stankūnas

Užsikrėtimų COVID-19 atvejams šovus į neregėtas aukštumas epidemiologai nesiima prognozuoti, ar kitą savaitę, kaip žadėta pirminiais skaičiavimais, omikron banga Lietuvoje jau galėtų pasiekti piką. Be to, jau stebimas stacionarinių lovų pilnėjimas, todėl raginama neprarasti budrumo ir, kiek įmanoma, apriboti aktyvų socialinį gyvenimą.

Koronaviruso skaičiams vis šokant aukštyn ir sparčiai daugėjant užsikrėtimų ugdymo įstaigose bei įvertinant, kad vaikai tikriausiai kartais užkrečia ir tėvus, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas mano, jog vertėtų svarstyti apie nuotolinio ugdymo įvedimą kuriam laikui. „Šiandien buvo pranešta apie dar kartą pagerintą naujų COVID-19 atvejų rekordą.

Koronaviruso atvejų skaičiai kasdien išlieka itin aukšti. Penktadienį vėl užfiksuota beveik 4 tūkst. naujų užsikrėtimų. Visgi, specialistai pastebi, kad tai nereiškia, jog situacija drastiškai blogėja. Penktadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto profesorius Mindaugas Stankūnas pasidalijo savo mintimis „Facebook“ paskyroje. Anot jo, apie karantiną Lietuvoje kol kas net negalvojama.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas savo socialinėje Facebook paskyroje pasidalijo mintimis apie tai, kuri situacija – persirgimas ar skiepas nuo COVID-19, užtikrina stipresnį imunitetą nuo šio viruso. „Vos ne hamletiškas klausimas, kurį vis dar užduoda nemažai iš mūsų. Pasigirsta pasvarstymų, kad persirgus susidaro ilgesnis ir stipresnis imunitetas, nei po vakcinacijos. Nesu imunologas, tad apie imuniteto specifiškumus negaliu plačiau komentuoti.

Nors vakcinacijos apimtimis Lietuva mažai atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio, pagal naujų užsikrėtimų skaičių ir mirtis nuo COVID-19 vis dar išlieka topuose. Sudėtingai situacijai paaiškinti specialistai ieško įvairių priežasčių, tačiau neabejodami teigia – neturint vakcinų dabar situacija būtų daug liūdnesnė. Ketvirtoji pandemijos banga įsisiūbuoja – naujų atvejų skaičiams siekiant virš 2 tūkst. smarkiai pildosi ligoninės, kasdien COVID-19 nusineša ir arti kelių dešimčių gyvybių.

Nuo rugsėjo 13 d. ruošiami ribojimai galimybių paso ar jį atitinkančių dokumentų neturintiems žmonėms, tikimasi, padės valdyti pandemiją ir paskatins vakcinaciją. Tačiau jau dabar pasigirsta dvejonių, kiek tai veikia ir kokių dar priemonių reikėtų imtis. Be kita ko, neatmetama, kad blogėjant situacijai gali prireikti ir griežtesnių priemonių, pavyzdžiui, karantino visiems.

Trečiadienį eidamas 73-uosius metus, mirė profesorius, habilituotas daktaras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Antano Gustaičio instituto įkūrėjas ir ilgametis direktorius Jonas Stankūnas, ketvirtadienį pranešė universitetas.

Prognozuojama, kad jau netrukus Lietuva gali prisiminti, ką reiškia tūkstančiais per dieną skaičiuojami COVID-19 atvejai, o Delta variantas taps dominuojantis. Vis dėlto specialistai pažymi, kad augantys užsikrėtimo atvejai savaime neturėtų gąsdinti, jei ligoninių užimtumas nedidėja. Tiesa, jau prabylama ir apie galimą pokovidinio sindromo kamuojamų pacientų apgultį pas gydytojus.

