studentai

Kas trukdo Pietų Baltijos jūros regiono šalių akademinėms bendruomenėms aktyviau bendradarbiauti tarpusavyje, kokią įtaką toks bendradarbiavimas turi darbo rinkos pokyčiams? Šiuos ir kitus klausimus ketinama aptarti Klaipėdoje vyksiančiame seminare „Aukštojo mokslo koordinavimas bei integravimas ir darbo rinka Pietų Baltijos jūros regione“. Projekte dalyvauja Danija, Lietuva, Vokietija, Lenkija ir Švedija.

Rugsėjо 20 d. Vilniuje vyks Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjungos (LJMS) rengiama konferencija, kurioje Lietuvos ir užsienio valstybių mokslininkai kalbės apie aukštųjų mokyklų autonomijos sampratą, jos taikymo praktinius aspektus. Šiai temai išskirtinį aktualumą suteikė socialinės ir ekonominės situacijos Lietuvoje pasikeitimas – aukštojo mokslo masiškumas, neuniversitetinių aukštųjų mokyklų atsiradimas, privataus aukštųjų mokyklų tinklo plėtra, paties aukštojo mokslo komercializacija.

Šiandien Vilniuje prasideda Tartu universiteto (Estija) studentų teisininkių mokslinė stažuotė „Lietuvos perspektyvos Europos Sąjungos (ES) ir tarptautinėje teisėje“. Tai viena iš aukštųjų mokyklų programos NordPlius dalių. Pasak svečius priimančio Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dekano prof.

Aukštosios mokyklos, jau vykdančios panašios krypties studijas, galės greičiau ir paprasčiau įregistruoti naujas programas. Švietimo ir mokslo ministerija pakoregavo studijų programų išorinio vertinimo ir akreditavimo tvarką. „Mažiname biurokratinius trukdžius naujoms studijų programoms atsirasti. Palengvinta tvarka taikoma tuomet, kai aukštoji mokykla jau vykdo panašias studijas.

Lietuvių pasąmonėje įsišaknijo principas, kad visi turi pabaigti aukštąją mokyklą - nepabaigęs bakalauro studjų atrodo mažų mažiausiai keistas. Tad, ką kalbėti apie tuos, kurie meta studijas vos jas pradėję, dar rugsėjo mėnesį? Su studentais dirbantys universitetų darbuotojai teigia, kad taip dažniausiai jaunuoliai taiso stojimo klaidas.

Prieš pakartotinį Seimo svarstymą dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įkūrimo studentų atstovai kreipėsi į Seimo narius, pabrėždami šios tarnybos svarbą. Tarnyba būtų pagrindinis įrankis sprendžiant ginčus tarp studentų ir aukštųjų mokyklų administracijų.

Akademinis nesąžiningumas ir plagiato klausimas – aktuali tema ne tik dėstytojas bei studentams, bet ir vsiai visuomenei. Ne kartą į viešumą buvo iškilę skandalai, kurių herojai nupirktus akademinius darbus bandę apginti studentai. Neretai tokia „pagalba“ apkaltinami ir dėstytojai. Aukštosios mokyklos jau senokai ėmėsi įvairių priemonių, skatindamos akademinį sąžiningumą – nuo elektroninių darbų patikros sistemų tobulinimo iki viešų akademinį sąžiningumą skatinančių akcijų.

Prieš metus Seimui taip ir nepriėmus nutarimo steigti Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybą, turėsiančią spręsti ginčus tarp studentų ir aukštųjų mokyklų administracijų, studentai ragina parlamentarus tos pačios klaidos nepakartoti dabar. Ketvirtadienį Seime numatytas pakartotinis svarstymas dėl Akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnybos įkūrimo.

„Pramiegosiu visas paskaitas...“, „Gausiu stipendiją“, „Tikrai negausiu stipendijos“, „Antrame kurse susirasiu darbą, keliausiu po užsienį, nepraleisiu nė vienos paskaitos, o trečiame jau turėsiu Bentley“, – ar perskaičiau jūsų mintis, vargšai fuksai?Deja deja, studentavimo mistika greitai išsisklaidys, ateis toji 13-oji gyvenime rugsėjo pirmoji, dalis kurso draugų mes studijas, dalis pakeis studijų programą, talentingiausi surinks 3 skolas ir bus dekanato išprašyti lauk, dalis užsiims akademinė...

