sovietų sąjungai

67-erių autoritarinis Baltarusijos lyderis iki šiol oficialiai vedęs vienmetę savo mokyklos laikų meilę Galiną. Nors žmoną jis turi, tačiau į viešus renginius, priėmimus ar vizitus Aliaksandras Lukašenka mieliau kviečiasi savo sūnų Nikolajų, kuris yra nesantuokinis sūnus. Kas yra diktatoriaus mylimiausio sūnaus 17-mečio Nikolajaus motina, oficialiai išvis nežinoma.

Karo Ukrainoje kontekste dažniausiai girdime linksniuojant Rusijos pavadinimą ir Vladimiro Putino pavardę. Visgi, šalia jo ypač per pastaruosius porą metų išryškėja ir dar viena Putino „marionetė“ – Baltarusijoje neteisėtai prezidentu išrinktas Aliaksandras Lukašenka.  Nors 2015-aisiais Baltarusija ir vedė derybas, kuriomis siekė pabaigti konfliktą rytų Europoje, dabar ši šalis padeda Rusijai pulti ukrainiečius. Šitaip Lukašenka tarsi be kovos atidavė savo šalies suverenitetą Rusijai.

Jaunas ir talentingas estų aktorius Johanas Kristjanas Aimla iki šiol ambicingiausiame Baltijos šalių istoriniame šnipų trileryje „Operacija „O2“ vaidina jaunesnįjį leitenantą Tomą Otsingą, kuris yra dešinioji karinės žvalgybos kapitono Felikso Kanguro (akt. Priit Voigemast) ranka. Tai buvo pirmasis jaunuolio pagrindinis vaidmuo ir patirtis kine, todėl visas kino juostos kūrimo procesas ir tai, kas vyko filmavimo aikštelėje, jam buvo nauja ir įdomu.

Bendra Lietuvos, Estijos, Suomijos ir Latvijos kino juosta, trileris „Operacija „O2“, kurio veiksmas vyksta Antrojo pasaulinio karo išvakarių metu, po aštuonerių metų kūrimo ir dėl pandemijos dar daugiau nei metus trukusio atidėjimo netrukus pasieks Lietuvos kino teatrus. Filmo pavadinimas kilęs iš Estijos armijos antrojo štabo skyriaus, kuris tuo metu buvo Estijos karinės žvalgybos padalinys, santrumpos.

Jau netrukus Lietuvos kino ekranus pasieks iki šiol ambicingiausias Baltijos šalių istorinis šnipų trileris „Operacija „O2“. Bendra Estijos, Lietuvos, Suomijos ir Latvijos juosta nukels į Antrojo Pasaulinio karo išvakares.  Paskutinėmis 1939-ųjų metų rugpjūčio dienomis paslaptingomis aplinkybėmis nužudomas estų karinės žvalgybos agentas, vadovaujantis antisovietinės žvalgybos skyriui.

Seni, nostalgijos pilni kadrai ir šiuolaikinė muzika, kuri vaizdo pagalba atsiskleidžia visiškai kitaip. Tokia sintezė atsiskleidžia dainos „Malibu“ iš naujausio A. Mamontovo albumo „Perlai ir Sakuros“ vaizdo klipe. Jame panaudoti 1987-aisiais filmuoti kadrai iš Marijono Giedrio ir Andriaus Šiušos filmo „Parodų rūmai“, kuriame vaidino ir pats atlikėjas, rašo pranešime spaudai.

Gaisras, kilęs vieninteliame Rusijos karinio jūrų laivyno lėktuvnešyje „Admiral Kuznecov“ buvo užgesintas, penktadienį pranešė rusų naujienų agentūros. Per ketvirtadienį kilusį gaisrą žuvo mažiausiai vienas karinio laivyno jūreivis, o dar vieno karininko tebeieškoma, anksčiau skelbė šiauriniame uostamiestyje Murmanske dislokuotas Rusijos Šiaurės laivynas.

Jo vardas skambėjo per visą Sovietų Sąjungą. Milijonai moterų miestuose ir kaimuose nustatytą valandą rinkdavosi prie televizorių ekranų, kad visam laikui atsikratytų negandų jo „gydomųjų seansų“ metu. Kai kurie tvirtina, kad jiems tai padėjo, kitiems pasisekė mažiau. Prieš 80 metų – 1939-ųjų rugpjūčio 11-ąją – gimė Anatolijus Kašpirovskis, žymus sovietų hipnotizuotojas ir psichoterapeutas.

Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ penktadienį pašalino žodį „Rusija“ iš teksto po Kryme padarytos nuotraukos, įtrauktos į, redakcijos nuomone, geriausių rugpjūčio 22 dienos įvykius atspindinčių kadrų iš įvairių pasaulio kampelių rinkinį. Anksčiau po nuotrauka, padaryta vienos iš Rusijos naujienų agentūrų fotografo Kryme vykstančiame menų festivalyje, buvo toks apibūdinimas: „Krymas, Rusija.

Vasara kviečia atostogauti: taip yra dabar, taip pat buvo ir sovietiniais laikais. Tiesa, anuomet atostogos buvo trumpesnės, o ir pasirinkimas kur keliauti buvo gana kuklus. Didelė dalis tautiečių vasaros atostogas sovietiniais laikais leido kaimuose arba kolektyviniuose soduose, o tie, kurie pasprukdavo prie jūros, grūmėsi ne tik dėl vietos paplūdimyje, bet ir dėl pietų lėkštės Palangos valgyklose.

Liberalizmas, anot Vladimiro Putino, yra miręs. Rusijos lyderis praeitą savaitę davė lipšnų interviu „Financial Times“ ir jame priešpastatė savo šalies kuklumą ir darną Vakarų arogancijai ir susiskaldymui. Tačiau iš tikrųjų į bėdą yra pakliuvęs pats putinizmas. BVP augimas per menkas, kad šalis galėtų prisivyti išvystytos pramonės pasaulį. Gyvenimo kokybė užsispyrusiai nenori kilti. Nepakanka pinigų išlaikyti supervalstybės lygio ginkluotąsias pajėgas.

 Rusijoje suimti du įtariamieji rezonansiniu verslininko Šabtajaus Kalmanovčiaus nužudymu 2009 metais, penktadienį pranešė pareigūnai. „Nustatytas šių nusikaltimų organizatorius, jis taip pat šiuo metu sulaikytas“, – pareiškė tyrėjas Maskvos teisme, ketvirtadienį nagrinėjusiame prokurorų prašymą suimti byloje figūruojantį Ali Belchorojevą. Teismas liepė suimti A. Belchorojevą iki birželio 28 dienos. Nusikaltimo organizatoriaus vardas nebuvo atskleistas.

Rusijoje netikėtai buvo paviešintas slapto SSRS susitarimo su nacistine Vokietija papildomas protokolo originalas, kuriame 1939-aisiais buvo susitarta dėl Rytų Europos padalijimo. Oficialūs Rusijos atstovai to niekaip nekomentavo, tačiau tai gali apsunkinti Kremliaus propagandos liniją – šis dokumentas, nepaisant to, kad jo egzistavimą dar 1989-aisiais oficialiai pripažino tuometinės SSRS valdžia, įrodo, kad SSRS pasidalijo įtakos zonomis prieš Vokietijai užpuolant Lenkiją.

Praėjus dešimčiai metų po Šabtajaus Kalmanovičiaus nužudymo Rusijos teisėsauga sulaikė įtariamuosius jo žmogžudystės vykdytojus. Visi sulaikytieji anksčiau buvo teisti. 1996 metais Š.Kalmanovičius perėmė Kauno krepšinio klubą „Žalgiris", 1999 metais komanda laimėjo Eurolygos taurę. Netrukus po to tuometinis Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus Š.Kalmanovičiui suteikė Lietuvos pilietybę.

Rusija šiuo metu laiko 236 politinius kalinius, ir šis skaičius reikšmingai padidėjo per kelerius pastaruosius metus, prezidentui Vladimirui Putinui uoliai stengiantis atremti įsivaizduojamas grėsmes, sakoma pirmadienį žmogaus teisių gynėjų paremtoje studijoje. Naujausias skaičius yra daug didesnis, palyginus su padėtimi prieš ketverius metus – seniai Rusijoje veikiantis pilietinės visuomenės judėjimas „Memorial“ nurodo, kad 2015 metų vasarį šalyje buvo 46 politiniai kaliniai.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pareiškė norintis, kad NATO šalys ir toliau didintų savo gynybos biudžetus. Jis pagyrė Aljanso sąjungininkes, kad pastaraisiais metais išaugo jų išlaidos gynybai. „Buvo padaryta didžiulė pažanga, ir NATO yra daug stipresnė“, – sakė D. Trumpas žurnalistams. Antradienį Baltuosiuose rūmuose lankėsi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, o trečiadienį planuojama jo kalba JAV Kongrese.

