sodyba

Dvi draugės iš Kauno – Laura ir Agnė – besikalbėdamos prie arbatos puodelio nusprendė pirkti sodybą kaime. Ir nors dažniausiai tokie grandioziniai planai taip ir lieka planais, tačiau šiuo atveju taip nebuvo. Jau po dviejų savaičių moterys tapo, kaip pačios sako, trobos Kėdainių rajone bendrasavininkėmis.

– Keistai čia pas jus kelius tiesia, vos ne pas žmogų į miegamąjį veda. Važiavom su draugais už Taškento, į ten sukurtą žalumos oazę. Kad ją pasektume, teko laviruoti eilinio kaimelio gatvėmis, kurių viena, netikėtai, beveik rėmėsi į namo sieną. Greičiau paspaudęs ir atsitrenktum, bet čia nėra kur lėkti, tad pristabdai, pastebi posūkį kairėn, pravažinėtom vėžėm, tada vėl, atgal į dešinę ir tęsi. – Matai, dėl to jis neturėtų labai nustebti. – Žinoma, pripranti.

Kaimo turizmo sodybos – vienos iš labiausiai nukentėjusių nuo pandemijos ir karantinų. Jų veikla ilgiau nei pusmetį buvo visiškai sustabdyta, o ją atnaujinus, džiaugsmo turi ne visi – klientai bijo iš anksto rezervuoti švenčių datas, vestuvės griūva dėl negalinčių parskristi iš užsienio, iki šiol vyrauja daug nežinios, neapibrėžtumo, o ir užsakymai dažniausiai vyksta paskutinę minutę.

Ne, čia ne mano namas. Sakau tai iš karto, nes žmonėms reikia paaiškinti. Žmonės yra užimti, jie neturi laiko gilintis, žmonės daro skubotas išvadas, jei nepaaiškini. Todėl paaiškinti yra svarbu. Aš išvykau. Trumpam. Aš dažnai išvykstu. Išvykęs daug sužinai. Ir apie statybas. Ir apie kitus dalykus. – Mokėsite kortele? – Taip. – Gerai.

Lietuvoje – dar viena nauja vieta tobulam asmenukės kadrui. Radviliškio rajone greta Burbiškio dvaro keramikų šeima specialiai vasaros fotosesijoms užsodino didžiulį lauką saulėgrąžų. Sodybą lankytojams atvėrę šeimininkai džiugina ne tik saulės gėlėmis, bet ir spaudžia naminį aliejų, gamina chalvą. Pasukus į Burbiškio dvarą, Radviliškio rajone, akį iš tolo traukia geltonuojantis įspūdingų saulėgrąžų laukas.

Įsitaisiau vaikų hamake, atsikimšau ir pakibau po slyva. Buvo labai tylu. Ne taip, kaip tylu būna naktį – girdėjosi kažkur veikianti žoliapjovė, tolumoje automobilis pravažiavo. Bet po kasdieninės veiklos alaso – visiška tyla. Tik slyvos krito. Kažkoks raminantis garsas. Bumt. Bumt. Bumtbumt. Negali nuspėti, kada kitas bumbtelėjimas. Jų, geltonų, aplink daug, niekam anos nereikalingos, čia, aplink jų – gausybė.

– Kur eini? – klausia žmona man kelintą kartą besivelkant neperšlampamą striukę ir aunantis guminius batus. – Pažiūrėti, ar cementas nešlampa. – Taigi jau buvai. Du kartus ėjai. – Buvau, bet maža kas. Taip, ar panašiai kalbėdavo visais laikais vyrui per lietų iš namų išeinant. Tai spąstų tikrinti, tai arklių pažiūrėti, ar dar kartą pasidomėti, ar gerai garažas užrakintas.

