solidarumo mokestis

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta nemano, kad bankų solidarumo mokestis turėtų būti pratęstas. „Šiuo metu nematome poreikio keisti pasiūlymą, kurį pateikėme praeitais metais“, – paklaustas, ar bankams 2023 m. turėjus išskirtinį pelningumą būtų verta pratęsti solidarumo mokesčio taikymą, žurnalistams teigė S. Krėpšta.  Anot LB valdybos nario, toks mokestis veikia, tik esant išskirtinėms ekonominėms sąlygoms.

 Lietuvos bankai ir kredito įstaigos už 2023 metus sumokėjo apie 256 mln. eurų laikinojo solidarumo mokesčio, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB).  Už antrąjį ketvirtį bankai pervedė 56 mln. eurų, už trečiąjį – daugiau nei 100 mln. eurų, už ketvirtąjį – preliminariai taip pat apie 100 mln. eurų.  „Nepaisant ekonomikos sąstingio, praėję metai bankų sektoriui finansiškai buvo sėkmingi, kaip ir prognozavome.

Šiaulių bankas šiemet tikisi nemokėti laikinojo solidarumo įnašo, sako banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas.  „Mūsų dabartinė pajamų ir indėlių struktūra, kuri yra labai subalansuota, daro mus atsparius šiam nenumatytų įplaukų mokesčiui. Mes sumokėjome ženkliai mažiau jo 2023 metais, palyginti su kitais bankais“, – investuotojams skirtame internetiniame seminare ketvirtadienį sakė D. Savickas. „Pagal mūsų vertinimus, 2024 metais mums šis mokestis nebus taikomas.

Europos Komisija (EK) nagrinėja Lietuvos bankų asociacijos (LBA) skundą dėl šalyje šiemet įvesto naujo bankų solidarumo mokesčio, pranešė LBA.  Pasak jos, šią savaitę atsiųstame laiške EK informuoja, kad artimiausiu metu kreipsis į valdžios institucijas, kad jos pateiktų paaiškinimus dėl, anot LBA, neteisėtos valstybės pagalbos, papildomą mokestį įvedus daliai finansų rinkos dalyvių.

Šiaulių bankas tikisi, kad laikinas solidarumo įnašas jo veiklai šiemet poveikio neturės, o kitais metais jam tai kainuos iki 10 mln. eurų per metus. Tai aiškėja po konsultacijų su valdžios institucijomis, sako Šiaulių banko Finansų tarnybos vadovas Donatas Savickas. „Nebuvo lengva suprasti, kaip reikėtų atlikti skaičiavimus, todėl konsultavomės ir laukėme valdžios institucijų paaiškinimų dėl konkrečių klausimų.

Seimui antradienį priėmus įstatymą dėl laikino bankų solidarumo įnašo, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šio mokesčio įvedimas sukuria „pavojingą precedentą“, kuomet valdžia gali papildomai apmokestinti tam tikru laikotarpiu sėkmingai veikiančius sektorius.  „Žinoma, (solidarumo įnašo – BNS) tikslas yra labai kilnus – skirti tuos pinigus gynybos infrastruktūrai, šalies saugumui. Tačiau pati pasirinkta priemonė sukuria pavojingą precedentą.

Seimui antradienį ketinant balsuoti dėl Vyriausybės iniciatyvos įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, valdančiųjų koalicijos partnerių liberalų ir „laisviečių“ lyderės – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė – sako naujo mokesčio nepalaikančios.   „Ji (nuomonė dėl bankų solidarumo mokesčio – BNS) yra skeptiška.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas kartu su ekspertais pirmadienį diskutuos dėl laikinojo bankų solidarumo įnašo. Savo pozicijas parlamentarams pristatys bankų, verslo atstovai.   „Kai toks svarbus klausimas, reikia visus išgirsti“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė.  Pasak jo, Seimas projekto plenariniame posėdyje imsis ketvirtadienį, nes komitetas dėl jo sprendimą priims tik trečiadienį.

