stt

Specialiųjų tyrimų taryba baigė vidinį patikrinimą dėl pareigūnų panaudotos fizinės jėgos prieš Seimo narį Mindaugą Puidoką. Pareigūnai jėga iš Seimo nario paėmė mobiliuosius telefonus ir tvirtina, kad šie veiksmai buvo pagrįsti ir teisėti. Aiškėja ir daugiau pikantiškų seimo nario ir STT pareigūnų grumtynių detalių. Parlamentaras ėjo net į tualetą, kur pareigūnų duomenimis, galėjo iš telefonų trinti informaciją.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų veiksmai prieš Seimo narį Mindaugą Puidoką, atliekant kratą jo kabinete, buvo teisėti, o jis galėjo bandyti ištrinti tyrimui svarbius duomenis, penktadienį pranešė STT, baigusi vidinį patikrinimą. Nustatyta, kad STT pareigūnai kratą atliko laikantis teisės aktų reikalavimų, jų veiksmai buvo teisėti ir proporcingi, skelbia tarnyba.

Dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų galimos prievartos prieš Seimo narį Mindaugą Puidoką antradienį į parlamentą kviečiama generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Ją parlamentarai į posėdžių salę kvietė jau praėjusį ketvirtadienį, iškart po kratos M. Puidoko kabinete Seime, tačiau tuomet vietoj generalinės prokurorės atvyko jos pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) ir jos valdymo sričiai priskirtų 20-ies įstaigų bei įmonių darbuotojai ir jų giminaičiai, deklaravę pasėlius tiesioginėms išmokoms gauti, 2020 metais gavo 20,5 mln.

STT pranešė, kad Mindaugo Puidoko padėjėjas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Kyšį jis siūlė Seimo nariui Matui Maldeikiui, kuris situaciją iš savo pusės atskleidė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“.  Seimo narį kalbino žurnalistas Artūras Anužis. Ponas Matai, ar teisingai supratome, kad jums kyšį siūlė pono Puidoko padėjėjas? Taip, tai buvo panašiai prieš mėnesį. Seimo patalpose atsiradus kontaktui žmogus tam tikroje situacijoje pasiūlė man 50 tūkst.

Seimo nario Mindaugo Puidoko kaltinimų sulaukusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį sudėliojo visus akcentus apie ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti M. Puidoko padėjėjui Kęstučiui Motiečiui bei azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininkui Samoilui Kacui. Iš STT paaiškinimų galima spręsti, kad Vilniaus apylinkės teismas suteikė leidimą pareigūnams atlikti kratą Darbo partijos frakcijos atstovo M. Puidoko kabinete, kuris yra ir įtariamo padėjėjo darbo vieta.

Ketvirtadienį Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) atliko kratas Seimo nario Mindaugo Puidoko kabinete, o vėliau buvo suimtas jo patarėjas Kęstutis Motiečius. Įtarta, kad parlamentarui Matui Maldeikiui pastarasis asmuo galėjo siūlyti kyšį, kad idėja kelti mokesčius loterijų organizatoriams būtų užmiršta. Apie įvykį pasisakė ir M. Maldeikio mama Aušra Maldeikienė.

Po apklausos ketvirtadienį į laisvę buvo paleistas Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas Kęstutis Motiečius, jis įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu. „Po apklausos paleistas, davė parodymus, skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su tam tikrais asmenimis“, – BNS penktadienį sakė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atstovė Renata Keblienė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai sulaikė azartinių lošimų ir lažybų bendrovės „Tete-A-Tete“ savininką Samoilą Kacą, BNS patvirtino tarnybos atstovė spaudai Renata Keblienė. Pasak jos, verslininkas sulaikytas ketvirtadienį. „Tete-A-Tete“ savininkas taip pat yra vienas iš Nacionalinės lošimų ir žaidimų verslo asociacijos vadovų. S. Kacui pateikti įtarimai dėl papirkimo ir prekybos poveikiu.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įtaria, kad visai neseniai, siekiant numarinti iniciatyvą kelti mokesčius loterijų organizatoriams, bandyta papirkti Seimo narį. Tačiau Loterijų asociacijos vadovas Andrius Karaliūnas tikina, kad pareigūnai suklydo. Jo teigimu, loterijų organizatoriai niekaip nesusiję su galimu kyšio davimu. Kaip jau skelbta, STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl bandymo papirkti ir paveikti Seimo narį Matą Maldeikį.