Jau kokį mėnesį mūsų šeimos gyvenimas gana aiškus. Tiksliau – aišku, kad reikia kažką daryti, o ką – dažniausiai sprendi vietoje. Pagal situaciją. Nes statybos. Yra toks magiškas žodis. Ir ne visuomet čia, šioje sporto šakoje, viskas vyksta, kaip norėtum. Na... tą mes žinom, aišku, jautri tema šioms dienoms, tad ne apie tai dabar. Tai va, keliuosi anksti. Taip pat, kaip per vaikų mokslo metus, kai dukras į mokyklą vežti reikėdavo.

Vyriausybė pratęsė karantiną iki birželio pabaigos. Anot premjerės Ingridos Šimonytės, galbūt paskutinį kartą. Nuo kito antradienio valdžia leidžia atidaryti naktinius klubus, barams, kavinėms restoranams leidžia dirbti iki vidurnakčio, renginiuose patalpose su galimybių pasu bus galima rinktis tūkstančiams žmonių. Anot verslo, gyventojai nesnaudžia, skuba planuoti savo vasarą, rezervuojasi sodybas, viešbučius šventėms ir renginiams.

Vos tik iš žemės išeina pašalas, požeminiuose labirintuose gyvenantys kurmiai pabunda ir pradeda savo triūsą – rausia gilius urvus, o žemę išstumia į dirvos paviršių. Išrausti daigai ir kauburėliai taip piktina žmones, kad kiekvieną pavasarį kurmiams paskelbiamas karas. Išrasta daugybė kurmių baidymo gudrybių, naikinimo prietaisų ir medžiagų. Tačiau neskubėkite kurmių varyti iš savo daržo ar pievos, nes jie puikūs sąjungininkai kovoje su žemės ūkio kenkėjais.

Romantikos Valentino dieną žmonės ieško ir karantine. Patenkinti paklausą mėgina ir paslaugų, kurioms karantino metu leidžiama veikti, teikėjai – kai kurių restoranų romantinės dienos vakarienės pasiūlymai siekia beveik 100 eurų, panašiai ar kiek daugiau įsimylėjėliai nepagaili ir viešbučio kambario ar sodybos nuomai.

Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės r. policijos komisariato vyriausiesiems patruliams Svetlanai Liaudanskienei ir Mariui Aleknavičiui teko pusantro kilometro klampoti pusnimis, skubant pas asmenis, kuriems buvo reikalinga pagalba. Vasario 11 d. apie 12 val. 43 min. buvo gautas Savanorių linijos darbuotojos pranešimas, kad moteriai reikalinga pagalba.

29-erių kaunietė Ieva Radzevičienė kartu su savo šeima jau kuris laikas planuoja persikelti į kiek atokesnę gyvenvietę – Vilkiją. Čia šeima pastaruoju metu atlieka senos sodybos tvarkymo darbus, kurioje randama daug senų daiktų. Būtent jie kaunietei yra tarsi mažas aukso lobis, mat moteris itin mėgsta senus daiktus prikelti naujam gyvenimui.  Kaunas šiuo metu Ievai Radzevičienei ir jos vyrui yra pusiaukelė, nes nė vienas iš sutuoktinių nedirba Kaune.

Jei jūsų paklaustų, kur gyvena Kalėdų Senelis, greičiausiai nė nesudvejoję pasakytumėte, kad Laplandijoje. Tačiau Alytaus rajone esanti sodyba ne vieną priverčia patikėti, kad būtent čia yra tikroji Kalėdų Senelio rezidencija. Išskirtinio grožio sodybos šeimininkas Andrius Perlys naujienų portalui tv3.lt sako, kad visos šventės jam yra mielos širdžiai, tačiau šiemet Kalėdos bus tikrai stebuklingos, mat čia esanti dvasia tiesiog užburia ir sukuria ypatingą šventinę nuotaiką.

