studijos
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „studijos“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „studijos“.
Lietuvaitė Nyderlanduose: studijos užsienyje yra geriausia investicija mano gyvenime
Esu Evelina Jatautaitė, šiuo metu pradėjau studijuoti sveikatos politikos, inovacijų ir valdymo magistrą Mastrichto universitete, Nyderlandų karalystėje. Prieš tai trejus metus studijavau Europos visuomenės sveikatos bakalaurą tame pačiame universitete. Laisvu nuo studijų metu darbuojuosi prie renginių ir projektų skirtų supažindinti moksleivius ir studentus Baltijos šalyse su Maastrichto universitetu, kadangi priklausau „Promoteam Info Baltics“ komandai.
Profesinių sąjungų atstovai: daugiau nei šimtas EHU dėstytojų gali būti atleidžiami nuo spalio
Apie 120 Vilniuje veikiančio baltarusiško Europos humanitarinio universiteto (EHU) dėstytojų nuo spalio 1-osios baigiasi darbo sutartys, jie nėra tikri, ar sutartys bus pratęstos, sako universiteto darbuotojų profesinių sąjungų atstovai. „Rugsėjo 30-ąją baigiasi visi kontraktai, ir tie, kurie aktyviai dalyvavo (protestuose - BNS), aišku, pratęsimo negavo“, - BNS sakė EHU darbuotojams atstovaujančios Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina.
Patvirtinta 2016 m. konkursinio balso skaičiavimo tvarka
Pagrindiniai konkursinio balo stojant į aukštąsias mokyklas 2016 m. skaičiavimo principai išliks tokie patys kaip 2014 ir 2015 m. Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis patvirtino geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2016 m. tvarką.
Kaip ir dabar, 2016 m. stojančiųjų į aukštąsias mokyklas konkursinis balas bus skaičiuojamas pagal pasirinktą studijų kryptį atitinkančių keturių dalykų brandos egzaminų rezultatus.
D.Pavalkis: jau kitąmet stojantiesiems į aukštąsias mokyklas turėtų būti taikoma minimali balų kartelė
Kitąmet stojantiesiems į aukštąsias mokyklas visi universitetai jau turėtų taikyti minimalią brandos egzaminų ir mokyklos baigimo įvertinimo balų kartelę, planuoja švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis. „Jei šią rudeninę sesiją priimsime, kaip yra planuojama, Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimus, manau, taip“, - spaudos konferencijoje antradienį žurnalistams sakė D.Pavalkis, paklaustas, ar jau kitąmet bus taikoma minimalaus balo kartelė stojantiesiems į aukštąsias mokyklas.
Pasieniečio profesijos mokysis 110 jaunuolių
Vilniaus rajone esančioje Pasieniečių mokykloje rudenį studijas pradėti turėtų 110 jaunuolių. Šiemet profesionaliais pasieniečiais panoro tapti ir į Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) rinktines iš viso kreipėsi 413 merginų ir vaikinų. Po pirminės atrankos pagal asmenines ir dalykines savybes bei sveikatos būklę tinkančių tarnauti VSAT pripažinti 155 kandidatai, o siekti profesinių aukštumų į Pasieniečių mokyklą bus priimta 110 būsimų pareigūnų. Tai bus jau 28-oji kursantų laida.
Tapti policininkais siekia daugiau jaunuolių nei ankstesniais metais
Norą mokytis Lietuvos policijos mokykloje (LPM) šiemet išreiškė 258 jaunuoliai - pusšimčiu daugiau nei pernai. 2012 metais buvo sulaukta 167, pernai - 204 prašymai mokytis šioje įstaigoje. Kaip nurodo LPM, tapti pareigūnėmis ryžosi dvigubai daugiau merginų nei pernai - pernai atrankoje dalyvavo apie 40 merginų, šįmet - 90. Tarp visų pretendentų yra ir penki asmenys, jau turintys aukštąjį išsilavinimą, 22 jaunuoliai - esamų arba buvusių pareigūnų vaikai.
KTU studijavęs tadžikas: supratau, kad lietuvių negalima kalbinti rusiškai
Į Lietuvą prieš penkerius metus tadžikas Parvizdzhonas Jusupovas atvyko siekdamas išmokti anglų kalbą. Šį uždavinį vaikinas išpildė su kaupu – šiemet jis sėkmingai anglų kalba baigė vadybos studijas Kauno technologijos universitete (KTU). Įgytas žinias ir patirtį jaunas specialistas ketina pritaikyti kurdamas eksporto tarp Tadžikistano ir Baltijos šalių verslą ir geresnį gyvenimą gimtojoje šalyje.
