sodinimas

Pavasariniai sodo darbai jau įsibėgėjo. Sodinti gėles pats tinkamiausias metas yra dabar, kokias gėles sodinti ir kaip jas suderinti tarpusavyje pasakoja Vytauto Didžiojo Universiteto Botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Dr. Arūnas Balsevičius. Dažniausiai kiemuose sodinamos gėlės skirstomos į mėgstančias šviesą ir mėgstančia pavėsį. VDU Botanikos sodo ekspozicijų ir kolekcijų skyriaus vadovas Dr.

Žiemiškam šaltukui traukiantis iš Lietuvos, vieni sodininkai sukruto genėti senų vaismedžių, kiti pradėjo dairytis naujų sodinukų. Neretas internetiniuose forumuose ėmė ieškoti patarimų, kaip teisingai įveisti sodą, kad įdėtas triūsas vėliau atsipirktų gausiu derliumi. Sodininkams, norintiems turėti gražų ir sveiką sodą, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas dr.

Vos nutirpo sniegas Kėdainių ūkininkai suskubo sodinti bulves. Lyderių pozicijų šioje srityje kėdainiškiai užleisti neketina, nors ankstyviausių buvių sodinimo kaštai labai dideli, reikia daug rankų darbo ir didelių investicijų derliaus apsaugai.  Kėdainių pašonėje intensyvus darbymetis – kėdainiškiai ūkininkai tradiciškai patys pirmieji jau sodina ankstyviausias bulves, jos į dirvą keliauja jau sudaigintos.

Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui vis daugiau žmonių nori daržoves ar vaisius užsiauginti patys. TV3 laidos „Svajonių sodai“ pašnekovė parodė, kaip tinkamai paruošti svogūnus, kad šie augintų gražius ir skanius laiškus. Svogūnų laiškų sulauksite greičiausiai, jei pernykščius svogūnus paruošite auginimui inde su durpių substratu.  Svogūnų lukštus patariama nuvalyti, o pačius svogūnus tinkamai nupjauti.

Šeštadienį, pasaulinę Žemės dieną, Vilniuje, Verkių regioninio parko teritorijoje, sodinamas Kalėdų miškas. Netoli Verkių rūmų, specialiai parinktoje teritorijoje, bus pasodintos vilniečių Kalėdų eglutės. Pasak sostinės mero Remigijaus Šimašiaus, nuo ryto iki pietų pasodinta apie 20 eglučių. Pasibaigus Kalėdoms miestiečiai kviesti išsaugoti vazonuose pasodintus kalėdinius medelius, o pavasarį atvežti juos į būsimą Kalėdų mišką.

Šiemet ruduo lepina šiluma bei gražiu ir saulėtu oru. Ir nors spalvingasis metų laikas jau ritasi į antrąją pusę, sodininkystės sezonas dar nesibaigė. Dar iki pirmųjų šalnų sodininkai skuba suspėti nuveikti svarbiausius darbus – ne tik sugrėbti lapus ar nurinkti derlių, bet ir pasodinti vaismedžius.

Nors vasara jau praeityje, atsipalaiduoti dar nederėtų. Spalio pradžioje nuimame likusį derlių, o kai kuriuos šakniavaisius iškasame, kad jie dar paaugintų lapijos ant palangės. Nuėmę likusius žalumynus, dalį petražolių palikime žiemoti. Anksti pavasarį bus lapelių. Spalį nurenkame obuolius. Rekomenduojama perkasti žemę aplink medžius ir krūmus, nes tai esą sunaikina dirvoje žiemojančius kenkėjus. Tačiau šiuolaikinis požiūris į dirvą yra kitoks: kuo mažiau perkasame, tuo ji sveikesnė.

Rugsėjį dar žydi ir akį džiugina jurginai, kardeliai, galtonijos, rudeniniai astrai, saulainės, ratiliai, vėlyviai, ankstyvosios chrizantemos, rožės, raganės, stambiažiedės ląstūnės. Po vasaros sausros atsigavo veja, paryškinanti kitų augalų spalvas, formą. Todėl teks pasiraitoti rankoves ir kibti į darbus. Nušienaukite veją, nes po lietaus ji gan sparčiai auga.Vidurdienį, nukritus rasai, rinkite vienmečių gėlių sėklas.