Mumija – tai susitraukęs ir sudžiūvęs sėklavaisinio ar kaulavaisinio augalo vaisius. Jį sudaro ne iki galo suirę vaisiaus minkštimo audiniai, apraizgyti patogeninio grybo micelio (grybienos).Vaisių mumijos dažniausiai būna juodos, kietos ir sausos, gana patvarios, todėl suyra tik per kitą vegetacijos sezoną. Jei vaismedis būtų sveikas, mumijos nesusidarytų. Jų atsiranda dėl kelių grėsmingų ligų.

Rudeniui einant į pabaigą daugeliui prasideda Naujųjų metų galvos skausmas – kur reikės paminėti naujų metų pradžią? Jau pradedama ieškoti sodybų, norint švęsti su draugais ar didesne grupe, planuojamos išvykos ir užsakinėjamos nakvynės vietos.  Nors ieškant sodybos Naujųjų šventimui dar galima rasti, ką išsinuomoti, tačiau po truputį pasirinkimo spektras siaurėja.

Mediniai langų rėmai, mėlynai nudažytos namo sienos, baltos spalvos akcentai... Vilniaus rajone ant Neries kranto esantis vienkiemis mintimis ne vieną jį išvydusį nukelia į pajūrį. Nijolė ir Valdas Vrublevskai neslepia, kad dėl tokio galutinio rezultato teko nemenkai paplušėti, tačiau viską atperka matomas vaizdas ir jau iš dangaus viską stebinčios Nijolės mamos džiaugsmas. Nijolė pasakoja, kad prieš tai namas buvo nedažytas maždaug 30 metų.

Yra žmonių, kurie nuo vaikystės gyvena augalų pasaulyje – puikiai juos pažįsta, lengvai įsimena net lotyniškus pavadinimus, deja, savo sklypo gražiai susitvarkyti negali, nemoka. Kodėl? Jei pakanka botaninių žinių, galbūt trūksta estetinio požiūrio, išmanymo dizaino srityje? Šiais klausimais pasidalinau su trylikos metų darbo patirtį turinčia kraštovaizdžio dizainere Gintare Dubakiene. Erdvė padiktuoja „Manęs tai nestebina, nes tą patį galiu pasakyti ir apie save, – nusijuokė ji.

Kaunietė Skaistė Vaišnoraitė-Blusienė apie ramų kampelį gamtos prieglobstyje svajojo nuo paauglystės ir visai neseniai šį norą pavertė realybe. Ji su vyru nepabūgo įsigyti daugiau nei dvidešimt metų netvarkytą sklypą, paskirti daug laiko, įdėti dar daugiau širdies, kad išpildytų savo svajonę ir šiandien galėtų džiaugtis laiku neįtikėtino grožio sodo namelyje.

Baigta visuomenėje didelio susidomėjimo sulaukusi Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos ant upės kranto byla. Taikos sutartis pasiekta po 7 metų teismų maratono. Malinauskui nugriauti pastatų nebereiks, bet teks atkurti upės vagą ir iš naujo vėl derinti dokumentus dėl jau stovinčių statinių įteisinimo. Dėl Druskininkų mero Ričardo Malinausko sodybos ant Ratnyčios upės kranto teismų karuselė sukosi jau beveik septynerius metus.

Kiekvienas daiktas gali papasakoti įdomių istorijų. Juose užkoduota ne tik atmintis, bet ir šeimos istorija, o liesdamas beveik pusantro šimto metų skaičiuojančią senelės kraičio skrynią supranti: be tų žmonių nebūtų tavęs. Smilgių kaime (Panevėžio r.) gyvenantis Dainius Jurevičius seną ir apleistą namą pavertė nedideliu muziejumi, o prisilietimai prie senų daiktų jam yra susitikimas su praeitimi.