Studijuoti valstybės lėšomis įstojo per 14 tūkst. studentų
Per šių metų bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas sutartis studijuoti valstybės lėšomis (per studijų krepšelius, studijų stipendijas ar tikslinį finansavimą) pasirašė 14 808 asmenys, tuo metu studijuoti už savo pinigus įstojo 12 230 pirmakursių. Tai pasibaigus papildomam priėmimui pirmadienį paskelbė Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Pernai studijuoti valstybės lėšomis įstojo 15 413, už savo pinigus - 12 397 asmenys.
Per paplidomą priėmimą studijuoti į aukštąsias pakviesta per 7 tūkst. stojančiųjų
Paulius Šironas, LRT radijas, LRT.lt Paaiškės papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai
Trečiadienį paaiškėjo papildomo priėmimo į aukštąsias mokyklas rezultatai. Stojančiajam buvo pateiktas vienas kvietimas užimti valstybės finansuojamą arba nefinansuojamą studijų vietą. Iš viso pakviesta per 7 tūkst. stojančiųjų. Pakviestieji turės per artimiausias tris dienas atvykti pasirašyti studijų sutartis.
JAV ekspertas: darbo rinkos poreikių tenkinimas nėra pagrindinis universitetų uždavinys
Kauno technologijos universitete (KTU) viešėjęs aukštojo mokslo ekspertas Thomasas A. Bryeris yra įsitikinęs – aukštasis mokslas nėra darbuotojų kalvė. „Universitetai skirti ne tik profesionalams rengti. Aukštasis mokslas turi ir kitų misijų, kurių sėkmę matuoti vien finansiniais rodikliais yra netikslinga“, – teigia Centrinės Floridos universiteto (JAV) Viešojo ir nevyriausybinio sektorių organizacijų valdymo centro direktorius T. A. Bryeris.
REKLAMA
REKLAMA
Gautas skundas dėl brandos atestatų teikimo bažnyčioje
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (LGKT) gavo skundą dėl to, jog Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje ne vienerius metus pažeidžiamos netikinčiųjų teisės. Skunde nurodoma, jog gimnazija, kuri nėra katalikiška, brandos atestatų teikimą organizuoja bažnyčioje, kur šventė prasideda maždaug valandą trunkančiomis mišiomis, ir tik po jų teikiami atestatai.
Skunde tvirtinama, jog abiturientai priversti dalyvauti mišiose, klausyti pamokslo, nors jų pasaulėžiūra dar nesusiformavusi.
Renkantis specialybę koją kiša stereotipai
Nors šalyje populiariausių specialybių sąrašas nesikeičia jau keleri metai, apklausos rodo, kad didžioji dalis universitetų absolventų vis dar dirba ne pagal įgytą specialybę. Tuo tarpu prastesnį įvaizdį turinčių, tačiau gerų, sočią ateitį užtikrinančių specialybių jaunimas vengia.
Vaikosi prestižo, o ne svajonės
Kaip ir keletą metų iš eilės, taip ir šiemet buvo galima nesunkiai nuspėti populiariausių specialybių universitetuose sąrašą.
Paaiškėjo, kiek universitetuose ir kolegijose liko valstybės finansuojamų vietų
Pasibaigus pagrindiniam priėmimui į aukštąsias mokyklas, laisvų valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų universitetuose liko 1265, kolegijose - 2227, BNS informavo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO). Jos teigimu, aukštosiose mokyklose liko ir valstybės nefinansuojamų studijų vietų. Sutartis su universitetais ir kolegijomis jau pasirašė per 22 tūkst. pirmakursių. Iš jų per 14 tūkst.
Prasideda papildomas priėmimas į universitetus ir kolegijas
Penktadienį prasideda papildomas priėmimas į aukštąsias mokyklas. Šiame bendrojo priėmimo etape bus išdalintos per pagrindinį priėmimą likusios laisvos studijų vietos. Papildomame priėmime gali dalyvauti tie, kurie užsiregistravo Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje iki liepos 21 dienos.
