 100, susilaikė 5, prieš nebalsavo nei vienas parlamentaras.

Teismui perduoda byla, kurioje du asmenys kaltinami galimai apgaule įgiję beveik 152 tūkst. eurų subsidiją. Kaip informuoja Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), įmonės direktorius ir administracijos vadovas kaltinami kreditiniu sukčiavimu ir dokumentų klastojimu. Įtariama, kad jie apgaule galėjo įgyti beveik 152 tūkst.

Padėdama įsigyti būstą jaunoms šeimoms regionuose valstybė iš viso išleido apie 70 mln. eurų, bet nei dėl to atsigavo regionai, nei pagausėjo gimstamumas. Užsienio ekspertai siūlo Lietuvai iš naujo įvertinti paskatos jaunoms šeimoms kurtis regionuose reikalingumą, ypač turint mintyse, kad pinigais iš dangaus nelyja, o mažas pajamas gaunančios šeimos metų metais laukia galimybės apsigyventi socialiniame būste.

Nuo liepos neliks valstybės kompensacijų už elektrą. Eksperto teigimu, jei sutartis gyventojai pasikeis iki liepos, aukštų kainų išvengti pavyks. Tačiau, susizgribus gavus sąskaitą rugpjūčio mėn., už elektrą permokėti teks 2 mėnesius.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ – Lietuvos energetikos agentūros vadovas Virgilijus Poderys.

Pirmoji maždaug 500 mln. eurų subsidija iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) Lietuvą pasieks gegužės viduryje, šeštadienį pranešė Finansų ministerija. Šį klausimą Stokholme aptarė finansų ministrė Gintarė Skaistė ir komisaras Paolo Gentiloni. Politikai susitikime taip pat aptarė planuojamą „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymą iki 1,9 mlrd. eurų ir tolimesnį plano įgyvendinimą.

Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) atstovai informuoja jaunas šeimas, ar šiais metais dar bus skiriama parama pirmajam būstui įsigyti. Naujienų portalui tv3.lt APVA Komunikacijos skyriaus vedėja Eglė Pliuskuvienė sakė, kad, atsižvelgus į valstybės biudžeto galimybes, infliaciją, energijos kainų keliamus iššūkius, šiems metams jaunoms šeimoms finansinei paskatai pirmajam būstui įsigyti yra skirti 8 mln. eurų.

Subsidijos pirmam būstui jaunoms šeimoms įsigyti skiriamos ne tik regionuose, bet ir sostinėje. Savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ specialistai paaiškino, kas ir kada gali pasinaudoti parama būstui įsigyti Vilniuje. Tarp galinčių gauti šią subsidiją – ne vien jaunos šeimos, bet ir vieniši vilniečiai, rašoma pranešime spaudai. Kas turi teisę į subsidiją būstui įsigyti? Pasak „Vilniaus miesto būstas“ Teisės ir skolų administravimo skyriaus vyr.

Milijardinė parama Lietuvai iš Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo plano (RRF) mažinama 125 mln. eurų, trečiadienį pranešė finansų ministrė. Pasak Gintarės Skaistės, subsidija mažėja, nes Lietuvos ekonomika per pandemiją nukentėjo mažiau, tačiau tokią pat sumą Vyriausybė galės pasiskolinti.  „Pats plano „Naujos kartos Lietuva“ subsidinės dalies numatymas Lietuvai buvo susietas su ekonominiais rodikliais.

Energijos išteklių kainos kanda visiems. Gyventojai elektros ir dujų kainas aptarinėja beveik kiekviename lifte ar koridoriuje, bet gana ramiai. O verslas jau netenka kantrybės. Viešbučių ir restoranų savininkai protestavo prie Vyriausybės reikalaudami bent kiek ilgiau pratęsti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio tarifą. Skirtingų sektorių verslo įmonės vis aktyviau kalba, kad be paramos gali neišgyventi, svarsto apie gresiančius bankrotus, darbuotojų atleidimus.