Nėra abejonių, kad per prieš dvejus metus vykusį vakarėlį žmogaus mirtį iššaukusį konfliktą išprovokavo alkoholis. Bandydamas apginti draugo pastumtą merginą, Šarūnas Šarauskis taip šiam vožtelėjo, kad vyras neišgyveno. Pirmiausia, kibirkštys kilo tarp sodyboje buvusios merginos ir jos pažįstamo. Jie apsižodžiavo, o dėl kažko įžeista mergina įspyrė jam į sėdmenis, vėliau dar sudavė į veidą. Šis neliko skolingas ir būnant lauke pastūmė ją.

Vilniečio sodybą užpuolė sunkiai išnaikinami invaziniai šliužai. Vyras papasakojo, kaip Vilniaus rajone esančią sodybą teko parduoti, nes nebežinojo, ko griebtis. Šimtai šliužų nevaldomai brovėsi į sodybą – ėdė gėles ir daržoves. Šeima dar bandė vakarais juos rinkti ir naikinti, bet vėliau rankos nusviro. Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biomokslų instituto docentė, biologijos mokslų daktarė Grita Skujienė teigė, kad tai yra luzitaninis arionas.

Praėjus kiek daugiau nei metams po Vytauto Šerėno mirties, parduodama jo „svajonių sodyba, Aukštaitijos deimantas“, kaip rašoma skelbime. Šiame atokiame vienkiemyje esančią sodybą labai mylėjo, puoselėjo ir kūrė pats humoristas. Sodyba yra Labanoro regionionio parko pušyne, Juodynėlio viensėdyje. Vienkiemyje yra trys namai ir pirtis. Pradinė šios išskirtinės vietos kaina – 295 000 eurų. „Etnografinio stiliaus sodyba, esanti Švenčionių rajone, Luknelės ir Juodynėlio upelių santakoje.

Kuriozas pakaunėje. Kai kurių sodų savininkus pasiekė pribloškianti žinia, kad jų nuosavybėje įsikūrę kiti gyventojai. Paaiškėjo, kad suteikus adresus sodų sklypams įvyko didžiulė painiava, adresai pasislinko, o gyventojai taip ir liko deklaruoti senaisiais. Tad kol dvi skirtingos duomenų bazės neturi ryšio – kiekvienas savininkas teisybės ieškoti privalo kulniuoti į seniūniją.

Viena rusniškių šeima prieš savo valią tapo įsukta į kovą su besaikiu invazinių gyvių – šliužų antpuoliu. Rudi 5–7 cm dydžio bestuburiai gyviai nuo vasaros pradžios iš savo veisimosi vietų plūsta į tvarkingą, aptvertą sodybą. Braškės, salotos, bulvienojai sodyboje jau seniai būtų nuniokoti, jeigu ne kasdienis kantrus sodybos šeimininkų darbas. Kas rytą ir vakarą abu šeimininkai imasi savo įrankius ir eina rinkti nemalonius, gličius šliužus.

Pernai nekilnojamo turto (NT) rinka džiaugėsi rekordiniais pardavimais. Buvo tikimasi, kad šie metai atneš dar didesnius rekordus. Tačiau kovo mėnesį prasidėjęs karantinas NT pardavimus sustabdė. Dabar, karantinui švelnėjant, NT rinka po truputį bunda, tačiau tiek vystytojai, tiek potencialūs pirkėjai laukia. Vieni tikisi, kad viskas grįš į vėžias ir vėl bus galima vykdyti pardavimus, o kiti tikisi, kad būstą po karantino įsigys pigiau. Tačiau, kurie šiose situacijoje išloš, vis dar neaišku.

Prasidėjus karantinui, dalis tautiečių nusprendė laiką leisti ne miestuose, bet gamtos apsuptyje. Todėl ypač išpopuliarėjo sodybų nuoma. Karantinas vis pratęsiamas, taip pat įspėjama apie galimą antrą susirgimų bangą rudenį. Todėl kai kurie nekilnojamo turto ekspertai teigia, kad atsiras daugiau norinčių ne tik nuomotis, bet ir įsigyti nuosavą sodybą.

