stanislovas tomas

Užsienio žiniasklaidoje publikuotame straipsnyje apie kilusius konfliktus Vilniuje tarp prorusiškai nusiteikusių veikėjų ir miesto gyventojų. „Euronews“ pateiktoje medžiagoje kalbinti ne tik miesto valdžios vadovai, bet ir „rusų atstovu“ prisistatęs odiozinis veikėjas Stanislovas Tomas. Primename, kad savaitgalį prie susprogusio Ukrainoje rusų tanko kilo keli smulkūs konfliktai dėl prorusiškai nusiteikusių asmenų sprendimo ant jo padėti gėlių.

Dėl šnipinėjimo Rusijai kalėjime sėdinčio Algirdo Paleckio bendražygiai per Vėlines siautėjo Antakalnio kapinėse – nuėmė sovietinę skulptūrą dengiantį audeklą. O naują išpuolį Paleckio bendražygiai surengti žada jau šį savaitgalį. Negana to, žeria grasinimus ir Vilniaus valdžiai, kuri uždengė sovietų karių garbei kapinėse pastatytas skulptūras.

Migrantų krizei neslopstant, atsirado iš migrantų galimai pasipelnyti siekiančių žmonių. Vienas jų – jau anksčiau liūdnai pagarsėjęs Stanislovas Tomas. Jis siūlo ginti migrantus Jungtinių Tautų Organizacijoje (JTO), Lietuvą migrantams pristato kaip naujus namus. Tačiau teisininkų bendruomenė įspėja – S. Tomas ne tik siūlo vargiai įmanomus dalykus, bet dar ir meluoja dėl savo profesinio vardo. S. Tomas lietuviams žinomas ne vienerius metus.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius viršijo įgaliojimus liepdamas nuimti Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą, konstatavo Generalinė prokuratūra. Ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, jog Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras, išnagrinėjęs visuomeninių organizacijų pateiktus skundus dėl žemesnės instancijos prokuroro sprendimo, pripažino, kad meras viršijo įgaliojimus.

Kūju vidury baltos dienos memorialinę lentą generolui Vėtrai suskaldęs vandalas Stanislovas Tomas kalėjimo išvengs. Teismas nusprendė, kad advokatu save vadinantis skandalistas viešosios pagarbos vietos neišniekino, mat atminimo lenta neatitinka tokio apibrėžimo. Visgi už vandalizmą S. Tomui teks gerokai paploninti piniginę.

Prieš savaitę nukabinta atminimo lenta Jonui Noreikai-Generolui Vėtrai miesto gatvėse atgimė plakatų pavidalu. Be to, ant Vilniuje esančio paminklo rašytojui Petrui Cvirka trumpam užkabinta lentelė su užrašu „Drauge Šimašiau, didžiuojuosi“. Įvairiose Vilniaus vietose, taip pat ir ant Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos, kur dar prieš savaitę kabėjo atminimo lenta Jonui Noreikai, klijuojami plakai su lentos atvaizdu.

Amerikos žydų kongresas sveikina Vilniaus savivaldybės sprendimus pašalinti atminimo lentą Jonui Noreikai – generolui Vėtrai bei atsisakyti Kazio Škirpos alėjos pavadinimo miesto centre.

Vilniaus miesto apylinkės teismas trečiadienį paskyrė 50 parų arešto karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą sostinės centre sudaužiusiam Stanislovui Tomui. Jis buvo nuteistas dėl viešosios tvarkos pažeidimo ir viešosios pagarbos vietos išniekinimo. Teismas taip pat priteisė apie 2,2 tūkst. eurų žalos atlyginimo Vilniaus miesto savivaldybei ir konfiskavo nusikalstamos veiklos įrankį – kūjį.

Prokuroras paprašė teismo skirti 30 tūkst. eurų baudą karininko Jono Noreikos – Generolo Vėtros atminimo lentą sostinės centre sudaužiusiam Stanislovui Tomui, pranešė Generalinė prokuratūra. Paprašius pagreitinto proceso tvarka išnagrinėti bylą, Vilniaus miesto apylinkės teismas tai padarė trečiadienį. Nuosprendis bus skelbiamas gegužės 8 dieną. Prokuroras taip pat paprašė teismo konfiskuoti S. Tomo nusikalstamos veikos įrankį – kūjį.