Seimui ketvirtadienį planuojant svarstyti Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tai, ką pasikeitus Europos Centrinio Banko (ECB) pinigų politikai papildomai uždirba komerciniai bankai, yra ne jų veiklos pajamos, o renta.

Lietuvoje įvedus laikiną bankų solidarumo įnašą, bankai neturėtų perkelti papildomų išlaidų ant gyventojų pečių branginant paslaugas jiems, sako Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta.  Anot jo, gyventojai neturėtų pajusti neigiamų šio Vyriausybės sprendimo pasekmių – tai įvertinta rengiant pasiūlymą.

Seimas ketvirtadienį svarstys Vyriausybės siūlymą įvesti laikiną bankų solidarumo įnašą, kurio lėšos – apie 410 mln. eurų – būtų skirtos karinio mobilumo ir infrastruktūros projektams. Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektu Vyriausybė siūlo įvesti laikiną bankų įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių keturių įprastų finansinių metų šių pajamų vidurkį.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) prašo Seimo nepritarti naujajam bankų bei investuotojų mokesčiui, vadinamu solidarumo įnašu, rašoma asociacijos pranešime spaudai. Asociacijos įsitikinimu, jį reglamentuojantis įstatymas negali būti priimtas teisinėje ir demokratinėje valstybėje. Sumanymas stumiamas, nepaisant ne tik Konkurencijos tarybos bei rinkos dalyvių, bet ir Europos institucijų kritikos: projekto pateikimas parlamente numatytas balandžio 20-ąją.

Vyriausybė apsisprendė, kad dvejus metus komerciniai bankai privalės mokėti taip vadinamą solidarumo mokestį. Iš šių pinigų valstybė gerins karinę infrastruktūrą – ties kelius, didins oro uostus ir plės poligonus. Finansų ministrė Skaistė sako, kad šiemet komerciniai bankai uždirbs rekordinę sumą – daugiau nei milijardą eurų, todėl šis mokestis bankų likvidumui įtakos neturės.

Komercinių bankų pelnas rekordinėse aukštumose. Pernai bankai susižėrė beveik pusę milijardo eurų. Šiais pinigais su valstybe bankai dalintis nenori, agituoja prieš solidarumo mokestį, kurį jiems nori uždėti valdantieji. Seimo nariai toliau nesutaria, kur būtų galima panaudoti papildomai iš bankų surinktus pinigus: konservatoriai nori investuoti į krašto apsaugą, o opozicija nori dalį pinigų grąžinti žmonėms, mokantiems padidėjusias paskolų įmokas.

Vyriausybės ir Lietuvos banko siūlomas laikinas bankų solidarumo mokestis gali atbaidyti naujus bankus, galinčius investuoti Lietuvoje, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Anot jos, mokestinė aplinka dėl nenumatytų papildomų mokesčių Lietuvoje gali būti įvertinta kaip nestabili. „Svarbu pasakyti, kad mes vis dėlto norime, kad į Lietuvą ateitų daugiau bankų ir sistemos keitimas gana dažnai neprisideda prie stabilumo.

Krašto apsaugos ministras konservatorius Arvydas Anušauskas sako palaikantis idėją įvesti bankų solidarumo mokestį, iš kurio surinktos lėšos būtų panaudojamos karinio mobilumo projektams. Pasak jo, to naudą pajustų visa visuomenė, nes už pinigus būtų tvarkoma viešoji infrastruktūra, kuria naudojasi ne tik kariuomenė.

Liberalų sąjūdžio frakcija nepritars Vyriausybės siūlomam bankų solidarumo mokesčiui, nes tai siųstų neigiamą signalą investicijoms, teigia jos seniūnas Eugenijus Gentvilas. „Ne, nepritartų (...). Visiškai skeptiškai žiūrime į šitą vadinamą solidarumo mokestį, nes tai sukuria mitą apie Lietuvą, kaip apie nesaugią šalį, kurioje turėti pelno daugiau, nei valdžia įsivaizduoja, negalima – jei tik turėsi daugiau pelno, jį apmokestins papildomai.