Europos vaistų agentūra (EMA) ir Europos ligų prevencijos kontrolės centras (ECDC) 2021 m. liepos 14 d. paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame išvardina svarbiausius COVID-19 pandemijos suvaldymo elementus.  Pasidalinęs šia žinia socialiame tinkle LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas išskyrė svarbiausius punktus: 1. Vakcinacija yra viena iš geriausią apsaugą nuo COVID-19 suteikiančių priemonių.

Nors didžioji dalis Lietuvos savivaldybių yra „žalios“, naujausiais statistikos duomenimis, penktadienį Lietuva sugrįžo į geltonąją epidemiologinę zoną. Specialistai neatmeta, kad dar rugpjūtį galima pasiekti ir 1500 atvejų per dieną. Statistikos departamento duomenimis, praėjusią parą nustatyti 82 nauji COVID-19 atvejai, naujų mirčių nefiksuota. Tuo metu 14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst.

Dar trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė konstatavo, kad COVID-19 situacijos gerėjimas šalyje sustojo. Tą patvirtinęs LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas teigia, kad nors yra rizika pamatyti naujų atvejų augimą, artimiausiu metu žalios zonos šalis palikti neturėtų. Be to, jis pasiuntė svarbų patarimą abejojantiems dėl skiepų. Profesorius feisbuko paskyroje pasidalino keliomis įžvalgomis apie dabartinę COVID-19 situaciją pasaulyje.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas akcentuoja, kad nuo ketvirtosios COVID-19 bangos ir naujosios Delta atmainos plitimo gali apsaugoti tik vakcinos. „Delta atmaina atėjo į Lietuvą. Iš tikrųjų tai labai neraminantis dalykas. Nereikėtų visko piešti apokaliptinėmis spalvomis. Kol kas turime tik kelis atvejus. Ar ji išplis, ar ne, priklauso nuo mūsų visų.  Ką matome iš studijų, kurios yra Jungtinėje Karalystėje, pats svarbiausias dalykas yra vakcinacija.

Paskelbus apie pirmąjį nerimą keliančios Delta atmainos atvejį Lietuvoje šią žinią įvertino ir LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas. Jis teigė, kad tai nėra „mirties nuosprendis“ ir pagrindas kalboms apie ketvirtąją bangą. Nepriklausomos ekspertų tarybos narys prie Vyriausybės feisbuke pasidalino komentarais apie dabartinę situaciją šalyje. „Vakar sužinojome apie pirmąjį delta atmainos atvejį Lietuvoje.

Rekordiškas pandemijos kritimo greitis leidžia tikėtis, kad Tėvo dieną pasitiksime nebe „raudonoje“, o „rausvoje“ zonoje. Bent tokias prognozes teikia LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas. Apžvelgdamas dabartinę epidemiologinę situaciją Nepriklausomos ekspertų tarybos narys skelbia gerą naujieną – tokių skaičių nematėme jau nuo spalio mėnesio. „Šiandien vėl girdime geras žinias apie atslūgstančią COVID-19 pandemiją Lietuvoje.

Mažėjantys susirgimų COVID-19 skaičiai ir rekordiškai kritęs pandemijos pagreitis teikia optimizmo, kad galbūt vasarą karantino ribojimų nebeliks. Nors ekspertai neslepia tokio staigaus kritimo net neprognozavę, įspėja, kad per daug atsipalaiduoti negalima. Pabrėžiama, kad tai, ar turėsime ketvirtąją bangą rudenį ir kokia ji bus, dabar priklauso nuo pačios visuomenės. Komentuodamas naujausius duomenis LSMU profesorius, Nepriklausomos ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys prof.

Lietuva ištrūko iš juodosios epidemiologinės zonos, tačiau ar yra pagrindo džiaugtis? Lietuva – vis dar 2 pagal sergamumą Europos Sąjungoje. Ar vis daugiau atlaisvinimų turės įtakos? Apie tai – pokalbis su Sveikatos tarybos nariu profesoriumi Mindaugu Stankūnu. Nuo ryto džiaugiamės, kad Lietuva išėjo iš tos juodosios zonos. Prieš kelias dienas kalbėjome, kad ta trečioji banga lūžo. Girdime ir kitas žinias, kad Lietuva – antra pagal sergamumą Europoje.