Jungtinėse Ameriko Valstijose praeiviai išgelbėjo motociklininko gyvybę. Vairuotojas po susidūrimo su mašina vos nesudegė dar būdamas gyvas. Užstrigusį po mašiną motociklininką puolė gelbėti pro šalį ėję studentai. Išbėgę iš universiteto studentai per keliolika sekundžių pakėlė didžiulę BMW mašiną, sveriančią apie dvi tonas. Motociklininkas buvo ištrauktas ir saugiai patrauktas į šalį – toliau nuo degančios mašinos, kuri bet kurią akimirką galėjo sprogti.

Studijuoti į Europos universitetus išvažiavę studentai ir deklaravę apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, gal dar nė neįtaria, kad tėvynėje prarado sveikatos draudimą valstybės lėšomis. Šiaulietė Jolita tai išsiaiškino paprašiusi Europos sveikatos draudimo kortelės. Teko deklaruoti grįžimą Šiemet per aštuonis mėnesius per 200 tūkstančių Lietuvos gyventojų deklaravo savo išvykimą gyventi į kitą valstybę. Dalis jų — studijuoti Europos universitetuose pasiryžę jaunuoliai.

Varėnoje ir Jonavoje dirbantiems ir gyvenantiems studentams sudarytos sąlygos siekti mokslų Alytaus kolegijoje neišvykstant iš savo miestelio. Pirmieji Alytaus kolegijos Varėnos studijų skyriaus studentai jau gavo studijų knygeles. Dvidešimt aukštojo mokslo pirmakursių neakivaizdžiai studijuoti pasirinko penkias specialybes pagal poreikius. „Mokytis privertė gyvenimas. Pasirinkau statybinės inžinerinės sistemos specialybę, ne vadybą.

Gyvastis – aktyvus ir veržlus reiškinys, kuris dažniausiai reiškia naują pradžią. Kiekviena nauja pradžia yra kupina vilčių, tikėjimo, lūkesčių, kuri ateina po sąstingio, pasyvumo, tamsos periodo. Parodos „Gyvastis“ ekspozicijai pasirinkti du Kauno senamiesčio pastatai: šiuo metu nenaudojamas Vilniaus g. 10 pastatas ir Kauno dailės fakultetui priklausantis buvęs psichiatrinės ligoninės pastatų komplektas.

Per artimiausius penkerius metus Lietuvoje gali nelikti iki pusės dabartinių valstybinių universitetų. Jų tinklą pertvarkyti verčia tirpstantis studentų skaičius. Šiuo metu Lietuvoje iš viso veikia 46 aukštosios mokyklos – 27 valstybinės ir 19 nevalstybinių. Iš jų 22 yra universitetai – 14 valstybinių ir 8 nevalstybiniai. Lietuvoje – 14, Danijoje – tik 8 Palyginti su kitomis šalimis, Lietuvoje milijonui gyventojų tenka kur kas daugiau aukštųjų mokyklų.

Sėkmingai antrąjį Europos krepšinio čempionato etapą pradėjusius Lietuvos krepšininkus Mykolo Romerio universiteto studentai į treniruotę lydės gyvu koridoriumi, teigiama pranešime spaudai. MRU sporto salėje būsimoms kovoms besirengiančiais rinktinei padėkoti už geras emocijas ir palinkėti sėkmės studentai šiandien, rugsėjo 8 d., Universitete rinksis nuo 19 val.

Nuo šio rudens aukštosios mokyklos jau nepriims studentų paraiškų socialinėms stipendijoms gauti, jas reikės pateikt Valstybiniam studijų fondui.Paraiškos bus priimamos nuo rugsėjo 15 dienos, jas būtina pateikti iki spalio 10 dienos. Pasak Valstybinio studijų fondo vyriausiosios specialistės Viktorijos Vigėlienės, paraiškos bus pildomos internetu fondo informacinėje sistemoje autorizuojantis per elektroninę bankininkystę arba elektroninio parašo sistemas.

VDU Socialinės ir politinės teorijos katedra organizuoja „Radical Philosophy“ seminarų ciklą, kurio pirmasis susitikimas įvyks rugsėjo 15 d., 18 val., Politikos mokslų ir diplomatijos fakultete (Gedimino g. 44-203). Susitikime paskaitas skaitys dėstytojai Brynnaras Swensonas (Butlerio universitetas, JAV) ir Andrew Knightonas (Kalifornijos valstijos universitetas, JAV). Brynnaras Swensonas iš Butlerio universiteto skaitys paskaitą tema „The Human Network®: Social Media and the Limit of Politics...

ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai, norintys dalyvauti mainų programose, galės vykti ir į Kanadą – ISM sudarė partnerystės sutartį su Kvebeko universiteto Vadybos mokykla. Ši mokykla, įsikūrusi antrame pagal dydį Kanados mieste Monrealyje, yra viena iš 6 geriausių verslo mokyklų Kanadoje. Kvebeko universitetas tampa antruoju universitetu Šiaurės Amerikos žemyne, kur gali vykti ISM studentai.

Europos krepšinio čempionatui įpusėjus, Lietuvos gatvėse matome, atrodo, vis daugiau ir daugiau šio lietuviško žaidimo reklamos. Galbūt kas pasiginčytų ir siūlytų neskubėti klijuoti „reklamos“ etiketės. Juk visa geltona, raudona ir žalia atributika gatvėse, televizijoje ar parduotuvėse yra „kiekvieno tikro lietuvio sielos atspindžiai“.Gatvėse rėkte rėkia ryškūs plakatai apie mūsų, lietuvių, pareigą sukandus dantis sirgti ir pirkti visa, kas nudažyta mūsų vėliavos spalvomis.

Moksliniais tyrinėjimais besidomintis Lietuvos jaunimas rugsėjo 1-ąją įprasmino diskusija apie studentų mokslinės veiklos plėtrą susitikime „Studentų mokslinės veiklos skatinimas: dabartis ir ateities perspektyvos“. Su verslo ir valdžios atstovais jie aptarė trukdžius ir galimybes studentams tapti Lietuvos ateities akademine karta. „Lietuvos starteginis interesas yra tapti didelę ekonominę pridėtinę vertę kuriančia šalimi.

Naujų mokslo metų pradžią Mykolo Romerio universitete drumsčia nesenos praeities nuosėdos. Teisėsaugininkai atlieka tyrimą aiškindamiesi, ar visi šios aukštosios mokyklos studentai skaidriai laikė egzaminus ir gynė diplominius darbus, rašo „Lietuvos rytas“. Žinomas baudžiamosios teisės specialistas, Aukščiausiojo teismo teisėjas ir ilgametis Mykolo Romerio universiteto dėstytojas Vytautas Piesliakas nusprendė atsisakyti paskaitų universitete, nes įtaria, kad į nešvarias istorijas gali būti įsi...

Naujų mokslo pradžią iškilmingai mini ne tik į klases po vasaros atostogų susirinkę šalies mokyklų moksleiviai, bet ir studentai, kurie šia proga organizuoja daugybę įvairių renginių. Vienas jų – tradicinė Vilniaus universiteto dėstytojų ir studentų eisena nuo Seimo rūmų į universiteto centrinius rūmus Gedimino prospektu. Studentų skanduotės, šūksniai, plojimai, dainos ir net į dangų kylantys dideli muilo burbulai atkreipia praeivių dėmesį į netradicinį reginį.

Visi šalies moksleiviai ir studentai kviečiami siūlyti pavadinimą rudenį Lietuvos mokyklas pasieksiančiai mobiliai biomokslų laboratorijai. Geriausio vardo autoriui atiteks vertingas apdovanojimas –  planšetinis kompiuteris „iPad“, o jo pasirinktą šalies mokyklą laboratorija ant ratų aplankys vieną iš pirmųjų, sakoma Vilniaus universiteto pranešime. Laboratorija ant ratų yra pirmoji šalyje mobili laboratorija, kuri supažindins moksleivius su naujausiais biomokslų laimėjimais.

Trečiadienį studentai užėmė Čilės nacionalinio švietimo ministerijos pastatą. Jie taip pat reikalauja, kad atsistatydintų vidaus reikalų ministras Rodrigas Hinzpeteris, kuriam, pasak jų, tenka atsakomybė už jaunuolio mirtį. 16–metis Manuelis Gutierrezas veikiausiai žuvo nuo policininko kulkos.

Mokslo metams ruošiasi ne vien aukštosios mokyklos, bet ir jų bendrabučiai. Tikinama, kad juose tilps visi norintys, tačiau Panevėžio kolegijos studentams laikinai teks pagyventi susispaudus – tiek daug norinčiųjų. Stojantieji į aukštąsias mokyklas stengiasi pasirūpinti ir gyvenamuoju plotu. Jei tik yra galimybė, paprastai studentai renkasi bendrabutį. Panevėžyje jį gauti nėra problemos.

