specialybė

Esu kadaise rašęs, apie vieną procesų su grįžtamuoju ryšiu rūšį – tąsyk nagrinėjau, kas yra mirties spiralė. Toji yra labai pavojinga, nes gali pasibaigti krachu. Užburtas ratas yra visiškai kitoks: jis stabilizuojasi tam tikroje būsenoje ir paskui nepajudinamai sukasi, darydamas visai ne tai, ką reikia. Taip, užburtas ratas – tai dar viena iš vadybos sąvokų.

Kovo pradžioje Amerikos imigracijos reformos federacija pradėjo reklaminę kampaniją, kuria siekiama vyriausybę imtis veiksmų, galinčių apriboti legalios imigracijos į Jungtines Amerikos Valstijas srautą. Pasak federacijos narių, esant dabartinei ekonominei situacijai, šaliai nereikia naujų gyventojų, besivaržančių su amerikiečiais dėl darbo vietų. Jų manymu, griežtesnė imigracijos kontrolė sumažintų nedarbo lygį Amerikoje.

Kauno technologijos universitete finansus studijuojantis Liudvikas Mickevičius šiais mokslo metais pradėjo studijuoti dar ir marketingą. Liudvikas sako, kad beveik pusė jo bendrakursių pasinaudojo galimybe įgyti gretutinę specialybę, nes ateityje tai suteiks papildomų privalumų darbo rinkoje. „Manau, kad potencialiems darbdaviams bus reikalingas marketingą išmanantis finansininkas, o man, kaip finansininkui, labai pravers ir rinkodaros specialisto diplomas“, – sako vaikinas.

2008 m. Vilniaus Gedimino technikos universitete startavo nauja specialybė – kūrybinės industrijos. Studijos programos aprašymas skamba viliojančiai ir daug žadančiai. Jaunimogidas.lt pamėgino išsiaiškinti ir sužinoti daugiau apie šią sparčiai populiarėjančią specialybę. Kūrybinės industrijos teoriškai Programos aprašymas puslapyje studijos.

Prieš keletą dienų žiniasklaidoje buvo paviešintos dviejų merginų istorijos, kuriose jos guodžiasi nerandančios darbo nepaisant to, kad turi po du aukštojo mokslo diplomus. Viena merginų save įvardija specialiste, o kita nesismulkindama kelią hipotezę, kad greičiausiai yra per protinga savo miestui. Abi merginas sieja ir jų įsitikinimas, kad vos baigusios aukštąsias mokyklas darbdaviams jos tampa „svajonių darbuotojomis“ ir stebisi, kodėl niekas jų nelaukia išskėstomis rankomis.

Prestižinis Oksfordo universitetas pirmą kartą paskelbė išsamaus tyrimo apie  savo absolventų įsidarbinimą rezultatus. Jie atskleidė, kad apie 10 proc. Oksfordo diplomą įgijusių jaunų specialistų negali įsidarbinti pagal savo specialybę, pranešė „Telegraph.co.uk.“ Universiteto tyrimas liudija, kad iš 3500 duomenis apie save pateikusių Oksfordo absolventų beveik 200 nesugebėjo įsidarbinti pagal specialybę praėjus pusmečiui nuo studijų pabaigos.

Dažnai sakoma, kad vardas žmogaus gyvenime turi didelę reikšmę. Kokį vardą tėvai duoda vaikui, kaip vardas tinka konkrečiam žmogui ir ar jam pačiam patinka, neretai lemia net tam tikras charakterio savybes. O kaip vardas susijęs su darbo perspektyvomis? Kokių vardų asmenys dažniausiai užima aukščiausias pozicijas? Darbo paieškos portalas CVbankas.lt panagrinėjo, kokius vardus gavę darbuotojai yra vadovai ar aukščiausio lygio darbuotojai. CVbankas.

Saulėlydžio komisijos atlikta ataskaita parodė, kad vos 11 proc. visų šalies valdininkų iki šiol be naudos kasmet iššvaistydavo beveik milijardą litų. Vyriausybinė Saulėlydžio komisija vakar pasigyrė, kad per dvejus metus mažinant valdininkų armijos gretas sutaupyta net 882 mln. litų. Saulėlydininkai konstatavo, kad tokią pinigų sumą galima surinkti nieko netaupant – nuo 2008 metų Lietuvoje tereikėjo panaikinti 129 įstaigas, pavaldžias Vyriausybei.

Penkiasdešimt savo veiklos metų skaičiuojančios Šiaulių profesinės mokyklos dėl ateities ramios. Esą norinčiųjų mokytis nemažėja. Vis daugiau kvalifikuotų specialistų pageidauja ir verslininkai, praneša LTV „Šiandien“. Šiauliuose amatų mokyta įkurta dar prieškariu, tačiau karas profesinį mokymą sustabdė. Kvalifikuotų specialistų vėl prireikė pokario metais, kai ėmė atsigauti pramonė, steigtis naujos gamyklos.

