stambulo konvencija

Ginčai dėl Partnerystės įstatymo, Stambulo konvencijos, vaivorykštinės perėjos visuomenę tarsi dalina į dvi skirtingas stovyklas. Publicistas, režisierius, vaikų rašytojas Vytautas V. Landsbergis į šiuos viešus nesutarimus žvelgia autoironiškai – įvykius vaizduoja pasakos personažų akimis. Požiūriu į šių dienų aktualijas rašytojas dalijasi „Facebook“ paskyroje.

Prezidentūra ir tinklaraštininkas visuomenės paklausė klausimo apie tą patį – Stambulo konvenciją, – bet rezultatus gavo reikšmingai skirtingus. Tačiau klausimas tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti apie tą patį. Ir politologai, ir sociologai sutaria, kad svarbiausią vaidmenį šiose gyventojų nuomonės apklausose sužaidė tai, kaip klausimai buvo suformuluoti.

Pavasarį bent laikinai žlugo du valdantiesiems itin svarbūs projektai – partnerystės reglamentavimas ir vadinamosios Stambulo konvencijos ratifikavimas. Šiuos projektus į Seimo salę planuojama grąžinti rudenį. Tačiau ar iniciatyvoms užteks balsų? Nors politologai nusiteikę optimistiškai, didžiausi įstatymų priešininkai tam prošvaisčių nemato. Seimo pavasario Sesijoje dar pirmajame laiptelyje subliuško valdančiųjų bandymas pradėti diskusiją dėl partnerystės reglamentavimo.

Atlikėja Migloko visai neseniai socialiniame tinkle atvirai prabilo itin jautria tema. Moteris pasisakė prieš „Didįjį šeimos maršą“ ir teigė, jog pritaria Stambulo konvencijai. Žinoma moteris pasidalijo savo skaudžia patirtimi, kuomet laukėsi vaikelio ir buvo palikta mylimojo. Apie tai moteris rašė feisbuke.

Stambulo konvencija – žodžių junginys, kurį kaip grėsmę lietuviškai šeimai naudoja daugelis neva už tradicinės šeimos modelį kovojančių piliečių. Bet ar tikrai Stambulo konvencija yra toks blogis? Plačiau apie tai domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai. Vyskupas Stambulo konvencijoje įžvelgia velnią Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas Stambulo konvencijoje įžvelgia paties šėtono ranką.

Gegužės 15-ąją Vilniuje įvyks „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“. Maršo organizatoriai daro susitikimus su gyventojais ir aiškina, kaip liberali ideologija kenkia krikščioniškoms vertybėms ir lietuvybei, o pačiame renginyje tikisi sulaukti 7 tūkstančių žmonių minios iš visos Lietuvos. Šis renginys skaldo Lietuvą ir kelia didžiules aistras.

Seimo narys Tomas Vytautas Raskevičius kreipėsi į valstybės vadovus, taip pat prezidentą Gitaną Nausėdą, kad šie inicijuotų partnerystė svarstymą Seime. „Šį rytą daugiau nei 150 žmogaus teises teigiančių organizacijų kreipėsi į valstybės vadovus, su prašymu nedelsiant inicijuoti partnerystės svarstymą Lietuvos Respublikos Seime ir suteikti teisinę apsaugą daugiau nei 100 tūkst. mūsų šalyje gyvenančių nesusituokusių porų. Atsiprašau, kad užtrukome taip ilgai. Vėluojame jau 20 metų.

Didesnė dalis gyventojų nepalaiko Stambulo konvencijos ratifikavimo, rodo Prezidentūros užsakymu atlikta apklausa.  Kaip rašo portalas delfi.lt, konvencijos ratifikavimui pritaria ir greičiau pritaria 22,1 proc. apklaustųjų, 48,8 proc. respondentų teigia tam nepritariantys arba greičiau nepritariantys, o 29,2 proc. neturi nuomonės šiuo klausimu. Prezidento kanceliarijos užsakymu apklausą atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“, balandžio 8-17 dienomis.