Studentų atstovavimo kultūrą būtina plėsti efektyviau įtraukiant pačius studentus. Tokios išvados prieš naujuosius mokslo metus priėjo šalies aukštųjų mokyklų Studentų atstovai. Paskutinį vasaros savaitgalį diskusijos apie dvidešimties metų studentų atstovavimą, veiklos kultūra ir galimą raidą Studentų atstovus susibūrė į Lietuvos studentų sąjungos Asamblėją tema „Menas atstovauti“. „Įžengę į trečią dešimtį esame jau subrendę mokytis iš praeities ir drąsiai žvelgti į ateitį.

Netrukus į aukštųjų mokyklų auditorijas ims rinktis tik šiemet studijas pradedantys pirmakursiai. Neseniai dar sėdėję mokyklos suole jauni žmonės neretai sunkiai įsivaizduoja, kaip atrodo paskaitos universitete ir kaip skiriasi šios dvi mokymo įstaigos. Aukštųjų mokyklų dėstytojai taip pat nevengia padūsauti, kad iš vidurinių mokyklų į universitetus ateinantys studentai dažnai neturi studijų pradžiai reikiamų žinių.

Studijuoti į Europos Sąjungos šalių universitetus kasmet patraukia vis daugiau mūsų kraštiečių. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymą mūsų šalies aukštųjų mokyklų dieninių skyrių (dabar – aukštųjų mokyklų nuolatinės studijų formos) studentai, taip pat asmenys, studijuojantieji Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių (Norvegijos, Islandijos, Lichtenšteino) bei Šveicarijos aukštosiose mokyklose, yra draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomi...

2011 m. rugsėjo 1-ąją – Mokslo ir žinių dieną – Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai dovanos pažintines ekskursijas. Studentai, pedagogai, vyresnių klasių moksleiviai ir jų tėveliai kviečiami susipažinti su šiuo metu atkuriamos rezidencijos istorija, tyrimais, būsimomis ekspozicijomis bei muziejaus veikla.

Nuo rudens įvedama elektroninė studijų naujovė – pirmakursiai galės gauti studento pažymėjimą, galiojantį iki studijų baigimo, o ne vienerius metus kaip anksčiau. Kadangi ne visiems pirmakursiams iki rugsėjo 1 d. gali būti spėta pagaminti naujuosius Lietuvos studento pažymėjimus (LSP), aukštosios mokyklos išduos laikiną, vieną mėnesį galiojantį dokumentą – studento statusą įrodančią pažymą. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius patvirtino pavyzdinę tokios pažymos formą.

Rugpjūčio 31 dieną baigiasi priėmimas į VU Teisės fakulteto vykdomą papildomųjų studijų programą „Teisė“, skirtą kolegijų absolventams, baigusiems teisės studijas ir pageidaujantiems toliau tęsti mokslus bei įgyti universitetinį magistro laipsnį. Papildomųjų studijų trukmė yra vieneri metai. Studijų programos metu bus dėstomi dalykai, kurie buvo nepakankamai arba visiškai nestudijuoti kolegijoje, bet būtini tolesnėms universitetinėms teisės studijoms VU Teisės fakultete.

Kauno seniūnijų ir miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus darbuotojams prieš naujų mokslo metų pradžią įprastinis darbymetis šiemet nuo ankstesniųjų skiriasi tuo, kad dabar daugiau sulaukiama studijuojančio jaunimo prašymų skirti pašalpas. Socialinės paramos neretai prašo studentai poromis – vaikinas ir mergina, teigdami, jog drauge gyvena kaip šeima, o išgyvenimui jokių pajamų neturi.

Europinio studijų kredito diegimas Lietuvos aukštojo mokslo institucijose turėtų būti siejamas su požiūrio į studijas kaita, todėl reikalauja ilgo, nuolatinio ir sudėtingo darbo aiškinant jo prasmę ir poreikį, įsitikinusi projekto, ruošiančio nacionalinę Europos kreditų perkėlimo ir kaupimo sistemos (ECTS) koncepciją, ekspertė, Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Filologijos fakulteto Anglų kalbos didaktikos katedros vedėja Jurga Cibulskienė.