Trečią dieną iš eilės naujų patvirtintų COVID-19 atvejų skaičius Lietuvoje yra žemesnis nei 1000 ir siekia 680–760. Jei savaitgalį šis rodiklis įprastai kiek pakrenta, žemesni skaičiai išliko ir pirmadienį iš viso atlikus 18,3 tūkst. tyrimų.

Kokios nefarmacinės priemonės prieš COVID-19 buvo efektyviausios „antrosios bangos“ metu? Atsakydamas į šį klausimas LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pasidalino naujausiomis mokslininkų įžvalgomis. Kaip feisbuke rašė jis, mokslinėje literatūroje yra gausu publikacijų, kurios vertina nefarmacinių priemonių prieš COVID-19 efektyvumą „pirmosios bangos“ metu (2020 m. pavasarį – vasarą). Tačiau, jo teigimu, kyla klausimas, kaip tos (ar kitos) priemonės suveikė „antrosios bangos“ metu.

Jau esant per žingsnelį nuo masinės etapinės vakcinacijos pradžios sveikatos specialistai dalinasi viltingomis žiniomis dėl skiepijimo proceso. LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pranešė pastebintis teigiamų ženklų dėl mažėjančio COVID-19 pacientų apkrovimo šalies reanimacijoms.

Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje. Jame dalyvavo ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, kuris apžvelgė epidemiologinę situaciją šalyje.  Po susitikimo, profesorius socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo savo mintimis apie susiklosčiusią situaciją ir aptarė scenarijus, ko galima tikėtis ateityje.

Lietuvos mokslininkai pastebi, kad pastaruoju metu šalyje COVID-19 užsikrečia vis jaunesni pacientai. Kaip teigia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Mindaugas Stankūnas, 50 metų amžiaus ir jaunesnių pacientų skaičius išaugo nuo pusės iki dviejų trečdalių visų koronaviruso atvejų. „Keičiasi amžiaus struktūra tarp naujai nustatomų COVID-19 atvejų. Jeigu sausio-vasario mėnesį 50 metų ir jaunesni pacientai sudarė apie 50 proc.

Nors užsikrėtimų skaičius kievieną dieną vis dar didelis, profesorius Mindaugas Stankūnas sako, kad situacija Lietuvoje nėra labai bloga. „Labai noriu tikėtis, kad užsikrėtimų kreivė „nešaus į viršų“ ir mes taip trypčiodami sulauksime, kol vakcinacija mus „išspirs lauk“ iš tos juodosios zonos“, – teigia M. Stankūnas.  Profesorius Mindaugas Stankūnas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis dėl Covid-19 situacijos Lietuvoje.

Lietuvoje koronaviruso atvejų skaičius kasdien perkopia 1 tūkst. ribą, tačiau augimas šiek tiek sustojęs. Vis daugiau žmonių kasdien sulaukia vakcinos nuo koronaviruso. Nepaisant to, situacija pasaulyje darosi vis prastesnė. Profesorius Mindaugas Stankūnas savo „Facebook“ paskyroje trečiadienį pasidalijo įžvalgomis dėl situacijos pasaulyje.  „Pasaulyje naujų COVID-19 atvejų skaičius toliau auga ir per praeitą savaitę buvo nustatyti 5,2 mln. naujų atvejų.

Jau daugiau nei metus trunkant COVID-19 pandemijai ir gyvenant griežtų ribojimų ritmu vis garsiau svarstoma ne tik apie išsisėmusias karantino priemones, bet ir tai, kad koronavirusas ilgainiui greičiausiai taps į gripą panašia sezonine liga. Visgi ekspertai įspėja, kad iki to dar – nemažas kelias ir didelį vaidmenį čia turės pačios visuomenės elgesys.

