stasys kropas

Tradiciniame Lietuvoje veikiančių bankų rodiklių viešinimo procese kasmet būna pauzė, kai dėl bankų metinių rezultatų skelbimo reikalavimų Lietuvos ir užsienio vertybinių popierių biržose gruodžio mėnesio rodikliai nepaskelbiami įprastu metu, rašoma Lietuvos bankų asociacijos prezidento Dr. Stasio Kropo komentare. Maža to, gruodžio mėnesio rodikliai paprastai tampa vieši vėliau nei paskelbiami einamųjų metų sausio ir vasario rezultatai.

Lietuva būtų linkusi pritarti Švedijos norams taikyti griežtesnius bankų kapitalo rodiklius nei numatoma „Bazelis III“ reikalavimuose. „Šiandien vyksta pašnekesiai darbo grupėse dėl 10 proc. arba didesnio kapitalo pakankamumo rodiklio nustatymo, kaip švedai yra paskelbę. Mes šią iniciatyvą esame parėmę, kaip ir kitos berods šešios valstybės.

Per vieną dieną tūkstančių Lietuvos gyventojų ateities planai pakibo ore. Valstybei nacionalizavus banką „Snoras“ ir apribojus jo veiklą, daugelis jo klientų susidūrė su finansiniais nepatogumai, o kai kuriems gresia patirti ir nemenkus finansinius nuostolius. Galbūt reiktų skubėti rikiuotis į eilę prie bankomatų, ar geriau ramiai laukti ir nepasiduoti panikai? Visiems, turėjusiems indėlių „Snoro“ banke, ateities perspektyva  vos per vieną dieną apsitraukė migla.

Trečiadienį Vyriausybė paskelbė precedento neturintį sprendimą – iš akcininkų atėmė „Snoro“ banką. Premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas pranešė, kad Vyriausybė perima „Snoro“ akcijas, jau nušalinti banko vadovai, vietoj kurių parinktas laikinasis administratorius užsienietis – Saimonas Friklis (Simon Freakley), tarptautinės konsultacijų bendrovės „Zolfo Cooper LLP“ vyresnysis partneris, paskirtas vykdyti banko „Sn...

Laiko atžvilgiu nėra skirtumo, ar atsiskaitote mokėjimo kortele, ar grynaisiais pinigais – tai parodė Lietuvos bankų asociacijos iniciatyva balandį atliktas tyrimas. Jo metu didžiuosiuose Lietuvos miestuose buvo matuojama atsiskaitymų trukmė didžiausiuose prekybos ir degalinių tinkluose, mokant  grynaisiais ir banko kortele. „Tyrimu norėjome išsiaiškinti, kiek tiesos yra sklandančiuose įsitikinimuose, kad kortele atsiskaityti yra žymiai lėčiau.

Lietuvos bankų asociacija išanalizavusi bankų statistiką apie prarastas korteles patvirtino, kad tai – saugiausias būdas laikyti pinigus. Analizė rodo, kad pinigai kortelėse 99,8 proc. visų praradimų atvejų lieka saugūs, o kiti 0,2 proc. atvejų dažniausiai susiję su pačių kortelės savininkų neatidumu. „Per metus prarandama apie 105 tūkst. mokėjimo kortelių, t.y. apie. 2,5 proc. visų išduotųjų.

Atlyginimams daugelyje šalies sektorių vis dar nejudant iš mirties taško arba kylant labai minimaliai, tačiau nuolat augant maisto, kuro ir šildymo kainoms, gyventojams teks susitaikyti ir dar su viena „dovana“ – pradedančiomis didėti paskolų palūkanomis. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2010-ųjų trečio ketvirčio pabaigoje paskolas turėjo pasiėmę beveik 716 tūkst. šalies gyventojų.

Fizinių asmenų bankroto įstatymas pajudėjo iš mirties taško. Bankai gąsdina aukštesnėms palūkanoms, kiti ragina į grasinimus nekreipti dėmesio. Praėjusią savaitę Fizinio asmens bankroto įstatymas prasiskynė kelią Vyriausybėje ir buvo išsiųstas svarstyti Seimui. Įstatymo šalininkai baiminasi, kad dėl bankų įtakos parlamentarams įstatyme gali atsirasti naujų, gyventojams ne itin palankių saugiklių. Nepatraukli procedūra „Noriu priminti, kad tai sunki ir nepatraukli žmogui procedūra.

