streikas

Žemdirbiams kitą savaitę žadant surengti streiką, Seimui ketvirtadienį teikiamos „darbiečių“ pataisos, kuriomis siekiama nustatyti minimalias pieno supirkimo kainas. Taip pat bus pristatytas „tvarkiečių“ siūlymas apriboti Europos Sąjungos paramą ūkininkams ar žemės ūkio bendrovėms, kurios valdo daugiau kaip 500 hektarų žemės. „Abu paleisime“, - BNS sakė Socialdemokratų frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė.

Visose šalies ugdymo įstaigose darbas grįžo į įprastas vėžes - nuo pirmadienio nebestreikuoja nė vienas pedagogas. „Šiandien nė viena švietimo įstaiga nepateikė informacijos apie streiką. Visos mokyklos dirba“, - BNS teigė švietimo ir mokslo viceministrė Genoveita Krasauskienė. Streikavę pedagogai pasiekė, kad nuo rugsėjo jų algoms būtų skirti papildomi 8 mln. eurų.

Pedagogų profsąjungos paskelbė nutraukiančios streiką, prasidėjusį vasario 22 dieną. Pateikiame pagrindinius faktus: Reikalavimai mažėjo: streiko pradžioje iniciatoriai reikalavo nuo 2016 metų rugsėjo ne tik pradėti įgyvendinti ilgalaikę mokytojų algų kėlimo programą, bet ir panaikinti per krizę įvestas atlyginimų koeficientų žirkles, tam skiriant apie 18 mln. eurų. Vasario 24 dieną profsąjungos paskelbė sutinkančios su mažesne suma – per 12 mln. eurų.

Keturioms švietimo profsąjungoms penktadienį nutraukus streiką, jį baigti nuo pirmadienio nutarė ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga. Šios profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas BNS sakė nepritariantis ketvirtadienį keturių profsąjungų pasirašytam susitarimui su švietimo ir mokslo ministre bei premjeru, tačiau galvojantis, kad viena profsąjunga nepajėgi tęsti streiko ir padaryti įtakos valdžiai.

Trečiadienio vakarą su premjeru Algirdu Butkevičiumi susitikusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako gavusi patikinimą, kad Vyriausybė rado papildomus 2 mln. eurų mokytojų algų kėlimui nuo rugsėjo. Ji aiškino su A.Butkevičiumi nekalbėjusi apie tai, iš kur tie pinigai bus paimti. Tačiau premjeras anksčiau trečiadienį žurnalistams sakė, kad 2 mln. eurų mokytojų algų didinimui tikimasi rasti peržiūrint švietimo reikmėms skirtas Europos Sąjungos (ES) lėšas. Dar papildomus 6 mln.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė jau kurį laiką skundžiasi sušlubavusia sveikata. Nepaisant to, dalyvauja Vyriausybės pasitarimuose, sprendžiant svarbius klausimus dėl mokytojų atlyginimo. Tiesa, trečiadienį socialiniame tinkle švietimo ministrė pasidalijo gana šmaikščiu atsakymu žurnalistams, kuriems knietėjo sužinoti, ar ministrė sirgdama nenusprendė pasidaryti plastinės operacijos, mat jau kurį laiką ministrę buvo galima pamatyti skarele prisidengusią smakrą.

Vyriausybėje pas premjerą trečiadienio rytą apsilankę švietimo ir mokslo bei finansų ministrai dėl 7 mln. eurų streikuojančių pedagogų reikalavimams nesutarė - nutarta, kad Vyriausybė ieškos 2 mln. eurų. Pažadas vakarui „Sutarimas dabar yra toks: premjeras pasakė taip - Vyriausybė suras 2 mln. eurų, suras šiandien iki 8 val. vakaro“, - žurnalistams sakė švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė, anksčiau siūliusi, kad 7 mln.

Premjeras Algirdas Butkevičius trečiadienio rytą priims finansų bei švietimo ir mokslo ministrus, su kuriais aptars galimybes šiemet skirti papildonų pinigų pedagogų algoms didinti. Antrą savaitę streikuojantys tūkstančiai pedagogų reikalauja visiems mokytojams nuo rugsėjo 5 proc. pakelti algas, tam reikėtų papildomai daugiau kaip 12 mln. eurų.