Studijoms užsienyje užsidirbo pelniusi šimtukus ir auksą
Šių metų gabiausia Kėdainių rajono abiturientė Giedrė Širvinskaitė pirmuosius pinigus išsvajotoms biochemijos studijoms Kembridžo universitete užsidirbo neeiliniais pasiekimais mokslo srityje. G. Širvinskaitė už valstybinius brandos egzaminus gavo net keturis šimtukus ir iš neseniai Indonezijoje vykusios tarptautinės biologijos olimpiados parvežė Lietuvai aukso medalį. Tokie merginos pasiekimai neliko nepastebėti.
Londonas taip sužavėjo lietuvę, kad ši, išvykusi trumpam, į Lietuvą nebesugrįžo
Žinių radijas Alytiškė Lina Čiuplytė į Didžiąją Britaniją išvyko padirbėti ir pakeliauti vos porai mėnesių. Vėliau laikotarpis buvo pratęstas iki metų, o dabar – iki septynerių. Lietuvė tikina nė karto nesigailėjusi tokio savo sprendimo. „Mano tikslas buvo pakeliauti po Angliją, padirbti vasarą ir sugrįžti. Tada vasaros pabaigoje mes užsukome į Londoną ir pabuvus ten nebesinorėjo grįžti. Nusprendžiau susirasti darbą Londone vien tik todėl, kad ten buvo visiškai kitokia aplinka, visur judėjimas.
Prašymus studijuoti pateikė daugiau kaip 35 tūkst. kandidatų
Pirmadienį pasibaigus prašymų priimti į universitetus ir kolegijas registracijai, savo pageidavimus Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje pateikė per 35,5 tūkst. kandidatų. LAMA BPO atstovė spaudai Aldona Steponavičiūtė BNS sakė, kad dauguma stojančiųjų - šių metų abiturientai.
Tinklininkė S. Arlauskaitė: studijuodama universitete tapau stipresne asmenybe
Sporto srities studijas pasirinkusi Simona Arlauskaitė sako, jog rinktis, kur studijuoti, buvo labai sunku. „Tėvų požiūris į mano norą studijuoti kūno kultūrą buvo neigiamas. Jaučiau spaudimą rinktis kitą specialybę“, – prisimena Simona. Mergina surizikavo. Tėvams nežinant išsirinko tai, ko pati norėjo. Ir nesulaukė jokių prieštaravų, o ji pati nesigaili dėl savo poelgio. Simona pataria kiekvienam, kuris renkasi profesiją, paklausti savęs, ko pats nori, ir tik į tai atsižvelgti.
Paskutinė diena apsispręsti, kur studijuoti
Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmadienio vakarą baigiasi prašymų studijuoti priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Iki 17 val. bendrojo priėmimo informacinėje sistemoje stojantieji dar gali pateikti savo prašymus. Iki to laiko taip pat reikia pristatyti visus reikalingus dokumentus. Ar įstojo ten, kur nori, abiturientai sužinos liepos 25 d., penktadienį.
Tinklininkė S. Arlauskaitė: studijuodama universitete tapau stipresne asmenybe
Sporto srities studijas pasirinkusi Simona Arlauskaitė sako, jog rinktis, kur studijuoti, buvo labai sunku. „Tėvų požiūris į mano norą studijuoti kūno kultūrą buvo neigiamas. Jaučiau spaudimą rinktis kitą specialybę“, – prisimena Simona. Mergina surizikavo. Tėvams nežinant išsirinko tai, ko pati norėjo. Ir nesulaukė jokių prieštaravų, o ji pati nesigaili dėl savo poelgio. Simona pataria kiekvienam, kuris renkasi profesiją, paklausti savęs, ko pats nori, ir tik į tai atsižvelgti.
Ką daryti abiturientui, jei sunku apsispręsti dėl specialybės
Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Tiems abiturientams, kurie nėra apsisprendę dėl savo ateities profesijos, specialistai siūlo neskubėti ir palaukti pusmetį ar metus. „Tai pakankamas laiko tarpas, kad žmogus atrastų daug geresnį, daug sėkmingesnį sprendimą dėl savo ateities“, – sako Baltijos koučingo centro vadovas Povilas Petrauskas.