Pirmadienį sudaužyta ant Vrublevskių bibliotekos pastato Vilniuje kabėjusi Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lenta. Ją sudaužė Europos Parlamento mandato su savo vardo komitetu siekiantis Stanislovas Tomas. Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja portalui tv3.lt sakė, jog gautas pranešimas apie tai, kad 10.37 val. pranešėjas su kūju prie Vrublevskių bibliotekos sudaužė atminimo lentą. Į įvykio vietą išsiųstos pareigūnų pareigos.

Ilgai užsienyje besislapstęs nusikaltėlis, „ubagų karalius“, ateiviais tikinti sporto žvaigždė, aštrialiežuvė juvelyrė – kandidatų, norinčių Lietuvai atstovauti Briuselyje ir Strasbūre esančiuose Europos Parlamento rūmuose, biografijos itin spalvingos. Portalas tv3.lt kviečia susipažinti su netikėčiausiais ir įdomiausiais kandidatais į Europos Parlamentą.

To Lietuvoje dar nebuvo. Vilnietė pensininkė padarė tai, apie ką, ko gero, svajoja dauguma pensininkų - moteris apskundė Lietuvą teismui dėl labai mažos, orumą žeminančios pensijos. Teisme ji aiškina, kad iš mažiau nei 200 eurų neįmanoma išgyventi, ir reikalauja kone dvigubai didesnės pensijos. Pensininkės advokatas nė neslepia, kad laimėti bylą nesitiki, tad kreipsis į Strasbūrą. Valdžia aiškina, kad jokio stebuklingo būdo padidinti pensiją nėra ir pinigai iš dangaus nebyra.

LSDP Kaišiadorių skyriaus 2012 m. rinkimų į Lietuvos Respublikos Seimą rinkimų štabas pateikė pareiškimus Kauno apygardo prokuratūrai ir Kaišiadorių – Elektrėnų rinkimų apygardos komisijai dėl Darbo partijos kandidato agitacinės veiklos, rašoma partijos išplatintame pranešime. Pareiškime teigiama, jog Darbo partijos kandidatas į Seimą Kaišiadorių – Elektrėnų rinkimų apygardoje Nr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), reaguodama į mano ankstesnį straipsnį, raštu pripažino, kad pažeidžia Europos socialinės chartijos straipsnį, nustatantį minimalios algos dydį. Į žurnalistės Rasos Kalinauskaitės prašymą pasiaiškinti dėl to, kad Chartija pažeidinėjama jau 11 metų, ministerija atsakė, kad didinant  minimalią algą „į rankas“, kaip to reikalauja Chartija, lietuvių darbo kokybė (produktyvumas) tikrai nepadidės.

Europą neseniai sudrebino tarptautinis skandalas, į vieną politinį ir teisinį rezginį įpainiojęs Sovietų Sąjungos karininką Michailą Golovatovą, Austrijos teisėsaugą, Lietuvos institucijas ir Europos sąjungos vienybę bei autoritetą. Įvykis sulaukė didžiulio žiniasklaidos dėmesio ir įvairių nuomonių. Mes nusprendėme sužinoti, kaip šį skandalą vertina du skirtingų sričių mokslininkai, kilę iš postsovietinių šalių ir įgiję išsilavinimą Vakarų Europos universitetuose.

Lietuvio doktoranto Stanislovo Tomo ieškinys dėl nekokybiškos doktorantūros programos Londono universiteto Teisės fakultetui buvo patenkintas.  Jam priteista 2000 svarų sterlingų. Anot doktoranto, daugelis universiteto „profesorių“ neturi  daktaro laipsnio. Anglijos universitetas pažeidė  Tomo teisėtus lūkesčius dėl „profesorių“ kvalifikacijos, praneša delfi.

Stebina Kęstučio Čilinsko požiūris į mano skundą Europos institucijoms prieš Konstitucinį Teismą dėl LEO LT įteisinimo. Susidaro įspūdis, kad gerbiamas advokatas arba paprasčiausiai bijo konkurencijos su jaunaisiais ir profesionaliais teisininkais iš Vakarų Europos, arba tiesiog kažko nesuprato ir neapdairiai paskubėjo kritikuoti. Kalbėdamas apie LEO LT teisėtumą ir Konstitucinį Teismą, p. Čilinskas, deja, daro tris esmines klaidas.

