studentai

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) atlieka tyrimą, siekdama identifikuoti dabartinę situaciją Lietuvos aukštosiose mokyklose ir įvertinti ją Bolonijos proceso kontekste. Organizacijos vienas iš strateginių tikslų, atliekant šį tyrimą, įtraukti studentus į sprendimų priėmimo procesą ir formuoti veiklas pagal studentų poreikius.

Prašymų priimti studijuoti į aukštąsias mokyklas pateikimo laikotarpis jau įpusėjo. Pagal pateiktus duomenis aiškėja, jog būsimieji studentai toliau veržiasi į socialinių mokslų studijas, tačiau pastebimas ir augantis susidomėjimas technologiniais bei fiziniais mokslais. Kol kas prašymus pateikė 20 tūkst. būsimų studentų – likusieji tai ims daryti nuo liepos 12 d., kai paaiškės visų valstybinių brandos egzaminų rezultatai.

Lietuvos ambasadoje Londone birželio 25 dieną Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius Antanas Maziliauskas ir Jungtinės Karalystės Koventrio universiteto prorektorius Ianas Dunnas pasirašė bendradarbiavimo memorandumą.

Birželio 26 – liepos 3 dienomis, stojamųjų egzaminų aukštosiose mokyklose sesijos metu jau trečius metus iš eilės Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) vykdo stojamųjų egzaminų stebėjimą, o stebėtojais tampa studentų atstovų. Šiemet per 40 studentų atstovų dalyvaus stojantiesiems laikant motyvacinius testus į švietimo ir ugdymo krypčių studijų programas bei prižiūrės vykdomus stojamuosius egzaminus į menų studijų srities specialybes.

Tikriausiai nemaža dalis studentų bent kelis kartus per savaitę susiduria su klausimu „eiti į paskaitą ar ne?" Dažnas tingulio apimtas studentas pasvarsto, pamąsto ir vis tiek įsliūkina į auditoriją mąstydamas, kad gal ką nors naudingo nugirs. Deja, tvarkaraštis kartais negailestingas – aukštojoje mokykloje reikia būti nuo pat ryto iki vakaro. Tie, kurie tiek kantrybės neturi, bando pasverti paskaitų naudingumą, įdomumą, lankomumo svarbą ir pasirinkti, į kurias paskaitas eiti.

Patirties trūkumas – tai siena, į kurią atsitrenkia jaunas žmogus, baigęs aukštąją mokyklą ir bandantis įsidarbinti. Lietuvos darbo biržos (LDB) duomenimis (2012 m. vasario 1 d.), 46 proc. jaunų bedarbių (iki 25 m.) yra aukštųjų arba profesinių mokyklų absolventai, iš kurių 59 proc. neturi darbinės veiklos patirties. Tai viena iš priežasčių, kodėl jie negali sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje.

Birželio 26 d. 17.30 val. Vilniaus fotografijos galerijoje atidaroma Vytauto Butkaus fotografijos paroda. Vytautas Butkus gimė 1958 m. Tauragėje. Fotografija susidomėjo 1975 m., yra Tauragės fotoklubo „Fotojūra“, nuo 2004 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Yra surengęs keletą personalinių parodų, daugelio grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje dalyvis.

Studentams nekantriai laukiant, kada į jų rankas pateks aukštojo mokslo diplomai, dažnam nuostabą sukelia žinia, jog už dokumentą, bylojantį apie įgytą specialybę, reikės susimokėti. Mokslo ir studijų įstatyme tokio pobūdžio mokestis nėra numatytas.  Jis turėtų būti įtrauktas į studijų kainą. „Kai kurių auštųjų mokyklų iš visų absolventų renkamas mokestis už diplomo ar jo priedėlio atspausdinimą yra neteisėtas ir neturi jokio pagrindo.