Koronaviruso situacija Lietuvoje negerėja, nors vakcinavimo tempai ir auga. Velykų laikotarpis, kaip sako ir pati premjerė, bus tikras išbandymas. Ar sugebėsime suvaldyti COVID-19 plitimą šventiniu laikotarpiu? Profesorius Mindaugas Stankūnas trečiadienį savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įžvalgomis. Anot jo, dabar viskas yra mūsų rankose. „Vakar dar kartą juos (epidemiologinės raidos scenarijus, – aut. past.

Nerimą sėja ir galimas karantino griežtinimo priemones žada toliau plintančios koronaviruso atmainos. Štai antradienį pranešta apie užfiksuotus du Pietų Afrikos mutacijos atvejus. Visgi specialistai skuba raminti, kad turimos vakcinos pakankamai veiksmingos ir prieš mutavusį virusą.

Pristatydamas naujausią epidemiologinę situaciją Sveikatos ekspertų tarybos narys, LSMU profesorius Mindaugas Stankūnas pateikė tris galimus epidemiologinius scenarijus Lietuvai dėl koronaviruso plitimo. Vienas jų visai realus, tačiau kitas galėtų nukelti į gruodžio mėnesio situaciją. Kaip po ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu konstatavo specialistas, gyvename tuo metu, kai prasideda lenktynės su laiku, mat optimistinis scenarijus kol kas neatrodo labai realus.

Lietuvoje tęsiasi vakcinavimo nuo koronaviruso procesas, tačiau mitų ir abejonių kyla nemažai. Mokslininkai pažymi, kad gyventojų norą skiepytis gali paveikti ir laisvėjantys karantino ribojimai, o abejonių dėl vakcinų efektyvumo kyla ir tų gyventojų tarpe, kurie sutiktų priimti skiepą. Antradienį susitikusi Sveikatos ekspertų taryba nusprendė teikti siūlymą Vyriausybei dėl karantino pratęsimo.

Net kalėdiniu laikotarpiu buvęs žemesnis efektyvaus viruso reprodukcijos dydžio rodiklis šalyje peržengė vienetą. Kaip pabrėžė prof. Mindaugas Stankūnas, toks vasario 21 d. fiksuotas rodiklis specialistams itin kelia nerimą. Taip pat daugėja savivaldybių, kur viruso plitimas atsinaujina. Kaip aiškino LSMU profesorius M. Stankūnas, epidemiologinės teigiamos tendencijos, kurios džiugino ilgą laiką, šiandien tiesio yra sustojusios.

Nors pandemija šalyje slūgsta ir nustatoma vis mažiau naujų COVID-19 atvejų, ekspertams kai kurios tendencijos kelia nerimą. Jie pastebi, kad nors pacientų ligoninėse sumažėjo, kasdien paguldomų asmenų nemažėja taip greitai kaip naujų atvejų. Negana to, kai kuriose savivaldybėse net pastebimas užsikrėtimo atvejų augimas.  Patariamosios ekspertų tarybos prie Vyriausybės narys, LSMU prof.

Lietuvoje koronaviruso situacija po truputį gerėja. Vyriausybė dar šią savaitę priėmė karantino atlaisvinimus, kuriais nuo pirmadienio sudaromos galimybės atsidaryti daliai paslaugas teikiančių verslų. Nepaisant to, situacija vis dar lieka sudėtinga, todėl karantinas – neatšaukiamas. Profesorius Mindaugas Stankūnas šeštadienį savo „Facebook“ paskyroje paskelbė įrašą apie medicininių kaukių dėvėjimą.

Per praėjusią savaitę nustatytas mažiausias skaičius naujų COVID-19 atvejų nuo praėjusių metų spalio vidurio. Tokia gera naujiena cituodamas Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenis dalinosi LSMU mokslininkas proc. Mindaugas Stankūnas. Profesorius socialinėje erdvėje dalinosi džiugia žinia – nauji užsikrėtimo atvejų mažėja ir skaičiai sparčiai juda žemyn jau ketvirta savaitė. „Kiekvieną dieną aptariame COVID-19 situaciją Lietuvoje.