Po ilgų svarstymų į Seimą kelią besiskinantis Fizinių asmenų bankroto įstatymas gyventojams teikia vilčių nusimesti skolų naštą, bet erzina bankus. Bankai linkę lupikauti Dar gerokai prieš prasidedant sunkmečiui lietuviai garsėjo savo išlaidumu ir polinkiu skolintis. Į kairę ir į dešinę dalintos paskolos būstui, naujiems automobiliams ir prašmatnioms kelionėms, paskubomis paimti greitieji kreditai, paskui save velka ir grobuoniškas palūkanas, ne visiems pakeliamus periodinius mokėjimus.

Latvijos sostinėje Rygoje iš paprastų piliečių jau atimta apie 10 tūkst. bankams įkeistų būstų. „Tai - tik didžiulio iškraustymo pradžia“, - „Respublikai“ tvirtino šalies kaimynės ekonomistas Dmitrijus Smirnovas. Tačiau latviai nėra linkę tyliai nusileisti bankams. Vis labiau populiarėja nauja protesto forma, kai atimti butai ir namai paliekami visiškai suniokoti. Ištraukė net elektros laidus „Mūsų gyventojai neišrado nieko naujo. Tokia protesto forma populiari ir Amerikoje.

Vienuolika bankų ir užsienio bankų skyrių vienijanti Lietuvos bankų asociacija perspėja Lietuvos piliečius saugotis sukčių, niekam neatskleisti savo mokamųjų kortelių bei internetinės bankininkystės kodų bei slaptažodžių ir nesusivilioti sukčių siūlomu atlygiu už bankų sąskaitų atidarymą ar panaudojimą. Lietuvos komerciniai bankai susirūpinę, kad pastaruoju metu smarkiai suaktyvėjo sukčiai, tarp jų ir iš užsienio šalių, o jų naudojamų būdų apgaudinėti daugėja.

Lietuvos verslo asociacijų vadovai liepos 8 dieną prie apvaliojo stalo diskutavo apie būtinybę gerinti šalies politinę, teisinę aplinką, nuo kurios didžia dalimi priklauso ekonomikos atsigavimas, bei aptarė būdus, kaip tai padaryti.

„Gegužę bankų sistemoje vyravo balandį fiksuoti nedideli, tačiau gana įdomūs pokyčiai, pirmiausia susiję su besikeičiančia situacija naujų būsto paskolų rinkoje ir kiek pasikeitusia bankų klientų taupymo struktūra“, - teigia Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas gegužės bankų rodiklius. Bendrajame paskolų portfelyje siurprizų, anot jo, nėra – per mėnesį jis sumažėjo 362,8 mln. litų ir siekė 59,2 mlrd. litų.

Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo Lietuvos bankų balandžio mėnesio rodiklių komentarai: „Atrodytų, kad balandis niekuo neišsiskyrė šių metų pirmųjų mėnesiu kontekste, tačiau panagrinėjus atidžiau peršasi išvada, kad pokyčiai mikro lygmenyje visgi vyksta. Pirmiausia, šiek tiek keičiasi taupymo tendencijos, o naujų būsto paskolų rinkoje antrą mėnesį paeiliui fiksuojami gerai matomas augimas.

Seime vakar, ketvirtadienį, po svarstymo pritarta  Civilinio Proceso Kodekso pataisoms, įteisinančios galimybę 2 metus nevykdyti būsto paskolos gražinimo įsipareigojimų. Tai turėtų, bent laikinai, apsaugoti įmokų už būsto paskolą nebeišgalinčius mokėti gyventojus nuo benamio dalios.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas  Lietuvos bankų vasario ir sausio mėnesio rodiklius, sako, jog, kaip ir daugelyje ekonominės veiklos sričių, pirmieji metų mėnesiai Lietuvos bankų sistemoje buvo gana vangūs. Anot jo, galima teigti, kad sausį ir vasarį rinkoje vyravo pernykštės tradicijos – bendrasis paskolų portfelis mažėjo jau 17 mėnesių paeiliui, tačiau taupymo apimtis augo.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas bankų lapkričio rezultatus, sako, jog lapkritį Lietuvoje veikiančių bankų klientų elgesį galima apibūdinti vienu žodžiu – „tradicijos“. Esą tradicija metams baigiantis grąžinti skolas atsispindėjo gerokai sumažėjusiame paskolų portfelyje, o taupymas artėjant Kalėdų sezonui – pilnėjančiose indėlių sąskaitose.