Vyriausybei nusprendus ieškoti papildomų 7 mln. eurų streikuojančių mokytojų reikalavimams patenkinti, Lietuvos studentų studentų sąjungos prezidentas Paulius Baltokas tikisi, jog Švietimo ir mokslo ministerija laikysis susitarimų dėl aukštojo mokslo ir nemažins jam skirtų asignavimų. „Tai, jog ministerija aiškiai nepasako, iš kurių sričių bus ieškomi ir surandami tie papildomi milijonai, skatina sunerimti.

Su premjeru Algirdu Butkevičius antradienio rytą susitikusi švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė sako, kad Vyriausybės vadovas nusiteikęs ieškoti švietimui papildomų 7 mln. eurų, reikalingų streikuojančių mokytojų reikalavimams patenkinti. „Šiandien man pasirodė premjeras neabejingas situacijai ir norintis spręsti problemą“, - žurnalistams po vizito pas A.Butkevičių sakė ministrė. Ji sakė pasiūliusi premjerui pasiūliusi lėšas paimti iš Rezervinio (Stabilizavimo) fondo.

Studentai sunerimę dėl Švietimo ir mokslo ministerijos planų skirti 6 mln. eurų mokytojų algų kėlimui. Lietuvos studentų sąjunga (LSS) baiminasi, kad staiga atrasti ir švietimo ir mokslo ministrės mokytojams žadami pinigai gali būti tie patys, kurie buvo paskirti kompensacijoms dėl nevykusios rotacijos išmokėti ar studijų kokybei gerinti.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė užsiminė apie galimybę trauktis iš posto, jei Vyriausybė neras streikuojančių pedagogų prašomų papildomų 7 mln. eurų. „Jeigu mūsų Vyriausybė nepalaiko šveitimo, nepalaiko mokytojų, (…) tai palaukit, tai ką aš čia turiu daryt dabar? Manau, kad su tokia Vyriausybe man tiesiog nepakeliui. Ateina ministrai, išeina – nei pirma, nei paskutinė, jeigu ką“, – „Žinių radijui“ pirmadienį kalbėjo ministrė.

Premjeras Algirdas Butkevičius antradienį Vyriausybėje su švietimo ir mokslo ministre Audrone Pitrėniene aptars derybų su streikuojančiais pedagogais eigą. „Švietimo ir mokslo ministrė turi šitas derybas vesti, ryt kai susitiksiu su ministre, išsiaiškinsiu, kaip jai sekėsi derėtis ir kokie priimti sprendimai.

Pirmadienį,12 val. duomenimis, streikas vyksta 150 švietimo įstaigų. Palyginti su vasario 26 d., streiką nutraukė 21 švietimo įstaigos pedagogai, prisidėjo 5 įstaigų pedagogai. Streike dalyvaujančiose įstaigose streikuoja apie 3650 pedagogų, tai 620 mažiau nei vasario 26 d. (4270). Streikas vyksta 36 savivaldybių švietimo įstaigose. Daugiausia streikuojančių švietimo įstaigų yra Telšių rajone: prie streiko prisijungė daugiau kaip pusės (55 proc.) rajono švietimo įstaigų pedagogai.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė teigia esanti susirūpinusi dėl vykstančio pedagogų streiko ir dėl grėsmės vaiko teisei į mokslą. „Vaiko teisių apsaugos kontrolierė, nepaneigdama konstitucinės pedagogų, ginančių savo ekonominius ir socialinius interesus, teisės streikuoti, reiškia susirūpinimą susidariusia padėtimi dėl vykstančio pedagogų streiko ir jo poveikio vaiko teisės į mokslą įgyvendinimui“, – teigiama E.Žiobienės pareiškime.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad valstybės biudžetas dėl streikuojančių mokytojų reikalavimų nebus peržiūrimas, o dėl būdų juos finansuoti turi spręsti Švietimo ir mokslo ministerija. Jis taip pat teigia, kad informuos valdančiųjų partijų politinę tarybą dėl sumažėjusių pedagogų reikalavimų, tačiau sako abejojantis, ar koalicijos partneriai galės susirinkti šią savaitę.

Antradienį pedagogai planuoja tęsti neterminuotą streiką, kurį pradėjo pirmadienį ir kuriuo siekia didesnių algų bei kitų pertvarkų. Pirmadienį į streiką buvo įsitraukusios daugiau kaip 230 bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir neformaliojo ugdymo įstaigų. Iš viso šalyje yra daugiau kaip 2300 tokių įstaigų, tad streikas apėmė maždaug dešimtadalį jų.