Vieši merų pasisakymai dėl iškreiptos sergančiųjų COVID-19 statistikos sukėlė audringas visuomenės reakcijas. Visgi kai kurie ekspertai teigia nematantys tame nieko blogo, o ir praktika tokia esanti ir kitose šalyse. Be kita ko, dėl planuojamo kitokio mirčių nuo koronaviruso skaičiavimo gali pasikeisti ir mirčių statistika.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesorius Mindaugas Stankūnas antradienį pasidalijo savo požiūriu dėl karantino suvaržymų švelninimo. Konkrečiai – apie tai, ar galima jau mąstyti apie mokyklų atidarimą mokiniams. Socialiniame tinkle „Facebook“ profesorius tikino, kad pirmiausia reikia pasiekti tam tikrą atvejų rodiklį ir tik tada kalbėti apie galimą mokyklų atidarymą. „Lietuvoje epidemiologinė situacija gerėja.

Nors ekspertai sako, kad tikrąjį pandemijos mastą Lietuvoje bus galima įvertinti tik praėjus šiai savaitei, panašu, kad karantino ribojimai jau duoda vaisių. Tą įrodo per sekmadienį nustatyti tik 775 nauji susirgimo COVID-19 atvejai. Džiugia žinia apie tai pasidalino ir LSMU mokslininkas prof. Mindaugas Stankūnas. „775 – tiek naujų COVID-19 atvejų nustatyta per vakar dieną. Visi suprantame, kad per savaitgalį yra padaroma mažiau testų ir todėl turime mažiau atvejų.

Vis daugiau nerimo kelia kalbos apie naujas koronaviruso atmainas, kurių dalis plinta kur kas greičiau. Mokslininkai net įspėja, kad tai gali lemti dar vienos, daug didesnės, pandemijos pradžią. Kaip visų pirma tikslino LSMU mokslininkas prof. Mindaugas Stankūnas, šiuo metu Lietuvoje labiausiai išplitęs ne iš Kinijos, o Italijos atvežtas virusas. Tačiau dabar dėmesio centre atsidūrė Jungtinėje Karalystė (JK) sparčiai išplitusi atmaina.

Pristatydamas naujausius duomenis dėl COVID-19 plitimo šalyje LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas pasidalino ir retrospektyvia analize, kokiomis priemonėmis ir kada šalyje turėjo būti valdoma pandemija.  Kaip po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu aiškino profesorius, atlikta retrospektyvine analize bandyta įvertinti, kaip ir kada turėjo būti pritaikyti vakar paskelbti Vyriausybės ekspertų komisijos pasiūlyti karantino planai.

Naujausi epidemiologiniai duomenys teikia vilties, kad blogiausi laikai yra praeityje, po Sveikatos ekspertų tarybos susitikimo su prezidentu pranešė mokslininkas Mindaugas Stankūnas. Visgi jis įspėjo, kad didžiausia klaida tai būtų palaikyti pergale ir atsipalaiduoti, mat tikrąją situaciją įvertinti bus galima tik kitos savaitės pabaigoje. LSMU profesoriaus teigimu, matoma vis daugiau ženklų, kad situacija keičiasi į gerąją pusę.

Pasidalinęs naujausiais žmonių mobilumo šventinėmis dienomis duomenimis  LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas vylėsi, kad tai atsispindės ir statistikoje. „Šiąnakt Google kompanija paskelbė naujausius mobilumo duomenis, kuriuose atsispindi Lietuvos gyventojų mobilumas pirmomis šv. Kalėdų švenčių dienomis (t. y. gruodžio 24 ir 25 d.). Padariau lentelę, kurioje palyginau lietuvių mobilumą šv. Velykų ir šv. Kalėdų laikotarpiu. Taip pat pridėjau dar kelias prieš šventines dienas.