Kandidatuojantis į EP „tvarkietis“ Stanislovas Tomas: „Lietuva ne ta valstybė, kurioje vertinamas išsilavinimas ir tikras intelektinis darbas!..“ Perspektyvus 26-erių metų politikas, susiejęs savo politinę karjerą su nušalintojo prezidento Rolando Pakso reabilitacija Europos žmogaus teisių teisme Strasbūre, „tvarkietis“ Stanislovas TOMAS – universali asmenybė, kovojanti savo kelyje iš karto su keliomis kliūtimis.

Sėkmingai laimėję Seimo rinkimus, konservatoriai „pašiurpino“ Lietuvą naktiniais sprendimais  „pagimdytomis“ mokesčių reformomis. Dužo Seimo langai, diena iš dienos tuštėjo Valstybės biudžetas. Lietuvaičiai į Lenkiją vežė milijonus litukų ir kėlė jos ekonomiką. Statybų verslas „užsiraukė“, pastatytų būstų niekas nebeperka. Be darbo rūdija brangi statybų technika. Ir gimsta valdančiosios daugumos galvose „geneali idėja“, padėsianti, pasak jų, suvaldyti recesiją.

Apskundžiau Vilniaus apygardos administracinio teismo atsisakymą nagrinėti Konstitucinio Teismo nutarimą dėl "Leo LT" Vyriausiajam administraciniam teismui. Netrukus palaidosiu „Leo LT“ aferą. Vilniaus apygardos administracinis teismas motyvavo savo atsisakymą nagrinėti KT veiksmus tuo, kad KT nutarimai "galutiniai ir neskundžiami.

Teismas atsisakė nagrinėti Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą dėl nacionalinio investuotojo bendrovės "Leo LT" steigimo aplinkybių. Pasak Vilniaus apygardos administracinio teismo atstovės spaudai Sigitos Baltaduonės, Administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės kreiptis į administracinį teismą dėl KT nutarimų, kurie yra galutiniai ir neskundžiami. "Kadangi mūsų teismo kompetencijai nepriskirtas šis skundas, jis nepriimtas nagrinėti", - trečiadienį BNS sakė S.Baltaduonė.

Netrukus sunaikinsiu „Leo LT.“ Apskundžiau Konstitucinio Teismo nutarimą byloje Nr. 28/08, kuriuo buvo pripažinta, kad Leo LT įsteigta „teisėtai“, Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Reikalauju panaikinti atitinkamą Konstitucinio Teismo nutarimą ir pripažinti, kad „Leo LT“ įsteigta neteisėtai, bet formaliai byla keliama prieš „juridinį asmenį Lietuvos Respubliką, kuris atliekant veiką per savo viešojo administravimo subjektą Konstitucinį Teismą, neveikė.

Kovo 30 d. Lietuvos konservatoriai ir liberalai, imdami pavyzdį iš Kremliaus, kuris pastoviai Rusijoje rengia save patį palaikančius mitingus, surengė Vilniaus Europos aikštėje koncertą, kad parodytų visuomenei, jog studentai reikalauja panaikinti nemokamą mokslą. Nepaisant to, kad koncertas buvo nemokamas, taip pigiai papirkti studentų nepavyko. Susirinko tik per prievartą suvaryti ir nieko nesuprantantys kolegijų studentai, o taip pat sąmoningai protestuojantis jaunimas.

Piliečių grupės „Studentų pasipriešinimas“ atstovai Stanislovas Tomas ir Darius Pocevičius apskundė teismui Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą uždrausti vasario 19 dieną planuotą mitingą prie Seimo. Renginio metu buvo planuojama parodijuoti Lietuvos valstybės degradaciją Baltarusijos režimo link, kuris irgi draudžia bet kokius protesto mitingus ir leidžia tik pritarti prezidento Lukašenkos politikai.

Lietuvai susidurus su rimtų riaušių problemą, vertėtų pažiūrėti į šio reiškinio evoliuciją užsienio teisėje. Svarbu pabrėžti, kad riaušės mus domina tik iš fenomenologinės perspektyvos, bet mes jų neorganizuojame ir nekurstome. Riaušių teisinė padėtis yra dviprasmiška. Vieną vertus, riaušės yra draudžiamos – paprastai jas draudžia Baudžiamieji kodeksai, Viešosios tvarkos įstatymai arba Administraciniai kodeksai.