Įpusėjus abiturientų prašymų studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose pildymui, tapo aišku, kad šiemet populiariausios vėl išliks humanitarinių ir socialinių mokslų studijos bei ekonomika ir finansai. Itin daug prašymų studijuoti užpildyta į teisės specialybę. Motyvacinis testas – populiarus Aukštųjų mokyklų atstovus nustebino netikėtai daug stojančiųjų, pasirinkusių laikyti motyvacijos vertinimo testą.

Jau pristatomi keletą mėnesių trukusio projekto rezultatai – išrinkti šimtas geriausių Kauno technologijos universiteto (KTU) absolventų. Tai baigę technologinių, fizinių, socialinių, humanitarinių mokslų studijas, pažangūs, talentingi, turintys daug naujų idėjų jauni žmonės, norintys dirbti ir tobulėti, rasti savo kelią ir atskleisti savo gabumus. Septinti metai vykstantis KTU Karjeros centro kuruojamas projektas „Geriausi KTU absolventai“ skirtas studentams ir darbdaviams.

Geriausiems Lietuvos studentams paskirtos penkių LR prezidentų vardinės stipendijos. Šalia Kazio Griniaus, Antano Smetonos ir Aleksandro Stulginskio į prezidentinių stipendijų sąrašą šiemet įtraukti Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko vardai. Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą dėl prezidentinių stipendijų skyrimo. Vardinės stipendijos atiteks dvidešimt aštuoniems universitetų ir kolegijų studentams.

Birželio 19-28 dienomis Lietuvos kūno kultūros akademijoje (LKKA) vyks diplomų įteikimo iškilmės. Šiemet Akademiją baigė daugiau kaip pusė tūkstančio studentų. LKKA Studijų kokybės priežiūros centro duomenimis, pirmosios pakopos dieninėse ir neakivaizdinėse studijose mokėsi  394, antrosios – 125 studentai.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) gegužės ir birželio mėnesiais atliko studentų viešosios nuomonės tyrimą universitetų ir kolegijų reitingui parengti. Jau ketvirtus metus iš eilės šis tyrimas yra vienas iš savaitraščio „Veidas“ atliekamų kolegijų ir univeristetų reitingų dalių. Šiais metais nuomonės tyrime dalyvavę studentai įvertino administracijos ir dėstytojų darbą bei jų požiūrį į studentus.

Švietimo ir mokslo ministerija, siekdama kuo geriau informuoti stojančiuosius į valstybės nefinansuojamas studijų vietas apie šiemet pirmą kartą skiriamas studijų stipendijas, parengė išsamią informaciją dėl studijų stipendijų skyrimo ir mokėjimo tvarkos. Informacija išsiųsta visoms bendrojo lavinimo, aukštosioms mokykloms, moksleivių bei studentų organizacijoms, kitoms susijusioms institucijoms. Su ja galima susipažinti Švietimo ir mokslo ministerijos svetainėje adresu http://www.smm.

Studentai – taip pat dirbantys žmonės, kai kurie sugeba suderinti net viso etato darbą su studijomis. O kaip gi su atostogomis? Į klausimą: „Ką daryti, jei darbdavys duoda tik dvi savaites, o žmogui priklauso kur kas daugiau?“ atsako VšĮ „Teisingumo AIDAS“ teisininkė-savanorė Diana Žilinskaja. Atsakymas: Prasidėjus vasarai atostogų tema tapo ypač aktuali. Dažnas dirbantis žmogus nori, kad  atostogas jam būtų suteiktos būtent vasara.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius pasirašė įsakymą, nustatantį minimalius rodiklius pretenduojant į valstybės finansuojamas aukštojo mokslo studijas. Juo įtvirtinama nuostata, kad stojantiems į universitetus ir kolegijas reikia būti išlaikius du brandos egzaminus – privalomą lietuvių kalbos bei vieną pasirenkamąjį, ir atsisakoma šiam priėmimui anksčiau nustatyto išimtinio reikalavimo stojant į universitetus – trijų brandos egzaminų.