Antstolių vykdomose varžytinėse beveik 40 procentų parduodamų objektų sudaro žemės sklypai. Tarp jų jau atsiduria ir didelius projektus vykdančių bendrovių žemės, įsigytos už kreditus, paimtus iš bankų. Tačiau pastarųjų atstovai tvirtina, kad jokios tendencijos nėra - į kiekvieną projektą žiūrima individualiai, o varžytinės esą yra tik kraštutinė priemonė.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas teigia, kad dėl finansų krizės negalima kaltinti vien bankų, nes jie veikia tokioje teisinėje aplinkoje, kokia sukuriama. Jis taip pat pripažįsta, kad kreditavimas dar negreitai grįš į buvusį lygį. Tuo tarpu ekonomistas Kęstutis Jaskelevičius antradienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje "Ar bankai valdo Lietuvą?" S. Kropui prieštaravo, kad akivaizdu, jog bankai daro įtaką vadžios priimamiems sprendimams.

Žlugus mūsų artimiausiai kaimynei, tektų ieškoti naujos rinkos prekėms ir paslaugoms už 2,6 mlrd litų. Buvęs Latvijos premjeras Ivaras Guodmanis neseniai viename interviu prasitarė, kad devalvavus latą kaimynai estai ir lietuviai ilgam supyktų ant latvių. Ypač Lietuva. Prekyba tarp šių šalių yra labai išvystyta. Daugiau nei 10 proc. Lietuvos eksporto per metus tenka Latvijos rinkai. Prarastume dešimtadalį eksporto Šįmet per devynis mėnesius į Latviją eksportavome prekių už 2,6 mlrd. Lt.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas sako, kad po kiek neįprastais pokyčiais išsiskyrusio rugpjūčio, Lietuvos bankų sistema rugsėjį vėl sugrįžo į šiemet įprastą procesų vagą – traukėsi paskolų portfelis, o fizinių asmenų bei verslo klientų strategijoje dominavo taupymas. S. Kropas pateikia tokias bankų rugsėjo mėnesio veiklos įžvalgas: -  Po vos juntamų pokyčių rugpjūtį, rugsėjį vėl fiksuotas paskolų portfelio mažėjimas. Bendra paskolų suma sumažėjo 1,26 mlrd.

Nekontroliuojamos greitųjų vartojimo kreditų bendrovės lengvabūdžiams klientams siūlo paskolas už 450, o kai kada – net už 1000 proc. metinių palūkanų. Greitųjų vartojimo kreditų bend rovės dygsta kaip grybai po lietaus. Itin pelningas verslas krizės sąlygomis! Viena septynis darbuotojus turinti lupikiškus kreditus teikianti bendrovė per finansinius metus uždirbo daugiau nei 2 mln. Lt grynojo pelno.

Mūsų šalies Vyriausybė iš bankų pasiskolino jau 2,6 mlrd. litų. Tuo metu verslui ir gyventojams bankai nebenori skolinti - neva laikosi riziką ribojančių normatyvų. Dangstydama valstybės biudžeto skylę Finansų ministerija vidaus rinkoje iš bankų šių metų sausio-rugpjūčio mėnesiais neviešai jau pasiskolino 2,625 mlrd. litų, o užsienio rinkose - 587 mln. litų. Vien per rugpjūtį vidaus rinkoje Finansų ministerija neviešai išplatino VVP, kurių bendra nominali vertė - 231,5 mln.