Jei norite pasimėgauti grybų skoniu, visai nebūtina keliauti į mišką – sukurti grybų pievelę galima ir savo sodyboje. Grybautojai po sėkmingos grybų „medžioklės“ nudarinėtas atliekas dažnai išverčia miške po medžiais, tikėdamiesi ateityje pasisėti vertingų grybų. Nemenčinės miškų pakraštyje sodų masyve sodininkaujanti Antanina Lunevičienė pripažino, kad tokia praktika pasiteisino. „Labai mėgstame grybauti, todėl jau seniai nutarėme užsiveisti grybų ir savo sklype.

Bijūnai arba liaudiškai gražiai vadinamos pinavijos – sodybų darželiams būdingi dekoratyvūs, daugiamečiai žoliniai augalai, tinkantys gėlynams ir puokštėms bei turintys gydomųjų savybių. Jie puošnūs ne vien puikiais žiedais, bet ir tamsiai žaliais lapais, krūmo forma. Bijūnai žydi visomis spalvomis, išskyrus mėlyną. Šiuolaikinis pasaulyje auginamų bijūnų asortimentas labai platus ir įvairus.

Vasaros pradžia – puikus laikas sodinimui. Ir netgi, jei neturite galimybės suruošti lysvių sode ar darže, būkite išradingi, įrenkite žalumynų ar gėlių darželį savo namuose.  Palangės daržininkystė turi didžiulį potencialą. Pradėję nuo svogūnų laiškų stiklainėliuose, vėliau galite pasisėti salotų ir agurkų, kad išaugintumėte daigų. Vazonėlyje ant palangės agurkai išdygs greičiau, o ir šaknis suformuos stipresnes. Salotoms tinka tas pats triukas: sėkite jas į dėžutes.

Pavasaris – puikus metas sėti daržoves bei vaisius, tačiau, skirtingai nei daugelis galvoja, tai galima daryti ne tik darže, bet ir savo namų balkone. Kraštovaizdžio specialistas ir agronomas Tautvydas Gurskas tikina, kad balkonas – puiki vieta auginti ne tik krūmelius, bet ir daržoves bei vaisius. Tinkamai jas prižiūrint galima užsiauginti netgi bulvių ar obuolių. Pavasariui įsibėgėjus galima įsigyti paaugusių daigų, įvairių daržovių, krūmelių ir vaismedžių.

Jei vis dar gėles ir daržoves auginate priešingose kiemo pusėse, pats laikas šį planą pakeisti. Profesionalūs augintojai gėles ir daržoves sodina kartu tam, kad turėtų gausesnį derlių ir išlaikytų jį sveiką. Ekologinio ūkio augalų auginimo specialistė Maggie Saska goodhousekeeping.com sako, kad pagrindinė priežastis, kodėl gėles reikia sodinti prie daržovių, yra ta, kad tai padeda pritraukti bites, drugelius, kolibrius ir kitus naudingus vabzdžius.

Tinkamas svogūnų paruošimas sodinimui ne tik padės apsisaugoti nuo svogūninių musių bei kitų kenkėjų, bet ir sulaukti stiprių, sultingų svogūnų derliaus. Daržininkai dažnai nemirko svogūnų, tikindami save ir kitus, jog tai tuščias laiko švaistymas – juk jie ir taip puikiai auga. Tačiau ilgametė patyrusių sodininkų praktika byloja visai ką kita. Noriu pasidalinti savo išbandytais svogūnų paruošimo būdais.

Pavasaris yra laikas skirtas sodinti ir sėti. Jei paprastai savo sodui augalus ir gėles renkatės intuityviai arba pagal spalvą, formą ir dydį, galbūt šiais metais galite pabandyti šiek tiek pakeisti savo požiūrį. Šį kartą rinkitės augalus pagal tai, ar jie gali atbaidyti kenkėjus.   „Bright Side“ sudarė sąrašą augalų, kurie atbaido kenkėjus. 1. Mėtų Mėtos mėgsta drėgną žemė ir joms reikia minimalios priežiūros. Mėtas yra tas augalas, kurį mėgstame dėl stipraus kvapo.

Sodininkai balandžio mėnesį turėtų ypač suklusti: dabar prasideda intensyvus laikas, kada viskas sėjama, sodinama ir ravima. housebeautiful.com dalijasi trimis svarbiausiais darbais, kuriuos patariama atlikti kuo greičiau. Nugenėti levandas Kai kurie žmonės sako, kad levandas geriausia genėti rudenį, tačiau vis tik balandžio mėnuo yra geresnis pasirinkimas, ypač, jei gyvenate šaltesnėje zonoje.