Nuo birželio 1 dienos prasidėjus priėmimui į aukštąsias mokyklas, stojantieji aktyviai teikia prašymus studijuoti Vilniaus universiteto Teisės fakultete pagal naujas II pakopos magistrantūros programas „Baudžiamoji justicija“ ir „Viešoji teisė“. Taip pat gaunama daug prašymų studijuoti magistrantūros studijų programoje „Europos Sąjungos verslo teisė“, į kurią šiais mokslo metais priimama jau antrą kartą.

Moksleiviai, ketinantys studijuoti privačiose aukštojo mokslo įstaigose, neliko be galimybės gauti valstybinę finansinę paramą. Nuo naujųjų mokslo metų nevalstybinių aukštųjų mokyklų studentai nebegalės pretenduoti į valstybinius studijų krepšelius, tačiau geriausiais balais įstojusieji studentai galės gauti analogiško dydžio studijų stipendijas.

Jutos universiteto (JAV) dėstytojai ir studentai nesąmoningais dalykais per paskaitas ir seminarus neužsiminėja. Jie suprojektavo ir pagamino specialų vakuuminių siurbtukų įrenginį, kuris leidžia saugiai laipioti stačiomis sienomis. Juo susidomėjo net JAV kariuomenės spec. paskirties dalinių vadai.

Abiturientai šiuo metu dar laiko egzaminus, bet kartu renkasi ir tolimesnį gyvenimo kelią – nuo birželio 1 dienos vyksta stojimas į šalies aukštąsias mokyklas. Bendrajame priėmime į aukštąsias mokyklas šiemet dalyvauja 45 valstybinės ir privačios aukštosios mokyklos – 21 universitetas ir 24 kolegijos. Prašyme galima nurodyti iki 12 pageidavimų į visas aukštųjų mokyklų studijų programas.

Prasidėjus stojimui į aukštąsias mokyklas, Švietimo ir mokslo ministerija ragina stojančiuosius atkreipti dėmesį, kad gali atsirasti nelegaliai studijas Lietuvoje vykdančių užsienio aukštųjų mokyklų ar kitų institucijų kvietimų studijuoti ir įgyti aukštojo mokslo diplomus. Baigus nelegaliai vykdytas studijas išduoti diplomai nepripažįstami. Iškilus klausimui dėl studijų legalumo informaciją galima pasitikrinti Atviroje informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemoje AIKOS.

Vis dažniau jauni specialistai stengiasi išvykti semtis profesinės praktikos ir žinių ne tik į Europos šalis, bet vis aktyviau domimasi stažuočių galimybėmis Jungtinėse Amerikos Valstijose. Šioje srityje dirbančių visuomeninių organizacijų nėrą daug, tad šalies universitetų absolventai dėl tokių stažuočių galimybių kreipiasi į Baltijos-Amerikos laisvės fondą (BAFF). Fondo direktorių taryba birželio mėn. 11–15 dienomis lankysis Baltijos šalyse.

Tokio didelio masto pokyčiai, kaip mokslo ir studijų reforma, negali vykti greitai, todėl būtų visiškai neprotinga, jeigu išrinktas naujas Seimas iš esmės peržiūrėtų jos principus, mano Prezidentės patarėja Virginija Būdienė. „Tokio masto reformos, kaip mokslo ir studijų reforma, negali vykti labai greitai ir rezultatų greitai nepamatysime.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) skelbia dviejų užsienio kalbų – vokiečių ir prancūzų – valstybinių brandos egzaminų rezultatus. Šių metų rezultatai nesiskiria nuo pernykščių. Kaip ir praėjusiais mokslo metais, prancūzų kalbos egzaminą išlaikė visi kandidatai (laikė 71). Vokiečių kalbos iš 389 neišlaikė vienas; pernai teigiamo vertinimo ribos taip pat neperžengė vienas kandidatas. Rezultatus moksleiviai gali sužinoti prisijungę prie rezultatų skelbimo sistemos adresu http://rezultatai.