STT pranešė, kad Mindaugo Puidoko padėjėjas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Apmaudą dėl šios situacijos išreiškė ir Seimo narė Agnė Širinskienė, kuri teigė, kad tai yra labai skaudu.  Tokią mintį ji išsakė tv3.lt naujienų portalo laidoje „Dienos pjūvis“, kur ją kalbino žurnalistas Artūras Anužis.  Ponia Agne, ar teko matyti, bendrauti su Mindaugu Puidoku? Kas iš tiesų atsitiko? Teko su juo bendrauti.

Seime nuo ryto – tikra drama. Parlamentaro „darbiečio“ Mindaugo Puidoko kabinetą iškrėtė STT agentai. Puidokas aiškina, kad agentai jį smaugė, sužeidė, suplėšė kelnes. STT neneigia, kad panaudojo jėgą – sako, kad imunitetą turintis parlamentaras priešinosi, nenorėjo atiduoti mobiliųjų.  Teisėsauga įtaria, kad M. Puidoko patarėjas konservatoriui Matui Maldeikiui siūlė 50-ies tūkstančių eurų kyšį dėl  loterijų ir lošimo įstatymo projekto.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pradėjo vidinį tyrimą, per kurį sieks išsiaiškinti kratos parlamentaro Mindaugo Puidoko kabinete aplinkybes. „STT pradėjo neigiamos informacijos patikrinimą, siekiant išsiaiškinti kratos Seimo nario M. Puidoko kabinete aplinkybes“, – BNS sakė tarnybos atstovė spaudai Renata Keblienė. Tyrimas pradėtas M. Puidokui pareiškus, kad STT agentai prieš jį kabinete panaudojo smurtą.

Seimo opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad yra per daug neatsakytų klausimų dėl to, kas įvyko Seimo nario Mindaugo Puidoko kabinete atliekant kratą, tačiau fizinė prievarta bet kokiu atveju negalima. „Šiandien bent jau man daugiausia klausimų kelia tai, ką pasakė Seimo narys M. Puidokas, kad prieš jo asmenį naudota prievarta. Konstitucijoje labai aiškiai pasakyti keli Seimo narių apsaugos arba imuniteto atvejai.

Ketvirtadienį Lietuvoje nuskambėjo naujas skandalas: Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įtaria, kad Seimo nario Mindaugo Puidoko padėjėjas norėjo papirkti kitą parlamentarą – Matą Maldeikį. STT neslepia, kad prievarta iš M. Puidoko atėmė tyrimui reikalingus daiktus. Tačiau dėl ko gi galėjo būti siūlytas kyšis? Kaip teigia STT, ikiteisminio tyrimo duomenimis, minėtas padėjėjas Kęstutis Motiečius Seimo patalpose neva pasiūlė Seimo nariui M. Maldeikiui 50 tūkst. eurų kyšį.

Seimo narys, darbietis Mindaugas Puidokas tvirtina ketvirtadienį patyręs Specialiųjų tyrimų tarnybos agentų smurtą savo kabinete Seime. Savo ruožtu STT praneša, kad M. Puidoko padėjėjas įtariamas papirkimu ir prekyba poveikiu. Teigiama, kad jis siūlė 50 tūkst. eurų kyšį Seimo nariui Matui Maldeikiui. „Įvyko precedento neturintis atvejis Lietuvos parlamentarizmo istorijoje.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atmetė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, jog tarnybos atsisakymas advokatūrai pateikti dokumentus buvo neteisėtas ir nepagrįstas.

Už kyšininkavimą nuteistas Kelmės rajono meras Vaclovas Andrulis prašo teismo įvardyti jį sekusį Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) agentą, ketvirtadienį pranešė Šiaulių apygardos teismas. Jo teigimu, ankstesniame teismo posėdyje mero advokatas teismo prašė, kad STT pateiktų papildomus išslaptintus kriminalinės žvalgybos atitinkamus duomenis.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą Ekstremalių sveikatai situacijų centro (ESSC) vykdytų gyvybinėms funkcijoms stebėti skirtų monitorių pirkimų. STT trečiadienį informavo BNS, kad toks sprendimas priimtas išnagrinėjus prašymą ir siekiant patvirtinti arba paneigti kilusias abejones. STT skelbia nustačiusi, kad 2020 metų kovą ESSC skubos tvarka už beveik 2 mln.

