sodas

Česnakai yra mėgstami dėl stipraus kvapo ir intensyvaus skonio, tačiau kai jie ima gesti,  tampa nevertingu ingredientu. Tačiau česnakų galvutes kuo puikiausiai naudosite iki šešių mėnesių, jei tinkamai jas laikysite Česnakų galvutės gali atrodyti tvirtos, tačiau jų trapios skiltelės yra labiau pažeidžiamos. Iš tiesų, netinkamai laikant jos gali greitai suminkštėti ir išdžiūti, net jei laikote vėsioje ir tamsioje spintelėje.

Daržininkai dalijasi puikiu atradimu, kuris ne tik padeda paskatinti pomidorų augimą, tačiau ir atbaidyti kaimynų ar laukines kates iš daržo. Maža to, šis atradimas nereikalauja „raketų mokslo“, kadangi viskas, ko jums reikia yra tik bananai. Užuot pirkę brangias daržo trąšas, pasižvalgykite savo virtuvėje – tikrai kiekvienas joje turės bent vieną ar kelis bananus.

Prekybos centruose pirktos trąšos nėra vienintelis būdas išlaikyti pomidorų augalus sveikus – daržininkai atskleidė priemonę, kuri itin naudinga pomidorams ir tuo pačiu atbaido kenkėjus.  Sodo augalams reikalingas tręšimas, nes taip pagreitėja jų augimo tempas ir padidėja derlius. Vietoj brangių parduotuvėse randamų trąšų galima naudoti maisto atliekas – puiki trąša yra bananų žievės.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Šliužai ir sraigės gali smarkiai nuniokoti sodus – jie ėda viską, pradedant augalų lapais, baigiant žiedais ir stiebais. Sodininkai pastoviai ieško būdų, kaip atsikratyti šių kenkėjų – ekspertė atskleidė paprastą būdą, kaip su jais kovoti. Šie įkyrūs kenkėjai aktyviausi naktį, tačiau paprastai palieka pastebimus gleivių pėdsakus ant terasų, sienų ir grindų, rašo express.co.uk.

Pomidorai sodininkams yra viena svarbiausių vasaros daržovių ir jie skaniausi tada, kai yra raudoni, sultingi ir šviežiai nuskinti. Nors dauguma daržovių noksta be jokių problemų, vėlyvieji pomidorai noksta daug ilgiau, tad ką daryti, kad procesas būtų spartesnis? Štai kaip sunokinti žalius pomidorus, kad kuo geriau išnaudotumėte šiltojo sezono derlių.

Nors katės yra puikūs naminiai gyvūnai, jų apsilankymai sode gali tapti sodininkų galvos skausmu. Tačiau yra paprastų priemonių, kad katės nebeitų į jūsų sodą – pavyzdžiui, galite pasisodinti šiuos augalus. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl katės nelaukiamos sode – lysvės tampa vieta, kur jos atlieka savo gamtinius reikalus. O kačių išmatos gali pakenkti augalams ir užteršti dirvožemį.

Pomidorai ima trūkinėti, kai vaisiaus vidus ima per daug spausti odelę iš vidaus – dažniausiai taip nutinka po stipraus lietaus arba dėl nenuoseklaus laistymo. Tačiau to galima išvengti – sužinokite, kaip. Kai pomidorai sutrūkinėja, į vaisius gali patekti bakterijų ir jie gali pradėti pūti. Būtent taip neseniai nutiko vienai pomidorų augintojai, rašo express.co.uk.

Ar jūsų sodo augalai, nepaisant sudarytų puikių augimo sąlygų, yra nudžiūvę, pageltę, jų lapai susisukę? Pažvelkite į lapų apačią: čia gali slėptis kenkėjai amarai. Jei jie apsigyveno jūsų sode, svarbu žinoti, kad yra vienas paprastas būdas, kaip atsikratyti amarų. Suprasti, kad sodo augalus užpuolė amarai, nėra labai sunku: kitoje lapo pusėje pamatysite daugybę nedidelių vabalų arba lipnių likučių, kuriuos jie palieka po maitinimosi, rašo bobvila.com.

Praeiti pro Kaune įsikūrusių Laimos ir Algirdo Ratkelių kiemą nesustojus ir nepaganius akių beveik neįmanoma. Iš sodo į praeivius žvelgia 4,5 metro aukščio žirafa, dramblys ir kiti sodo gyventojai. Tik nesitikėkite, kad jie ims judėti – visi jie pagaminti iš karkaso ir apsodinti augalais.  Apleistą sodybą prieš daugiau nei du dešimtmečius įsigiję sutuoktiniai pirmiausia ėmėsi tvarkymo darbų, o vėliau norėjosi susikurti ir jaukų sodelį.