Apie nuosavą būstą svajoja daugelis jaunų šeimų, tačiau savojo nekilnojamojo turto įsigijimas yra ne tik džiaugsmingas, tačiau ir svarbus, nemenkų finansinių iššūkių reikalaujantis įvykis. Tam, kad pastarųjų sunkumų būtų kuo mažiau, subsidija pirmam būstui, derybos, sezoniškumas ir kiti niuansai gali padėti lengviau įsigyti savąjį būstą ir pasiekti svajonę.

Vyriausybė pirmadienį ketina patvirtinti valstybės subsidiją gyventojams už elektrą ir gamtines dujas, taip pat minimalius tarifus, žemiau kurių jiems nebus kompensuojamos elektros ir dujų kainos. Subsidijos bus mokamos tik antrąjį šių metų pusmetį.   Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo nuo liepos iki gruodžio pabaigos elektros kainą buitiniams vartotojams padengti iki 9 centų už už kilovatvalandę (kWh), o gamtinių dujų – iki 54 centų už kubinį metrą.

Energetikos ministerija Vyriausybei siūlo buitiniams vartotojams padengti iki 54 centų jų mokamos gamtinių dujų kainos. Tokia maksimali subsidija už vieną kubinį metrą būtų mokama nuo liepos iki gruodžio pabaigos.  Pritaikius subsidiją, dujas maistui gaminanti naudojantiems (pirmos grupės) vartotojams bendrovės „Ignitis“ tiekiamų dujų kubo kaina didėtų 28,8 proc. iki 1,03 euro (su PVM), namų šildymui (iki 20 tūkst. kubų per metus) naudojantiems (antros grupės) vartotojams – 40 proc.

Elektros vartotojai, rinkdamiesi tiekėją turi nepamiršti, jog 9 centų subsidija galios tik pusmetį, sako Energetinių tyrimų instituto vadovas Tomas Janeliūnas. Jis taip pat įsitikinęs, kad su kompensavimo mechanizmų priėmimais vėluojama. „Tai, kad Vyriausybė bando tą kainų šuolį kažkaip sumažinti bent jau laikinai, t. y., pusmečiui, turbūt bus teigiamai sutikta daugelio gyventojų“, – LRT televizijos laidai „Svarbi valanda“ ketvirtadienį kalbėjo T. Janeliūnas.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė papildomai pagalbai nuo pandemijos nukentėjusiam turizmo sektoriui. Numatoma iš dalies apmokėti apgyvendinimo įstaigų sąskaitas bei subsidijuoti atvykstamojo turizmo organizatorius. Dėl 4 mln. eurų paramos dar bus kreipiamasi į Europos Komisiją.  „Matome, jog turizmo sektorius iki šiol yra paveiktas COVID-19 pandemijos, paklausa iki šiol nėra atsistačiusi, tai yra ir Lietuvoje, ir visame pasaulyje.

Siekdamos sušvelninti į aukštumas pastaruoju metu pakilusių energijos kainų smūgį, vyriausybės turėtų vengti bendrųjų subsidijų, trečiadienį įspėjo Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Plačiai taikomos subsidijos yra brangios, taigi politikos formuotojams, siekiantiems padėti nuo kainų šuolio labiausiai nukentėjusiems mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams, veikiau reikėtų pasirinkti tikslinę pagalbą, pareiškė Paulo‘as Medas iš TVF fiskalinių reikalų departamento.

Penktadienį startuoja finansinė parama įmonėms, planuojančioms kurti inovatyvius produktus ar technologijas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimui. Tam viso iš Klimato kaitos programos lėšų yra skirta 2 mln. eurų, praneša Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Kvietimas teikti paraiškas galios keturis mėnesius – iki kitų metų vasario 8 dienos, arba kol pakaks lėšų skirtų šiai priemonei. Maksimalus subsidijos dydis vienam projektui yra 1 mln. eurų.

Iki rugsėjo 1 d. prašymą subsidijai gauti gali pateikti tie 2020 m. ir tie individualią veiklą vykdę gyventojai, kurių veikla buvo įtraukta į apribotų veiklų sąrašą, tačiau anksčiau į subsidiją jie negalėjo pretenduoti, nes veiklą buvo išregistravę iki 2020 m. lapkričio 6 d. Nuo trečiadienį apraše nustatytus kriterijus atitinkantys, savarankiškai dirbantys gyventojai supaprastiną paraiškos formą gali pateikti per Mano VMI (Pateikti paraišką individualią veiklą vykdančio asmens subsidijai g...

