sovietmetis

Garsioji frazė, kad sekso sovietmečiu nebuvo, daug metų persekiojo tuomet gimusius ir jaunystę išgyvenusius žmones. Sekso anuomet, žinoma, būta, bet koks jis buvo – vis dar ginčijamasi. Istorikai ir medikai tikina, kad sekso kultūra sovietiniais laikais kito dramatiškai – nuo laisvos meilės ir bendrų moterų iškart po revoliucijos iki puritoniško vėlyvojo sovietmečio, kai garsiai nekalbėdami tyliai žmonės darė tai, ką norėjo.

Sovietinės skulptūros nuo Vilniaus Žaliojo tilto nuimtos dar 2015-ųjų liepą, tačiau tai nebuvo vienintelis sovietmetį menantis kūrinys sostinėje – analogiškas skulptūras vis dar galima išvysti Vilniaus oro uosto pastato fasade. Pats oro uostas skulptūrų likimu rūpintis negali, o Kultūros paveldo departamentas jas laiko kultūros paveldu. Akylesni vilniečiai ir sostinės svečiai gali pastebėti, kad sovietinės skulptūros įmontuotos tiesiai virš įėjimo į Vilniaus oro uostą.

Išgirdus žodžius „sovietinė psichiatrija“, daugeliui prieš akis turbūt išnyra prievartos, represijos, kankinimų vaizdiniai. Nors dažnas mano, kad sovietmečiu psichiatrinės ligoninės buvo valdžios įrankis susidoroti su „nepatogiais“ asmenimis, esama žmonių, kurie psichiatrinę ligoninę laikė prieglobsčiu nuo įvairių sovietinių negandų. Būtent tokį kelią jaunystėje pasirinko rašytojas Herkus Kunčius.

Pustuštės parduotuvių lentynos su jose gulinčiomis, kartais jau pagedusiomis prekėmis, atimta galimybė atostogauti kur nori ir kaip nori bei baimė tiesiog likti alkanam. Taip sovietinės okupacijos metus Lietuvoje prisimena kalbinti ekonomistai, juos išgyvenę savo kailiu. Jie tikina, kad lyginti šiandienos su daugiau nei prieš tris dešimtmečius buvusia realybe – neįmanoma, nes dabar mums įprastais ekonomikos dėsniais tiesiog nesivadovauta.

Kalbų, kad sovietinės okupacijos metais įvairios prekės Lietuvoje kainavo žymiau pigiau nei šiandien, netrūksta. Nors tiksliai sulyginti lietuvių perkamąją galią dabar su buvusia prieš keturis dešimtmečius sunku dėl sovietinės statistikos nepatikimumo, bet apibendrinti skirtumus bendrais bruožais galima. „Pigaus sovietmečio“ mitą savo feisbuko paskyroje neseniai nusprendė sugriauti Ventos regioninio parko direktorius Andrius Almanis.

Vengrijoje pirmadienį įsigalioja draudimas miegoti gatvėse, premjero Viktoro Orbano vyriausybei priėmus įstatymą dėl benamystės, kurį kritikai vadina žiauriu. Birželio 20-ąją parlamentas pritarė konstitucijos pataisai, kuria buvo uždrausta „nuolat gyventi viešose erdvėse“. 2013-aisiais buvo priimtas panašus, bet švelnesnis įstatymas, numatantis baudas už tokį nusižengimą. Policija dabar turės įgaliojimus šalinti iš gatvių benamius ir ardyti jų lūšnas bei trobeles.

Pasaulio futbolo čempionatas nenumaldomai artėja. Iki svarbiausio metų sporto renginio lieka jau mažiau nei dvi savaitės, o čempionato organizatoriai yra pasiruošę dėti visas pastangas, siekdami užtikrinti dalyvių saugumą.

Kultūros paveldo departamentas (KPD) prašo Vilniaus savivaldybės nukelti Antakalnio kapinėse prieš kelerius metus pastatytus du antkapius sovietų bei carinės Rusijos kariams. Pasak departamento direktorės Dianos Varnaitės, kyla abejonių dėl teisingo palaikų identifikavimo. Viename iš kapų, kaip teigia užrašai, palaidoti 1915-aisiais žuvę keturi nežinomi carinės Rusijos kariai, kitame – šeši sovietų kariuomenės kariai su pavardėmis ir dar vienas nežinomas karys.