Dėl koronaviruso įvestas karantinas Lietuvoje jau padarė įtaką daugeliui sričių, tarp jų – ir nekilnojamojo turto (NT). Atkreipiamas dėmesys, kad žmonės ėmė daugiau domisi būstais, kurie turi savą kiemą – kotedžais, individualiais namais. Kai kurie ekspertai teigia, kad daryti išvadas dėl to dar anksti, tačiau pokyčių rinkoje gali būti. Dėl karantino dalis NT objektų rinkos nepasiekia ir taip bus tol, kol nesibaigs karantinas.

Ketvirtadienį negyvenamoje sodyboje Panevėžio rajone, Masiokų kaime, rastas, kaip manoma, šaunamasis ginklas. Kaip pranešė Policijos departamentas, ginklas rastas šiukšlių krūvoje buvusiame baltame maiše. Ginklas paimtas, policija aiškinasi įvykio aplinkybes.

Kai ruduoja tujos, dažnai žmonės pasimeta – juk sakoma, kad tujos yra nereiklūs augalai, ir nieko daryti joms nereikia, tai kas čia dabar? Vis dėlto tujos – ne plastikinės, ir joms skirti dėmesio tikrai reikia. Su Vaiva Maroziene, želdynų specialiste ir mūsų kursų lektore, kalbėjomės apie priežastis, kodėl ruduoja tujos. Priežastys, kodėl ruduoja tujos: 1. NATŪRALI ŠAKELIŲ KAITA Kaip atpažinti: Spygliukai ruduoja ties kamienu, šakelių pradžioje.

Iškarpytos tujos, žydinčios gėlės, lygiai nupjauta žolė, vienmečiai ir daugiamečiai augalai – visa tai galima rasti Gražinos ir Miroslavo Lazdinių sodyboje. Šeima gyvena nedideliame Lietuvos miestelyje prie pat Baltarusijos sienos. Vaizdai, vos pažvelgus, atima žadą – čia švaru, tvarkinga, o kiekvienas žemės lopinėlis išpuoselėtas atsakingai ir atidžiai. Kalbinta moteris juokiasi: ji nenori viešinti miestelio, kuriame yra ši sodyba, mat privengia nepažįstamų žmonių ekskursijų į jos namus.

Kruvinos vilkų medžioklės ūkininkų sodybose jau įsibėgėja Panevėžio krašte ties Kėdainiais. Įsibaiminę vietos ūkininkai po kiekvienos nakties skaičiuoja augančius papjautų avių, ir kitų laikomų gyvulių aukas. Tačiau baisiausia vietiniams, kad mokyti jauniklių išsiruošę miško plėšrūnai kruvinas pamokas rengia vis arčiau žmonių namų. Krekenavos ūkininkei Ritai Kiltinavičienei šiuo metu neramios dienos.

Kai prieš kelerius metų jauna sutuoktinių pora Greta ir Algirdas Šaumanai sumanė grįžti į Lietuvą, jie jau žinojo įsikursiantys kaime ir gyvensiantys gamtos prieglobstyje. Šiandien jie džiaugiasi kokybišku gyvenimu, puikia vasara, greta kaimo turizmo sodybos įkurdintu australų aviganių veislynu, šaudymu lankais ir suvenyrų dirbtuvėmis.

Seniai svajojate apie lauko baldus, tačiau vis nesinori tam išleisti gausybės pinigų? Galbūt puikiu įkvėpimu jums taps jonavietės Vitos Žikienės sprendimas. Moteris iš paprastų palečių pati pasistatė ne tik įspūdingą lauko barą, bet ir jaukią pavėsinę. Trijų vaikų mama Vita Žikienė pasakoja, kad darbštumą ir norą viską kurti savo rankomis ji tikriausiai paveldėjo iš savo tėvų, kurie viską statė būtent patys. Idėją pamatė internete „Mano toks požiūris, nepabandęs nesakyk, kad nemoku.