Laisvajame universitete vyksta užsiėmimai pačiomis įvairiausiomis temomis: praeitą savaitę Alytaus LUNI filialas mokėsi medituoti, panevėžiškiai – gerti arbatą pagal senąsias Rytų tradicijas, Vilniuje vyko diskusija apie perspektyvią demokratijos išraišką – omnikratiją. Artimiausiu metu Laisvajame universitete Vilniuje rengiama vieša diskusija apie riaušes ir jų teisėtumo istoriją, nepaliekant nuošalyje neramumų Vilniuje sausio mėnesį, o Klaipėdoje bus kalbama klimato kaitos temomis.

Vakar 19:30 Prancūzijos socialistų partijos Nacionalinė taryba paskelbė, kad su 102 balsų persvara nauja partijos lydere išrinkta Martine Aubry. Ségolène Royal šalininkai nesutinka su tokiu pralaimėjimu ir grasina paduoti Socialistų partiją į teismą, kad būtų surengtas trečias rinkimų turas. Kaip išaiškino Prancūzijos Kasacinis Teismas, politinių partijų lyderių rinkimams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir Respublikos Prezidentės rinkimams.

Castoras ir Polluxas, du amžinai jauni pusdieviai, šaiposi iš gražiausio tautos žiedo – Lietuvos jaunimo. Jie teigia, kad Sąjūdžio seniams jaunimas buvo tik „mėsa po tankų vikšrais“, o 1972 m. Kauno jaunimo maištas primena pavėluotą lavono pirstelėjimą, prognozuoja, kad bent kiek rimtesnių pokyčių jaunimo gyvenime reikia laukti tik 2011-aisiais.

Keturi politikai vienmandatėse rinkimų apygardose į Seimą išrinkti jau pirmajame rinkimų ture. Baigus skaičiuoti balsus 13-oje vienmandačių rinkimų apygardų paaiškėjo, kad socialdemokratams Zigmantui Balčyčiui (Šilalės-Šilutės apygarda) ir Algirdui Butkevičiui (Vilkaviškio apygarda) antrajame rinkimų ture varžytis nebereikės – savo vienmandatėse rinkimų apygardose jie surinko daugiau nei 50 proc. rinkėjų balsų.

Atsiradus pasiūlymui atimti iš Prezidento R. Pakso teisę iki gyvos galvos vadintis „Prezidentu“, apkaltos tema vėl tampa aktualia. Padiskutuokime apie tai su Paryžiaus ir Londono teisės doktorantu Stanislovu Tomu, teisininku, atstovaujančiu Rolandui Paksui Europos žmogaus teisių teisme, kur nagrinėjama ar apkaltos procesas gali būti laikomas suderinamu su žmogaus teisėmis.

Prancūzai turi patarlę: „Barikada užtveria gatvę, bet atidaro kelią.“ Po to, kai konservatoriai-liberastai, ministras Monkevičius ir lietuviškas „Brežnevas“ Valdas Adamkus nutarė panaikinti mūsų šalyje nemokamą aukštąjį išsilavinimą, į mus pradėjo masiškai kreiptis studentai su klausimais: „kaip pastatyti barikadą?“ ir „kaip namuose gaminti sprogstamas medžiagas?“ Šiandien atsakysime į pirmą klausimą.

Labai keista girdėti soclibų, konservatorių ir liberalų sveikinimus studentams su Rugsėjo 1 diena po to, kai ministras - Monkevičius - Kubilius - Kirkilas - Zuokas - Masiulis ir lietuviškas „Brežnevas“ Valdas Adamkus nutarė panaikinti mūsų šalyje nemokamą aukštąjį išsilavinimą. Taip, naujas įstatymas, naikinantis nemokamą mokslą, bus vykdomas nuo Naujųjų metų, o ne nuo šiandien. Na, ir kas? Esmė yra tai, kad naikinamos nemokamos vietos.

Uždarius Ignalinos AE, elektros kainos pakils tris kartus, automatiškai pakils ir kitų prekių kainos, kadangi bet kokiai prekei pagaminti reikalinga elektra, o ekonomikoje prasidės nuosmukis. Būtent todėl „Tvarka ir teisingumas“ po rinkimų jokiais būdais neuždarys IAE. Priešingai nei konservatoriams, liberalams ir V. Adamkui, mums yra nusispjauti į tai, kad Briuselis mus už tai „pabars“. Svarbiausia, kad nekiltų elektros kainos ir kad netaptume Rusijos energetiniais vergais.