Nors lapkričio mėnesį efektyvaus viruso reprodukcijos dydžio rodiklis buvo priartėjęs prie ribos, kuri jau rodytų epidemijos mažėjimo mastą, atvejų skaičiai išlieka didėjantys, konstatavo LSMU mokslininkas Mindaugas Stankūnas. Jis akcentavo, kad liūdniausia žinia, kuri pasiekė šiandieną – mirčių rekordas.  „Nesunku paskaičiuoti, bet kad 25 minutes vakar mirė po žmogų nuo Covid-19 ligos“, – sakė Sveikatos ekspertų tarybos grupės narys.

LSMU Prof. Mindaugas Stankūnas konstatavo, kad COVID-19 situacija Lietuvoje šiuo metu yra sunkiai valdoma. Todėl, jo manymu, apie tam tikrą karantiną gali prisieiti kalbėti.  „Manau, kad situacija yra sunkiai valdoma. Ką dabar turime, tai tikrai yra „negerai“ ir tai kiekvieną dieną didėja ir nematau priežasčių, kodėl tas „negerai“ turėtų tapti „mažiau blogai“. Dabar dėl to karantino.

Antrą dieną iš eilės fiksuojant naujus koronaviruso atvejų rekordus Aurelijus Veryga ragina pamiršti žodį „rekordas“, nes, jo teigimu, kito varianto nėra – atvejų kasdien toliau tik daugės. Nepaisant to, ministras ramina, jog karantinas dar nesvarstomas, tačiau vis daugiau mokslininkų siunčia įspėjimą, kad tokia išeitis turbūt neišvengiama. „Nematau prielaidų, kad atvejų kreivė pakeis kryptį ir mes matysime mažėjimą artimiausioje ateityje.

Vėl sumušus COVID-19 atvejų rekordus mokslininkai džiuginančių prognozių neteikia. Susirgimų skaičius ir toliau turėtų augti, tačiau didžiausią nerimą ir pavojų kelia neatsekami infekcijos atvejai. Apie tai, kokią būtų galima prognozuoti pandemijos eigą šalyje ir koks šiuo metu fiksuojamas mirštamumas nuo šios infekcijos, kalbamės su LSMU profesoriumi Mindaugu Stankūnu.  Jau spėjome įprasti prie triženklių kasdien pranešamų COVID-19 atvejų.

Nuo šiol keliauti bus galima laisviau, nes, kaip penktadienį sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, bus keičiama kartelė, kada šalys įtraukiamos į paveiktų šalių sąrašą. Ministras informavo, kad buvo kalbėta, ar neturėtų keistis rodiklis, pagal ką nustatomas ir keičiamas paveiktų šalių sąrašas. „Dar tebekalbam su Baltijos kolegomis, bet Estija jau yra nusprendusi šį rodiklį didinti iki 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Mes irgi kaip ir esame pritarę šiam rodikliui.

Vieni uždaro valstybių sienas ir, prasidėjus naujiems mokslo metams norėtų neleisti vaikų į mokyklas. Kiti protestuoja prieš koronaviruso suvaržymus, reikalaudami juos atšaukti. Kur neišmintingi kraštutinumai, ir kur – sveiko proto balsas?  Apie visa tai kalbamės su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriumi Mindaugu Stankūnu. Lietuvoje prasideda mokslo metai. Jūs esate sakęs, kad mokyklų uždarymas padeda iki 30 proc. sumažinti epidemijų plitimą.

Lietuviai pagaliau turi dėl ko atsikvėpti. Neseniai atrodžiusi pavyzdingai su krize besitvarkanti valstybė, masinusi nuo bankroto savo šalyje bėgančias įmones ir pigių odontologų paslaugų ieškančius bedančius, Baltarusija dabar dėl ateities panikuoja daugiau nei prie sunkmečio pančių jau įpratusi Lietuva.