Klimpstantieji į skolų liūną galės miegoti truputį ramiau - šalies valdžia ruošiasi nuo 7 iki 15 tūkstančių litų padidinti skolos ribą, kurią viršijus pinigų išieškojimas nukreipiamas į paskutinį būstą.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas Lietuvos bankų liepos  rodiklius, teigia, kad liepą paskelbti oficialūs Lietuvoje veikiančių bankų pirmojo pusmečio veiklos rezultatai nesukėlė sumaišties rinkoje. Iš esmės fiksuoti panašūs veiklos rodiklių kitimai kaip ir birželį. Toliau pildėsi privačių asmenų terminuotųjų indėlių sąskaitos, o paskolų portfelis lyso.

Komentuodamas Lietuvos bankų birželio mėnesio rodiklius, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas teigia, kad birželis nerodo pasikeitusių tendencijų šalies bankų sistemoje ir išsiskyrė tik gerokai papilnėjusiais privačių asmenų indėlių portfeliais. Pasak jo, palankios taupymo sąlygos nemažai daliai bankų klientų pasirodė labiau viliojančios nei naujų investavimo instrumentų paieškos.

Liepos 9 d. Žemės ūkio ministerijoje vykusiame susitikime su Lietuvos bankų asociacijos nariais pristatytos finansų inžinerijos priemonės, finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, bankų atstovai supažindinti su sąlygomis gauti tikslines paskolas, kurias teiks Žemės ūkio ministerijos kuriamas Paskolų fondas.

Parlamentaras Mantas Adomėnas Seime pristatė fizinių asmenų pareigų kreditoriams vykdymo laikino sustabdymo įstatymo, kuriuo siekiama per krizę padėti paskolas paėmusiems asmenims ir šeimoms, projektą. „Smunkanti ekonomika, bankrutuojančios įmonės, atleidimai iš darbo, vėluojantys atsiskaitymai kelia rimtų sunkumų paskolas paėmusiems asmenims ir šeimoms. Daugelyje ES valstybių narių yra galimybė fiziniam asmeniui atidėti skolų, kurios jam tapo nepakeliama našta, mokėjimą.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, komentuodamas Lietuvos bankų gegužės mėnesio rodiklius, įvardijo nežymų kreditų verslui ir būsto paskolų rinkos pagyvėjimą, tačiau vis dar itin atsargų gyventojų, verslininkų ir bankų elgesį. Gegužę, pasak S. Kropo, bankų sistemoje ryškėjo paskolų portfelio traukimosi tendencijos, taip pat fiksuotas indėlių mažėjimas, tačiau procesai neperžengė ankstesnių mėnesių svyravimo amplitudės ribų.

Lietuvos komercinių bankų atstovai ir bendrovė „Būsto paskolų draudimas“ pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kurioje numatoma, kad su finansiniais sunkumais susidūrusiems fiziniams asmenims bankai galės atidėti kredito grąžinimą iki vienerių metų, o už jį įmokas bankui mokės bendrovė „Būsto paskolų draudimas“. Pasinaudoti paskolos atidėjimu turės galimybę fiziniai asmenys, kurie, imdami kreditą banke, ją apdraudė, t.y. įmokėjo draudimo įmoką „Būsto paskolų draudime“, ir kurių pajamų netekimo pr...

Šią savaitę  Žemės ūkio ministerijoje įvyko susitikimas su Lietuvos bankų asociacijos nariais, kurio metu pristatyta finansų inžinerijos priemonė – Paskolų fondas, kuris suteiks galimybę žemės ūkio veiklos subjektams gauti kreditus mažesnėmis palūkanomis, pranešė ministerija. „Žemės ūkio sektorius – vienas sveikiausių šiuo nelengvu šaliai metu. Jau pastebėjome, kad supaprastinta Lietuvos Kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonių įgyvendinimo tvarka duoda rezultatų.

Apniukusią pasaulio ekonomikos padangę kiekviena šalis stengiasi praskaidrinti savaip. Manoma, kad Lietuvoje apie teigiamus pokyčius bus galima kalbėti ne anksčiau, nei apie atsigavimą prabils kitos šalys, pirmiausia prekybos partnerės. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atnaujintomis prognozėmis, šiais metais pasaulio ekonomika smuks 0,6 proc., o ne augs 0,5 proc., kaip buvo manoma anksčiau. Europos Sąjungos (ES) ekonomika susilpnės 3,2, JAV - 2,6, Japonijos - 5 procentais.