Pastarąją savaitę žlugus dviem JAV bankams bei vienam Šveicarijos bankui patyrus problemų, Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas sako, kad tai nėra susiję su euro zonos ir Lietuvos bankais, todėl jis teigia nematantis būtinybės atsisakyti planuojamo bankų solidarumo mokesčio ar jį kaip nors keisti.  „Ketvirtadienį (kovo 9 dieną – BNS) buvo pristatytas solidarumo mokestis ir „Silicon Valley Bank“ problemos tapo viešos – gal ir gali kilti sąsajų ieškojimas.

Finansų ministerija kartu su Lietuvos banku siūlo solidarumo mokestį, kuriuo dvejus metus apmokestintų netikėtą bankų sektoriaus grąžą. Lietuvos bankų asociacija išplatintoje pozicijoje teigia, kad solidarizuotis turėtų ne tik bankai, tačiau ir visi šalyje veikiantys ūkio subjektai.  „Pasiūlytas apmokestinimas griauna mūsų valstybės patikimumą tarptautinių investuotojų akyse.

Pusiau oficialiame Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių projekte yra numatytas „solidarumo“ mokestis gyventojų pajamoms ir „taršos“ mokesčiai dyzeliniams automobiliams. Žodžiai nauji, bet esmė – sena. Kalba eina apie progresinį gyventojų pajamų mokesčio tarifą, ir mokestį žmonėms, turintiems automobilį. „Solidarumo“ mokestis = progresiniai mokesčiai Priemonių plane numatytas „solidarumo“ mokestis apibūdinamas kaip papildomas mokestis viršutinei didelių pajamų daliai.

Vyriausybės planuose numatyta mokesčių reforma. Vienas iš jos tikslų, kaip atskleidė finansų ministras Vilius Šapoka, mokesčių progresyvumo didinimas. Ekonomistų nuomonė apie progresinius mokesčius išsiskyrė, tačiau visi vieningai tvirtina, kad dabartinė mokesčių sistema – niekam tikusi. Didins mokesčių progresyvumą Finansų ministras teigia, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane yra numatyta mokesčių reforma.

Nors pristatyti oficialų Vyriausybės projektą buvo žadama vakar, viskas liko diskusijose už uždarų dujų. Tiesa, žiniasklaidoje pradėjo rodytis projekto programos nuotrupos, kurios byloja apie naujus mokesčius. Tai nustebino neoficialiame susitikime su Vyriausybės atstovais dalyvavusį ekonomistą Gitaną Nausėdą.

Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas stebisi Latvijos sprendimu įvesti 57 proc. „solidarumo mokestį“ asmenims, kurių pajamos per mėnesį viršija 4000 Eur. Ekonomistas tikina, kad tokiu sprendimu latviai išsiskyrė ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. „Latvių politikai pasidarbavo iš peties ir šiandien įvedė 23% + 34% = 57% „solidarumo mokestį“ daugiau nei 4000 eurų oficialiai uždirbantiems darbuotojams.

Suomijos centro kairės vyriausybė susitarė dėl 2,7 mlrd. eurų taupymo programos. Be to, ji planuoja iki 2016 metų sumažinti valstybės išlaidas 1,2 mlrd. eurų ir padidinti iš mokesčių gaunamas pajamas 1,5 mlrd. eurų. Pridėtinės vertės mokestis bus padidintas 1 proc. nuo dabartinio 23 proc. lygio. Taip pat bus padidinti lengvatiniai pridėtinės vertės mokesčiai maisto produktams ir vaistiniams preparatams – jiems Suomija taiko lengvatinius 9 arba 13 proc. PVM tarifus.

Italijos vyriausybė atsisakė planų įvesti mokestį daug uždirbantiesiems, apie tai pranešė šalies ministro pirmininko Silvio Berlusconi kabinetas, informuoja BBC. „Solidarumo mokestis“ uždirbantiems daugiau nei 90 tūkst. eurų buvo numatytas kaip viena iš taupymo priemonių, kurias įgyvendinusi Italijos vyriausybė siekia iki 2013-ųjų subalansuoti valstybės biudžetą.