Įmonėms, kuriančioms inovatyvius produktus ar technologijas, mažinančias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus, šiemet bus skirta 2 mln. eurų paramos. Maksimalus subsidijos dydis vienam projektui negali viršyti 1 mln. eurų, skelbia Aplinkos ministerija.  „Remiami projektai apimtų visą procesą – nuo prototipo sukūrimo, iki galutinio produkto“, – teigiama pranešime.  Bus dengiama 25 proc. projekto išlaidų, tačiau vidutinėms įmonėms finansavimas gali būti didinamas 10 proc.

Gyventojai nuo pirmadienio gali teikti prašymus subsidijoms, keičiant dujas, anglis ar kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos įrenginius biokuro katilais arba šilumos siurbliais. Tam numatyta 6 mln. eurų, pranešė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA).  Į maksimalią 14,5 tūkst. eurų paramą gali pretenduoti nuosavų namų ar butų gyventojai. Kompensacinė išmoka neteikiama sodo namų savininkams arba jei pastatas šildomas centralizuotai.

Vyriausybės patvirtintoje Klimato kaitos programos sąmatoje tvarioms subsidijoms numatytame 161,6 mln. eurų biudžete 57 mln. eurų skirta mažiau taršiam transportui įsigyti. Iš jų 5 mln. atiteks gyventojams, nusprendusiems pirkti elektromobilį. Taip siekiama paskatinti fizinius asmenis rinktis mažiau taršias judumo priemones. 2020 m.  šia galimybe pasinaudojo daugiau kaip 650 gyventojų: jie įsigijo 161 naują ir 489 naudotus elektromobilius. Apie 20 proc.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija per savaitę nuo priemonės starto patvirtino 1,02 mln. dydžio paramą nuo karantino nukentėjusiems savarankiška veikla besiverčiantiems asmenims, rašoma pranešime.  Parama iš viso paskirstyta 4523 asmenims, o jos dydis vienam pareiškėjui vidutiniškai siekia nuo 100 iki 1000 eurų. „Patvirtinę naujas pagalbos priemones, skubame teikti pagalbą individualiai dirbantiesiems, kurių veikla suvaržyta karantino metu ir jie liko praktiškai be jokių pajamų.

Trečiadienį Vyriausybė patvirtino naujas vienkartines išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie nukentėjo dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. Dėl jų nuo pirmadienio bus galima kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją. Subsidija pareiškėjui, vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą, sudarys 100 proc.

Valstybės subsidijos iš 70 mln. eurų paramos paketo labiausiai nuo karantino ribojimų nukentėjusiems verslams bus pradėtos mokėti balandį, suderinus su Europos Komisija, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. „Subsidijoms labiausiai nuo COVID nukentėjusioms įmonėms numatėme 70 mln. eurų. Ji (priemonė – BNS) yra derinama su Europos Komisija ir startas yra balandį. Siekiame padėti labiausiai nukentėjusioms įmonėms, toms, kurių apyvarta krito 60 proc.

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) pakartotinai kreipėsi į LR Vyriausybę dėl „Subsidijos nuo Covid-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ priemonės reguliavimo. Nors priemonė skirta skatinti verslų atsigavimą, yra pastebima, jog dėl nustatytų naujų subsidijų lubų, labiausiai nukentės tos įmonės, kurios įdarbino daugiausiai darbuotojų, rašoma pranešime spaudai.  „Viena iš esminių kompensacijų strigimo priežasčių – nelogiški išmokų ribojimai.

Antrajame Vyriausybės pagalbos pakete numatytos 100 tūkst. eurų subsidijos lubos labiausiai nuo pandemijos nukentėjusiam verslui gali būti padidintos, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  „Kadangi subsidijų portfelis antram etapui yra 70 mln. eurų, tai įdėtos lubos 100 tūkst. eurų, nes resursai riboti.

