stichija

6,7 balo stiprumo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas pirmadienio rytą sudrebino pietinę Indonezijos Javos salą, informavo JAV geologinių tyrimų centras, pranešė „RIA Novosti“. Kilus panikai, tūkstančiai žmonių paliko savo namus, tačiau kol kas negauta pranešimų apie požeminių smūgių aukas ar sukeltus didelius nuostolius. Seismologų teigimu, žemės drebėjimo epicentras užfiksuotas už 412 kilometrų nuo sostinės Džakartos. Jis įvyko 24 kilometrų gylyje po vandeniu.

Pirmadienį šiaurinę Japonijos dalį sudrebino 6,5 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimas, pranešė JAV geologinių tyrimų centras. Japonijos nacionalinis transliuotojas NHK informavo, kad po žemės drebėjimo buvo paskelbtas perspėjimas dėl cunamio. Vėliau perspėjimas buvo atšauktas. JAV geologinių tyrimų centras teigė, kad požeminiai smūgiai užfiksuoti ankstyvą pirmadienio rytą 5,9 km gylyje.

Žemės drebėjimo Mianmare aukų skaičius išaugo iki 60, o dar 90 gydomi ligoninėse, tokią informaciją pateikia naujienų agentūra AFP. Anksčiau skelbta, kad stichija, kuri buvo juntama ir Tailande bei Laose, pražudė 25 žmones. Gelbėtojams kol kas nepavyksta patekti į kai kuriuos atokius Mianmaro regionus, todėl baiminamasi, kad aukų skaičius dar gali augti.

Siūlome jums pažiūrėti efektingą, tačiau ne patį smagiausią vaizdelį. Cunamį Japonijoje rodė viso pasaulio žinių tarnybos, viską naikinanti jo banga buvo užfiksuota net iš sraigtasparnių. Tačiau mes siūlome jums pažiūrėti, kaip viską naikinantis cunamis atrodo iš vairuotojo darbo vietos. Britų „Telegraph" žurnalistai šį vaizdo reportažą gavo iš išgyvenusio stichijos šėlsmo liudininko. Šio trumpo vaizdo reportažo autorius tą lemtingą dieną savo automobiliu važiavo pajūrio keliu link namų.

Japoniją ištikusios katastrofos negalima nusakyti žodžiais. Ją puikiai iliustruoja palydovo nuotraukos. Matome, kaip Japonijos vietovės atrodė prieš cunamį ir žemės drebėjimą ir po stichijos. Vaizdai išties keliantys šiurpą.

Pernykščio pavasarinio potvynio išgąsdinti pakaunės gyventojai, tik rudenį gavę valstybės kompensacijas, vėl nepasitikėdami žvelgia į Neries upę ir baiminasi atslenkant naujojo tvano. Tuo tarpu potvynių pripratinti šilutiškiai į gamtos stichijos išdaigas reaguoja ramiau. Prie Neries upės Radikių kaime įsikūrusios sodininkų bendrijos pirmininkas Vaclovas Sūnilaitis pavasarį patyrė 20–30 tūkst. litų nuostolį.

Stipriausių per 50 metų potvynių metu Australijos šiaurės rytuose, naujausiais duomenimis, žuvo 11 žmonių, o dar 72 laikomi dingusiais be žinios, informuoja naujienų agentūra AP. Anot šalies ministrės pirmininkės Julia Gillard, potvynių aukų skaičius dar gali augti. Labiausiai nuo potvynių nukentėjo Kvynslendo valstija. Nors smarkios liūtys liovėsi, upių vanduo ir toliau kyla. Pasiekę 8  metrų aukštį vandens srautai gatvėse tiesiog „šlavė“ mašinas ir pėsčiuosius.

Naujieji metai į Lietuvą atnešė ir rekordinius sniego patalus, kokių per pastaruosius du dešimtmečius dar nėra buvę. Storiausieji nugulė ties Telšiais ir Laukuva, sniego dangos storis čia vakar siekė 61–63 centimetrus. Šiek tiek mažiau sniego šiaurės rytų Lietuvoje, o Lazdijų, Varėnos rajonuose prisnigta vos 23–25 centimetrai. Sinoptikų skaičiavimu, sniego dangos vidurkis – apie pusę metro.