Grupė studentų iš Sietlo (JAV), pasivadinusi „StudentRND“, sukūrė plazmos garsiakalbį, kuriame orą virpina elektros išlydis. Jie jau siūlo ir detalių komplektus, iš kurių galima pačiam susimontuoti tokius garsiakalbius. „StudentRND“ teigia, kad jų tikslas – paskatinti kitus studentus ir moksleivius susidomėti mokslu ir technologijomis.

Valstybė finansuos visų būsimųjų rezidentų studijas. Išsklaidytos ankstesnės abejonės, kad dalis jų gali likti be valstybės paramos. „Viena vertus, Lietuvos sveikatos mokslo universitetas sutiko sumažinti normines kainas, o Vilniaus universitetas, nubyrant įvairiose pakopose studijuojančių skaičiui, sudaro vidaus rezervą, iš ko jie gali finansuoti visus priimtus“, – sakė švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius trečiadienį per Vyriausybės posėdį.

Universitetų veiklos kokybę vertinančių tarptautinių ekspertų tinklą papildė Lietuvos studentų atstovė. ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto IV kurso studentė Gintarė Alaburdaitė atrinkta dalyvauti specialioje Europos universitetų asociacijos (EUA) kartu su Europos studentų sąjunga (ESU) vykdomoje programoje. Studentę į ekspertų atrankos seminarą Edinburge (Škotija) delegavo Lietuvos studentų sąjunga.

Antradienį Šendžene (Kinija) pasibaigusių pasaulinių studentų vasaros žaidynių (universiados) medalių lentelėje Lietuvos sportininkai, iškovoję penkis aukso, penkis sidabro ir tris bronzos medalius, užėmė 13-ąją vietą.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) – pirmoji studentų atstovybė Lietuvoje, kuri jungiasi į tarptautinį Europos studentų tinklą už darnų vystymąsi (angl. SENSD). Šis tinklas siekia suburti įvairias studentiškas organizacijas, kurios tarpusavyje dalintųsi informacija ir skleistų darnaus vystymosi idėjas. SENSD tinklas jau jungia 7 šalių studentų organizacijas ir toliau aktyviai plečiasi.

Vienas būtiniausių ir daugiausia naudos duosiančių pokyčių Lietuvos aukštojo mokslo sistemoje yra senųjų įvairių studijų disciplinų kreditų pakeitimas naująja jau daugelyje Europos Sąjungos šalių veikiančia ECTS kreditų sistema. Todėl šiuo metu vykstantis nacionalinis projektas, braižantis šias kaitos gaires, labai sveikintinas ir naudingas Lietuvai lygiuojantis į Vakarų Europą. Visom naujovėm imliausias jaunimas supranta, kad ECTS ir kitos reformos pačios savaime nėra gėris.

Vitoldo Maslaskio treniruojama Lietuvos studentų rinktinė universiados ketvirtfinalyje 76:74 (12:15, 25:27, 28: 19, 11:13) įveikė JAV krepšininkus ir pateko į pusfinalį. Pergalingus du taškus baudų metimais likus žaisti pusantros minutės pelnė Mantas Kadzevičius. Per likusį laiką nei vienai komandai pasižymėti nepavyko ir pergalę šventė Lietuvos komanda. 19 taškų nugalėtojams surinko Gediminas Orelikas (6 atk. kam., 4 rez. perd.

Šendžene (Kinija) vykstančių 26-ųjų pasaulinių studentų vasaros žaidynių (universiados) merginų septynkovės varžybose Lietuvos atstovė Viktorija Žemaitytė po keturių rungčių užima antrąją vietą. 100 m barjeriniame bėgime 26-erių metų lietuvė užėmė 15-ąją (14,35 sek.) vietą, šuolių į aukštį (1 m 86 cm; pakartotas asmeninis rekordas) ir rutulio stūmimo varžybose (13 m 86 cm) buvo pirma, o ketvirtojoje rungtyje - 200 m bėgimo varžybose - liko 15-as (25,52 sek.