Rusija nesvarstys galimo žalos kompensavimo Lietuvai už patirtą žalą sovietmečiu, nes pati turi teisę reikalauti 72 mlrd. dolerių už investicijas į Lietuvą, teigia Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksandras Udalcovas. „Galiu užtikrinti, kad niekas iš Rusijos oficialių asmenų šios beprasmio ir neperspektyvaus sumanymo nesiims svarstyti, juolab „okupacijos“ kontekste“, – interviu Lietuvoje leidžiamam rusiškam savaitraščiui „Litovskij Kurjer“ sakė A.Udalcovas.

Vienintelis Lietuvoje augantis miestas – Vilnius. Kol visi kiti kenčia nuo emigracijos, čia žmonių daugėja. Tad be abejonės miestas plėsis ir keisis. Tačiau kaip? Žvilgsnis krypsta į senos statybos namus, kuriuos net manoma nugriauti. Sostinės Savivaldybės Miesto plėtros departamento vadovas, vyriausiasis Vilniaus miesto architektas Mindaugas Pakalnis pasitelkęs Eurostato duomenis prognozuoja – Vilniaus išaugs kitų regionų sąskaita. „Iš to seka ir daug kitų dalykų.

Kauno valdžia užsimojo naikinti sovietmečiu pastatytus metalinius garažus, mat jų naudojimas tapo nelegalus ir esą gadina miesto įvaizdį. Miestiečiai piktinasi tokiu sprendimu teigdami, kad automobiliams daugiabučių kiemuose ir taip nėra vietos, o dešimtmečius naudojami garažai – tam puiki alternatyva. Kaunietis Jonas, jau bene dvidešimtmetį naudojasi visai šalia namų esančiu metaliniu garažu. Vyras juo džiaugiasi, mat, gali laikyti automobilį, čia pat jį susiremontuoti.

„Skarmalų eksportas“, „analfabetų susiskirstymas geografiniu atžvilgiu“ – tokias kategorijas Lietuvos statistikos departamentas (LSD) pasirinko, norėdamas pavaizduoti nepriklausomos tarpukario Lietuvos valstybės padėtį, tuo metu sovietų atėjimas į valdžią šalyje žymimas pramonės produkcijos ir ekonomikos šuoliu.

Sovietmečiu iš žydų antkapių statyta elektros pastotė Vilniuje greičiausiai bus išardyta kitais metais. „Laikiną sprendimą mes turime - atsirado šiandien lentelė, kuri informuoja apie tai, kad sovietinės valdžios metais buvo, sakykime, nepagarbiai elgiamasi ir atsirado būtent toks objektas. Kol nebus galutinai ta transformatorinė išmontuoja, tol bus tokia lentelė.

 Kol Vyriausybė kuo skubiau bando pripildyti kareivines šauktinių, Vilniaus savivaldybė patylomis išpardavinėja dar nuo sovietmečio likusias slėptuves, kurios skirtos gyventojams pasislėpti nuo karo – tiek paprasto, tiek branduolinio. Savivaldybė teisinasi, kad išparduoti šį turtą nuspręsta dar tada, kai Rusija nekėlė tokios didelės grėsmės. Tuo tarpu ugniagesiai tvirtina, kad prieš keletą metų nuspręsta, jog į slėptuves neverta investuoti, o žmonės bus apsaugoti evakuojant į užsienio šalį.

Šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamo Romualdo Lipskio sutuoktinė Galina Lipskaja teisme pripažino, kad sovietmečiu dirbo KGB. Ji sakė, kad po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo jos niekas neklausė apie buvusią tarnybą. Moteris taip pat yra valstybės įmonės „Oro navigacija“ darbuotoja, ji dirba ūkio srityje. Ji teigė, kad apie Baltarusijos pilietį Sergejų Kurulenką nieko nežino, tikino, kad telefonu nekalbėjo. Už R.Lipskio moteris ištekėjo 1986 metais, paskui išsiskyrė, paskui vėl už jo ištekėjo.

Vaida Ražaitytė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sovietmečiu buvo neigiamos visos krikščioniškos šventės ir vykdoma didžiulė propaganda, nes puikiai suprasta, kokią didelę galią jos turi, sako etnologė Gintarė Dusevičiūtė. „Buvo pabrėžiama, kad mums tų švenčių nereikia, nes jos tik atitolina darbo žmogų nuo darbo.