Pelargonijos – vienos gražiausių gėlių soduose. Tačiau tai – nemažai priežiūros reikalaujantis augalas. Norint, kad pelargonijos sukrautų didelius kiekius žiedų reikia nepamiršti aprūpinti jų naudingomis medžiagomis. Daugelis žino, kad pelargonijoms reikia daug saulės ir mažai drėgmės. Nors dažniausiai patręšti jas sodininkai renkasi naudodami specialias trąšas, tačiau pasirodo yra būdas, kuris padės pastiprinti augalą ir be cheminių priedų, rašo creativomedia.co.uk.

Prieš septynerius metus iš emigracijos į Lietuvą sugrįžusi Audronė Ilginis savo ramybę kartu su vyru atrado gimtuose Dauguose. Būtent čia šeima įkūrė savo svajonių namus, stulbinantį sodą. Audronė pasakoja, kad sodo ir gėlyno priežiūra jai yra tarsi terapija, leidžianti pailsėti, nuraminti širdį. Sugrįžus į tėvynę šeima nusipirko seną sodybą Dauguose: restauravo namą, žingsnelis po žingsnelio tvarkė aplinką.

Pomidorai geriausiai noksta, kai oras šiltas, tad daugelio šiltnamiuose jie jau ima raudonuoti. Sodininkystės ekspertas pasidalijo patarimais, kada skinti pomidorus ir kaip juos greičiau sunokinti.  „Homebase UK“ sodininkystės ekspertas Tomas Cole’as pasidalijo patarimais, kada skinti pomidorus ir kaip užtikrinti, kad jie būtų prinokę ir skanūs, rašo express.co.uk.

Kurkliai – tikras galvos skausmas sodininkams. Sodininkė Virginija sako taip pat ilgus metus kovojusi su kurkliais, tačiau rado patį geriausią būdą jų atsikratyti – jis paprastas, bet veiksmingas.  Virginija pasakoja ilgus metus bandžiusi iš sodo išvaryti kurklius, dėl kurių ne kartą teko atsisveikinti su dalimi augalų.  „Kurkliai kai praeina, tai praeina – ateini ryte į šiltnamį, o ten visi augalai tiesiog iškritę, apvytę ir jau nebeišgelbėsi.

Rugpjūtis – paskutinis vasaros mėnuo, kai ne tik aktyviai imame derlių, bet ir pradedame ruoštis ateinantiems metams. Laiku ir tinkamai atlikę svarbiausius darbus, džiaugsimės sodu ir daržu ne tik dabar, bet ir ateityje. Pats laikas nuimti morkų, burokėlių, svogūnų, šparaginių pupelių ir ankstyvųjų bulvių derlių.

Ilgus metus beveik kiekvienas daržininkas stengėsi užauginti ir pasipuikuoti kuo didesniais pomidorų vaisiais. Tačiau dabar dažnas augintojas renkasi vienus populiariausių pomidorų pasaulyje – kokteilinius arba vyšninius, dar vadinamus vynuoginiais. Susidomėjimas tokio tipo pomidorais turi pagrindą – dauguma žmonių nori sveikai ir skaniai maitintis. Norime patys užsiauginti, ypač ekologiškai, ir patys gardžiuotis tuo, kas užaugo.

Ir šliužams, ir sraigėms išgyventi būtina drėgmė, todėl dažniausiai jie pasirodo sode po lietaus arba kai laistomi augalai. Tačiau yra paprasta gudrybė, kaip atsikratyti šių nemalonių kenkėjų ir užkirsti jiems kelią į sodą. Nors kai kurie sodininkai bando susitaikyti su tuo, kad sode pilna šliužų ir sraigių, šie gyviai gali pakenkti augalams, rašo express.co.uk.

Hortenzijos – daugelio lietuvių pamiltos gėlės. Tačiau ne visi žino, kad jų galima lengvai pasidauginti be jokio vargo, kad sodą papuoštų dar daugiau žiedų. Štai, kaip tai padaryti. Sodininkai, norintys padidinti auginamų hortenzijų skaičių arba auginti daugiau augalų, kuriais galėtų dalintis su kitais, gali imti kone visų hortenzijų rūšių auginius, rašo express.co.uk.