Prieš šiuos mokslo metus, kurie jau eina į pabaigą, „Swedbank" Asmeninių finansų instituto ekspertai nusprendė sudaryti studento biudžetą, turėjusį padėti būsimiesiems pirmakursiams ir jų tėvams susiorientuoti studentiškų išlaidų kreivėse. Biudžetas buvo skirtas konkrečiam atvejui - dieninio kurso studentui, studijuojančiam Vilniuje, gyvenančiam bendrabutyje, važinėjančiam viešuoju transportu ir du kartus per mėnesį vykstančiam aplankyti tėvų į Šiaulius.

Mokslininkai gali patys save kontroliuoti ir prižiūrėti, o nuo neigiamų visuomenės nuomonių geriausiai apsaugotų išsilavinusi visuomenė, išskirtiniame interviu „Ekonomika.lt“ teigė technologijų komercializacijos klausimais universitetus konsultuojantis amerikietis Robertas Bolla. Kokia šiuo metu padėtis biotechnologijų rinkoje? Kokios naujausios tendencijos? Dabartinė padėtis labai įdomi, sparčiai judama į priekį. Kuriami nauji vaistai, ypač baltyminės kilmės.

Lietuvos studentų atstovybių sąjunga (LSAS) informuoja apie pasikeitimus negrąžinus Lietuvos studento pažymėjimo (LSP). Naują LSP grąžinimo tvarką patvirtino LSAS Taryba, kurią sudaro visų organizacijos narių vadovai. Lietuvos studentų atstovybių sąjunga, atsakinga už LSP išdavimą, informuoja, kad studentams, kurių LSP išdavimą organizuoja LSAS ir studento pažymėjimas yra pagamintas iki 2011 metų rugsėjo mėnesio yra taikoma 30 Lt.

Su Vilniaus universiteto Sudentų atstovybe jau praėjusiais metais turėjusi atsiskaityti Lietuvos studentų atstovybių sąjunga iki šiol negrąžino lėšų, kurias yra skolinga už Lietuvos studento pažymėjimo administravimą.

„Linkiu, kad jūsų studijuojamas dalykas Jums niekada nenustotų patikti, kad tai skatintų tobulėti kaip specialistus ir kaip asmenybes.“ „Linkiu, kad tinginys moksluose neimtų ir nusirašinėt rankos nekiltų.

Jau nuo rudens Vilniaus kooperacijos kolegijoje (VKK) bus pradėta dėstyti bene labiausiai darbdavių pageidauta Informacinių sistemų (IS) diegimo ir priežiūros studijų programa. Todėl ir naujos programos kūrėjai siekia, kad baigęs ją absolventas išmanytų ryšių su klientais valdymo (CRM), įmonės resursų valdymo (ERP), personalo valdymo (HRM), e-verslo, tiekimo (SCM) ir kitas informacines sistemas, sugebėtų pats pasirinkti arba konsultuoti pasirenkant tinkamą sistemą, įdiegti ir prižiūrėti ją.

Šiemet Kauno technologijos universitete 11 kartą vykusią parodą – konkursą „Technorama 2012“ papildė Kūrybinės dirbtuvės, kuriose dalyvavo 14 – 29 metų amžiaus jaunuoliai, turintis naujų, perspektyvių sumanymų. „Šiais metais įgyvendinta idėja Lietuvos jaunimui pasiūlyti Kūrybines dirbtuves, skatinant teikti originalias idėjas bei pristatyti veiklų rezultatus „Technoramoje“, taip pat ieškoti efektyvių būdų tuos sumanymus įgyvendinti.

Jau įsibėgėjo brandos egzaminų sesija, o netrukus abiturientai šturmuos ir šalies aukštąsias mokyklas. Tas amžinas klausimas, ką studijuoti, kad tiktų ir patiktų ir netektų su diplomu rankoje varstyti darbo biržos durų ar skubiai evakuotis skinti braškių į svečias (o darbštuoliams lietuviams dažnai ir svetingas) šalis kamuoja ne vieną šiemet užveriantį mokyklos duris.