Vakar „Tvarkos ir teisingumo“ partijos kandidato rinkiminiame štabe Klaipėdoje dužo langai. „Tvarkietis“ Stanislovas Tomas vandalizmu kaltina konkurentus – jis taip sprendžia dėl to, kad langai buvo išdaužyti „trimis vienodo dydžio ir struktūros akmenimis, kurių neįmanoma rasti aplinkui“. Išpuolį suplanuotu ir politiniu vadina ir dėl to, kad taikyta į plakatus su Rolandu Paksu, o langai sudaužyti iš skirtingų pastato pusių. Anot „tvarkiečių“, tai jau ne pirma ataka prieš jų štabą.

Stanislovas TOMAS – partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatas į Seimą Klaipėdos Marių apygardoje ir daugiamandatėje respublikinėje apygardoje. 25-rių metų Paryžiaus Sorbonos universiteto Europos teisės doktorantas yra Prezidento Rolando Pakso teisinis atstovas Strasbūro Teisme. Moka 8 užsienio kalbas, o jo intelekto koeficientas siekia 156. - Rolandas Paksas nutarė paskirti tave savo teisiniu atstovu Strasbūro Teisme, kai tau buvo 21 metai.

Vis pasikartojantys, nors ir neigiami, gandai apie siekius Lietuvoje dislokuoti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) priešraketinės gynybos skydo elementus suvienijo tam besipriešinančius politikus, nors jie ir priklauso skirtingoms partijoms. Internete šiuo metu  intensyviai renkami parašai po peticija, kuria reikalaujama neleisti dislokuoti šalyje JAV priešraketinės gynybos skydo komponentų.

Pagaliau Seimas rimtai pradėjo svarstyti referendumo dėl Ignalinos AE pratęsimo klausimą. Išskirtinos trys pagrindinės pozicijos. Radikaliausiai pratęsti IAE nori partija Tvarka ir teisingumas. Jos atstovai nori, kad būtų surengtas privalomas referendumas. Tai vienintelė partija, kuri bendradarbiaujant su grupe Paryžiaus teisininkų, pradėjo kalbėti apie galimybę paduoti Europos Komisiją į Liuksemburgo Teismą ir teisiškai priversti ją pasiduoti. Per vidurį stovi socdemai.

Praeitą savaitę konservatoriai, liberalsąjūdiečiai, liberalcentristai, soclibai, socdemai, valstiečiai liaudininkai ir darbiečiai (toliau - TSLSLiCSSLSDVLDP) priėmė Seime naują Aukštojo mokslo įstatymą. Valdas Adamkus neabejotinai pasirašys šį projektą, kadangi jis pats ir yra vienas iš pagrindinių mokamo mokslo gerai besimokantiems studentams įvedimo iniciatorių. Pagrindinis šio straipsnio tikslas: punktais įvardinti šio įstatymo trūkumus.

Aukštojo mokslo reforma nepatenkinti studentai antrą kartą per pastarąsias dvi savaites išėjo į gatves. Vakar prie Vyriausybės prasidėjusi studentų eisena Gedimino prospektu pasiekė Seimą. Prie Parlamento susirinkę mitingo dalyviai reikalavo esminės ir sąžiningos aukštojo mokslo reformos, nes dabar, anot jų, reformai įgyvendinti pasitelkiamos priemonės yra nesąžiningos. „Norima įvesti visuotinį mokestį už studijas, tuo tarpu problemos nesprendžiamos.

Nepatenkinta planuojama aukštojo mokslo reforma jaunimo organizacija jau antrą kartą surengė taikią, tačiau triukšmingą akciją sostinės centre. Šį kartą protesto organizatoriai – piliečių grupės „Už kokybišką ir prieinamą aukštąjį mokslą Lietuvoje“ neapsiribojo mitingu prie Seimo rūmų - jie su triukšminga kelių šimtų jaunų žmonių minia, nešini improvizuotais plakatais ir skanduodami šūkius, nužygiavo nuo Vyriausybės rūmų iki Nepriklausomybės aikštės.

Taikia eisena nuo Vyriausybės iki Seimo grupė studentų reikalavo nepritarti Seime svarstomiems aukštojo mokslo pertvarkos projektams, numatantiems, kad mokesčius už studijas galėtų nustatyti patys universitetai. Tuo metu keletas radikaliai nusiteikusių jaunuolių Seimo priimamajame įteikė prašymą leisti statyti barikadą Seimo rūmų restorane. „Esmė yra pastatyti barikadą prie Seimo restorano tam, kad užblokuotume kelią Seimo nariams į valgyklą.