Šiltnamiuose jau noksta lietuvių pamilti pomidorai, o Adutiškyje gyvenančios ir jau daugybę metų juos auginančios Ramunės Grigaitienės šiltnamyje užaugo tikras galiūnas – daugiau nei pusantro kilogramo sveriantis pomidoras.  R. Grigaitienė su vyru jau ne vienerius metus augina daržoves ir pomidorus ne tik savo reikmėms, bet ir pardavimui. Moters šiltnamiuose – visa galybė įvairiausių spalvų ir formų veislinių pomidorų.

Sodininkas anglas Chrisas Bonnettas pasidalijo patarimais, ką reikia padaryti pomidorams, kad jie užaugintų daugiau vaisių. Kalbėdamas apie pomidorų tręšimą, Chrisas sakė, kad yra keletas „neoficialių tyrimų“, kuriuose teigiama, kad aspirino naudojimas gali padėti pomidorams tapti atsparesniems ligoms ir kenkėjams. Teigiama, kad aspirinas taip pat pagerina augalų augimą, todėl užauga daugiau vaisių ir padidėja derlius.

Nors žengiame į paskutinį vasaros mėnesį, darbų sodyboje, darže ir sode kol kas nemažėja. Pjauname žolę, rauname piktžoles iš gėlynų, darže ir sode renkame gėrybes. Visų mūsų darbų ištikimiausi palydovai – įvairūs kraujasiurbiai. Sodiečiai, išbandę įvairiausias priemones, dalijasi patarimais, kurie sprendimai kovoje su uodais, mašalais ir erkėmis jiems pasiteisino labiausiai.

Vilnietės Astos Teri sode auga 40 pačių įvairiausių hortenzijų sodinukų. Apie 5-6 metus besirūpinanti jų priežiūra, sodininkė sutiko pasidalinti su tv3.lt skaitytojais, ką būtina žinoti apie hortenzijų auginimą, norint, kad šios sukrautų didžiulį kiekį žiedų. Asta pasakoja, kad prieš maždaug šešerius metus ją apžavėjo daugumos lietuvių pamėgtas augalas – hortenzija. Moteris tikina, kad šiuo metu jos sode auga jau net apie 20 skirtingų hortenzijų rūšių.

Dažnai pražydus hortenzijoms nepraleidžiama progos jų pasimerkti namuose, tačiau neretai jos greitai nuvysta. Tačiau yra viena gudrybė, kaip padėti atsigauti nuvytusioms gėlėms – išbandę vėl džiaugsitės akis džiuginančiais žiedais. Pasak influencerės Tori Wesszer, yra paprastas būdas, kaip atgaivinti pamerktas nuvytusias hortenzijas, kad šios vėl gražiai atrodytų, rašo express.co.uk.

Gamta neretai iškrečia įvairių siurprizų. Tai keletą savaičių trunkantis karštis, tai – netikėta ir stipri liūtis, tai sniegas gegužės viduryje, kaip buvo prieš keletą metų. Tačiau ji gali iškrėsti ir kokį malonų siurprizą. Šią pakankamai sausą vasarą gamta išaugino vieną iš laukinių orchidėjų rūšių Alytaus Jaunimo parke. Šia žinia su Alytaus miesto savivaldybe pasidalino alytiškis, žinomas gamtos mylėtojas ir puoselėtojas Linas Žvaliauskas.

Jei turėtume unikalią galimybę keliauti laiku ir nusikelti į mūsų prosenelių, proprosenelių ar dar tolimesnių protėvių sodybą, suprastume, kad visa, kas žaliavo ir žydėjo jų kiemuose, turėjo prasmę ir konkrečią paskirtį. Dideli medžiai aplink sodybą buvo reikalingi apsaugai nuo vėjo ir žaibo, mažesni medžiai sodinti dėl dekoratyvumo, medicininių savybių. Gėlynuose taip pat augo gydantys žolynai. Tokių augalų nesunkiai galima įkomponuoti ir šiandieniniuose darželiuose.

Kambariniai augalai ne tik puikiai pagyvina interjerą – kai kurie jų pasižymi orą valančiomis savybėmis. Štai keturi kambariniai augalai, kurie surenka dulkes iš oro ir padeda sutaupyti laiko dulkių valymui. Paprastai dulkes geriausiai surenka augalai su dideliais, blizgančiais lapais, nes jų paviršiaus plotas yra labai didelis ir yra sulaikoma daugiau dulkių dalelių.

Prieš daugiau nei metus Gabrielė Kancytė kartu su savo mylimuoju ir dukrele Meile nusprendė gyvenimą mieste iškeisti į vienkiemį. Mintį apie tai, kad dukra kažkada gyvens atokioje aplinkoje, dar vaikystėje rezgė Gabrielės tėvai. Dabar jie savomis rankomis susikūrė svajonių namus – Gabrielė ir jos mylimasis antram gyvenimui prikėlė kone šimtametę sodybą.