Tomas Tomilinas savo liberaliomis pažiūromis, atrodytų, kiek iškrenta iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos konteksto. Seimo narys atmeta bet kokiųs gąsdinimus apie tariamą globalų sąmokslą prieš Lietuvos šeimą, vertybes ar tradicijas ir LGBT bendruomenės esą keliamas grėsmes, kaip kartais tvirtina homoseksualių asmenų priešininkai. Atvirkščiai, tai homoseksualūs asmenys, kaip pažymi politikas, Lietuvoje patiria daug diskriminacijos, patyčių ir neteisybės.

Protestus šalyje sukėlusį sprendimą šalies prezidentas pasirašė nepaisydamas liūdnos statistikos, liudijančios apie pastaruoju metu šalyje augantį smurtą prieš moteris. Šalies prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad ir be vakarų primetamų gudrybių sugebės apsaugoti moteris. Tačiau Stambule šimtai moterų protestuoja prieš šalies prezidento  sprendimą pasitraukti iš Stambulo konvencijos. Demonstrantų įsitikinimu, šis žingsnis pablogins ir taip prastą moterų padėtį šalyje.

Turkijos pasitraukimas iš Stambulo konvencijos – pirmosios teisiškai įpareigojančios regioninės tarptautinės sutarties, ginančios moteris nuo smurto, – yra „labai bloga žinia“ ir „didžiulė nesėkmė“ kovoje su šia problema, šeštadienį pareiškė Europos Tarybos generalinė sekretorė Marija Peičinovič-Burič.

Seimas nusprendė į savo pavasario sesijos darbų programą neįtraukti Stambulo konvencijos ratifikavimo. Dalies Seimo narių sprendimu, konvencijai negali būti pritarta, kol ji esą nėra teisingai išversta į lietuvių kalbą. Ketvirtadienį parlamentarai svarstė pavasario sesijos darbų programą. Kai kurie Seimo nariai piktinosi, kad iš programos išbrauktas Stambulo konvencijos ratifikavimas. „Šitas klausimas yra išimamas, sakyčiau net brutaliai ar kagėbistiniais metodais.

Gitanas Nausėda neskuba teigti pritariantis Stambulo konvencijai. Prezidentas šiuo klausimu sako pasigendantis kultūringos diskusijos ir sveikina sprendimą dokumentą išdiskutuoti, bet neskubėti priimti. „Šį dokumentą mes turime labai gerai apsvarstyti. Dėl to ir sveikinu sprendimą vis dėlto diskutuoti, bet dėl paties ratifikavimo apsispręsti vėliau. Nes šiandien man labiausiai trūksta kultūringų diskusijų“, – žurnalistams antradienį kalbėjo G. Nausėda.

Kad aš esu pasiruošęs balsuoti už Stambulo konvencijos ratifikavimą Lietuvos Seime supratau tada, kai prieš kelis metus pagaliau perskaičiau pačią Stambulo konvenciją (anglų kalba) ir supratau, jog ji nėra skirta tam, kad tarptautiniu mastu būtų įteisinta paleistuvystė ar visuotinė Sodoma ir Gomora. Kol neperskaičiau, tol net buvau nesupratęs, kad pati konvencija yra skirta tam, kad šalys įsipareigotų kovoti su smurtu prieš moteris.

Žmogaus teisių organizacijų atstovai ir teisininkai teigia, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas tik sustiprintų smurtą patiriančių asmenų apsaugą. Pasak jų, dabar Lietuvoje taikomos priemonės yra nepakankamos, kadangi pagalbos sulaukia tik 1 iš 8 smurtą patiriančių asmenų, o artimoje aplinkoje nužudytų moterų skaičius pastaraisiais metais auga.

Daugiausiai žibalo į diskusijų dėl vadinamosios Stambulo konvencijos ugnį pila joje minima socialinės lyties sąvoka. Dėl šio termino Konvencijos kritikai skuba kurti sąmokslo teorijas apie pavojų šeimai, Konstitucijai ir neva automatiškai įteisinamą tos pačios lyties asmenų partnerystę.