Prasidėjęs sėjos sezonas plonina daržininkų ir sodininkų pinigines. Sėklas perkantys žmonės skundžiasi, kad jos kasmet brangsta, bet ne visada pasėta morkos ar agurko sėkla išdygsta, o vėliau ne visada ir derlių duoda. Augalininkystės tarnyba sako, kad priežasčių, kodėl taip yra, gali būti daug. Viena jų – netinkama vasara, neleidusi gerai subrandinti sėklų, arba, kaip priduria sėklų pardavėjai, žmonės ne visada laikosi sėjos taisyklių. Daržininkės Ana ir Ina parduotuvėje dairosi sėklų.

Kėdainių rajone tikras darbymetis. Čia, vos pradžiuvus žemei, pradėtas bulviasodis. Ūkininkai pasakoja, kad ankstyvosios bulvės reikalauja ypatingo dėmesio ir daug investicijų. Tačiau tapti pionieriais skatina ne tik noras lepinti šviežiena vartotojus, bet ir didelė konkurencija. Kėdainių pašonėje plytinčiuose laukuose štai burzgia traktoriai. Nors dar tik kovo pradžia, čia intensyviai vyksta bulviasodis – ūkininkas Rimantas Žebarauskas jau sodina ankstyvąsias bulves.

Riešutų prieskonį turinčios salotinės sultenės sėjamos kelis kartus per vegetaciją. Ne visi žino, kad pasisėti sultenių galima ir prieš žiemą. Lapinių salotų šeimai priklausančios sultenės labiausiai vertinamos dėl to, kad greitai auga ir turi maistinių savybių. Lietuvoje sultenės auginamos jau daugiau nei 10 metų, tačiau sėjama jų vis dar nedaug. Sultenė – greitai auganti, maistingesnė už kitų rūšių lapines salotas žalumyninė daržovė.

Namus gaubiančias žiemos sutemas įspūdingais žiedais prasklaidantis meilenis, dar vadinamas amariliu, daugelyje šalių laikomas Kalėdų augalu, mat jį nesudėtinga pražydinti per didžiąsias metų šventes. Parduotuvėse galima įsigyti meilenių svogūnų ar žydėti besirengiančių augalų. Jų įvairovė tiesiog begalinė, be to, skirtingų rūšių meileniai tarpusavyje gana lengvai sukryžminami, tad selekcininkai gali sukurti daugybę nuostabių gėlių.

Nors svogūninės gėlės Lietuvoje yra vertinamos ir mėgstamos, daugelis jų atsisako dėl pernelyg kruopščios priežiūros ir mieliau žavisi narcizais Druskininkų šventėje ar tulpėmis – Burbiškio dvare. Reginys, kai Vijūnėlės parke išsiskleidžia daugiau kaip 200 tūkst. narcizų ar visa Burbiškių dvaro teritorija pasipuošia tulpių žiedais, iš tiesų užburia.

Tinkamiausias laikas žieminiams česnakams sodinti yra rugsėjo trečias – spalio pirmas–antras dešimtadieniai. Svarbu, kad česnakai spėtų gerai įsišaknyti. Remiantis meteorologų daugiamečių stebėjimų duomenimis, Lietuvoje paprastai užšąla gruodžio pirmą dešimtadienį, todėl optimalus skiltelių sodinimo laikas – 4–6 savaitės iki stiprių šalnų. Oro sąlygos Česnakų šaknų sistema kuokštinė, gerai išsivysčiusių šaknų ilgis siekia 10–40 cm. Jie šaknijasi 40–50 dienų.

Pankoliai – prieskoninės daržovės, panašios į krapus ne tik lapų forma, bet ir žiedų bei sėklų spalva. Pankoliai yra malonaus anyžius ir krapus primenančio aromato, jų visos dalys valgomos. Šviežiuose pankolių lapuose susikaupia iki 1,5–1,7 proc. eterinio aliejaus, iki 160 mg vitamino C, tad nenuostabu, kad gamindamos maistą šeimininkės jį aromatizuoja ir vitaminizuoja šviežiais pankolio lapais.