Nors dvyliktokams dar tik egzaminų pradžia, tačiau kaimo turizmo sodybas nuomojantys verslininkai vis dažniau sulaukia skambučių su prašymais rezervuoti laisvą erdvę abiturientų išleistuvių progai. Tiesa, dalis nuomininkų jaunuolius įsileidžia nenoriai arba tik pasirašius atskirą sutartį. Jau eilę metų sodybą Vilniuje, pavadinimu „Pas Heleną“, nuomojantis verslininkas sako, kad nutikimų būta įvairių.

Su portalu tv3.lt susisiekė skaitytojas, kuris pasidalijo užfiksuotu neeiliniu sodybos svečiu.  Skaitytojas tvirtina, kad jo sodybos teritorijoje užaugo įprastai vasaros pabaigoje ir rudenį augantys raudonikiai. Skaitytojas praneša, kad grybą pavyko užfiksuoti ketvirtadienį Kaišiadorių rajone.

Augindama penkis vaikus Ieva Lipkevičienė kartą susimąstė, ar Lietuvoje nėra daugiau tokių šeimų, kurios išgyvena tuos pačiu jausmus kaip ir ji pati. Įkvėpta tokių minčių, moteris įkūrė gausių ir sąmoningų šeimų forumą. Jame daugiavaikės šeimos gali dalintis savo patirtimi ir išgyvenimais.

Gegužė – pats gražiausias pavasario mėnuo, beje, ir pats darbingiausias. Teks pasukti galvą, kaip nepasiklysti tarp darbų gausos. Žydint sodams, žaliuojant uogakrūmiams, smagu suktis sode. Sugrėbstykite senus užsilikusius po krūmais lapus, sukompostuokite augalų liekanas, užpilkite jas žeme ir įmaišykite trąšų. Paskui apie komposto krūvą pasodinkite cukinijų, vijoklinių pupelių. Neretai sodams pakenkia vėlyvosios šalnos.

Panevėžio rajone skaudi tragedija. Kol per klaidą ne tuo adresu iškviesti ugniagesiai klaidžiojo ieškodami degančių namų liepsnos visiškai prarijo gyvenamąjį namą. Sodybos šeimininkai šokiruoti pagalbos laukė daugiau nei valandą. Paaiškėjo, kad be namų liko svetimus vaikus globojantys sutuoktiniai. Prie pelenais virtusių namų sodybos šeimininkę ugnis paliko kaip stovi. Renovuoto šeimos rąstinio mano neliko nė žymės, per gaisrą šis sudegė iki pat pamatų.

Nors šv. Kalėdos jau praeityje, vis dėlto šventiškai papuošti namai – malonus reginys akiai net ir po laukiamiausių metų švenčių. Stilingai papuošti namai traukia žemaičių akį. Žemaitijoje esanti Dainoros ir Roberto sodyba traukia vis platesniu spektru. Šioje sodyboje – ne viena dešimtis tūkstančių lempučių, begalė rankų darbo dekoracijų ir akcentų tiek sode, tiek namų viduje.

 Gruodžio 12 d. apie 9.25 val. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sulaukė pranešimo, kad Kauno rajone apvogta vyro sodyba ir šis mato, kaip bando pasišalinti asmenys, bėgdami į miško pusę. Vyrams toli pasprukti nepavyko – vos po valandos buvo sulaikyti du vyrai, įtariami įvykdyta vagyste. Asmuo, atvykęs į savo sodybą, esančią Babtų seniūnijoje, pastebėjo, kad įsibrauta į namus, pamatė pravirus langus ir bandančius iš sodybos pabėgti kelis vyrus.

Dauguma sodybų ir vasarnamių pritaikyti tik vasaros poilsiui, todėl atvėsus orams būtina juos tinkamai paruošti žiemai, kad vėliau netektų apgailestauti dėl trūkusių vandentiekio vamzdžių, užlietų patalpų ar nuostolių pridariusių ilgapirščių. Prieš žiemą labai svarbu apgenėti medžius ir išvalyti lietvamzdžius. O tai padaryti pamiršta vos ne kas antras.