Kovai su sodo ir daržo kenkėjais neretai namų šeimininkai imasi drastiškų priemonių. Tačiau Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elena Survilienė sako, kad prieš stojant į kovą, būtina pasidomėti, kokios sąlygos sudaro puikią vietą daugintis ir veistis kenkėjams bei koks yra jų gyvenimo būdas. Dr. Elena Survilienė pasakoja, kad kenkėjai pirmiausiai yra skirstomi į dvi skirtingas grupes – visaėdžius arba specifinius kenkėjus.

Vienas iš iššūkių, su kuriuo susiduria pomidorų augintojai – kad pomidorai nenoksta, nors taip norisi jau ragauti pirmųjų savo užaugintų vaisių. Tačiau yra keletas paprastų būdų, kaip pomidorus sunokinti greičiau – užsirašykite ir išbandykite.  Pomidorai noksta, kai yra užtikrinamos tinkamos sąlygos. Dažniausiai tam pakanka saulės ir jos skleidžiamos šilumos, tačiau ranką gali pridėti ir žmogus. Štai, kas padės pomidorus sunokinti greičiau, rašo ruralsprout.com.

Vasaros saulei šviečiant vis ryškiau, ieškome natūralių būdų gauti mums taip reikalingų vitaminų. Paprasčiausia tai padaryti – valgant įvairias uogas. Vieni mėgsta braškes, kiti bruknes,  o treti avietes. Pastarosios, pasak „Rimi“ komercijos operacijų vadovės Olgos Suchočevos, yra vienos labiausiai skanaujamų uogų Lietuvoje ir savo populiarumu nusileidžia tik braškėms bei šilauogėms. Tačiau, anot dr.

Nors katės yra mielos, jūsų sode jos gali palikti ne pačių maloniausių dovanų. Jei norite, kad katės daugiau nebeitų į jūsų sodą ir nebenaudotų jo gamtinių reikalų atlikimui, išbandykite šį būdą – jis tikrai veikia. Jei puoselėjate savo sodą, katės yra tikrai nelaukiamas svečias. Jas nėra sunku atbaidyti, jei žinote, kaip tai padaryti. Tačiau svarbu naudoti humaniškus metodus, kurie nesužalotų gyvūno.

Jei jūsų hortenzijos vysta ir prarado savo grožį ir nežinote, kodėl, atkreipkite dėmesį į kelias dažniausiai pasitaikančias to priežastis. Ekspertė taip pat pasidalino patarimais, kaip jas atgaivinti, kad šios džiugintų gausiais žiedais. „All About Gardening“ ekspertė ir hortenzijų augintoja Jill Drago papasakojo, kodėl hortenzijos ima vysti ir patarė, kaip jas atgaivinti. Ji sakė: „Yra daugybė prežasčių, kodėl jūsų hortenzijos gali netikėtai nuvysti.

Skruzdėlės yra žavūs padarai ir, nors jos atlieka daug naudingų darbų, sodininkams jos dažnai kelia daug rūpesčių. Didelės skruzdžių kolonijos gali atsikraustyti į namus, ieškodamos daugiau maisto, todėl natūralu, kad norima jų kuo greičiau atsikratyti. Vasaros mėnesiais galima pastebėti sode skruzdžių vilkstines, judančias pirmyn ir atgal. Kai kurios galbūt net patenka į namus, ieškodamos cukraus ar bet kokio kito maisto. Skruzdėlės gali būti naudingos sodui.

Pelargonijos – daugelio lietuvių pamiltos gėlės. Kad šios sukrautų dar daugiau žiedų ir atrodytų puikiai, galite pasigaminti naminių trąšų – tai daug paprasčiau, nei galite įsivaizduoti. Pelargonijos yra augalai, kuriems nereikia didelės priežiūros, be to, juos labai lengva dauginti. Tai vieni geriausių augalų, nes jie yra ir gražūs, ir lengvai prižiūrimi.

Tikrai niekas nenori žiurkių nei savo namuose nei sode – ypač kai jų yra ne viena. Ekspertas perspėjo, kad sodininkai daro keletą klaidų, kurios į sodą pritraukia žiurkes ir dažnai dar didesnius kenkėjus. Nepriklausomai nuo metų laiko komposto krūva sode yra ideali vieta žiurkėms, nes joje graužikai randa daug maisto ir medžiagų sukti savo lizdus.