Pomidorų sodinimas į vazoną yra nesudėtingas – tuo įsitikinusi www.geltonaskarutis.lt tinklaraštininkė Lina Liubertaitė. Jeigu turite gražų pomidoro daigą ir abejojate, kaip jį teisingai pasodinti, šiame straipsnyje papasakosiu, kuo ypatingas pomidorų sodinimas į vazoną ir aptarsiu patį sodinimo procesą. Kaip sėti pomidorus, spauskite skaityti čia. Na o dabar veiksmą pradėsime nuo to, kad daigą jau turite. POMIDORŲ SODINIMAS Į VAZONĄ: KĄ REIKIA TURĖTI? 1. VAZONAS.

 Arbūzų sėklos daiginamos trečią balandžio dešimtadienį. Prieš daiginimą parą laikomos kalio permanganato tirpale (tirpalas turi būti rausvas). Daigios bus tos sėklos, kurios, truputį pamirkusios, nuskęs. Nupylus kalio permanganato tirpalą, sėklas reikia perplauti drungnu virintu vandeniu, tolygiai paskleisti ant drėgno skudurėlio, uždengti irgi drėgnu skudurėliu ir laikyti ne žemesnėje kaip 20°C temperatūroje. Kiekvieną dieną būtina patikrinti, ar yra dygstančių sėklų.

„Kol ruošiamės sodinti bulves, rūpi sužinoti, kas svarbiausia bulvėms, kad jos derėtų, būtų geros kokybės, išvengtų ligų?“ – klausia sodininkė Marija Ramelienė iš Vilniaus. Atsako agronomas Rimas Ramonas. Pirmiausia pasirinkite tinkamus priešsėlius, nes tai lemia derliaus dydį ir kokybę, būna lengviau prižiūrėti pasėlius, saugoti juos nuo ligų ir kenkėjų.

Kėdainiai – ne vien agurkų kraštas. Štai vos pasirodė pirmieji pavasario pranašai – Kėdainių ūkininkai kaipmat suskubo į laukus. Jie patys pirmieji čia sodina bulves. Tad kaip atrodo bulviasodis nepasibaigus net kovui, stebėjo ir mūsų žurnalistai. Laukuose šalia Kėdainių intensyviai burzgia traktorius. Ir čia jis žemės šiaip nepurena: Kėdainių ūkininkai susiruošė bulviasodžiui.

 Vilkdalgiai – daugiametės šakniastiebinės, svogūninės gėlės, kerinčios savo grožiu. Jų žiedai, priklausomai nuo veislės, akis džiugina nuo gegužės mėnesio iki birželio pabaigos (ar net liepos vidurio). Persodinti šiuos augalus galima visu vegetacijos laikotarpiu, o dauginti tinkamiausias laikas yra po žydėjimo – nuo liepos vidurio iki rugpjūčio vidurio.

Bijūnai – senoviškos darželių gėlės, tačiau pastaruoju metu jie darosi vis populiaresni. Šie gražūs, dekoratyvūs daugiamečiai žoliniai augalai tinka ir gėlynams, ir puokštėms. Bijūnų puošnūs ne tik žiedai, bet ir tamsiai žali lapai, krūmo forma.

Šiemet Vilniuje planuojama pasodinti per 5 tūkst. naujų medžių, daugiausiai – atnaujinamame Vingio parke, šeštadienį paskelbė sostinės savivaldybė. Šį pavasarį mieste sodinama apie 4360 naujų medžių, o rudenį – dar maždaug 650. „Šiemet sostinėje bus pasodintas rekordinis skaičius medžių per pastaruosius šešerius metus – daugiau kaip 5000 šiemet ir 3140 pernai. Žalumos sostinėje kasmet tik daugės, nes ir toliau puoselėsim viešąsias miesto erdves ir kiemus.

„Pavasaris šiemet tikrai vėluoja. Pernai tokiu laiku jau tulpės žydėjo, rabarbarai buvo dideli, o šiemet – ne. Net žieminiai svogūnai tik dabar pradėjo laiškus leisti“, - sako Kėdainių rajone sode daržoves auginanti Nijolė Šniūrienė. Nors Šv. Morkaus – daržų diena – nuo seno minima balandžio 25 dieną ir ji simbolizuoja darbų daržuose pradžią, tačiau šiemet daržininkai ją galėjo sutikti žemę dirbdami daugiausia tik šiltnamyje.