Premjeras Algirdas Butkevičius sako, kad nebus patenkintas pedagogų reikalavimas dėl maždaug 18 mln. eurų papildomo finansavimo mokytojų algoms nuo 2016 metų rugsėjo, nes tam tektų peržiūrėti valstybės biudžetą. „Turiu pasakyti, kad dėl visų kitų pateiktų pasiūlymų susitarimas surastas, bet dėl šios pozicijos, dėl 17-18 mln.

Pirmadienį dalis šalies pedagogų pradeda streiką, reikalaudami didesnių atlyginimų. Vyriausybės atstovai tikisi su profsąjungomis pasiekti greitą susitarimą. Profesinės sąjungos teigia, kad streikas apims apie 300 mokyklų, dalyje jų streikuos visi mokytojai. Švietimo ir mokslo ministerija, remdamasi savivaldybių duomenimis, sako, kad pirmadienį streiką ketina pradėti per 200 mokyklų – ministerijos teigimu, tai sudaro 12 proc. švietimo įstaigų.

Vasario 19 d. įvykęs švietimo profesinių sąjungų atstovų susitikimas su Vyriausybės vadovu Algirdu Butkevičiumi jokių rezultatų nedavė. Vėl žarstyti pažadai, „ištraukta“ naujų pasiūlymų, tačiau lapkričio 16 d. profsąjungų iškelti reikalavimai nenagrinėti, jiems įgyvendinti reikalingi sprendimai nepriimti. Todėl Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS) informuoja, jog vasario 22 d. neterminuotas švietimo šakos streikas prasidės.

Premjeras Algirdas Butkevičius penktadienį susitikęs su su neterminuotą streiką pirmadienį planuojančių pradėti mokytojų atstovais ragino juos dar palaukti - nukelti streiko pradžią keliais mėnesiais, tačiau bent dalis pedagogų streiką pradės kitą savaitę. „Aš prašiau, kad streikas vis dėlto būtų atidėtas iki birželio 1-os arba gegužės 1-os dienos.

Premjeras Algirdas Butkevičius vėl žada asmeniškai susitikti su neterminuotą streiką pirmadienį planuojančių pradėti mokytojų atstovais. „Manau, kad irgi turėsiu galimybę susitikti su švietimo darbuotojų profsąjungų lyderiais. Tikrai aš manau, kad dialogo būdu reikia spręsti šituos klausimus“, - ketvirtadienį žurnalistams sakė premjeras. Po to, kai premjeras asmeniškai su profsąjungų atstovais susitiko sausį, jie atidėjo planus neterminuotą streiką pradėti mėnesio pabaigoje.

Kitą savaitę pedagogai Vilniuje ketina surengti protesto eiseną ir mitingą. „Savaitę prieš neterminuotą streiką vyksiantis renginys – įspėjimas valdžiai dėl rimtų mokytojų ketinimų“, - teigiama Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos ketvirtadienį išplatintame pranešime. Skelbimus apie streiką platina ir kitos profsąjungos. Eitynes dalis pedagogų ketina pradėti Vilniuje prie Švietimo ir mokslo ministerijos, dalis - prie Katedros, o pagrindinis mitingas vyks prie Vyriausybės.

Trišalė taryba antradienį išklausė švietimo profsąjungų informaciją apie planuojamą neterminuotą streiką ir pasiūlė išnaudoti visas galimybes susitarti, o ne streikuoti. „Vienbalsiai nubalsavo rekomenduoti ieškoti dar galimybių ir panaudoti kitus resursus. (...) Yra dar galimybių taikiai susitarti ir derėtis, o ne tik ultimatumais kalbėti“, – po Trišalės tarybos posėdžio BNS sakė jos pirmininkas socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius.

Vasario 3 d. įvykęs reikalavimus pernai įteikusių švietimo profesinių sąjungų atstovų susitikimas Vyriausybėje rezultatų nedavė. Nepavyko susitarti nei dėl vieno iš reikalavimų vykdymo. Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus ir Finansų ministerijos atstovė sukritikavo Švietimo ir mokslo ministerijos parengtus siūlymus reikalavimams įgyvendinti. Profesinės sąjungos dėjo visas pastangas, kad būtų išvengta streiko, net buvo atšauktas sausio pabaigoje planuotas streikas.