Tomas Čyvas,Donatas Valančiauskas  - „Žinių radijas“ -„Nelaisvės anatomija“ Kaip žmonės gyveno prie sovietų,kai oficialiai nebuvo sekso, o realiai trūko tualetinio popieriaus? Viskas priklauso nuo to,kas apie sovietmetį pasakoja – nurodo „Žinių radijuje startavusios laidos „Nelaisvės anatomija“ kūrėjai Tomas Čyvas ir Donatas Valančiauskas.

Kaimas tuštėja, o likusiems gyventojams sunkėja infrastruktūros išlaikymo našta. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija prognozuoja, kad mažėjant geriamojo vandens suvartojimui, tiekėjai, ypač rajonuose, gali smarkiai pabranginti vandenį. Į šalies regionus plaukė europinės paramos lėšos, buvo atnaujinama ir kuriama nauja infrastruktūra, o gyventojai judėjo priešinga kryptimi – krovėsi lagaminus ir traukė uždarbiauti į Vakarus. Į Lietuvos vandentvarkos ūkį investuota bemaž 3 mlrd.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvių patirtos istorinės traumos turi įtakos savinaikos ir savižudybių tendencijoms šalyje, teigia psichologė profesorė Danutė Gailienė. Pasak jos, nors Lietuva jau dvidešimtmetį pirmauja pagal savižudybių skaičių, sistemingos valstybinės savižudybių prevencijos nėra, o žmonės, kurie siūlo moksliškai pagrįstas naujas priemones, susiduria su sistemos pasipriešinimu.

Šių smagių plakatų autorius – dailininkas Valerijus Barykinas. Jeigu Tarybų Sąjungoje nebūtų buvusios „geležinės užuolaidos“, atskiriančios ją nuo Europos bei Amerikos, tikriausiai tada agitaciniai plakatai būtų buvę taip pat piešiami tuo laikotarpiu JAV populiariu pin-up stiliumi. Nors juokiamasi, jog Rusijoje tada sekso nebuvo, pasaulyje nevienareikšmiškai pripažįstama, jog rusių grožis buvo ir yra išskirtinis.

Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „Vasaros studija“, LRT.lt „Žmonės visą laiką norės būti tai henrikais daktarais, tai kitais veikėjais. Esu iš Kauno ir žinau, kas ten vyko, kai buvau vaikas. Mokykloje viena populiariausių rašinių temų būdavo apie tai, kuo norėtum būti užaugęs. Ir buvo daug henrikų daktarų. Baigęs mokyklą matau, kad ta pati tema sukasi“, – sako knygų apie kriminalinį pasaulį autorius Dailius Dargis.

Kada paskutinį kartą matėte gazuoto vandens automatą su storo stiklo stikline, kuris „priimtų“ kapeikas? Lietuvoje tokį galėjote pamatyti prieš daugiau nei dvidešimtmetį bet kurioje didesnio miestelio gatvėje arba, jei matėte, vadinasi, savaitgalį lankėtės Kernavėje, kur vyko XIV tarptautinis eksperimentinės archeologijos festivalis „Gyvosios archeologijos dienos Kernavėje“. Vienoje Kernavės miestelio gatvių praeivius stebino sovietmetį menantis gėrimų automatas, į kurį norint gauti stiklinę gir...

Po Antrojo pasaulinio karo Lietuvoje prasidėjo antrasis sovietizavimo etapas. Jis palietė visas vaizduojamojo meno sritis ir, be abejo, fotografiją. Įsigalėjo socialistinis realizmas, skatinęs vaizduoti darbo, švenčių, didžiųjų statybų, kolūkinio gyvenimo, tai yra pagrindines socializmo, o vėliau ir komunizmo kūrimo temas.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos organizuotas mitingas prie VRM dėl galimo policininkų smurto prasidėjo susirinkus nedidelei, apytiksliai 20 aktyvistų, grupelei.

Teisingumo ministras socialdemokratas Juozas Bernatonis sako, jog dabartinė Seimo rinkimų sistema pernelyg sudėtinga, daug kainuoja ir esanti sovietmečio palikimas.

„Tingėti visada lengviau nei ką nors padaryti“, – taip tinklalapiui LRT.lt sako gydytojas psichoterapeutas doc. Eugenijus Laurinaitis, paklaustas, kodėl neretai Kovo 8-oji lietuviams asocijuojasi ne su diena kovai už moterų teises, o sovietmečiu. „Kiekviena moteris kovoja už savo teises įsidarbinti, kartais nepadaryti vakarienės, tad kodėl jų už tai nepasveikinti?“ – teiraujasi psichologė Edita Čekuolienė.