  Vilniuje šiemet ketinama pasodinti per 3 tūkst. specialiai miestams pritaikytų, atsparių ir ilgaamžių medžių, kai kurie iš jų miestui kainuoja ir 393 eurus.

Šeštadienį šalies gyventojai kviečiami sodinti miško. Į nacionalinį miškasodį gyventojus kviečia Generalinė urėdija. Šitaip prasmingai pažymėti pavasario pradžią bus galima visose miškų urėdijose, teigia Aplinkos ministerija. Lietuvos rekordus registruojanti agentūra „Factum“ pernai oficialiai patvirtino, kad per pirmąjį nacionalinį miškasodį 2016 metų balandžio 16 dieną pasodintas iki tol didžiausias miškų plotas – 80,53 hektaro.

 Šeštadienį visose 42 Lietuvos miškų urėdijose rengiamas nacionalinis miškasodis. Per jį žadama pasodinti pusę milijono medelių. Tikimasi, kad po šios visuotinės talkos turėtų sužaliuoti bent 100 hektarų ateities miškų, teigia Aplinkos ministerija. Sodinti miško kviečiami ir pavieniai gyventojai, ir bendruomenės, ir organizacijos, ir įmonių kolektyvai. Miškų urėdijos paruošė plotus medžiams sodinti, jos taip pat parūpins sodinukų, duos pirštines bei sodinimo įrankių.

 Nors pavasaris neskuba – ūkininkai laukti nebegali. Sodinamos ankstyvosios bulvės, morkos, kopūstai. Pernykštį derlių pardavę už savikainą arba išdalinę labdarai Kėdainių rajono ūkininkai vėl triūsia laukuose ir ieško naujų rinkų. Per žiemą labdarai išdalijęs daržoves, kėdainietis ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas nenuleidžia rankų. Vėl sodina morkas, bulves ir kopūstus. Daugiau nei keturiasdešimt tūkstančių kopūstų sodinukų ūkininkas apsodins 100 hektarų.

Jovita Sukackaitė, Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įpusėjus spaliui žmonės jau baigia sodinti naujai įsigytus sodinukus, kurių pardavėjai sako parduodą vis daugiau. Anot jų ir kainos išlieka stabilios, ir pirkėjai vis labiau supranta savo užaugintų vaisių naudą. Veislės „Topaz“ ir „Champion“ iš Vakarų Europos, ar „Mutzu“ iš Japonijos – tai populiarios obelų veislės, kurių sodinukus ypač nori kieme ar sode matyti lietuviai.

Šeštadienį prie Paparčių piliakalnio Kaišiadorių rajone politikai, Seimo kanceliarijos, kitų valstybės institucijų darbuotojai, žurnalistai Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dešimtmečio proga pasodins Europos mišką. Kaišiadorių miškų urėdija vaizdingoje kalvoje paruošė 4,2 hektarų plotą, kuris bus apsodintas eglėmis, pušimis ir beržais. Seimo kanceliarijos kartu su Kaišiadorių miškininkais organizuojamo renginio pradžia – 10 val.

Salomėja Pranaitienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įgyvendinant Ąžuolynų atkūrimo programą, Lietuvos miškų urėdijose iki 2021-ųjų užsimota pasodinti 10 tūkst. ha šių vertingų medynų. Daugiausiai ąžuolynų išlikę Kėdainių urėdijos miškuose, čia pasodinami ir didžiausi ąžuoliukų plotai. Dar tvirtas, pasak miškininkų, daugiau nei prieš 400 metų prie Kėdainių Mikalojaus Daukšos pasodintas ąžuolas. Būtent nuo tokių vertingų medžių renkamos gilės, iš kurių auginami ąžuoliukai.

Ilgas tulpių auginimo tradicijas puoselėjanti Nyderlandų Karalystė paminės Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai ir Baltijos kelio 25-metį – šalyje išvesta nauja tulpių veislė Lietuvos žmonėms. Gelsvai raudonai žydinti tulpė sudarys dalį didelės, 100 m2 pločio, gėlių mozaikos, vaizduojančios vieną iš Vilniaus miesto simbolių – geležinį vilką.

Lidija Jankauskienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vėluojantis pavasaris nepalankus ne tik ūkininkams, bet ir miškininkams – miškasodis vėluoja daugiau nei mėnesį. Miškininkai bijo, kad per vėlai pasodinti medeliai gali neprigyti. Šiaulių urėdijos medelyne pats darbymetis – kasami sodinukai. Apdoroti specialiu skysčiu jie vežami į sodimvietes. Nors laukeliuose burzgia modernus kombainas, atstojantis keletą žmonių, neapsieinama ir be rankų darbo.