Studijos Italijoje: „atsipūtę“ dėstytojai ir amžini studentai
„Kalbant apie studijas Italijoje – labiausiai mane čia stebina neprofesionalumas ir neatsakingumas. Pavyzdžiui, Italijoje normalu, kai tavo studijų programa – anglų kalba, o atėję dėstytojai atsiprašinėja nemokantys angliškai, todėl per paskaitas kalba itališkai. Dar įdomiau, kai dėstytojas angliškai nemoka, tačiau tenka laikyti egzaminą žodžiu anglų kalba. Beje, didžioji dauguma egzaminų žodžiu – tokia sistema.
Išvykstantiems studijuoti jaunuoliams būtina pasirūpinti sveikatos draudimu
Studijuoti į Europos Sąjungos šalių universitetus kasmet patraukia vis daugiau mūsų kraštiečių. Jaunuoliai, studijuojantieji Europos Sąjungos (ES) šalių ir Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino bei Šveicarijos aukštųjų mokyklų dieniniuose skyriuose, privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) yra draudžiami valstybės lėšomis, todėl jiems šių įmokų Lietuvoje mokėti nereikia.
KTU ekspertė: pagrindinė taisyklė planuojant karjerą – nesivaikyti madų
Ar įmanoma abiturientui iš anksto susiplanuoti sėkmingą karjerą? Taip, jei tai atsakingai darysite nuo pirmojo žingsnio – teisingo studijų pasirinkimo universitete. Kaip nesuklysti priimant šį nelengvą sprendimą pataria Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė Rūta Čiutienė. Specialistės teigimu, nėra blogų profesijų, yra neteisingas pasirinkimas. Daugelis galbūt nori būti vadovais ar advokatais, tačiau ne visi geba jais būti.
Studijos norintiems dirbti šou versle!
Svajoji realizuoti savo kūrybines idėjas televizijoje, radijuje, muzikoje ar scenoje? Galvoji apie prodiuserio karjerą? Paversk svajones realybe! Susiek savo ateitį su įdomia, dinamiška ir perspektyvia profesija.
Laikas daryti klaidas!
Nieko nėra labiau apgailėtino, kaip senas žmogus, darantis jaunystės klaidas. Jos todėl ir yra vadinamos jaunystės, kad turi būti padarytos jaunystėje. Vadinasi, dabar tam yra tinkamiausias metas. Dabar tu pats sau šeimininkas ir gali daryti, ką nori. Tėvai jau neatsako už tave, todėl nebereikia rūpintis ir graužtis, ką jie pasakys ir kaip ten kokį tavo poelgį įvertins. Pats dar neturi vaikų, kuriems turėtum rodyti kokį tai baisiai gerą pavyzdį ir atsakingai rūpintis jų gerove.
Kur studijuoti: Lietuvoje ar užsienyje?
Po brandos egzaminų didžiausias abiturientų galvos skausmas – kur studijuoti: Lietuvoje ar užsienyje? Apie studijas užsienio universitetuose susiformavo jau ne vienas stereotipas, pavyzdžiui, kad studijos užsienyje geresnės, kokybiškesnės, modernesnės, geriau vertinamos darbdavių ir t. t. Tačiau ar iš tiesų taip yra? Apie studijas Lietuvoje ir užsienyje kalbinu Martyną Liukumaitę.
Kokioms profesijoms žadama palanki ateitis?
Šį pavasarį LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas pastebėjo gerą pastarojo meto tendenciją: studijas jaunimas renkasi vis tikslingiau, labiau apgalvotai. Į pirmą vietą vis dažniau iškyla blaivus klausimas: kiek uždirbsiu, kai baigsiu, ir tai neretai lemia specialybės pasirinkimą. Tad šiandien - šiek tiek apie ateitį - ir apie pinigus. Klausimą apie ateities atlygį turbūt sau uždavėte ir jūs, ir veikiausiai dar gerokai prieš pildydami šiųmetį stojamąjį prašymą.
M. Kryžiokas: studijuoti tai, kas patinka, yra lengviau ir maloniau
Kūno kultūrą studijuojantis Mindaugas Kryžiokas sako, kad po mokyklos baigimo jam buvo itin sunku apsispręsti, kurią specialybę rinktis. Bandė save įsivaizduoti studijuojantį įvairias specialybes, į kurias galėtų įstoti po brandos egzaminų laikymo. Mokykloje jam labiau sekėsi tikslieji mokslai. „Tačiau savo ateities niekuomet nenorėjau sieti su tiksliaisiais mokslais, todėl nutariau pirmu numeriu stoti į Lietuvos edukologijos universitete esančią kūno kultūros specialybę.