Monikia Petrulienė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Trys istorikai, pristatę knygą apie tai, kaip skirtingais laikais buvo vertintas Žalgirio mūšis, išjudino istorijos visuomenę. Autoriai teigia, kad istorinis mūšis labai reikšmingu pradėtas vadinti tik sovietmečiu.

Panevėžio savivaldybės tinklalapyje žemėlapių galeriją papildė trys patys įdomiausi – sovietmečiu buvę įslaptinti, nubraižyti 1934–1946 m. Kaip pelenais turėjusi virsti istorinė vertybė išliko iki šių dienų, domėjosi Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ. Paviešino įslaptintą medžiagą Pamatyti, kaip per pastaruosius septynis dešimtmečius augo ir keitėsi Aukštaitijos sostinė, įmanoma ir neiškėlus kojos iš namų.

„Metas pradėti kurti naują kalbą, naujus žodžius sovietmečio laikotarpiui apibūdinti“. Taip teigia Tomas Vaiseta, Vilniaus universiteto Istorijos fakultete apsigynęs disertaciją apie vėlyvojo sovietmečio Lietuvą. Savo darbe „Nuobodulio visuomenė: vėlyvojo sovietmečio Lietuva“ mokslininkas tyrė archyvinius dokumentus, laiškus, dienoraščius, kalbėjosi su žmonėmis ir į Brežnevo epochos laikotarpį nuo 1964-ųjų iki 1984-ųjų metų pažvelgė kurdamas teorinį modelį, grįstą „nuobodulio“ sąvoka.

Metai neišvengiamai eina į pabaigą ir vienas po kito kaip iš gausybės rago pažyra visokio plauko ir rango rinkimai. Renkami metų vyrai ir moterys, metų žmonės ir metų įvykiai, raginama balsuoti už ypatingiausius, puikiausius, geriausius, daugiausiai pasiekusius ir pačius labiausius. O kad emigrantai nesijaustų nuskriausti, štai ir jums dovanėlė – renkami labiausiai nusipelnę pasaulio lietuviai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2011 m. gegužę pradėjo skelbti Lietuvos ypatingajame archyve saugomus dokumentus, liudijančius apie sovietinės represinės įstaigos, kuri pripažinta nusikalstama organizacija, vykdžiusia karo nusikaltimus, genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą SSRS okupuotoje Lietuvos Respublikoje, t. y. Valstybės saugumo komiteto (rus. KGB), veiklą Lietuvoje.

Vyresniosios kartos Lietuvos psichiatrai nenori pripažinti savo klaidų – jie teigia nesekę savo kolegų iš Rusijos pavyzdžiu ir nepiktnaudžiavę psichiatrija. Pririštas prie lovos Prasidėjo ir mano „gydymas“ – šoko terapija insulinu. Apie tai pagalvojus, dar ir dabar nukrečia šiurpas. Kai sanitarai pririšdavo rankas ir kojas prie lovos, darbo imdavosi seselės. Dūris į veną – ir netrukus tavo siela atsiskiria nuo kūno.

Besiverčiančiųjų gyvulininkyste Lietuvoje per dvidešimtmetį sumažėjo triskart, dalis buvusių fermų šiandien virtę griuvėsiais, kitos – apleistos ir tuščios. Šį yrantį sovietinį paveldą ūkininkai norėtų naudoti savo reikmėms, tačiau koją kiša dingę savininkai ir biurokratija. Žlugus sovietmečiu kurtiems kolūkiams jų turtas buvo išdalytas žmonėms už pajus. Šitaip gabalėliais buvo padalytos ir fermos.

„25 km nuo Vilniaus, 5 km po žeme – ir jūs SSRS“, – jau penktus metus lankytojai turi galimybę pabuvoti sovietiniame bunkeryje Nemenčinės miškuose, kur vyksta spektakliai „1984. Išgyvenimo drama“. Tai – vienas iš nedaugelio interaktyvių istorinių projektų. Istorikai nevienareikšmiai žiūri į tokias istorijos pamokas: vienų teigimu, jaunimui sunku suvokti istoriją be tokių realybės šou, kiti įsitikinę, kad iš tokių dalykų šou daryti nevalia.