Rusijos gyventojai nebetiki perspektyvomis šalyje, tačiau vis tiek ilgisi Sovietų Sąjungos, skelbia naujausios apklausos. Rusai užpernai užfiksavo rekordinius emigracijos metus, o didžiausią gėdą jie jaučia dėl buvusios imperijos griūties ir nuolatinio skurdo. Maža to, leidinio „Projekt“ analitikai ištyrė oficialią rusų migracijos statistiką.

Vienos iš labiausiai savo žiaurumu išgarsėjusių rusų gaujų samdomas žudikas kalėjime vedė buvusią policijos pareigūnę. Moters teigimu, ją sužavėjo laiškas-išpažintis vietos laikraštyje. Vestuvės įvyko už itin sunkius nusikaltimus nuteistų kalinių kalėjime „Vologodskij Piatak“, kur O. Michailovas ir atlieka bausmę.

Makedonams sekmadienį balsuojant referendume dėl savo šalies oficialaus pavadinimo pakeitimo į „Šiaurės Makedonijos Respublika“, agentūra AFP siūlo prisiminti kelias kitas šalis, kurios pakeitė savo pavadinimus. Nemažai jų pavadinimus pakeitė atgavusios nepriklausomybę, dažniausiai tam, kad atsikratytų kolonistų primestų pavadinimų. Pavyzdžiui, po nepriklausomybės atkūrimo atsirado tokia valstybė kaip Bangladešas, kuris anksčiau vadinosi Rytų Pakistanu.

Amerikiečių prekybos tinklas „Walmart“ pažadėjo pašalinti iš prekybos drabužius su sovietų simboliais, reaguodamas į Lietuvos ir kitų Baltijos šalių kritiką, kad šios prekės žeidžia sovietų teroro aukas. „Lietuvos ambasadorius JAV gavo „Walmart“ vadovybės atsakymą į siųstą laišką, kuriame yra pažadėta artimiausiu metu iš prekybos pašalinti prekes su sovietine simbolika“, – BNS antradienį sakė užsienio reikalų ministro atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Rusijos propagandiniai leidiniai vienas po kito pradėjo straipsnių seriją, skirtą Baltijos šalių siekiui susigrąžinti kompensaciją už sovietų okupaciją.

Sovietų Sąjungai įsiveržus į Afganistaną, 1980-ųjų sausį, JAV prezidentas Jimmy Carteris paskelbė rusams sankcijas. Pirmasis sankcijų paketas buvo jaučiamas, tačiau ne mirtinas sovietų ekonomikai. JAV nutraukė aukštųjų technologijų licencijų išdavimą SSRS, buvo apribotas JAV produkcijos eksportas, užšaldyti visa bendra kultūrinė ir ekonominė veikla, o sovietų laivams buvo uždrausta užsiimti žuvininkyste JAV teritoriniuose vandenyse.

Sovietų Sąjungos laikais nebuvo tokių galimybių platinti informaciją, kaip dabar. Maža to, nesėkmės ir tragedijos buvo specialiai nutylimos, o žiniasklaida atsitverdavo tylos siena. Aišku, radijas „iš lūpų į lūpas“ niekas ir tuomet nebuvo atšaukęs, todėl informacija taip ar taip pasklisdavo, o dažnai pavirsdavo ir neįtikėtinomis legendomis.

Šių metų rugsėjo 14-ąją vokiečių leidinys WAZ kukliai paminėjo, kad savo bute Pamaskvėje mirė Stanislavas Petrovas – sovietų karininkas, kuris 1983-iaisiais galėjo duoti įsakymą suduoti branduolinį smūgį JAV, tačiau sugebėjo susiorientuoti situacijoje ir to nepadarė. S. Petrovas yra laikomas vienu iš pagrindinių „Šaltojo karo“ simbolių ir herojų, apie jį rašomos knygos ir statomi filmai, karininkas buvo apdovanotas Jungtinėse Tautose.

Visi girdėjo apie problemas, su kuriomis teko susidurti JAV verslininkams, bandžiusiems pardavinėti savo produkciją SSRS Šaltojo karo metais. Daugeliui jų, įskaitant ir „Pepsi“ vykdantįjį direktorių, Donaldą M. Kendallą, teko pasitelkti visą savo suktumą, kad sugebėtų suderinti verslo santykius su Sovietų Sąjunga, labai jau nenoriai pripakeliančia „geležinę uždangą“ ir atmetančia bet ką, kas tik galėtų pakvipti JAV ir „kapitalizmu“. Bendrovė pirmoji sugebėjo įtikinti komunistus leisti jų geriaus...