Nuotolinė vaistinių preparatų ir medicinos priemonių reklama gydymo įstaigų darbuotojams skaitmeninės komunikacijos platformomis, kaip alternatyva vaistų reklamuotojo atvykimui į gydymo įstaigas, nėra pakankamai kontroliuojama, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Kaip antradienį pranešė tarnyba, tokios reklamos organizavimo ir kontrolės tvarkos nereglamentuoja teisės aktai, o praktikoje nėra vieningo sutarimo, ar tokia nuotolinė reklama gali būti teikiama.

Susisiekimo ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti galimus įstatymų pažeidimus pernai skiriant finansavimą kelio tiesimui Trakų rajone. Institucijų taip pat prašoma išsiaiškinti, ar nebuvo darytas politinis spaudimas tuometinei Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovybei atlikti neteisėtus veiksmus.

Egzistuoja rizika, kad kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys gali nepagrįstai būti atleisti nuo mokesčio už įvažiavimą į Neringą, trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Ji skelbia atlikusi vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringos savivaldybę administravimą, lengvatų suteikimą ir panaikinimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą.

Naujoji generalinė prokurorė Nida Grunskienė sako, kad prokurorai turėtų griežčiau kontroliuoti Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą (FNTT) bei reikalauti iš jų kokybiškesnio darbo. „Prokurorai turėtų būti griežtesni, reikalauti didesnės atsakomybės iš ikiteisminių tyrimų tyrėjų ir jų vadovų“, – interviu BNS sakė prokuratūros vadovė.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys antradienį susitiks su Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovu Žydrūnu Bartkumi bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovu Antoniu Mikulskiu. Kaip BNS sakė ministro atstovė Aistė Šuksta, A. Dulkys su tarnybų vadovais aptars tolesnį bendradarbiavimą. „Bus aptariamas būsimas bendradarbiavimas, pasidalyta reikiama informacija, mūsų visokeriopa pagalba, kad tyrimai vyktų kuo sklandžiau, kad sektorius laikytųsi teisės aktų.

Specialiųjų tyrimų tarnyba išnagrinėjusi, kiek ir iš kokių žmonių šalies politinės partijos gauna Gyventojų pajamų mokesčio dalies paramą – skelbia apie galimą korupciją ir nesavanorišką paramos skyrimą. Tyrėjai išaiškino daugybę darboviečių, kuriose kartais iki 90 proc. darbuotojų savo mokestinę paramą atiduoda vienai konkrečiai partijai. STT ataskaitoje pirmauja Lietuvos lenkų rinkimų akcija, per metus iš gyventojų gavusi per 340 tūkst. eurų.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) analitinės antikorupcinės žvalgybos specialistai įvertino gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies skyrimo politinėms partijoms procesą ir nustatė rizikas, susijusias su galimai nesavanorišku paramos skyrimu. Gyventojų skiriama GPM dalis yra antras pagal dydį partijų lėšų šaltinis (po valstybės dotacijų). STT analitikai vertino informaciją apie politinėms partijoms skirtą GPM dalį už 2018–2019 metus.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tarp pirmųjų paskiepytų nuo koronaviruso buvo ir Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prodekano, Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytojo Vytauto Kasiulevičiaus sutuoktinė. Kaip penktadienį skelbia naujienų portalas 15min.lt, gydymo įstaigoje savanoriavusi moteris buvo paskiepyta antrąją masinės vakcinacijos dieną kartu su pirmaisiais medikais.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ketvirtadienį pranešė apie atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl fiktyvaus įdarbinimo Molėtų ligoninėje, įtarimai pareikšti įstaigos vadovui Vaidotui Grigui ir dar šešiems asmenims.

Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM) veikiančiose darbo grupėse ir komisijose yra korupcijos rizikų – jose veikia privatūs asmenys, galbūt užsiimantys neteisėta lobistine veikla, teigia Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). „Šis aspektas ypač aktualus, kai privatus asmuo yra tiesiogiai susijęs su konkrečia įmone, tačiau jam suteikiama galimybė dalyvauti sprendimų dėl teisės aktų, kurie reikšmingi ir kitoms panašią veiklą vykdančiomis bei konkuruojančiomis bendrovėms, priėmime“, – pranešė STT.