Dalis švietimo srities profesinių sąjungų atsisako planų sausio pabaigoje rengti trijų dienų streiką. Streiko atsisako Lietuvos švietimo profesinė sąjunga (LŠPS) bei Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga (LŠDPS). Tačiau Lietuvos švietimo įstaigų profesinė sąjunga (LŠĮPS), Lietuvos mokytojų profesinė sąjunga ir Krikščioniškoji švietimo darbuotojų profesinė sąjunga trauktis neketina.

Vyriausybės vicekancleris Rimantas Vaitkus pirmadienį susitinka su pedagogų profesinių sąjungų atstovais ir bandys įtikinti, kad jų planuojamas streikas - be pagrindo, nes sąlygos mokytojams gerėja. „Aš noriu susitikti ir paklausinėti, ar yra ko nors naujo, kokių nors naujų reikalavimų be to, kas pasakyta.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, gruodžio 10 d. įspėjamasis 2 val. streikas vyks dar 67 švietimo įstaigose, kuriose mokytojai nestreikavo antradienį, gruodžio 8 d. Streikuos tik dalis jose dirbančių mokytojų. Preliminariais gruodžio 9 d. 15 val. duomenimis, prie streiko prisijungti ketina kiek daugiau nei 900 pedagogų 19-oje savivaldybių. Gruodžio 8 d. įspėjamajame streike dalyvavo 12 proc., arba 6,4 tūkst. visų šalies pedagogų 49 savivaldybėse. Iš viso įsitraukė apie 13 proc.

Antradienį šimtuose mokyklų ir darželių streikavo tūkstančiai pedagogų - mokytojai nevedė pirmų dviejų pamokų, kelias valandas auklėtojai neužėmė darželinukų.  Profsąjungų teigimu, prie įspėjamojo streiko, reikalaudami didesnių algų, mažesnių klasių ir grupių, didesnio fondo išeinančių į pensiją pedagogų kompensacijoms, planavo prisidėti apie 10 tūkst. mokytojų iš beveik 400 ugdymo įstaigų.

Akivaizdžiai matyti, kad gerėjant ekonomikai ir skirstant vis daugiau lėšų valstybėje, švietimas lieka periferijoje, „Žinių radijui“ sakė šešėlinis švietimo ir mokslo ministras Valentinas Stundys. „Švietimas lieka tame pačiame vos ne kriziniame finansavimo lygyje. Ir mokinio krepšelis su visais tai padidinimais tedidės vos keliolika eurų“, - laidoje „Aktualioji valanda“ kalbėjo V. Stundys.

Jau paskelbta data, kai kelias valandas pamokos mokyklose nevyks. Valdžia atkerta, kad algos didėja. Tiesa, streikui pritaria ne visi pedagogai. Tačiau visi tvirtina, kad atlyginimai gėdingi. Į kovą dėl geresnių sąlygų vėl stoja profesinės sąjungos. Įspėjamasis streikas vyko ir prieš metus, tačiau tada dauguma profsąjungų prie jo neprisidėjo.

Švietimo ir mokslo ministerija, įvertinusi streikuoti planuojančių profesinių sąjungų keliamus reikalavimus, nurodo, kad tam kitąmet reikėtų daugiau nei 100 mln. eurų. Švietimo profesinės sąjungos reikalauja, kad mokinio krepšelis kitąmet dviem etapais būtų atkurtas iki 2009-ųjų lygio: nuo sausio 1-osios - iki 1045 eurų, nuo rugsėjo 1-osios - iki 1093 eurų. Anot ŠMM, vien šiems reikalavimams įgyvendinti kitąmet reikėtų numatyti 77,8 mln. eurų.

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė mokytojų profesinių sąjungų planuojamą įspėjamąjį streiką sako vertinanti teigiamai - demokratinėje valstybėje visi turi teisę išsakyti savo poziciją. Švietimo profesinės sąjungos sveikina ministrės poziciją tikindami, kad planuojamas streikas nukreiptas ne prieš ją, o prieš Vyriausybės politiką. „Aš manau, kad normalu, visose demokratinėse valstybėse kiekvienas turi teisę išsakyti savo nuomonę.

Vokietijos skrydžių bendrovės „Lufthansa“ pilotams tęsiant streiką, toliau atšaukiami bendrovės skrydžiai į Vilnių. Vilniaus oro uostą valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai atstovė spaudai Indrė Baltrušaitienė BNS teigė, kad antradienį „Lufthansa“ skraidino į Vilnių, o trečiadienį atšaukti du skrydžiai iš Frankfurto į Vilnių ir vienas atgal. Pasak jos, kol kas neaišku, ar šią savaitę bendrovė atšauks daugiau skrydžių. Jie nevyko ir praėjusiį sekmadienį.