Sulaukęs triuškinančio smūgio savo „Facebook“ paskyroje, kuomet daugiau nei dešimt tūkstančių lietuvių pasmerkė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos paskleistą „miško brolius“ juodinančią informaciją, Kremlius ėmėsi tradicinio atsako – ištraukė savo parankinį Europos Parlamente, kuris atlieka „pasipiktinusio fašizmu“ parlamentaro vaidmenį.

Jėga, pinigai ir informacija yra trys pagrindiniai Rusijos puolimo prieš vakarus vektoriai. Kiekvienas jų daro kitus du veiksmingesnius. Taikiniai – pradedant individualiais asmenimis, baigiant valstybėmis. Nužudymai, nunuodijimai, sumušimai ir apiplėšimai – tai pavyzdžiai, kaip jėgos vektorius pritaikomas „mikrolygmenyje“. Panašiai naudojamas šantažas ir reketas. „Makrolygmenyje“ Rusija pagal karinę galią neprilygsta Sovietų Sąjungai. Tačiau turimos pajėgos naudojamos veiksmingai.

Suomių istorikas ir visuomenės veikėjas Henrikas Meinanderis yra žinomas savo nestandartiniu požiūriu vertinant istorijos ir politinius reiškinius. Filosofijos daktaras, Helsinkio istorijos fakulteto dekanas drąsiai renkasi nutolusį nuo stereotipų mąstymą. Ukrainiečių leidinys „Apostrof“ pakalbino istoriką Rusijos agresijos Ukrainoje, nesutarimų su NATO klausimais, ir paklausė, kokią Europos Sąjungos ateitį jis mato.

Maždaug prieš 10 metų „Stratfor“ išspausdino seriją straipsnių apie istorinį Rusijos pakilimų ir nuosmukių ciklą. Tuo metu Rusija buvo aukščiausiame savo pakilimo lygmenyje, laikydama save stabilia ir tvirta valstybe. Šiandien ji sparčiai juda link kito, nemalonesnio lygmens. Ta strategija, kuri kadaise atgaivino šalį, darosi vis mažiau efektyvi, tai verčia Rusiją ir jos lyderius šalies viduje ir užsienyje veikti agresyviau. Nors vis dar jaučiasi stipri, ji nebegali veikti iš jėgos pozicijų.

Apie Baltarusijos ekonomiką kalbama dviprasmiškai. Prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai palankūs šaltiniai skelbia, kad šios šalies ūkis veikia stabiliai, valdžia rūpinasi žmonėmis ir tai tęsiasi jau 20 metų. Pasak kitos nuomonės, daugiausia užsienio ekspertų, Baltarusijos ūkis yra praskolintas, priklausomas nuo Maskvos ir jį bet kada gali ištikti krachas.

Mirtininko vairuojamas automobilis antradienį rėžėsi į Kinijos ambasados vartus Kirgizijos sostinėje ir sprogo, o per šį incidentą trys žmonės buvo sužeisti, pranešė pareigūnai. „Per sprogimą žuvo tik teroristas mirtininkas sprogdintojas. Apsaugininkai buvo sužeisti“, – žurnalistams sakė Kirgizijos vicepremjeras Dženišas Razakovas. D.Razakovas sakė, kad visi trys sužeistieji yra Kinijos ambasadoje dirbantys kirgizai ir jie buvo nuvežti į ligoninę.

Nelaimė ištiko tą retą momentą, kai Rusijos prezidentas nekontroliavo situacijos. „Nuo pusnuogio šuoliuojančio ant žirgo iki glamonių su baltosiomis meškomis – Vladimiras Putinas ne sykį įrodė, kad pasirengęs daryti ką nori, kad tik palaikytų savo prezidento-macho įvaizdį“, – rašoma „The Daily Mail“. Dabar Rusijos lyderis ir vėl ėmėsi laiko patikrintų sprendimų, – sužaidė ledo ritulį su sporto legendomis prieš oligarchų rinktinę. Tribūnose jį palaikė šimtai prezidento gerbėjų.

