stasys šalkauskis

Šiaulių abiturientė pėsčiomis iškeliavo į Kauną. Atstumą – 137 kilometrus – ji pasirinko ne šiaip sau: būtent tiek šiemet sukanka filosofui ir pedagogui Stasiui Šalkauskiui, kurio vardu pavadintoje gimnazijoje Šiauliuose ji mokosi. Pakeliui keliauninkė užsuks ir į Šalkauskio tėviškę Ariogaloje. Prieš kelionę gimnazistė prasitarė, kad labiausiai prisibijo blogo oro.

Vasario 16 d. Kaune, prieškario metu statytuose Ateitininkų rūmuose (dab. KTU III rūmai Laisvės alėjoje), įvyko Valstybės atkūrimo dienos paminėjimo labdaros pokylis, kurį organizavo Ateitininkų fondas. Renginys Kaune organizuotas jau devintąjį kartą. Pokylio proginę kalbą „Lietuva vasario šešioliktosios išvakarėse“ sakė istorikas, filosofas ir politikos apžvalgininkas dr. Kęstutis Girnius.

Vladas Terleckas - Kovo 11-osios Akto signataras, ekonomikos mokslų daktaras, docentas, ilgametis Vilniaus universiteto dėstytojas, mokslininkas. Bankininkystės ir pinigų istorijos tyrinėtojas. Ir staiga kaip perkūnas iš giedro dangaus kad svies jis žaibus mūsų iškiliausiems nūdienos istorikams.

Suvienyti Baltijos šalis tarpukariu bandyta daug kartų, bet šios pastangos apčiuopiamesnių rezultatų nedavė, rašo savaitraštis „Veidas“. Iš vyresnės kartos žmonių, skaudžiai išgyvenusių nepriklausomybės netektį 1940 m. vasarą, o ir iš jaunesniųjų ne kartą teko išgirsti tokį klausimą: kodėl Baltijos šalys tarpukariu nesusivienijo prieš bendrą priešą, kuris jas po vieną nesunkiai sudorojo? Juk tada mūsų būtų buvę ne trys, o net šeši milijonai - daugiau, negu tada buvo gyventojų Suomijoje, kuri apg...

Atėjo laikas mums mesti visas savo jėgas į ateities lemtingosios mažumos suformavimą. Trejus metus rašiau komentarus savo gimtojo miesto dienraščiui „Klaipėda“. Tai buvo gražūs metai. Šiandien grįžtu į terpę, kurioje susiformavau kaip politikos ir kultūros komentatorius. 2003 metais pradėjau rašyti „Omni.lt“. Dabar jis yra „Balsas.lt“. Savo sugrįžimą pradedu tekstu, kurį su džiaugsmu publikuoju šiandien, vasario 16 dienos išvakarėse.

Pastaruoju metu mūsų spaudoje ir viešojoje mintyje nesunku pajusti vis labiau įsigalinčią tendenciją nuvertinti ikikarinę Lietuvą kaip esą defektyvią, atsilikusią, nedemokratišką ir visai kitaip netobulą, lyginant su dabartinės Lietuvos pasiekimais.

Ant dviejų pasaulių ribos Stasys Šalkauskis, rengdamas filosofijos doktoratą Fribūro (Fribourg) universitete Šveicarijoje, prancūzų kalba parašė ir 1919 metais išleido knygą „Sur les confins de deux mondes (Ant dviejų pasaulių ribos)“, kurioje teigė, jog Lietuva aprėpia germaniškosios, romaniškosios ir slaviškosios Europos patirtį balansuodama ant dviejų pasaulių – Rytų ir Vakarų – ribos ir sykiu savyje derindama jų istorinę patirtį bei sąmonės tendencijas.

Vakarietiškos demokratijos liga Dažniau besižvalgančiam aplink skaitytojui nereikia priminti šiandieninės situacijos Lietuvoje: visuomenės pasitikėjimas valdžia ir partijomis rekordiškai mažas, patys politikai savo deklaruojamas ideologijas taiko tik partijų pavadinimuose bei lengva ranka keičia partinius marškinius pagal principą – „arčiau lovio“, o realią įtaką valdžios sprendimams turi ne piliečiai ir idėjos, bet interesų grupės. Pinigingos interesų grupės.

Senovėje žmonės, pranašaudavę ateitį, vadinti pranašais. Bet kuo labiau per istorijos, literatūros pamokas susipažįsti su istorinėmis Lietuvos asmenybėmis, kuo atidžiau įsigilini į jų biografijas, skelbtas mintis, darbus, tuo labiau supranti, kad jie, tie naujieji pranašai, matė toliau, žvelgė plačiau.

Apie intelektualų misiją, jų vietą visuomenės, tautos gyvenime prirašyta ir prikalbėta daugybė žodžių. Jie visų pirma turi būti visuomenės kritikai, idėjų generatoriai, minios smegenys ir t.t. Tačiau visai neseniai vienas iš “Veido” skiltininkų poetas Sigitas Parulskis juos pavadino mazochistais. Anot jo, visi intelektualai, turintys iliuzijų kokiu nors būdu veikti, formuoti ar netgi keisti viešąją nuomonę, yra pasmerkti savęs kankinimui.