Nauja galimybė – studijos turintiems negalią
Vilniaus kolegijos Pedagogikos fakultetas daugiau nei dešimtmetį bendradarbiauja su Lietuvos kurčiųjų bendruomene. Susitikimuose, konferencijose nuolatos išskiriami sunkumai, su kuriais susiduria kurtieji, norintieji studijuoti aukštojoje mokykloje. Viena iš didžiausių problemų – paskaitų vertimas. Dažnai aukštosiose mokyklose dėstytojai nėra susipažinę su dėstymo dalyvaujant vertėjui specifika, todėl kurtiesiems kyla problemų dėl paskaitų turinio supratimo, užduočių atlikimo.
Tarptautinės magistrantūros studijos, už kurias mokestį galima kompensuoti
Mykolo Romerio universitetas kviečia studijuoti jungtinėse su užsienio universitetais magistrantūros studijų programose, kurios iš dalies finansuojamos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Kviečiame studijuoti jungtinėje magistratūros studijų programoje „Darbo ir organizacinė psichologija“, skirtoje psichologijos bakalauro laipsnį įgijusiems asmenims. Kartu su Talino Technologijos universitetu vykdoma tarptautinė studijų programa suteis visoje Europoje pripažįstamą diplomą.
VU – kelio pradžia: A. Makauskaitės sėkmės istorija
Vilniaus universiteto Teisės fakulteto absolventė Agnė Makauskaitė į Lietuvą birželio pabaigoje buvo grįžusi trumpam. Ji čia atvyko iš Jungtinių Arabų Emyratų, kuriuose dirbo pastaruosius ketverius metus. Nusprendusi, kad jau metas pakeisti aplinką, susirado darbą Singapūre. Agnės pavyzdys patvirtina teiginį, kad savo srities specialistas, net ir baigęs teisės studijas Lietuvoje, gali rasti darbą bet kuriame pasaulio kampelyje.
Pastatų inžinerijos specialistai padės sumažinti energijos sąnaudas
Šiuo metu Europos šalių pastatuose sunaudojama apie 40 proc. visos išgaunamos energijos. Prognozuojant nekilnojamojo turto sektoriaus plėtimąsi, regiono energetikai tokios sąnaudos gali tapti nepakeliama našta. Dėl to Europos Sąjungos (ES) Vadovų taryba užsibrėžė iki 2020 m. sumažinti ES suvartojamos energijos kiekį 20 proc.
KTU prorektorius P. Žiliukas: tikslinio finansavimo vietos ̶ galimybė kuo greičiau susikurti sočią ateitį
Tikslinio finansavimo vietos universitetuose atveria naujas galimybes studentams įgyti ne tik trokštamą specialybę, bet ir lengviau žengti ant pirmojo karjeros laiptelio. Taip apie Lietuvoje žaibiškai populiarėjančias tikslines studijas mano LAMA BPO prezidentas, KTU profesorius Pranas Žiliukas.
Magistrų stojimai atskleidžia dabartinės švietimo finansavimo sistemos trūkumus
„Jei, vertindami bakalaurų stojimo motyvus, negalime aiškiai apibrėžti, kokie jie: ar konkretus miestas, ar užsienis, ar tam tikros studijų programos, po pirmojo stojimų etapo galime konstatuoti, kad magistro studijos pasirenkamos aiškiai apsvarsčius kokios karjeros galimybės atsivers“, -- vertindama pirmojo stojimo etapo rezultatus pasakoja Kauno technologijos universiteto, Verslo ir ekonomikos fakulteto dekanė prof. dr. Edita Gimžauskienė.
Didėja valstybės ir verslo sektoriaus finansavimas „žemiškosioms“ studijų programoms
Nors vis dažniau kalbama apie specialistų, turinčių tiksliųjų mokslų išsilavinimą, trūkumą, abiturientai ir toliau pirmenybę teikia socialinės pakraipos studijoms. Praėjusiais metais savo pageidavimuose šios srities specialybes įrašė net 44% būsimųjų studentų. Tačiau panašu, kad į statistiką atsižvelgta nebuvo – vien 2013-ųjų liepą darbo biržą užplūdo 11 tūkst. absolventų, kurių dauguma įgijo būtent minėtuosius diplomus.