Ketvirtadienį prie parlamento piketavęs jaunimas spaudė Seimą neapmokestinti mokslo, priešingu atveju grasino jį „pacifistiškai susprogdinti“. Rinkosi prie Seimo „Studentas - ne pinigų maišas“, „40 tūkst. - apiplėšimas“, „Studentai - ne melžiamos karvės“ - tokiais ir panašiais plakatais mosuojančių kelių šimtų jaunų žmonių būrys prie Seimo reiškė protestą prieš aukštojo mokslo pertvarką.

Šį ketvirtadienį, 2008-05-22, 15 val. prie Seimo rengiamas mitingas prieš visuotinai mokamo mokslo įvedimą. Konstitucinis Teismas, Vyriausybė, Tėvynės sąjunga ir Liberalų sąjūdis paleido projektą, pagal kurį tūkstančiai netgi išskirtinai gerai besimokančių studentų negalės tęsti studijų be banko paskolos. Paryžiaus studentai, reaguodami į tokį konservatorių ir liberalų pasityčiojimą, jau seniai kiltų į Revoliuciją.

Deja, Lietuvos Seimui neužteko drąsos atidėti Lisabonos sutarties ratifikacijos ir paprašyti už tai, kad Europos Komisija susitaikytų su būtinybe pratęsti Ignalinos AE eksploataciją.

Derybininkų dėl IAE pratęsimo vadovas Aleksandras Abišala jau spėjo pareikšti, kad šansų išsiderėti pratęsimą tik 5 proc. Taip, jeigu deramasi būtent taip, kaip tai daro jis, šansų tikrai mažai. Stebint Vyriausybės derybas dėl IAE darbo pratęsimo susidaro įspūdis, kad Lietuvai gali nepavykti ne dėl ES teisės reikalavimų, o  dėl elementaraus neprofesionalumo. Elektros kaina po Ignalinos AE uždarymo turėtų mažiausiai pakilti nuo dabartinių 33 iki 59 ct/kWh.

Iniciatyvą dėl Ignalinos AE pratęsimo turi perimti piliečiai. Referendumas dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo – tai veiksmingiausia priemonė teisiškai teisingai pasiekti norimą rezultatą ir išvengti sankcijų. Tiesą sakant, IAE eksploatacijos pratęsimui referendumas visiškai nebūtinas – tą patį rezultatą galėtų labai greitai pasiekti ir pati Lietuvos Vyriausybė, bet kadangi nieko įtikinančio nesimato, iniciatyvą turi iškilmingai perimti patys piliečiai ir galbūt opozicinės partijos.

Noriu nuoširdžiai pasveikinti referendumo dėl Ignalinos AE (IAE) darbo pratęsimo iniciatorius ir palinkėti jiems sėkmės. Vakar pasiklausiau, kaip Petras Auštrevičius ir doc. Ignas Vėgėlė per Žinių radijo laidą „Tikrasis motyvas“ aptarinėjo mano gruodžio 20 d. straipsnį apie tai, kad nėra jokių teisinių kliūčių pratęsti IAE darbą. Taip, susiderėti galima nors šią savaitę. Tarptautinė teisė, tokiu pavidalu kaip ją įsivaizduoja šie du ponai, niekada neegzistavo.

Jokio teisinio įsipareigojimo uždaryti Ignalinos AE 2009 metais nėra. Tokio įsipareigojimo egzistavimas neįmanomas, kadangi ES neturi kompetencijos reikalauti uždaryti atominę elektrinę. Lietuvos politikai ir diplomatai dažnai kalba apie kažkokius įsipareigojimus dėl to, kad yra nepasigilinę į teisinio reguliavimo esmę. Kokie teisės aktai nustato Briuselio kompetenciją branduolinės saugos srityje? Tokį klausimą reikėtų pateikti per egzaminą Lietuvos elitui.

Jau antrą savaitę Paryžiaus universitetuose vyksta studentų sukilimas. Šiuo metu mokestis už studijas Prancūzijoje yra apie 300 eurų per metus, tačiau konservatorių ir liberalų Vyriausybė siekia padidinti jį iki 7000 eurų.