  Vokietijos skrydžių bendrovės „Lufthansa“ pilotams tęsiant streiką, toliau atšaukiami bendrovės skrydžiai į Vilnių.   Vilniaus oro uostą valdančios bendrovės Lietuvos oro uostai atstovė spaudai Indrė Baltrušaitienė BNS patvirtino, kad pirmadienį atšaukti du „Lufthansa“ skrydžiai iš Frankfurto į Vilnių ir atgal. Pasak I.Baltrušaitienės, skrydžiai buvo atšaukti ir šeštadienį, tačiau sekmadienį dalis jų įvyko - vienas lėktuvas atskrido ir išskrido atgal į Frankfurtą.

Dėl Vokietijos skrydžių bendrovės „Lufthansa“ pilotų streiko atšaukti skrydžiai ir iš Frankfurto į Vilnių. Vilniaus oro uostas duomenimis, trečiadienį atšaukti du skrydžiai iš Frankfurto į Vilnių ir atgal bei ketvirtadienio rytinis skrydis. Oro uosto atstovė Indrė Baltrušaitienė BNS sakė, kad dėl tolesnių skrydžių kol kas neaišku. „Lufthansa“ trečiadienį, antrą bendrovės pilotų streiko dieną, atšaukė 1 tūkstantį trumpo ir vidutinio nuotolio skrydžių.

Šią vasarą režisieriaus Romo Zabarausko („Porno melodrama“, „Streikas“) ilgo metražo filmo „Nuo Lietuvos nepabėgsi“ filmavimai tapo tikru iššūkiu pagrindiniam filmo aktoriui Denisui Kolomyckiui. Portugalijoje gyvenantis menininkas pasidalino įspūdžiais, kaip dirbdamas Lietuvoje numetė devynis kilogramus ir atrado naują gyvenimo būdą. „Sportavau tris mėnesius pasiruošimo filmavimams metu.

Kalėjimų departamento duomenimis, 1844 kaliniai atsisako valdiško maisto ir taip trečiadienį tęsia protestą dėl įsigaliojusio apribojimo rūkyti laisvės atėmimo vietose. „Dabar mes turime 1844“, - BNS sakė Kalėjimų departamento patarėja Karolina Frolovienė. Protestuojančiųjų skaičius išaugo beveik puse tūkstančio, trečiadienio rytą jų buvo 1234. Jos žiniomis, kaliniai neinformuoja, kiek laiko tęs protestus. Iš viso laisvės atėmimo bausmę atlieka 7100 asmenų.

 Lenkų ir rusų mokyklų moksleivių streikas truks vieną dieną. Lietuvos lenkų mokyklų tėvų forumo atstovė Danuta Narbut teigė, kad streiką organizuoja tėvai, todėl nežinoma, kiek mokyklų ir vaikų protestuos. Ji antradienį per spaudos konferenciją Seime teigė, kad streike planuoja dalyvauti Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų, Trakų rajono moksleiviai. „Streikuos ne viena mokykla ir ne viena klasė. Kol kas streikas suplanuotas tik rytoj.

  Protestuodami dėl apribojimo rūkyti laisvės atėmimo vietose įkalinti asmenys atsisako valdiško maisto, antradienį pranešė Kalėjimų departamentas.   Pasak Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo Donato Matuizo, nuteistieji streikuoja dėl nuo antradienio įsigaliojančio draudimo rūkyti uždaro tipo kamerose, įkalinimo įstaigų ligoninių stacionaruose ir pataisos įstaigų sveikatos priežiūros tarnybų antrinės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros padaliniuose.

Streikuoti tautinių mažumų mokyklų mokytojus ir moksleivius skatina kai kurie Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) politikai, teigia premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. „Manau, kad šį streiką paskatino Lietuvos lenkų rinkimų akcijos kai kurie politikai. Vargu, ar tai kas nors galėtų paneigti. Noriu labai aiškiai pasakyti, kad tai yra politikavimas“, - antradienį LRT radijui sakė Vyriausybės vadovas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) penktadienį pranešė, kad nuo rugsėjo lenkiškos ir rusiškos mokyklos surengs streiką, reikalaudamos panaikinti suvienodintą lietuvių kalbos egzaminą ir pusantro karto padidinti mokinio krepšelį tautinių mažumų mokyklose. Pranešime spaudai teigiama, kad streiku bus reikalaujama atšaukti 2011 metais priimtas įstatymo pataisas. Streiko autoriai taip pat reikalauja tarp privalomų egzaminų mokyklose lenkų kalba įtraukti lenkų kalbos egzaminą.

Verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ ekspertai įspėja, kad Prancūzijoje prasidėję ūkininkų streikai atskleidžia esmines šio sektoriaus problemas, kurios gali turėti įtakos ir Lietuvos žemės ūkio srities įmonėms, nes mūsų šalies rinka labai atvira, todėl smarkiai veikiama tiek pasaulinių tendencijų, tiek situacijos aplinkinėse valstybėse. „Rusijos embargas, mažėjantis eksportas į Kiniją, gili finansų krizė Graikijoje smarkiai sumažino Prancūzijos mėsos ir pieno gamintojų pajamas.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijai dėl Lietuvos mokyklų reorganizacijos viešai paskelbus apie įspėjamąjį streiką, trečiadienį dalis tėvų neišleido savo vaikų į kai kurias lenkiškas mokyklas. Vilniaus Vladislavo Sirokomlės vidurinės mokyklos vadovė Danuta Silienė teigė, kad į jos vadovaujamą mokyklą trečiadienį neatvyko nė vienas mokinys. „Tai tėvų komitetų sprendimai. Pačios mokyklos administracija ir techninis personalas dirba, vasaros stovykla vyksta.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) antradienį pranešė, kad trečiadienį tautinių mažumų mokyklose bus surengtas įspėjamasis streikas, per kurį tėvai neleis vaikų į mokyklas. LLRA spaudos atstovė Elžbieta Sadaiska BNS sakė negalinti nurodyti, kiek mokyklų apims streikas. „Tai priklauso nuo to, kiek mokyklų nuspręs prisijungti“, - sakė ji. LLRA kritikuoja ketinimus reorganizuoti tautinių mažumų mokyklas. Dėl to antradienį prie Vyriausybės buvo surengtas mitingas.

Portugalijos valstybinės oro bendrovės pilotai penktadienį pradėjo 10 dienų streiką, priversdami atšaukti šimtus skrydžių. Šiuo žingsniu siekiama, kad būtų patenkintas lakūnų reikalavimas perduoti jiems iki 20 proc. bendrovės akcijų, kai ji bus privatizuojama vėliau šiais metais. Bendrovė „TAP Air Portugal“ nurodė, kad streikas tikriausiai paveiks iki 3 000 skrydžių ir 300 tūkst. keleivių, padarydamas bent 30 mln. eurų žalą.

Dėl Lenkijos teritorijoje vykstančio streiko sustabdytas eismas į Lenkiją per Kalvarijos pasienio punktą. Eismo informacijos centras pranešė, kad nevyksta transporto priemonių eismas magistraliniu keliu A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ties Kalvarijos pasienio punktu. Planuojama, kad streikas truks iki ketvirtadienio 16 val. Vykstantiems į Lenkijos teritoriją siūlom rinktis kitą maršrutą - per Lazdijų pasienio punktą.

Mantas Tomkūnas, LRT Radijas, LRT.lt Norvegijoje surengtas streikas prieš ruošiamus naujus darbo įstatymus, kurie leistų darbdaviams laikinai įdarbinti darbuotojus iki vienerių metų. Šalies profsąjungos skaičiuoja, kad iš 5 mln. Norvegijos gyventojų į gatves išėjo apie 1,5 mln. Trečiadienio popietę dviem valandoms Norvegija apmirė. Apie 1,5 mln. protestuotojų išėjo į gatves. Tuo pačiu metu paralyžiuotas traukinių judėjimas, lėktuvų skrydžiai ir viešasis transportas.

Žinių radijas Sostinės kiemsargiai, negaunantys algų nuo praėjusių metų lapkričio, ketina skelbti streiką. Tuo metu Vilniaus meras Artūras Zuokas sako, kad su kiemsargiais buvę atsiskaityta dar iki Kalėdų. Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Renata Telinskytė „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ teigė, kad situacija nė kiek nepasikeitė. Savivaldybė ir toliau neatsiskaito su įmonėmis, tvarkančiomis Vilniaus miestą.