Tikslinio finansavimo vieta: nemokamos studijos ir garantuotas darbas pagal specialybę
Nemokamos perspektyvios studijos – gerai. Dar geriau, jei jas pabaigus iš karto garantuojama ir darbo vieta pagal specialybę. Abu zuikius vienu šūviu nušauti galima pasirinkus tiksliniu būdu valstybės finansuojamas technologines studijas. Lėšos konkrečioms studijų programoms skiriamos atsižvelgiant į Lietuvoje trūkstamų specialistų poreikį.
Kur slypi aukštųjų mokyklų vertinimo problemos?
Įsibėgėjus stojimo į aukštąsias mokyklas karuselei, netyla ir diskusijos dėl studijų kokybės universitetuose, kolegijose bei profesinėse mokyklose vertinimo bei reitingavimo. Svarbiausi specialistų keliami klausimai - kiek tokie reitingai yra patikimi ir naudojami nesąžiningai konkurencijai? Dėl ko laužomos ietys, bandė išsiaiškinti naujienų portalas balsas.lt.
Lietuvoje jau siūlomos ir interneto bei medijų technologijų studijos
Lietuvos edukologijos universitete (LEU) šiais metais patvirtintos keturios naujos studijų programos. Tarp jų ir nauja bakalauro studijų programa – interneto ir medijų technologijos, sakoma LEU pranešime. Pasak LEU atstovų, studijų programos poreikis grindžiamas informacijos ir ryšio technologijų (IRT) specialistų poreikio augimu Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse. Šiuo metu ruošiamų specialistų skaičius yra nepakankamas.
Ar tėvai privalo išlaikyti savo pilnamečius vaikus?
LRT laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Įstatymas numato, jog vaiko išlaikymas abiem tėvams arba vienam iš jų priteisiamas, jei jie neskiria reikalingos sumos, iki vaiko pilnametystės. Tačiau yra išimčių, kurios išlaikymą jaunuoliui gali garantuoti iki 24 metų ar net visą gyvenimą, tvirtina Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktorė Vida Petrylaitė. Išimtys, kurios gali garantuoti išlaikymą ir sulaukus pilnametystės, yra dvi. Pirmoji – kai vaikas neįgalus nuo vaikystės.
Lituanistikos studentė: jei nepadedi žmonėms, gyvenimas prabėgs veltui
Lituanistikos studijas pasirinkusi Brigita Meškonytė sako, kad baigus mokyklą, kaip ir daugeliui abiturientų, buvo sunkus laikotarpis, nes teko rinktis studijas, planuoti tolimesnį savo gyvenimo kelią. Nuo mažumės mergina buvo linkusi į humanitarinius mokslus, mėgo skaityti įvairiausias knygas, o paauglystėje susidomėjo psichologija. „Jei gyvenime nepadedi žmonėms, neskatini kitų tobulėti, tai gyvenimas prabėgs veltui. Kaip tik tuo metu, manau, radau pedagogo pašaukimą.
Virtualūs skrodimai: programa, skirta „pjaustyti“ žmogaus kūną
Iki šiol vienintelis būdas iš arti pažinti žmogaus anatomiją buvo skrosti lavonus. Tačiau nuo šiol medicinos studentai ir kiti entuziastai galės tyrinėti kūno sandarą neišėję iš namų. Žinoma, ši nauja virtuali skrodimo programa kol kas nepakeičia realaus lavono pjaustymo pojūčio, tačiau leidžia pigiau, greičiau ir steriliau pažinti žmogaus anatomiją. „Anatomedia“ vadinama programa leidžia tyrinėti kūno sandarą iš keturių skirtingų perspektyvų.
Kur šiemet studijas renkasi abiturientai?
Graudžios abiturientų raudos dėl egzaminų sudėtingumo jau spėjo nurimti. Dabar seka kitas svarbus etapas moksleivių gyvenime - pasirinkti studijų kryptį ir programą. Švietimo politikos koordinatorė Milda Kuraitė sako, kad nemaža dalis abiturientų specialybes/studijų programas renkasi tik sužinoję savo brandos egzaminų įvertinimus, dėl to planai paaiškėja tik paskutinėmis dienomis iki tada, kai reikia užpildyti LAMA BPO sistemoje savo pasirinkimus.