Pentagono vadovai trečiadienį pareiškė, kad NATO išlieka gyvybiškai svarbi pasaulio saugumo interesams, atmesdami JAV prezidento posto siekiančio respublikonų kampanijos favorito Donaldo Trumpo pareiškimą, kad šis karinis aljansas yra „pasenęs“. „NATO atliko pagalbinį vaidmenį Afganistane ir padeda afganų vyriausybei bei afganų saugumo pajėgoms atkurti tinkamą padėtį ir šiokį tokį stabilumą toje šalyje“, – gynybos sekretorius Ashtonas Carteris sakė per vieną renginį Floridoje.

Viename viešame ekspertų susitikime prieš kelis metus iš tuo metu pagrindinės „Ukrainos politikos specialistės“ T. Guzenskovos, įgavusios skandalingą žinomumą po šių eilučių autoriaus publikacijos „Nesėkmės anatomija“, nuskambėjo tokia tezė: „jūs netgi neįsivaizduojate, ką mes (Rusija) galime padaryti, siekiant išsaugoti savo pozicijas Ukrainoje. Iš tiesų niekas tyliame Rusijos strateginių tyrimų instituto kambaryje negalėjo įsivaizduoti, ko jie galėtų imtis.

Politologas Stanislavas Belkovskis radijo stoties „Echo Moskvy“ eteryje pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš anksto žinojo apie Paryžiuje ruošiamus teroro išpuolius dėl savo išplėtotų ryšių teroristinėje organizacijoje „Islamo valstybė“. Ekspertas taip pat viešai apkaltino Rusiją prisidėjus prie išpuolių prieš Prancūziją, kurie buvo įvykdyti lapkričio 13-ąją, rašoma „Newsader“. Anot analitiko, Rusijos spec.

Kai kurie stebėtojai už Vokietijos ribų nustebs sužinoję, kad vokiečių politiniuose debatuose asmenys ir organizacijos, susiję su Šiaurės Atlanto sąjunga, kartais yra smarkiai smerkiami. Daugeliui radikaliai nusiteikusių kairiųjų ir dešiniųjų vokiečių primesti etiketę „NATO“ yra stebėtinai populiaru, nors Vakarų Vokietija – NATO narė nuo 1955 m., o Rytų Vokietija tokia tapo 1990 m. po Vokietijos susivienijimo.

 JAV prezidentas Barackas Obama trečiadienį karštai gynė vienu iš svarbiausių jo užsienio politikos pasiekimų turinčią tapti sutartį dėl Irano branduolinės programos, sakydamas neapsisprendusiems įstatymų leidėjams, kad diplomatijos atsisakymas veikiausiai nuvestų į karą ir nusmukdytų Jungtinių Valstijų patikimumą.

Rusija ruošiasi šeštadienį paminėti Sovietų Sąjungos pergalės prieš nacistinę Vokietiją 70-ąsias metines su imperine pompastika ir kariniu paradu, kuris daugelio laikomas beatodairiškus jėgos demonstravimu. Kita vertus, buvęs Rusijos sąjungininkai Antrajame pasauliniame kare, bausdami Kremlių dėl jo politikos Ukrainos atžvilgiu, boikotuoja gegužės 9-osios iškilmes, todėl prezidentas Vladimiras Putinas švęs Pergalės dieną Kinijos, Kubos ir kitų Maskvai draugiškų lyderių apsuptyje.

Ukrainos leidinys „Ukrinform“ kalbino ir Lietuvoje žinomą istoriką, rašytoją Viktorą Suvorovą. Kalbama buvo apie jo dar nepasirodžiusią naują knygą „Gyvačių valgytojas“ apie karą ir taiką, apie Rusiją ir Ukrainą, nepaskelbtą karą Donbase ir Namcovo nužudymą. Pateikiame pasakojimo apie įvykius Ukrainoje, Rusijos bandymus pakreipti istoriją savo linkme ir galimus vėlesnius įvykius regione, ištraukas. – 2015-ųjų gegužės 9-ąją – Pergalės 70-metis.

Dešimt Kremliaus politiką palaikančių Rusijos baikerių, priklausančių didesnei grupei, surengusiai prieštaringai vertinamą žygį motociklais per Europą pergalės Antrajame pasauliniame kare 70-ųjų metinių proga, sekmadienio vakarą pasiekę Vokietijos sieną, pranešė Bavarijos pareigūnai.