Žinoma įvairių istorinių pasakojimų apie kablelio reikšmę sakinio ar įsakymo prasmei: nuo vienoj ar kitoj vietoj padėto skyrybos ženklo priklauso žmogaus likimas. Šio pasvarstymo pavadinimas taip pat įgauna skirtingas reikšmes, nelygu kur bus padėtas kablelis. Tad skaitytojui valia pasirinkti: „uždusinti, negalima pasigailėti“ ar „uždusinti negalima, pasigailėti“. Kadangi omeny turiu Lietuvą ir jos ateitį „Leo Lt“ gniaužtuose, tai manau teisingesnis būtų pirmasis variantas.

Nėra jokių požymių, kad ažiotažas dėl galimo lito devalvavimo būtų sukeltas tyčia. Dėl to kalta bendra įtampa šalyje ir kaimyninėse valstybėse. Tai Valstybės saugumo departamento (VSD) generalinis direktorius Povilas Malakauskas trečiadienį pranešė Seimo pirmininkui Arūnui Valinskui. „Šiai dienai neturime jokios informacijos, kuri patvirtintų, kad tai buvo piktas, specialiai atliktas veiksmas“, - trečiadienį žurnalistams sakė P.Malakauskas.

Iš banko vargiai pasiskolinsi. O greitąsias paskolas internetu ar trumposiomis žinutėmis teikiančios bendrovės gyvena aukso amžių. Vartotojų teisių gynėjai jau skambina pavojaus varpais: per pusvalandį gauti pinigai gali sukelti didelių bėdų. Prasidėjus ekonomikos krizei greitųjų kreditų verslas Lietuvoje įgavo neįtikėtiną pagreitį.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) konstatuoja, kad pastaruoju metu pasigirsta vis daugiau nepagrįstų kaltinimų šalies bankininkystei. LBA primena, kad Lietuvoje bankai veikia pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir ragina sutelkti jėgas ūkio gaivinimo plano vykdymui,  verslo sąlygų gerinimui ir šalies pasitikėjimo atstatymui, o ne mitų kūrimui.

Vienoje po kitos ekonomikos nuosmukio apimtose šalyse prabylama apie poreikį tiesti pagalbos ranką būsto paskolų nebepajėgiantiems grąžinti gyventojams, tačiau Lietuvoje tokios iniciatyvos nauda abejojama. Neseniai žiniasklaidoje nuskambėjo žinia, kad JAV gelbėti prasiskolinusiems namų savininkams bei valstybinėms būsto paskolų bendrovėms ketinama skirti šimtus milijardų dolerių.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Rimantė Šalaševičiūtė teigia matanti vienintelį būdą apsaugoti šeimas, dėl sunkmečio nebegalinčias išsimokėti būsto paskolų - derybos su bankais dėl įmokų atidėjimo. „Daug jaunų tėvų paėmę paskolas ir negali išsimokėti, mes stebime situaciją Latvijoje, ten vyksta derybos su bankais dėl paskolų atidėjimo trejiems metams, per tą laikotarpį tikimasi išbristi iš ekonominės krizės.

Lietuvos valdžios atstovams deklaruojant, jog būtinybės skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF) nebėra, analitikai neabejoja, kad jei ekonomikos būklė prastės sparčiau nei laukta, pasibeldimas į TVF duris neišvengiamas.

„Lietuvos žemės ūkis ir perdirbamoji pramonė – tai šalies ekonomikos variklis, sukuriantis beveik 8 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto, suteikiantis darbo vietas kas aštuntam lietuviui ir sudarantis apie 16 proc.

Dėl krizės nekilnojamojo turto rinka Lietuvoje atsigautų tik po šešerių, o nedarbo lygis sumažėtų po penkerių metų. Tokia išvada daroma šių metų pradžioje parengtoje JAV įsikūrusio Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro ataskaitoje. Biuras išanalizavo pastaruosius dešimtmečius įvairiose pasaulio valstybėse vykusias ekonomikos krizes ir jų pasekmes, rašo dienraštis „Lietuvos Rytas“. Nustatyta, jog krizės metu nekilnojamojo turto kainos vidutiniškai smunka 35 proc. Jos atsigauna po šešerių metų.