Psichologė pataria: renkantis specialybę, reikia įsiklausyti ne tik į protą, bet ir į jausmus
Artėjanti vasara – apsisprendimo metas abiturientams ir kitiems, besiruošiantiems rinktis mokymosi įstaigas. Teiravomės Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Ugdymo mokslų fakulteto Psichologijos katedros docentės Julitos Navaitienės, kaip abiturientams, pasimetusiems specialybių gausoje, pasirinkti tinkamą specialybę?
Doc.
Studijų pasirinkimą lemia valstybės finansuojama vieta
Žinių radijas Mokyklas baigiančiųjų abiturientų pasirinkimą, kur studijuoti toliau, dažniausiai nulemia galimybė gauti valstybės finansuojamą vietą aukštojoje mokykloje, rodo Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro atlikta analizė. Visgi centro analitikė Žemyna Pauliukaitė pabrėžia, kad rinkdamiesi pačią studijų programą moksleiviai neatsižvelgia į jos ekonominę grąžą ateityje: „Pats pagrindinis motyvas, pagal kurį renkasi studijas, yra valstybės finansuojama vieta.
Kuriuose Lietuvos regionuose absolventai dažniausiai neranda darbo?
Žinių radijas Pagal absloventų įsidarbinimą tarp šalies kolegijų pirmauja Žemaitijos kolegija. Kolegijų reitingą paskelbusio savaitraščio „Veidas“ duomenimis, daugiausia bedarbių - tarp baigusiųjų Šiaurės Lietuvos, Panevėžio ir Marijampolės kolegijas. Pernai darbo nerado apie trečdalis šias kolegijas baigusių jaunuolių. Marijampolės kolegijos direktorius Vaidotas Viliūnas abejoja tokių duomenų autentiškumu. „Visų pirma, aš kelčiau klausimą dėl tų duomenų autentiškumo.
Ar studijos ir darbas suderinami?
Ekonomikos ir verslo pagrindus studijuojanti Liucija Pūraitė šią vasarą jau gaus bakalauro diplomą ir pedagogo kvalifikaciją Lietuvos edukologijos universitete (LEU). Mergina savo žinias jau senokai perduoda mokiniams dirbdama mokytoja, jos nuomone, vienoje iš geriausių Vilniaus mokyklų – Vilniaus jėzuitų gimnazijoje. L. Pūraitė visada laikėsi nuostatos: kol mokaisi, tol geriau nedirbti, nes dažniausiai dėl to nukenčia mokslai. Reikia rinktis darbą arba mokslus.
Medikas: jaučiuosi nejaukiai, kai atsisakau paciento padėkos
Žinių radijas Jaunasis gydytojas iš jaunųjų medikų asociacijos Dainius Jakučionis tikina, kad nėra taip, jog jaunieji gydytojai nenorėtų dirbti provincijų ligoninėse. Tačiau, pašnekovo nuomone, tam turi būti sudarytos atitinkamos sąlygos ir tai neturėtų tapti prievole už studijas. „Rezidentūra yra ir studijos, ir darbas. Mes tuo pačiu metu ir dirbame, ir atliekame įvairias procedūras savo kompetencijos ribose.
Baltic Aviation Academy skelbia priėmimą į piloto specialybės studijas
Aviacijos mokymų centras Baltic Aviation Academy skelbia priėmimą į pradinio pilotų rengimo studijas. Svajojantys įgyti perspektyvią ir paklausią piloto specialybę yra kviečiami pasirinkti tinkamiausią studijų programą. Siūloma rinkti Privataus Mėgėjo Licencijos (PPL), Komercinės Aviacijos Licencijos (CPL), Integruotos Avialinijų Transporto Licencijos (ATPL), Aviacijos Vadybos bei Skrydžių Instruktoriaus studijų programas.
Kaip finansuoti vaikų studijas: skolintis arba pradėti kaupti dar kūdikystėje
Birželį įsibėgėjant stojimo į aukštąsias mokyklas maratonui, dėl vietų universitete konkuruojančių jaunuolių tėvai sprendžia kiek kitokias problemas – kokiomis lėšomis finansuoti savo atžalų svajonių studijas, jei jų kaina siekia kelias dešimtis tūkstančių litų.