Nors dar­bo bir­žos spe­cia­lis­tai tei­gia, kad ne­dar­bo ly­gis ma­žė­ja, ieš­kan­tie­ji dar­bo kal­ba ki­taip. Pa­dė­jęs dip­lo­mus į stal­čius, jau­ni­mas su vil­ti­mi dai­ro­si į ki­tus mies­tus ar­ba krau­na­si la­ga­mi­nus į už­sie­nį. Dip­lo­muo­ta spe­cia­lis­tė – dar­bo bir­žos klien­tė 23 me­tų rad­vi­liš­kie­tė Vio­le­ta per­nai Šiau­lių uni­ver­si­te­te įgi­jo lie­tu­vių fi­lo­lo­gi­jos ir ry­šių su vi­suo­me­ne spe­cia­ly­bę.

Netoli Trakų įsikūrusioje amatų mokykloje tradicinių amatų mokosi moksleiviai, kuriems sunkiau sekasi bendrojo lavinimo mokyklose ir kurie po mokslų nori iškart įsilieti į darbo rinką. Pasak direktorės, visi baigusieji mokyklą randa darbą, ir netgi prestižinėse darbovietėse. Netoli Trakų, gamtos prieglobstyje prisiglaudusi profesinio mokymo įstaiga – pirmoji Lietuvoje ėmusi mokyti dualiniu metodu, didesnį dėmesį skirianti praktiniams, o ne teoriniams užsiėmimams.

Kaip reikės sulaukti pavasario? Su tokiu klausimu dažnas šiandien ir gulasi, ir keliasi, nes artėjanti žiema žada tik viena: piniginių tuštėjimą. Šluos jas komunalininkai, jau dabar gąsdinantys, jog brangs dujos – brangs ir šildymas, brangs šiukšlių išvežimas – brangs ir mokestis už šiukšles... Akivaizdu, jog dirbančiam žmogui neliks nieko kito, tik dar labiau atsiraitoti rankoves.

Seniai praėjo laikai, kai abiturientai turėjo galimybę rinktis tik vieną studijų programą tik vienoje aukštojoje mokykloje. Dabar vykstantis bendrasis priėmimas į Lietuvos aukštąsias mokyklas leidžia pateikti visą pageidavimų sąrašą iš visų šalies universitetų, akademijų, kolegijų pasiūlytų meniu: pirmąją sąraše įrašant, bent taip manoma, išsvajotąją profesiją, o visas kitas – kaip atsargines.

Artėjant naujiesiems mokslo metams – ir vėl galvos skausmas aukštesniųjų klasių mokiniams ir jų tėvams, ar tinkamą vidurinę mokyklą ar gimnaziją pasirinko mokslams tęsti, nes jau seniai pasibaigė reglamentuotas priėmimas į šias mokyklas, o 2011–ųjų Lietuvos gimnazijų ir vidurinių mokyklų reitingavimo lentelė tik dabar pasirodė viename šalies savaitraštyje.

Švietimo ir mokslo ministerija slepia informaciją, kurios Lietuvos mokyklos nesugeba abiturientų gerai parengti valstybiniams egzaminams. Apžvalgininkų teigimu, tėvai ir vaikai turi teisę žinoti, kurią gimnaziją ar vidurinę pabaigus šansų įstoti į norimą specialybę norimoje aukštojoje nėra. Švietimo ir mokslo viceministras sako, kad mokyklų reitingai neskelbiami, nes lyginti kaimo ir prestižines mokyklas, kurios atsirenka vaikus, neteisinga.

Šiemet Šiaulių universitetas studentams pasiūlė 44 studijų programas. Dešimt iš jų studentai „išbrokavo“ – nepasirinko arba pasirinko vos keli studentai. ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža įsitikinęs, kad jei šalies valdžia nesiims protingai skatinti nepopuliarių, tačiau reikalingų profesijų, greitai liksime be fizikų ir humanitarų. Studentai renkasi populiarumą Net 67 studijų programos šalies universitetuose ir kolegijose nesurinko reikiamo studentų kiekio.

Šiais metais stojantieji į aukštąsias šalies mokyklas labiausiai renkasi ekonomikos, teisės bei medicinos studijas, nors dažnai pateikiama informacija, kad šalyje trūksta kaip tik kitų sričių specialistų.

Nors abiturientai dar nebaigė brandos egzaminų sesijos, dažnas, nors trumpam padėjęs vadovėlius į šalį, varto įvairius aukštųjų mokyklų leidinius ar ieško informacijos apie studijų galimybes internete. Nors dalis abiturientų dėl studijų kainos ir sąlygų kartais kritiškai vertina galimybę studijuoti Lietuvoje ir mėgstama sakyti, kad įdomių ir perspektyvių studijų mūsų šalyje nėra, aukštosios mokyklos skuba šią nuomonę paneigti ir teigia, kad naujų studijų programų šiemet „užderėjo“ itin daug.