 Teisėsaugos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų įtarimai pateikti dar 16  asmenų, antradienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba.  Anot STT, iš viso šiuo metu įtarimai pateikti 51 asmeniui, tarp jų – 29 privačių įmonių atstovams ir 22 gydymo įstaigų darbuotojams, iš jų devyni – gydymo įstaigų vadovai.

Nuo pareigų nušalinti teisėsaugos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų įtariami Kėdainių ir Plungės ligoninių vadovai Stasys Skauminas bei Antanas Martusevičius. Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovė Renata Keblienė ketvirtadienį informavo BNS, kad dėl jų nušalinimo prokurorai kreipėsi į teismą, kuris S. Skauminą nušalino trims mėnesiams, o A. Martusevičių – pusei metų. Tokiam laikotarpiui nušalintas nuo pareigų ir vienas Plungės ligoninės darbuotojas.

Teisėsaugos tyrime dėl gydymo įstaigų viešųjų pirkimų įtariamas bendrovės „Limeta“ vadovas ir Kretingos rajono tarybos narys, buvęs parlamentaras Virginijus Domarkas sustabdė narystę Socialdemokatų partijoje. „V. Domarkas jau sustabdė narystę ir tai de facto reiškia pasitraukimą iš socialdemokratų“, – BNS sakė partijos atstovas spaudai Justinas Argustas.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) ir Prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos korupcijos organizuojant ir dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose sveikatos apsaugos srityje. Ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje šio tyrimo detales atskleidė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Žydrūnas Radišauskas ir STT Centrinės tyrimų valdybos vadovas Darius Balčiūnas.

Vilniaus miesto savivaldybė ketvirtadienį laukia oficialios Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) informacijos dėl sulaikytų gydymo įstaigų vadovų, teigia vicemerė Edita Tamošiūnaitė. „Oficialios informacijos neturime ir jos laukiame. Žinome tik tiek, kad STT antradienio vakarą sulaukė Šeškinės poliklinikos vadovę ir vieną iš darbuotojų, taip pat Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovą ir dar du asmenis“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė ji.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl galimos korupcijos sveikatos apsaugos sektoriaus viešuosiuose pirkimuose sulaikė Šeškinės poliklinikos direktorę Daivą Kanopienę ir Vilniaus klinikinės ligoninės vadovą Narimantą Markevičių, BNS patvirtino informuoti šaltiniai.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) tyrimas aiškinantis galimą korupciją sveikatos apsaugos sektoriaus viešuosius pirkimuose yra rimtas signalas sistemai, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. „Kokių nors kitų detalių tikrai nežinau, bet, matyt, lauksime, artimiausiu metu būsime informuoti. Ir čia, aš manau, yra rimtas signalas visai sistemai“, – per spaudos konferenciją trečiadienį teigė jis.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Centrinė tyrimų valdyba kartu su visomis teritorinėmis valdybomis atlieka didelės apimties ikiteisminį tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, ar organizuojant ir dalyvaujant skirtingų sveikatos priežiūros įstaigų medicininės įrangos ir kitų medicinos priemonių viešuosiuose pirkimuose, buvo padarytos korupcinės nusikalstamos veikos.

Šiaulių apygardos teismui trečiadienį atvertus prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu kaltinamo buvusio Lietuvos apeliacinio teismo teisėjo Valdimaro Bavėjano bylą, jis davė parodymus ir teigė nepripažįstantis savo kaltės.  Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, posėdyje buvo perskaitytas kaltinamasis aktas ir pradėtas įrodymų tyrimas, o abu kaltinamieji – V. Bavėjanas ir jo vaikystės draugas Valys Venslovas – sutiko duoti parodymus.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) už valstybės tarnybą atsakingai Vidaus reikalų ministerijai (VRM) siūlo griežčiau kontroliuoti pareigybės aprašymo keitimą iki konkurso paskelbimo, o paskelbus konkursą – nustatyti draudimą keisti specialiuosius reikalavimus. STT ketvirtadienį pranešė atlikusi korupcijos rizikos analizę centralizuotos valstybės tarnautojų atrankos organizavimo ir vykdymo srityje.