 Šiuo metu per ekonomistų diskusijas apie krizę ir jos pasekmes bei galimų sprendimų priėmimą dažnai susirūpinus klausiama, kodėl Lietuva nesiskolina iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF). Per šią savaitę įvykusią Ekonomistų klubo apskrito stalo diskusiją buvo kalbėta apie ekonominės ir finansinės šalies krizės priežastis, savitumus ir galimus socialinius padarinius.

Ūkio ministras Dainius Kreivys susitarė su „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) atstovais dėl geresnių kreditavimo galimybių bei didesnių garantijų už apyvartines paskolas smulkiesiems ir vidutiniams verslininkams (SVV). Pagal šį susitarimą, nuo šiol INVEGA, suteikdama garantijas už SVV atstovų paskolas apyvartinėms lėšoms papildyti, garantuos iki 80 proc. paskolos sumos. Iki šiol INVEGA už tokias paskolas garantuodavo iki 50 proc. paskolos sumos.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, vertindamas Lietuvos bankų gruodžio mėnesio rodiklius, teigia, kad gyventojų pinigai grįžta į bankus. Lietuvos bankuose gruodžio mėnesį pakito gyventojų indėlių judėjimo kryptis – daugėjo tiek indėlių iki pareikalavimo, tiek terminuotųjų indėlių. Bendra fizinių asmenų bankuose laikomų indėlių suma išaugo 628 mln. litų ir siekė 24,1 mlrd. litų.

Lietuvos bankuose laikomų indėlių per lapkritį sumažėjo 178,8 mln. litų (0,5 proc.) – iki 38,131 mlrd. litų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“. Tai kur kas mažiau negu spalį, kai indėlių suma sumenko net 2,633 mlrd. litų (6,4 proc.). Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, gyventojų indėlių per mėnesį sumažėjo 116,7 mln. litų (0,5 proc.) – iki 23,479 mlrd. litų. Privačių įmonių indėliai sumenko 113,3 mln. (1,1 proc.) – iki 10,463 mlrd. litų.

Daliai naujosios valdančiosios koalicijos atstovų pareiškus, kad šalis prispyrus bėdai gali kreiptis dėl paskolos į Tarptautinį valiutos fondą (TVF), vakar politikams jau antrino ir Lietuvos banko (LB) pareigūnai. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti nepriklausomi ekonomikos ekspertai tvirtino, kad toks skolinimasis Lietuvai sukeltų skaudžių padarinių.

Pasaulinė finansų krizė ir lėtėjanti Lietuvos ekonomika įkvepia gandų kūrėjus. Vienus gandus diktuoja baimė, kitus - noras manipuliuoti lengvatikiais, rašo savaitraščio „Veidas“ žurnalistė Milda Augustinaitytė. Gandai pražūtingiausi bankininkystės verslui. Prieš penkerius metus dėl jų itin nemalonias pasekmes patyrė SEB bankas, o dabar gandais aplipo ką tik pavadinimą į „Swedbank“ pakeitęs „Hansabankas“. Tik šį kartą gandai platinami rafinuočiau ir kitais kanalais, daugiausia per internetą.

Bankrutuojantis JAV investicinis bankas „Lehman Brothers“, kurio žlugimas įvardijamas pačiu didžiausiu bankininkystės istorijoje, atsigręžė ir į Lietuvą. Verslo naujienų agentūra „Bloomberg“ paskelbė, kad bankas teismo paprašė leisti naudotis savo lėšomis, esančiomis ne tik Izraelio, Kazachstano, bet ir Lietuvos bankų sąskaitose.

Pasaulyje domino principu griūvant finansinėms institucijoms, Lietuvos komerciniai bankai tvirtina nejuntantys nė virpesių. Bankininkai demonstruoja ramybę ir pataria gyventojams užsikimšti ausis, kai apie galimus šalies bankų bankrotus sklando gandų. Bankų atstovai pripažįsta, kad dalis klientų jau nerimauja dėl bankuose laikomų savo pinigų, šiuo metu padaugėjo klausimų apie bankų sistemos patikimumą.