Pagrindinė Tarptautinės moters dienos prasmė – parodyti moterų solidarumą ir kovą siekiant lyčių lygybės bei vienodų galimybių. Tačiau lietuviams ši diena jau ne vieną dešimtmetį siejasi tik su sovietmečiu ir tulpėmis apsiginklavusiais vyrais. O kitose pasaulio šalyse kovo 8-ąją moterys išeina į gatves, protestuoja prieš patiriamą diskriminaciją, smurtą ir aktyviai kovoja už savo teises. Vyrai nutraukdavo karus Moters dienos ištakos siekia antikos laikus.

Nemažai diskusijų ir emocijų kelia lietuvių mentaliteto klausimuose minimas terminas „homo sovieticus“. Apie lietuvių mentaliteto lūžius, formavimąsi, problemas ir privalumus radijo „Laisvoji banga“ eteryje „Žinių ekonomikos forumo“ direktorius Edgaras Leichteris diskutavo su istoriku ir politologu, Vytauto Didžiojo universiteto prof. Antanu Kulakausku bei fiziku, Vilniaus universiteto prof. Artūru Žukausku. „Kalbėti apie „homo sovieticus“ nėra lengva.

Pernai infliacija Rusijoje siekė 6,1 proc. – žemiausią lygį per visą posovietinį laikotarpį, remdamasi federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis praneša „RIA Novosti“. „Vartotojų kainų indeksas pernai gruodį siekė 100,4 proc., o visų metų indeksas – 106,1 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo 1991-ųjų“, - teigiama „Rosstat“ pranešime. Rusijos vyriausybė ne vienus metus kovojo su infliacija, kad sukurtų palankų investicinį klimatą ir pritrauktų užsienio investicijas.

Nuo kitų metų atstatyti dalį sumažintų pensijų siūlanti vyriausybė tuo pačiu kėsinosi nebeįtraukti į pensijų apskaičiavimą sovietmečio pajamų ir atsisakė sumanymo tik dėl prezidentūros nepritarimo. Opozicija vadina tokį sumanymą netrukus į pensiją išeiti besiruošiančiųjų apiplėšimu. Pagrindinis argumentas – valdininkams nebereiktų vargti knisantis archyvuose. Jei siūlymui pritars Seimas, pakeista pensijų formulė būtų taikoma tik naujiems pensininkams.

Turbūt dalis tautiečių jau lankėsi sovietmečio dvasia alsuojančiame parke. Šį savaitgalį lankausi ir aš. Buvau sugundytas mestelėti akį į savo tėvų, senelių praeities ženklus, rašoma kelionių tinklalapyje Makalius.lt Įdomu pasižvalgyti po išpuoselėtą, atsinaujinusį, pabrangusį Grūto parką. Savaitgalis nežadėjo įspūdingų karščių, tačiau smalsumas ir susiruošusi kompanija išties žadėjo daug naujo. Privažiuojame – erdvi ir patogi parkavimo aikštelė.

Kartu su kitų metų „Sodros“ biudžeto projektu Socialinė apsaugos ir darbo ministerija siūlo pensijas skaičiuoti neįtraukiant sovietmečiu gautų pajamų. „Jau daugiau kaip 20 metų Lietuva yra nepriklausoma ir mes nebenorime, kad tiek žmonės, tiek „Sodros“ darbuotojai knaisiotųsi po archyvus. Tarybinių pajamų neliktų, tačiau stažas išliktų“, – po vyriausybės posėdžio sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Interviu su paskutinįsyk „Fluxus ministerijoje“ rodomo Užupio teatro spektaklio „Mėšlungis“ režisiere R. Urbonavičiūte Šį rudenį jaus paskutinį kartą „Fluxus ministerijos“duris atveria Užupio teatro spektakliai ir renginiai. Ar pasiteisino darbas šiame penkių aukštų meno prieglobstyje? Į šį klausimą atsakymas paprastas – arba tu menininkas, arba ne. Arba sugebi sukurti ir tą jausmą perduoti žiūrovui, arba lieka tik bejausmis vaizdų derinys.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė pabrėžia, kad 1941 metų Lietuvos tragedija buvo visų šalies gyventojų tragedija, nes tremiami ir naikinami buvo visų kartu gyvenusių tautybių žmonės. Tai Seimo Pirmininkė sakė pradėdama iškilmingą Seimo minėjimą, skirtą laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimui. „Visoje Lietuvoje plevėsuojančios trispalvės, perrištos juodais kaspinais, vėl ženklina Birželio 14-ąją ir primena mums skaudžiausias tautos ir valstybės patirtis, liūdniausius išgyvenimus.