Jei spalio gale ar lapkričio pradžioje pasodinote vaismedžius ir orai ėmė šalti reikia pasirūpinti, kad įdėtas darbas nenueitų perniek. Pasodintų ir jaunų medelių, krūmų šaknis galima apsaugoti, žemės paviršių apklojus lapų sluoksniu, durpėmis, pjuvenomis. Tai darant reikia pasistengti, kad augalų šaknies kakleliai nebūtų po apšildančiuoju sluoksniu, nes ten įsikūrusios pelės gali nugraužti būtent tą augalo dalį. Rūpestingi sodininkai prie kiekvieno medelio padeda apnuodyto masalo pelėms.

Laikas nuo rugsėjo 20 iki spalio 25 dienos daržininkams yra žieminių česnakų sodinimo metas. Žieminiai česnakai sodinami rudenį tokiu laiku, kad iki užšąlant spėtų gerai įsišaknyti, o tam reikia 40–50 dienų. Žieminiams česnakams auginti reikėtų parinkti atvirą, saulėtą vietą. Tinkamiausios jiems vidutinio sunkumo priemolio ir priesmėlio, purios, turinčios daug organinės medžiagos dirvos. Netinka sunkios, supuolusios ir užmirkstančios. Česnakai labai jautrūs dirvos rūgštumui.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokurorų perduotą nusikaltimų nuosavybei baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas už valstybinio miško medienos grobstymą Naujamiesčio seniūnijos Pranionių kaimo 48 metų gyventojui R. L. paskyrė vienerių metų laisvės apribojimo bausmę ir įpareigojo per tą laiką 80 valandų dirbti pomiškio, miško retinimo, valymo ir atsodinimo darbuose, kuriuos nurodys atlikti miškų urėdijos atsakingas darbuotojas.

Vaismedžių augintojai teigė, kad neprižiūrimame sode kartais gali užderėti neblogas derlius. Tačiau tai – labiau išimtis nei įprastas dalykas. Nulūžusios šakos privertė susimąstyti Širvintų rajone gyvenančios Laimos sode auga 15 obelų, kurios gausiai aplipusios vaisiais. „Pernai obuolių buvo mažai. O šiais metais jų tiek daug, kad gražu žiūrėti. Tik, gaila, kad šakos labai svyra ir net lūžta. Nežinau, kaip tinkamai elgtis“, – guodėsi pašnekovė.

Pasirodė plukės, prasidėjo darbingo, bet malonaus laiko sode ir darže pradžia. Dėmesio! Daržas paruoštas Daržoves, pvz., pupas ir cukinijas, kurioms reikia daugiau šilumos, galima sėti nuo gegužės vidurio, ir jei prieš sodindami porus palauksite birželio 5-osios, išvengsite juose svogūninės kandies. Pirmoji morkinės musės karta ima skraidyti gegužę, todėl jei nepaslėpėte morkų tarp svogūnų ar medetkų, uždenkite jas tinkleliu nuo vabzdžių. Jį galima naudoti daug kartų. Pvz.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas kartu su Anykščių miškų urėdija organizuoja pavasarinę medžių sodinimo talką Anykščių rajono Pavarių girininkijoje. Talkoje pirmadienį dalyvaus Seimo nariai, Anykščių miškų urėdijos darbuotojai, moksleiviai, Anykščių Dariaus ir Girėno 1–osios kuopos jaunieji šauliai. Bus sodinami vienerių metų hibridinių drebulių sodinukai, užauginti Pavarių medelyne.

Kiekvienais metais daržininkai mėgėjai patiria nuostolių, nes augindami daigus nesilaiko specialistų rekomendacijų. Svarbu veislė Prieš pradedant auginti daigus, pasak Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės darbuotojos Julės Jankauskienės, svarbu tinkamai pasirinkti veislę ar hibridą. Ne kiekvienas daržininkas turi bičių, todėl, rinkdamasis, pavyzdžiui, agurkų hibridą, jis turi pagalvoti, ar šis augalas bus apdulkintas. Kaip žinia, savidulkiai agurkų hibridai dera ir be bičių pagalbos.