Kaip pranešė sekmadienį dienraštis „The Courier Mail“, didžiulio potvynio Australijos rytuose aukų skaičius išaugo iki aštuonių žmonių. Stichija atkirto nuo išorinio pasaulio tūkstančius gyventojų. Tai – labiausiai niokojamas potvynis per daugiau kaip pusę amžiaus, o kai kuriuose Rytų Australijos rajonuose – net per šimtmetį. Materialiniai nuostoliai jau viršijo milijardą Australijos dolerių.

Potvynių siaubiamame regione Australijos šiaurės rytuose policija rado pirmosios aukos kūną. Tai buvo vairuotoja, kurios automobilį nuo kelio nubloškė vandens masės. Policijos duomenimis, vairuotoja mėgino įveikti užlietą gatvę ir žuvo. Dramatiškos gelbėjimo akcijos metu pareigūnams pavyko iš automobilio išvaduoti tris vaikus ir vieną suaugusįjį. Nuo potvynių Australijoje nukentėjo iki 200 tūkst. žmonių. Po vandeniu atsidūrė arba nuo išorės pasaulio buvo atskirsti daugiau kaip 20 miestų.

Po smarkių liūčių iš krantų išsiliejus upėms po vandeniu atsidūrė kai kurie Pietų Ispanijos regionai. Antradienį buvo užlietas 40 tūkst. gyventojų turintis Esichos miestas netoli Sevilijos. Ugniagesiai ir specialieji armijos daliniai į saugias vietas evakavo dešimtis gyventojų. Čia ištvino Chenilo upė. Miesto mero Juano Wico duomenimis, Chenilos vanduo pasiekė aukščiausią lygį istorijoje - 7,30 metro. Tarnybos audros pavojų paskelbė vakarinei Andalūzijos regiono daliai.

Lietuvoje praūžęs škvalas ne tik pridarė milijoninių nuostolių, bet ir pareikalavo žmonių aukų. Šią vasarą šalį alino kaitra, kurią keitė perkūnija ir liūtys. Stichija siautė ir kaimyninėse šalyse, ar tai tėra įprasti vasaros šėliojimai, ar akivaizdūs klimato kaitos pokyčiai? Rugpjūčio 25 d. 13 val. naujienų portalo Balsas.lt konferencijoje viešės klimatologė Audronė Galvonaitė. Savo klausimus viešniai įrašykite komentaro lange.

Tropiniai karščiai iš Lietuvos nesitraukė daugiau kaip mėnesį. Termometrai rodė 30 laipsnių ir didesnį karštį, o rugpjūčio pirmąjį dešimtadienį dirvožemio paviršius siekė 42--48, o kai kur ir 56 laipsnius. Profesorius Arūnas Bukantis sako, kad ši vasara parodė, jog klimatas darosi ekstremalesnis. Klimatologė Audronė Galvinaitė prognozuoja, jog keičiantis orams pamatysime, ko nesame matę, pavyzdžiui, Šiaulių vandens telkiniuose plaukiojančias piranijas. Jų Lenkijoje jau yra.

Užpraėjusį sekmadienį Pietryčių ir Vidurio Lietuvos savivaldybes nusiaubusios vėtros padarinių likvidavimo darbai bus vykdomi iš Europos socialinio fondo programos “Neprarask darbo įgūdžių". Skirta vos 410 tūkst.

Liepą Lietuvą kamavo karščiai ir smarkios liūtys. Užklupus tokiai kaitrai, vėdinomės, kaip kas išmanėme: dirbantieji jungėsi kondicionierius, traukė iš palėpių „vėjelius“, o daugelis džiaugėsi – nebereikia jokių turkijų ir ispanijų – turime ir saulę, ir šiltą vandenį. Liepa karštesnė net 5 laipsniais Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr.