Svogūninės gėlės – didžiausia pavasarinio gėlyno puošmena. Vienos iš pirmųjų išsiskleidžia puikiosios lelijos – jos tarsi atidaro žydėjimo sezoną. Kad svogūninės gėlės trauktų mūsų akis, reikia rudenį tinkamai jomis pasirūpinti. Būtina persodinti Skirtingai nei kitos daugiametės gėlės, kurias galima persodinti bet kuriuo šiltuoju metų laiku, svogūninės (joms priskiriamos ir tos gėlės, kurios turi stiebagumbius ar šakniagumbius) gėlės persodinamos rudenį.

Jeigu jau namuose turite iš sodo ar sodybos parvežtą moliūgą, tačiau nežinote, ką iš jo pagaminti, drąsiai gaminkite moliūgą - stalo karalių. Savaitgaliui bus nepakeičiama idėja. Įdarytas mėsa, daržovėmis bus toks gardus, kad prie stalo sukvies ne tik šeimos narius, bet ir kaimynus.  Jums reikės:  moliūgo, vištienos filė, cukinijos, kelių rūšių paprikos, bulvių, moliūgų minkštimo, pievagrybių, morkų.

Šiltaisiais metų laikais tikra sodybų bei kiemų puošmena tampa mūsų numylėtos ir augintos gėlės. Tačiau kai kuriems ne visada pavyksta jas tinkamai prižiūrėti. Savo kieme net šimtą skirtingų gėlių rūšių auginanti skaitytoja Aurela sutiko pasidalinti savo nuostabių gėlių patarimais. Skaitytoja Aurela pripažįsta, kad gėlių ji savo kieme augina tikrai ne vienos rūšies, priešingai – jų skaičius yra net triženklis! „Mano namuose ir sode šiuo metu auga apie šimtas skirtingų rūšių augalų.

Terasa daugeliui asocijuojasi su maloniu poilsiu ir smagiomis akimirkomis. Deja, daugeliui įrengiant ją pritrūksta fantazijos. Atvira paaukštinta aikštelė prie namo dažniausiai atrodo nestilingai ir gana nuobodžiai. Tačiau terasa gali tapti išskirtiniu sodo akcentu, puošiančiu sodą visus metus. Namo tąsa Pasak želdynų dizainerės Ivetos Gilienės, vietą sėdėti lauke geriausiai pasirinkti šalia namo. „Tai patogu, ypač jei ketinate dažnai valgyti po atviru dangumi, – sakė ji.

Jau mūsų protėviai pastebėjo, kad svogūnai prastai auga po kopūstų, morkos nemėgsta burokėlių kompanijos, tačiau gerai lysvėje sutaria su krapais, žirniais, ridikėliais ar česnakais, kad obelis į tą pačią vietą geriau sodinti tik po 50 metų. Alelopatija Taigi augalams, kaip ir žmonėms, būdinga abipusė simpatija ar antipatija. Vienų kultūrų kaimynystė eina į naudą, kitų – kenkia derliui ir augalų kokybei.

Liepa – pats uogų ir vaisių metas. Sodininkams tai papildomi rūpesčiai, tačiau kai kurių darbų vis dėlto atidėti nevalia. Vienas iš įdomiausių darbų sode – vaismedžių akiavimas, kitaip sakant, skiepijimas miegančia akele. Labiausiai šis būdas tinka jauniems medeliams ir medelynuose auginamiems laukinukams perskiepyti. Norint akiuoti senesnius medžius būtina iš anksto nupjauti jų šakas, paliekant atitinkamo ilgio stagarus. Ant jų priauga vilkaūglių, į kuriuos ir akiuojama.