Pirmadienį Mykolo Romerio universitete (MRU) prasidės antrosios laidos jungtinės tarptautinės magistrantūros studijų programos „Lyginamoji socialinė politika ir gerovė“ studentų baigiamųjų darbų gynimas. Šią studijų programą sėkmingai baigusiems studentams bus suteikiamas tarptautinis net trijų valstybių – Lietuvos, Suomijos ir Austrijos – universitetų diplomas.

Dabar tas metas, kuomet abiturientai ir studentai nerimastingai sutinka egzaminus, per keletą artimiausių savaičių nulemsiančius jų ateitį. Apie būdus įveikti nuo šio laikotarpio neatskiriamą stresą ir kitas psichologines problemas kalbėjomės su VDU Teorinės psichologijos katedros docentu, biomedicinos mokslų daktaru Aidu Perminu.

Norintieji studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose nuo birželio 1 d. gali teikti prašymus. Bendrojo priėmimo prašymai priimami tik internetu Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) informacinėje sistemoje iki liepos 23 d. 17 val. Šiais metais prašymų registracijos įmokos nėra. Nemokamas ir prašyme nurodytų pageidavimų koregavimas.

Vilniaus universiteto Teisės fakultetas pradeda priėmimą į naujas magistrantūros studijų programas „Baudžiamoji justicija“ ir „Viešoji teisė“. Jos suteiks studentams naujas galimybes įgyti paklausias ir perspektyvias teisės specialybes. Apie naująsias studijų programas kalbamės su VU Teisės fakulteto prodekanu, išrinktuoju dekanu doc. dr. Tomu Davuliu.

Balandžio mėnesį veiklieji programišiai „Anonymous“ protestuodami prieš Bahreino valdžios veiksmus prieš vieno iš vietinių protestų dalyvius savo pastangas nukreipė į oficialius „Formulės 1“ ir FIA puslapius kuriam laikui sutrikdydami abiejų minėtų tinklalapių darbą. Dabar tie patys kompiuteriais ginkluoti vyrukai ketina palaikyti protestuojančius Montrealio universiteto studentus.

Britų vyriausybė neigia, kad jos taikomos priemonės suvaldyti imigracijos mastus gali "nuskriausti" Jungtinės Karalystės universitetus ir ekonomikai padaryti milijardus svarų sterlingų nuostolio kasmet. Beveik septyniasdešimt universitetų vadovų pasirašė laišką ministrui pirmininkui, kuriame perspėja, kad vyriausybės įvestos studentų vizų išdavimo reformos atbaidys norinčius siekti aukštojo mokslo Jungtinės Karalystės universitetuose.

Šiaulių valstybinė kolegija, šiais metais mininti savo veiklos 10-mečio jubiliejų, būsimiesiems studentams siūlo net 5 naujas studijų programas: multimedijos technologijos, maitinimo ir apgyvendinimo įmonių veiklos vadyba, informacijos paslaugos, neformaliojo švietimo ir užimtumo vadyba bei visuomenės sveikata. Visos naujos studijų programos parengtos atsižvelgiant į šių dienų darbo rinkos poreikius ir darbdavių pasiūlymus! Multimedijos technologijos.

Lietuvoje jau trečius metus vyksta aukštojo mokslo reforma, kurios esmė – studentas renkasi: paskui studentą keliaujantis valstybinis finansavimas ir kiek lygesnės sąlygos aukštosioms mokykloms konkuruoti tarpusavyje. Pokyčiai, nors ir svarbūs, nebuvo radikalūs, tiesiog pasikeitė finansavimo struktūra, suteiktas svarbesnis vaidmuo pagrindiniam ir esminiam aukštojo mokslo sistemos dalyviui – studentui. Tačiau net ir tokie pasikeitimai sukėlė nemažai šurmulio.

Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) yra nusivylusi Švietimo ir mokslo ministerijos veiksmais. Praėjusią savaitę paskelbtas sprendimas, jog valstybės lėšomis studijuoti galės 385 rezidentai pažeidė pagrįstus studentų lūkesčius. Vientisųjų medicinos studijų absolventai tikėjosi, jog kaip ir kiekvienais metais, valstybė finansuos tiek rezidentų, kiek yra baigiančiųjų vientisąsias medicinos studijas.