Stambulo konvencija jau kurį laiką kaitina aistras visuomenėje ir viešojoje erdvėje. Jos šalininkai nori ją ratifikuoti pirmiausia dėl to, kad nuo smurto būtų apgintos moterys. Tačiau konvencijos priešininkai įžvelgia slaptas užmačias ir mano, kad tokiu būdu, pavyzdžiui, bandoma įteisinti keletą lyties apibrėžimų.

„Vaikai tikrai nepasikeičia nuo to, ką jie myli. Jie netampa grėsme tradicinei šeimai, nes buvimas savimi suteikia paprasčiausią galimybę būti laimingu žmogumi“, – laiške Lietuvos visuomenei rašo LGBTQ+ vaikų tėvai. Laiško iniciatorė Rasa Račienė pati užaugino vaiką, kuris myli kitaip. Moteris naujienų portalui tv3.lt sutiko pasidalinti mintimis, kaip jaučiasi šiuo metu, kai Lietuvoje verda aršios diskusijos.

Pastarosiomis savaitėmis viešojoje erdvėje nuskambėjus kritiškiems bažnyčios atstovų pasisakymams apie Stambulo konvenciją ir LGBT+ bendruomenę, jos nariai skelbia esą pavargę nuo kišimosi į jų gyvenimus. Formuojasi naujas judėjimas – visi, norintys išreikšti nepritarimą bažnyčios politikai, raginami formaliai palikti jos bendruomenę. Dvasininkai šio judėjimo nesureikšmina ir teigia, jog pasitraukimas iš bažnyčios kūdikystėje suteikto krikšto sakramento visgi nepanaikina.

Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę stojo ginti kritikuojamo kunigo Algirdo Toliato ir tai, kas vyksta viešojoje erdvėje, pavadino inkvizicija. Ekspertai tikina, kad šalies vadovas sąmoningai vengė įsitraukti į diskusijas dėl Stambulo konvencijos, tačiau jo išsakyti žodžiai nenuramino įsiliepsnojusių aistrų, o kaip tik įskėlė dar didesnį pleištą visuomenėje.

Lietuvoje ir toliau kaista aistros dėl vadinamosios Stambulo konvencijos, kurią į valdžią atėję liberalai ketina ratifikuoti šios kadencijos metu. Nors pati konvencija nurodo kovoti su smurtu prieš moteris, tačiau jai besipriešinantys įsitikinę, kad vos viena frazė gali pakeisti šalies teisinę sistemą ir nusistovėjusį moters bei vyro lyčių apibrėžimą. Tam ypač prieštarauja bažnyčios hierarchai.

Ekspremjeras, Seimo narys Saulius Skvernelis nemato galimybės šioje Seimo kadencijoje ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją. Politiko teigimu, ties šiuo klausimu reikėtų padaryti pauzę, bent kol bus suvaldyta Covid-19 pandemija. Tačiau čia pat S. Skvernelis akcentuoja, kad Lietuvos gyventojai savo šalyje neturėtų jaustis nepatogiai dėl savo seksualinės orientacijos, politinių pažiūrų ar kultūrinių skirtumų.

Kilusios aistros dėl vertybinių klausimų, tokių kaip partnerystė ar Stambulo konvencijos ratifikavimas, taip įaudrino ir padalijo visuomenę, kad ekspertai prabilo apie kultūrinius karus. Vietoj argumentų dažniau skamba įžeidimai, o įvairios peticijos internete kuriamos viena po kitos. Psichiatrai ir sociologai sako, kad matome kultūrinį karą, kurį iš dalies nulėmė ir karantinas – jo išvarginti žmonės lieja pyktį „Facebook". „Ir noriu jums pranešti: dvasinis sukilimas prasidėjo.