Aplinkos ministerija dėl nustatytų piktnaudžiavimų subsidijomis paspirtukams ir dviračiams už sunaikintus taršius automobilius žada „iš esmės peržiūrėti“ jų skyrimą. Ministerija penktadienį informavo, jog gyventojai už sunaikintus taršius automobilius bus toliau skatinami rinktis ilgalaikį viešojo transporto bilietą arba naudotis dalijimosi paslaugomis, o iki šiol skirtos subsidijos dviračiams ir paspirtukams gali būti nukreiptos į dalijimosi šiomis transporto priemonėmis paslaugas.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusios susijusios įmonės – kontroliuojamos kitos bendrovės arba pačios turinčios akcijų kitoje įmonėje – nuo penktadienio gali kreiptis paramos naujo 150 mln. eurų subsidijų paketo. „Penktadienį Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paleidžia paraiškų sistemą ir pagaliau galės pretenduoti tos įmonės, kurios yra susijusios, galės pretenduoti į paramą“, – sakė ekonomikos ministrė Aušrinė Armonaitė.

2020 metais įvesti mokesčiai ir valstybės siūlomos subsidijos sukėlė nemažai painiavos, todėl portalas Autoplius.lt apžvelgė ir susistemino pagrindines su automobilių pirkimu, pardavimu ir registravimu susijusias naujoves.  Pagrindinės temos – tai taršos mokestis ir galimybė gauti subsidiją utilizuojant seną, arba perkant naują automobilį.  Pradėkime nuo subsidijų.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio subsidiją galės gauti ir tos bendrovės, kurios dėl karantino negalėjo vykdyti nepagrindinės veiklos. Dabar kompensacija suteikiama tik dėl pagrindinės veiklos draudimo ar ribojimo.    Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui tikslinti tvarką, pranešė ministerija.  Ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad kompensaciją galės gauti, pavyzdžiui, gamybos įmonės, kurios kartu ir prekiauja.

Nėra vieningos nuomonės, ar neįgaliesiems ir jų šeimoms netrukus bus lengviau apsirūpinti būstu, jeigu gyvenamojo ploto savininkams bus draudžiama socialiai remtiniems gyventojams nenuomoti patalpų vien dėl to, kad jie turi negalią.   Tokią Civilinio kodekso pataisą Seime registravęs „valstietis“ Gediminas Vasiliauskas sako, kad dėl pakeitimo sumažės diskriminavimo dėl negalios atvejų.

Valdantieji nusiteikę beveik per pusę sumažinti siūlomą paramą nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Jeigu Seimas priims naująsias Užimtumo įstatymo įstatymo pataisas, biudžete ūkininkams reikės rasti apie 12 mln. eurų, o ne 20 mln. eurų, kaip buvo planuojama anksčiau. Šiems siūlymams ketvirtadienį pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas.  Dabar maždaug 30 tūkst.

Nors švelnėjant karantinui visi savarankiškai dirbantieji jau gali grįžti į darbus, ne visų nuotaikos džiugios – dalies veiklų tempai smuko, o tai lemia mažesnes pajamas. Išeitys čia kelios – dar palūkėti, kol gyvenimas stos į buvusias vėžes, arba veiklą keisti į perspektyvesnę.  Tai padaryti gali padėti Užimtumo tarnyba – savarankiškai dirbančiųjų veiklos keitimui jau šiandien galima kreiptis subsidijos, kuri siekia 6,98 tūkst.

Prezidentas Gitanas Nausėda palankiai vertina Vyriausybės iniciatyvą mokėti subsidijas darbdaviams, karantino metu išleidžiantiems 60 metų ir vyresnius darbuotojus į prastovas.  „Tokius siūlymus, kurie mažina atskirtį, skirtį tarp įvairių kategorijų darbuotojų, socialinių kategorijų darbuotojų aš vertinu teigiamai, nes iš tikrųjų šiandien pasigirsta įvairių nuomonių, kurios kartais skamba ganėtinai apmaudžiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Nausėda.