Šendžene (Kinija) vykstančių 26-ųjų pasaulinių studentų vasaros žaidynių (universiados) merginų septynkovės varžybose Lietuvos atstovė Viktorija Žemaitytė po dviejų rungčių dalijasi 1-2 vietas su prancūze Blandine Maisonnier. Pirmojoje rungtyje - 100 m barjeriniame bėgime - 26-erių metų lietuvė užėmė 15-ąją vietą (14,35 sek.) bei laimėjo šuolių į aukštį varžybas (1 m 86 cm). Septynkovės varžybose dalyvauja 25 sportininkės. Penktadienį jos dar varžysis rutulio stūmimo bei 200 m bėgimo rungtyse.

Pasibaigė tris mėnesius trukusios Lietuvos marketingo asociacijos (LiMA) „LiMA Akademijos“ organizuotos verslumo pratybos, kuriose skirtingų mokslų krypčių studentai taikė savo akademines žinias verslo praktikoje, kurdami inovatyvius produktus bei nustatydami jų vertę vartotojams. Projekte dalyvavo savitarnos terminalų gamyba ir tinklų diegimu užsiimanti įmonė „TTN“ kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) studentais.

Šendžene (Kinija) vykstančių 26-ųjų pasaulinių studentų vasaros žaidynių (universiados) sunkiosios atletikos varžybų vaikinų svorio kategorijoje iki 94 kg trečiadienį Lietuvos atstovas Aurimas Didžbalis iškovojo sidabro medalį. Pasaulio jaunimo (iki 20 metų) čempionas 20-metis mūsų šalies sunkiaatletis dvikovėje surinko 387 kg (rovimas - 180 kg/stūmimas - 207 kg). Lietuvio rezultatas rovimo rungtyje buvo pirmas, o stūmimo rungtyje - antras.

Lietuvos studentų vaikinų krepšinio rinktinė tęsia pergalingą žygį Šendžene (Kinija) vykstančioje universiadoje - Vitoldo Masalskio auklėtiniai C grupėje iškovojo jau ketvirtąją pergalę. Šįkart lietuvaičiai 101:89 (34:22, 27:22, 18:21, 22:24) įveikė Japonijos (1 pergalė, 3 pralaimėjimai) studentus. Rezultatyviausiai Lietuvos rinktinės gretose žaidė Marius Valukonis, surinkęs 27 taškus. Gediminas Orelikas pridėjo 21 tašką ir 11 atkovotų kamuolių, Ernestas Ežerskis – 15 taškų.

Rugpjūčio 13 – oji, šeštadienis. Niūrus ir apsiniaukęs Klaipėdos dangus, tačiau drąsiausi ir aktyviausi, būsimieji KU studentai ėmėme rinktis į Senąją perkėlą. Čia mūsų jau laukė žygio organizatoriai – Klaipėdos universiteto sirgalių klubas „Baltijos žaibas“ nariai. Apie 10.00 valandą ryto 24 žygio dalyviai pradėjome vieną įsimintiniausių kelionių savo gyvenime. Autobusu pasiekėme Nidą. Nepatikėsite, tačiau vos atvykusius mus pasitiko saulė. Vairuotojo pajuokavimu, ji užsakyta kaip tik mums.

Šiuo metu ne vieną abiturientą kamuoja galybė abejonių dėl pasirinkto universiteto ar specialybės. O studentai po pirmo kurso jau turi ką papasakoti. „Šiaulių kraštas“ kalbino penkis praėjusiais metais Šiaulius palikusius Škotijos, Anglijos, Latvijos ir Lietuvos aukštųjų mokyklų pirmakursius. Jie palygino ne tik mokymo programas, bet ir studentavimo kainas.

Vilniaus universiteto Teisės fakultete duris atvėrė vasaros teisės mokykla. Šis tradicinis Lietuvos, Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos ir Uzbekistano jaunųjų teisininkų renginys šiemet vadinsis „Tarptautinių organizacijų vaidmuo modernizuojant nacionalinę teisę Europoje“ ir pirmą kartą vyks Lietuvoje. Unikalią vasaros teisės mokyklą rotacijos tvarka šiais metais organizuoja Vilniaus universiteto Teisės fakultetas.

Neseniai buvo sugriežtinta socialinių stipendijų skyrimo tvarka, o pačių socialinių stipendijų skirstymą iš aukštųjų mokyklų perėmė Valstybinis studijų fondas (VSF), nors ir stengiamasi, kad parama būtų teikiama tiems studentams, kuriems jos reikia labiausiai – prašančiųjų šios paramos skaičiai per pastaruosius metus labai išaugo. Šiuo metų socialinės stipendijos dydis – 390 litų.