Birželio 14 dieną Lietuvos istorijoje liūdnas jubiliejus - prieš 70 metų pradėti pirmieji masiniai trėmimai iš Lietuvos. 1940 m. okupavusi Lietuvą, raudonoji valdžia suėmė nemažai buvusių valdininkų, politikų, eilinių Lietuvos gyventojų. Vien iki metų pabaigos tyrinėtojai priskaičiuoja iki 3000 suimtųjų.

Lygiai prieš 70 metų, 1941 metų birželio 14-ąją, Šiaulių geležinkelio stotyje į tremtinių vagoną buvo įsodinta kurtuvėniškių Baltučių šeima: motina su trimis mažamečiais vaikais. Vyriausiam Romualdui buvo aštuoneri. Kai po septynių dešimtmečių vyras į rankas paima tremtyje išsaugotą tėvo smuiką, ašaros nevalingai rieda skruostais. Smuiko melodijose liko dvi tremtys, jose pranykusi vaikystė ir jaunystė. Tėvo daina Šiauliečio R. Baltučio sesers Aldonos sodas kvepia pinavijomis.

Yra  posakis : „Kokia visuomenė, toks ir elitas. O koks elitas buvo prieš trisdešimt metų, prieš septyniasdešimt ? Tie, kurie gimė ir augo tuo laiku, sako, jog šis žodis apskritai nebuvo Lietuvoje vartojamas, nors ne mažiau iškilių žmonių būta. Kuo anų dienų elitas skyrėsi nuo šiandieninio ir ar visada pagal paskirtį vartojame šį žodį ? Apie  šių ir anų laikų elitą bei ne elitą kalbamės su Galina Dauguvietyte, Goda Ferensiene ir Žilvinu Grigaičiu.

Valstybinio turto vagystė – toks buvo sovietinės santvarkos užprogramuotas populiariausias masinis nusikaltimas, kurio niekaip neįveikė nei sargai, nei milicija. Ne vogė, o „susiveikdavo“ Oi, koks teisus buvo filosofas L. Fojerbachas, pareiškęs, jog būtis nulemia sąmonę. Sovietinės Lietuvos žmonių sąmonėje santvarka be privačios nuosavybės suformavo specifinį mentalitetą: valstybinė nuosavybė esanti visų, taigi – ir tavo, bet kartu kaip ir niekieno.

Jei pasidalyti įspūdžiais apie gyvenimą Baltarusijoje kas nors būtų paprašęs prieš 20 metų, kažin ar tai būtų įdomu – juk patys panašiai gyvenome, be to, tada labiau rūpėjo Sąjūdžio mitingai ir dainuojanti revoliucija. Kažin ar dabar pastebėtume ir taip emocionaliai reaguotume į sovietinius reliktus, o tiksliau – realybę, jei patys pastaruosius 20 metų būtume gyvenę panašiai, kaip baltarusiai.

„Teiginys, kad „ledai pajudėjo“ prokuratūros ar teismų sistemų reformose, labiau atspindi prezidentės Dalios Grybauskaitės lūkesčius, negu realijas“, – sakė Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas Lauras Bielinis, komentuodamas šalies vadovės metinį pranešimą. L. Bielinis portalui „Balsas.lt“ sakė, kad jei permainos ir prasidėjo, tai nebūtinai teigiamos. „Taip – įvyko kadrinių pakeitimų, dar priimti kai kurie sprendimai, kurių žalą ir naudą suvoksime tik po kelerių metų.

Eiliniame LNK laidos „Valanda su Rūta“ filmavime prisiklausiau daug įdomaus. Neturiu žalio supratimo, kas bus palikta, o kas išmontuota, bet žmonės kalbėjo prieš kameras, tad jų privatumo tikrai nepaviešinsiu ir paslapties neišduosiu. Juolab, anokia čia paslaptis – sovietinės Lietuvos nomenklatūros veikėjai teigia, kad prie sovietų buvę geriau, jie patys beveik skurdę, kad tik pasiaukotų tėvynei ir darbo laidžiai.