Savarankiškai dirbantiems gyventojams 257 eurų valstybės subsidiją siūloma mokėti ne tik per karantiną, bet ir du mėnesius po jo. Tokį sprendimą trečiadienį priėmė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Tam pritarė ir opozicija, ir valdantieji. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė informavo, kad tam reikės 50 mln. eurų. Tačiau komitetas nesutiko sušvelninti reikalavimų į išmoką pretenduojantiems žmonėms.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis žada, kad jei Seimas pritars skubiam krizės laikotarpio finansinės valstybės pagalbos darbuotojams bei darbdaviams planui, vėliau bus sprendžiama dėl naujų priemonių 2021 metams. Pasak ministro, dėl naujų priemonių būtų sprendžiama priimant kitų metų biudžetą.

Antradienį Seimas galutinai pritarė Užimtumo įstatymo pataisoms, pagal kurias darbdaviai ir dirbantys savarankiškai jau teikia prašymus subsidijoms ir išmokoms sustojus darbui dėl karantino. Už galutinį įstatymo priėmimą balsavo 106 parlamentarai, balsavusių prieš nebuvo, o 2 susilaikė. Įstatymą dar turės pasirašyti prezidentas.

Nuo balandžio 5 d. savarankiškai dirbantys žmonės, dėl karantino netekę pajamų, gali kreiptis į Užimtumo tarnybą, kad gautų vienkartinę fiksuoto dydžio išmoką. Visgi kai kurie yra pasipiktinę ir teigia, kad kreipimasis dėl išmokos į Užimtumo tarnybą žeidžia orumą. Į redakciją kreipėsi 36 metų moteris, kuri, kaip teigia, Lietuvoje dirba nuo 16 metų ir niekada nėra ieškojusi darbo Užimtumo tarnybos pagalba.

Nuo praėjusio lapkričio galioja tvarka, kai priduodant seną taršų automobilį ir įsigyjant mažau taršų galima gauti 1 tūkst. eurų subsidiją. Jau artimiausiu metu planuojama ją išplėsti. Žmonės subsidiją gautų ir pirkdami elektrinius paspirtukus, dviračius ar viešojo transporto bilietus. O perkantys elektromobilius galėtų gauti ir 5 tūkst. eurų vertės paskatą. Neseniai viešėdamas portalo tv3.lt studijoje apie tai kalėjo aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.

Socialinė apsaugos ir darbo ministerija pateikia patikslintą vietovių sąrašą, kur jaunos šeimos galės įsigyti būstą ir gauti subsidiją. Registrų centrui patvirtinus nekilnojamojo turto normatyvines vertes 2019 metams, tikslinamas vietovių, kurios nuo 2019 m. sausio 1 d. nepatenka į regiono sąvoką, sąrašas. Naujos regionui nepriskiriamos vietovės yra visa Panevėžio miesto savivaldybė, visa Palangos miesto savivaldybė, Garliava (Kauno raj.

Dėl subsidijos jaunoms šeimoms pirmam būstui regionuose, rugsėjo 4 d. duomenimis, kreipėsi 840 jaunų šeimų. Iš visų pateiktų prašymų 46 proc. prašymų buvo iš jaunų šeimų su vienu vaiku, 27 proc. – iš šeimų su dviem vaikais, 23 proc. – iš šeimų be vaikų ir 4 proc. – iš šeimų su trimis ar daugiau vaikų, rašoma pranešime spaudai.

Nuo rugsėjo 1 d. jaunos šeimos galės pretenduoti į valstybės subsidiją pirmam būstui regione, bet pirmiausia šeimai reikės susirasti būstą, kurį norės pirkti, arba sklypą, kuriame norės statydintis namą. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija informuoja, kad pagal Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymą valstybė subsidijuos būstą, kurio kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 proc.

 Ūkio ministerija, administruojanti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, per rizikos kapitalo fondus Lietuvoje suteikia vis daugiau galimybių smulkiajam ir vidutiniam verslui kurtis ir plėstis ne tik Lietuvos didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose. Video siužetas apie rizikos kapitalo fondo veiklą Lietuvoje.