Atsižvelgdama į prašymą ir suderinusi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu (PAGD), su kuriuo bendrai parengė ir patvirtino sąveikos ekstremalių situacijų atvejais planą, kariuomenė pagalbai skirs karius ir specialią inžinerinę techniką: sunkvežimius, benzininius pjūklus, traktorių ir frontalinį krautuvą. Planuojama, kad kariai su įranga gelbėjimo darbus pradės jau pirmadienio vakarą.

Rytų skirstomieji tinklai (RST) Švenčionių ir Kėdainių rajonų gyventojams elektros tiekimą atstatys iki šios dienos vakaro. Alytaus, Zarasų ir Ignalinos rajonuose darbai gali užtrukti iki rytojaus 18 valandos. Sunkiausia padėtis po škvalo yra ištikusi Varėnos ir Trakų rajonus: daugumai jų gyventojų elektra vėl bus pradėta tiekti iki rytojaus 18 val., tačiau dalis vartotojų tiekimo atnaujinimo gali laukti ilgiau.

Savaitgalį Lietuvoje praūžusi vėtra pridarė ne tik milijonais skaičiuojamų finansinių nuostolių, bet ir pareikalavo keturių žmonių gyvybių. Audra gyventojus užklupo naktį: išvartė medžius, nuplėšė pastatų stogus, griūvantys medžiai prispaudė automobilius. Ypač skaudžios pasekmės ištiko žmones poilsiavusius Varėnos rajone esančiame Glūko kaime, mat naktį ant palapinės virtęs medis mirtinai sužalojo joje miegojusius žmones.

Lenkijoje, Vokietijoje ir Čekijoje savaitgalį po smarkių liūčių iš krantų išsiliejo upės. Žuvo mažiausiai aštuoni žmonės. Čekijoje potvynis nusinešė keturias gyvybes, Vokietijoje – tris, Lenkijoje – vieną. Ypač sudėtinga situacija Lenkijos Bogatynios mieste. Čia ištvino Miedziankos upė. Žinybų duomenimis, vanduo užliejo visą 20 tūkst. gyventojų turintį miestą. Į saugias vietas evakuota mažiausiai 2 tūkst.

Per uostamiestį antradienio vakarą praūžė škvalas, stipriai pliaupė lietus, pertrūkiais krito kruša, dangus aptemo, smarkiai žaibavo, praneša VE.lt. Senamiestyje trumpam sutriko elektros tiekimas. Kuriam laikui buvo nutrūkusi ir radijo stoties „Laluna“ transliacija. Pasak šios žinių tarnybos, stichija juos trumpam privertė pasijusti lyg tropikuose ir baimintis, kad neužtvindytų. Potvynis kilo po Herkaus Manto gatvės viaduku.

Gamta mėgsta pašėlioti ir tai jau ne kartą įrodė. Uraganai, taifūnai, potvyniai - įvairiausios gamtos stichijos nusinešusios daugybės žmonių gyvybes. Tačiau ne visuomet viskas baigiasi tragiškai, o dar dažniau reginys tiesiog nepakartojamas. Šie žaibai užfiksuoti Katakumbos upės žiotyse, Venesueloje. Ko gero tai pati žaibingiausia vieta pasaulyje, nes čia žaibuoja 140-160 naktų per metus, 10 valandų per parą.

Ketvirtadienio naktį Lietuvoje prasiautusi audra sukėlė chaosą. Virto medžiai, buvo plėšomi namų stogai, dingo elektra ir mobilusis ryšys, dalis Kauno atsidūrė po vandeniu - iš gyvenamųjų namų bei automobilių valtimis buvo evakuojami žmonės, užsemti automobiliai. Aukų nėra, bet nuostoliai skaičiuojami dešimtimis milijonų. Didžiausias chaosas - Kaune Neatsigavę po kovo pabaigoje užsėmusių potvynių, dalis Lietuvos miestų ketvirtadienio naktį bei penktadienį vėl kovojo su gamtos stichija.