Šiaulių apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė apskundusi išteisinamuosius nuosprendžius byloje dėl galimos korupcijos Telšių rajono savivaldybėje.  Skundu prokuratūra prašo panaikinti sausio 14 dieną priimtą Telšių apylinkės teismo nuosprendį dėl aštuonių asmenų išteisinimo ir pripažinti juos kaltais dėl kyšininkavimo bei papirkimo.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl skiepijimo COVID-19 vakcina Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje aplinkybių. Tarnyba ketvirtadienį pranešė, kad tikrinant gautame pranešime išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad Žalgirio klinikoje pažeidžiant eiliškumą COVID-19 vakcina paskiepyta apie 20 asmenų, kurie nebuvo Žalgirio klinikos darbuotojai ir neatitiko gyventojų prioritetinės grupės.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) teigia sulaukianti vis daugiau duomenų, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos nuo COVID-19 juodoji rinka. „(...) vis daugiau gauname informacijos, ir ne tik Lietuvoje, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos juodoji rinka“, – ketvirtadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus. Jo teigimu, šiuo metu nėra duomenų, kad toks procesas vyktų Lietuvoje, tačiau rizika dėl to kyla.

Antikorupcinį skiepijimo nuo COVID-19 vertinimą atlikusi Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį pranešė, kad vakcinavimas yra nepakankamai kontroliuojamas. „Daugelis asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios dalyvauja vakcinacijos procese, nėra atskaitingos Sveikatos apsaugos ministerijai, kas, STT vertinimu, apsunkina šio proceso efektyvų ir sklandų organizavimą“, – pranešime teigė STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.

Buvusi Seimo nario Petro Gražulio padėjėja Patricija Pachomovaitė sako, kad parlamentaras beveik metus laiko naudojosi jos banko kortele ir pasiimdavo jai Seimo kanceliarijos mokamą atlyginimą.

Seimo narys Petras Gražulis jam Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareikštus įtarimus piktnaudžiavimu vadina absurdiškais, o pačią bylą – politine.  „Aš visą šitą bylą ir procesą vertinu kaip politinę, tą esu pasakęs. Čia visi kaltinimai absurdiški (...) akivaizdi čia politinė byla“, – antradienį BNS sakė parlamentaras.  Jis teigė jam pateiktų įtarimų neskaitęs, tačiau tvirtino, kad juose nėra nieko naujo.

Teisinės neliečiamybės netekusiam Seimo nariui Petrui Gražuliui pareikšti įtarimai dėl piktnaudžiavimo, antradienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).  Anot STT, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad P. Gražulis nuo 2015 metų gegužės iki 2017 metų vasario iš įmonės „Judex“ siekė gauti ir gaudavo turtinę naudą, neteisėtai veikdamas šios bendrovės interesais ir siekdamas, kad bendrovei dėl nustatytų pažeidimų nebūtų uždrausta eksportuoti produkciją į užsienį.

Vilniaus apygardos teismas antradienį kaltais dėl kyšininkavimo klastojant lietuvių kalbos egzaminų rezultatus, norint gauti Lietuvos pilietybę, pripažino buvusią Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkę Aušrą Mažonienę ir kyšius jai davusius asmenis.  Kaip pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos direktorei A. Mažonienei teismas skyrė 50 tūkst. eurų baudą ir iš jos konfiskavo kaip kyšį gautus 900 eurų.

Vilniaus apygardos teismas antradienį kaltais dėl kyšininkavimo klastojant lietuvių kalbos egzaminų rezultatus, norint gauti Lietuvos pilietybę, pripažino buvusią Konstitucijos pagrindų egzaminų kvalifikavimo komisijos pirmininkę Aušrą Mažonienę ir kyšius jai davusius asmenis.  Kaip pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), Vilniaus rajono Pagirių gimnazijos direktorei A. Mažonienei teismas skyrė 50 tūkst. eurų baudą ir iš jos konfiskavo kaip kyšį gautus 900 eurų.

Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą dėl sudarytų galimybių užsieniečiams fiktyviai išlaikyti lietuvių kalbos mokėjimo ir Konstitucijos pagrindų egzaminus, nuosprendžiu kaltais dėl prekybos poveikiu pripažino šešis asmenis.