Nors abiturientai dar nebaigė brandos egzaminų sesijos, dažnas, nors trumpam padėjęs vadovėlius į šalį, varto įvairius aukštųjų mokyklų leidinius ar ieško informacijos apie studijų galimybes internete. Nors dalis abiturientų dėl studijų kainos ir sąlygų kartais kritiškai vertina galimybę studijuoti Lietuvoje ir mėgstama sakyti, kad įdomių ir perspektyvių studijų mūsų šalyje nėra, aukštosios mokyklos skuba šią nuomonę paneigti ir teigia, kad naujų studijų programų šiemet „užderėjo“ itin daug.

Premjero Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuriai pavedama iki rugsėjo 30 dienos pateikti siūlymus dėl galimybių apjungti valstybinius universitetus. Darbo grupei pavedama įvertinti Vilniuje ir Kaune esančią valstybinių universitetų, jų filialų koncentraciją ir specializaciją, studijų krypčių aprėptį ir turimą mokslinių tyrimų bei studijų infrastruktūros bazę bei objektyvias galimybes ją plėtoti.

Su jaunimo nedarbu auga nepasitenkinimas Europoje. 4 jaunuoliai pasakoja apie savo patirtį ir ateities lūkesčius Olivia Flynn iš Airijos: „Jeigu noriu dirbti, turiu įgyti magistro laipsnį“ Man 21 metai, studijuoju politiką Ispanijoje. Esu bedarbė. Mano vyresni broliai ir seserys būdami mano amžiaus galėjo įsidarbinti bet kur: restorane, greitojo traukinio asistentais ar šokolado fabrike (aš neseku jų pėdomis). O aš jau 18 mėnesių esu bedarbė.

Netrukus šalies vidurinėse mokyklose nuskambės paskutinis skambutis, o dar po poros mėnesių šalies aukštųjų mokyklų duris pravers „šviežiai iškepti“ studentai.

Jokios profesijos ir net supratimo apie savo galimybes neturintiems jauniems žmonėms bandoma įteigti, jog išeitis visada yra ir kiekvienas gali surasti savo vietą gyvenime. Dvidešimtmetis vaikinukas Panevėžio darbo biržoje registruotas jau daugiau kaip metus, bet darbo jam nė karto taip ir nepasiūlė. Jokios specialybės neįgijęs jaunas panevėžietis ir pats nelabai žino, ką jis galėtų ir norėtų dirbti.

Suvalkijos regiono verslininkai ieško būdų, kaip parengti savo įmonėms aukštos kvalifikacijos specialistų. Suvalkijos regiono verslininkai sako, kad nedarbas Lietuvoje – aukštas, o reikiamos kvalifikacijos specialistų neįmanoma rasti. Pačios darbuotojus sau rengiančios įmonės pastebi, kad pagal tai, ar kaime bei miestelyje yra tinkamų žmonių, renkamos ir vietos verslo plėtrai.

Bedarbių 311 tūkstančių, o darbdaviai dejuoja, kad negali rasti kvalifikuotų specialistų ir darbininkų. Darbo rinkoje įsigalėjo struktūrinis nedarbas, kai darbuotojų pasiūla visai nebeatitinka darbdavių lūkesčių, jie jau žvalgosi kvalifikuotų specialistų užsienyje. Permainų tikėtis neverta, nes, tikėtina, jaunuoliai ir šiemet rinksis pigesnes perteklines studijas, kurios absolventams negarantuoja įsidarbinimo.

Profesinio mokymo institucijas visuomenė priima jau kaip alternatyvias mokymo įstaigas, teikiančias kvalifikuotą profesinį rengimą: siūlomos naujos, patrauklios specialybės, moderni mokymo įranga, dirba kvalifikuoti specialistai.

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje teko aptikti net kelis vienas į kitą panašius straipsnius, kuriose transporto ar statybos sektoriaus atstovai vienu balsu kartoja, kad nors ir bedarbių Lietuvoje virš 18 procentų , tačiau jų įmonės nesulaukia kvalifikuotų darbininkų.

Ar pažįstate daug žmonių, kurie baigę studijas dirba ne pagal savo įgytą specialybę? Kodėl taip yra? Kalti patys žmonės? O galbūt darbdaviai? Gatvėje sutikti praeiviai buvo nuoširdūs ir atskleidė tikrąsias kortas. Birutė K. 23 m. „Universitete mokiausi labai gerai. Baigiau ekonomikos mokslus Vilniaus universitete. Maniau, darbą rasti pavyks labai greitai. Deja, klydau... Turiu šiokios tokios darbinės patirties. Darbdaviams to neužtenka.

Lietuvos mokyklose vėl greitu metu nuskambės paskutinis skambutis. Tūkstančiai abiturientų paliks mokyklas ir pravers aukštųjų mokyklų duris. Vieniems pasiseks, kitiems teks nusivilti, treti, galbūt, iš viso net nenorės siekti aukštojo mokslo diplomo.