Krymo aneksija Rusijos Federacijos prezidentui Vladimirui Putinui taps „Pandoros skrynia“, o Rusija dėl tokių jo veiksmų paprasčiausiai subyrės, „Ukrinform“ kalbintas teigė žymus Rusijos istorikas Viktoras Suvorovas. „Tarp Sovietų Sąjungos ir Japonijos (Antrojo pasaulinio karo metais, – red. past.) buvo pasirašytas neutralumo ir nepuolimo paktas. Ir kol Sovietų Sąjunga byrėjo, griuvo, Japonija laikėsi šio susitarimo.

Rusija turi daugiau teisių į Krymą negu Didžioji Britanija – į Folklando salas, sekmadienį pareiškė vienas aukšto rango Rusijos įstatymų leidėjas, kai Londonas dar kartą pasmerkė Maskvos įvykdytą to Ukrainai priklausančio Juodosios jūros pusiasalio „neteisėtą aneksiją“. „Dėmesio, Londone: Krymas turi daug daugiau priežasčių būti Rusijoje negu Folklando salos – būti Didžiosios Britanijos dalimi“, – Rusijos parlamento tarptautinių reikalų komiteto vadovas Aleksejus Puškovas rašo „Twitter“ žinutėje...

LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt Jei Kremlius toliau palaikys tokią pat retoriką dėl Krymo, o tarptautinių susitarimų ignoravimą laikys aukščiausia Rusijos vertybe, pasaulio pasitikėjimas Rusija, kaip tarptautine partnere, neabejotinai mažės. Tuo įsitikinęs Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius filosofas Gintautas Mažeikis.

Šaltojo karo pabaiga ir Sovietų Sąjungos žlugimas suformavo visai kitą tarptautinę sistemą, kurią, pasigirsta nuomonių, keičia konfliktas Ukrainoje, „Žinių radijui“ antradienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja studijoms doc. dr. Margarita Šešelgytė Lietuvos Nepriklasusomybės atkūrimo 25-mečio išvakarėse. Visgi dabartinė situacija skiriasi nuo Šaltojo karo, pažymi ji.

Rusija akivaizdžiai rodo pasauliui, kad siekia išlaikyti savo įtaką posovietinėse zonose, ypač ten, kur rusakalbiai gyventojai sudaro daugumą arba netoli to. Kol visų akys krypsta į kovas Ukrainoje, kaimyninėje Moldovoje kunkuliuoja kitas prorusiškas katilas. Padniestrės konfliktas – vienas iš užsitęsusių interesų susikirtimo taškų posovietinių respublikų teritorijose.

Viena didžiausių naujienų praėjusių metų pabaigoje tapo JAV ir Kubos pasiektas sprendimas atkurti diplomatinius santykius, kurie tarp šių dviejų valstybių buvo nutraukti prieš 53-ejus metus. Šį įvykį galima interpretuoti tiek dvišalių santykių tarp Vašingtono ir Laisvės salos, kaip kartais vadinama Kuba, kontekste, tiek ir pasitelkus platesnį – geopolitinį – interpretacijos rėmą.

Praėjusių metų įvykiai kiek užgožė svarbią istorinę sukaktį – šimtmetį nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Šis istorinis įvykis savotiškai nubrėžė viso XX a. kontūrą (žinoma, pirmiausia Europai). Iš esmės Pirmojo pasaulinio karo rezultatuose galima aptikti ir ankstyvas Antrojo pasaulinio karo šaknis.

 Latvija ketvirtadienį perima pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES), atsidurdama priešakinėje fronto linijoje derybose su kaimynine Rusija dėl kruvinos krizės Ukrainoje. Sausio 1 dieną prie Bendrijos vairo pusmečiui stosiančiai šiai Baltijos valstybei taip pat teks spręsti virtinę kitų opių klausimų, pradedant energetiniu saugumu, islamistų kovotojų keliama grėsme ir baigiant Graikijos ekonominėmis problemomis. Vis dėlto būtent Kremliaus šešėlis labiausiai baugina 1,9 mln.

Sausio 1 dieną Lietuvos nacionalinę valiutą litą keičia bendra Europos Sąjungos valiuta euras. Litas kaip piniginis vienetas naudotas 1922-1940 ir 1993-2014 metais. BNS primena svarbiausias lito istorijos datas. 1918 metais Lietuvai atkūrus valstybingumą, netrukus pradėtas svarstyti nacionalinės valiutos klausimas. Pinigą siūlyta vadinti muštiniu, auksiniu, doleriu ar rubliu. 1922 metų rudenį oficialiai įvedamas litas.