Vakar baigėsi keturias dienas trukęs Baltijos šalių studentų sąjungų (Baltic Organizational Meeting – BOM) susitikimas, kuriame studentų atstovai drauge diskutavo apie išorinį ir vidinį studijų kokybės užtikrinimą bei akademinį sąžiningumą. Susitikimo metu buvo parengtos dvi rezoliucijos ir priimti sprendimai dėl tolimesnio aktyvaus tarpusavio bendradarbiavimo. „Lietuva, Latvija ir Estija turi daug panašių problemų bei iššūkių savo aukštojo mokslo sistemose.

Nors didžioji dalis jaunuolių mano, kad galėtų tapti finansiškai nepriklausomi dar nesulaukę 24 metų, tačiau net 80 procentų studentų vis dar remia tėvai. Tokius duomenis atskleidė pirmą kartą šalyje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ir Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) atliktas reprezentatyvus studentų finansinės situacijos tyrimas.

Studijų kokybės vertinimo centras akreditavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto naują magistrantūros studijų programą „Baudžiamoji justicija“. Ji skirta tiek teisininko kvalifikacinį laipsnį jau turintiems universitetų Teisės fakultetų absolventams, tiek ir universitetuose įgijusiems teisės mokslų bakalauro laipsnį. Tai antroji magistrantūros studijų programa VU Teisės fakultete.

Amerikiečių kurtame seriale „Dingę“ (angl. „Lost“) vaizduojama, kaip lėktuvu iš Sidnėjaus į Losandželą skridę visai nepažįstami žmonės patenka į lėktuvo katastrofą ir atsiduria negyvenamoje saloje. Ikitol jie nebuvo pažįstami, tačiau tam, kad išgyventų, turi padėti vienas kitam perprasti saloje jau nuo anksčiau gyvenančių žmonių taisykles. Panaši situacija susiklostė ir man, kai atvykau mokytis į Lankasterio universitetą Anglijoje.

Latvijos, Estijos ir Lietuvos studentų atstovai renkasi aptarti aukštojo mokslo kokybės klausimus ir spręsti akademinio nesąžiningumo problemą. Penktadienį Vilniuje prasideda tris dienas truksiantis Baltijos šalių studentų sąjungų (Baltic Organisational Meeting - BOM) susitikimas. Studentai dalysis patirtimi ir įžvalgomis, kaip jų aplinkoje skatinamas akademinis sąžiningumas, aptars vidines ir išorines aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo sistemas.

Penktadienį daugumoje šalies mokyklų skambės Paskutinis skambutis. Šiais mokslo metais mokyklas baigia 46 tūkst. abiturientų. Iš jų 36,7 tūkst. mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, 9,3 tūkst. – profesinio mokymo įstaigose. Gegužės 5 dieną abiturientams užsienio kalbos (prancūzų) valstybiniu brandos egzaminu prasidėjo 2012–ųjų metų brandos egzaminų pagrindinė sesija.

Kaip ir praėjusiais metais, tokią pat gražią ir saulėtą dieną, Radviliškyje, sporto arenoje, iš visų Lietuvos kampelių rinkosi stipriausieji pradinių klasių Kelių eismo taisyklių žinovai. 16 komandų, kartu su mokinius ruošusiais mokytojais, buvo pasiryžę varžytis dėl geriausiųjų vardo.

Baigiantis mokslo metams ir per egzaminų sesijas ne vienas studentas apimtas panikos tikisi išsigelbėti kreipdamasis į akademinius darbus už pinigus rašančius žmones. Naujienų portalas „Balsas.lt“ kabino merginą, kuri jau penkerius metu rašo akademinius darbus anglų kalba. Tai nėra pašnekovės, kurios vardo ir pavardės dėl suprantamų priežasčių neatskleisime, užsiėmimas, mergina darbuojasi tarptautinėje kompanijoje, o ši veikla – pomėgis ir būdas papildomai užsidirbti.