Užsienio reikalų ministras, konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis mano, kad teisėsauga turėtų stabdyti grasinimus, atsirandančius viešai diskutuojant dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo.

Lietuvoje kyla aistros dėl prieštaringai vertinamos Stambulo konvencijos. Visuomenė pasidalijo į dvi stovyklas: vieni konvencijos idėją palaiko, o kiti aštriai kritikuoja. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje netyla aršios diskusijos, ar šis dokumentas turėtų būti ratifikuotas Lietuvoje. Šia tema nevengiantys pasisakyti kunigai sulaukia nemažai kritikos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis atviru laišku kreipėsi į Seimo narius, kurie netrukus susirinks į pavasario sesiją. LVŽS lyderis ragina Seimo narius nenusigręžti nuo tradicinės šeimos, ieškoti sutarimo ir nepriešinti visuomenės ypač šiuo sudėtingu laiku, kada valstybė alinama karantino. „Šiandien Lietuva stovi ant svarbių vertybinių pasirinkimų slenksčio. Jūsų sprendimas lems, kaip valstybė vystysis toliau.

Lietuvoje kyla aistros dėl vadinamosios Stambulo konvencijos, kurią į valdžią atėję liberalai ketina ratifikuoti šios kadencijos metu. Nors pati konvencija nurodo kovoti su smurtu prieš moteris, tačiau jai besipriešinantys įsitikinę, kad vos viena frazė gali pakeisti šalies teisinę sistemą ir nusistovėjusį moters bei vyro lyčių apibrėžimą.

Turbūt nėra žmonių, manančių, kad valstybė neturi ginti moterų nuo smurto, menkinimo ar diskriminacijos. Vis dėlto bet koks bandymas smurto apibrėžimą ir bausmes už jį įtvirtinti dokumentu atsimuša į sieną. Bene aštuonerius metus Lietuvoje netyla kalbos apie vadinamąją Stambulo konvenciją, kuri užkirstų kelią smurtui prieš moteris. Jos kritikai gąsdina, kad įtvirtinus dokumentą bus įteisinta trečioji lytis, tos pačios lyties asmenų santuoka bei pamokos apie du princus mokyklose.

Lenkijos dešiniojo sparno vyriausybė pirmadienį nesureikšmino teisingumo ministro ketinimų trauktis iš svarbios tarptautinės sutarties, kuria siekiama kovoti su smurtu prieš moteris.

Europos Tarybos žmogaus teisių komisaras Nilas Muizniekas trečiadienį paragino Lietuvą ratifikuoti vadinamąją Stambulo konvenciją dėl smurto prieš moteris. Komisaro teigimu, Lietuvai būtų vertingi konvencijos įgyvendinimą prižiūrinčių ekspertų patarimai ir geroji kitų šalių praktika, kaip pažaboti smurtą artimoje aplinkoje. Kritikai sako, kad konvencija siūlo nepriimtiną socialinės lyties apibrėžimą. Vyriausybė žada inicijuoti diskusijas, bet apie sprendimus kol kas nekalba.

Latvijos socialinės apsaugos ministras Janis Reiras trečiadienį Bulgarijos sostinėje pasirašė Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, dar vadinamą Stambulo konvencija. Po pasirašymo šį dokumentą dar turės ratifikuoti Latvijos Seimas. Pasirašydama konvenciją, Latvija įsipareigoja susilaikyti nuo bet kokios veiklos, prieštaraujančios šiam tarptautiniam dokumentui.

Žinių radijas Stambulo konvencija numato būdus, kaip kovoti su smurtu šeimoje, o ar Lietuva ją pasirašys, turėtų spręsti Seimas. Taip teigė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė, pakviesta į Seimą paaiškinti, kodėl Lietuva turėtų konvenciją ratifikuoti: „Konvencija yra skirta mažinti smurtą prieš moteris ir smurtą artimojoje aplinkoje. Konvencijoje yra pateikiamas pagrindų sąrašas, pagal kuriuos diskriminacija yra draudžiama.