Nors kurmiai nėra suinteresuoti suėsti jūsų augalus, jie gali jiems pakenkti, nes aplink šaknis susidaro oro tarpai. Jie taip pat gali padaryti žalą vejai, nes palieka kurmiarausius. Tačiau yra paprastų būdų, kaip atsikratyti kurmių jiems nepakenkiant.  Daugelis žmonių nustemba sužinoję, kad kurmiai nėra graužikai. Jie yra vabzdžiaėdžiai, artimesni šikšnosparniams. Jie retai minta augmenija, rašo predatorguard.com.

Daugybė lietuvių įsimylėjo nuostabaus grožio gėles – hortenzijas. Ne išimtis ir sodininkė Janina, kurios kieme auga visa galybė hortenzijų. Patyrusi šių gėlių augintoja išdavė, ką reikia padaryti, kad hortenzijos sukrautų daugybę žiedų.  Janina pasakoja hortenzijas pradėjusi auginti dėl plataus jų pasirinkimo – yra daugybė spalvų, rūšių, be to, jos nereikalauja daug priežiūros.

Išpuoselėtas rožynas – bene didžiausia mūsų sodų puošmena. Tačiau norint grožėtis gausiai žydinčiais žiedais teks padirbėti, mat rožės gana lepus augalas, mėgstantis sodininko dėmesį. Taip pat reikėtų būti atidiems stebint rožių lapus, nes būtent jie išduoda, kokių mikroelementų jiems trūksta labiausiai.

Agrastai – nuo seno lietuvių vertinamos, tačiau pastaruoju metu primirštos uogos. Agrastuose gausu vitaminų ir kitų naudingų medžiagų, juos galima įvairiai panaudoti virtuvėje. Agrastuose gausu vitaminų C, B1, E, P, fosforo ir kitų organizmui naudingų medžiagų, be to, nedaug kalorijų – 100 g vos 44. Šios uogos auginamos visoje Europoje, o Anglijoje – viena populiariausių sodo gėrybių. Augdami tinkamoje aplinkoje agrastai uogas užauginti gali net iki 10–20 metų.

Augalų tręšimas yra neatsiejama sodo darbų dalis. Vietoje komercinių trąšų sodininkai gali naudoti vaisių žieveles, įskaitant bananus. Pasak Chriso Bonnetto iš „Gardening Express“, augalams reikia daug maistinių medžiagų ir šiek tiek priežiūros. Kai kurios trąšos ir repelentai sodo centruose yra gana brangūs, tačiau gamtoje slypi  daug pigesnių resursų, tik tam reikia skirti šiek tiek savo laiko, rašo express.co.uk.

Maisto likučiai gali būti puiki trąša sodo augalams. Sodininkai teigė, kad vienas konkretus daiktas ne tik padės augalams klestėti, bet ir atgrasys nuo kenkėjų, tokių kaip žiurkės ir katės. Tręšimas yra vienas svarbiausių sodininkų darbų. Tinkamai tręšiant augalai gausiau žydi ir veda geresnį derlių. Tačiau kokybiškos trąšos gali būti brangios. Laimei, sodininkai pasidalino, kokias virtuvės atliekas galima panaudoti siekiant sutaupyti pinigų ir kartu sumažinti išmetamų šiukšlių kiekį.

Augalų ligos ir kenkėjai gali išplisti ir padaryti nepataisomą žalą. Nors prekybos vietose galima įsigyti įvairių augalųapsaugos priemonių,dauguma iš mūsų siekia užsiauginti sveiką, natūralų derlių nenaudodami jokių chemikalų. Kaip tai padaryti? Į pagalbą galima pasitelkti pačius augalus. Žmogus, norėdamas turėti viską, kas geriausia ir gražiausia gamtoje, keičia natūralias jos sąlygas, todėl susiduria su įvairiomis augalų ligomis ir kenkėjais.

Dvi paauglės seserys iš Vakarų Jorkšyro, Anglijos, užaugino ir išdalijo gyventojams 240 pomidorų sodinukų, kad padėtų vietos bendruomenei. Trylikametė Mabel ir penkiolikmetė Phoebe kelis mėnesius augino augalus iš sėklų, o dabar savo augalus išdalijo Aukštutiniame Kalderio slėnyje.

Juodoji lapų dėmėtligė – tai rožes pažeidžianti infekcija, rimčiausia liga, kuria gali susirgti šie augalai. Ligą sukelia grybelis ir ją galima pastebėti ant augalo lapų. Juodoji dėmėtligė yra lapų liga, kuri puola augalus ištisus metus, tačiau labiausiai ji siautėja sausu oru. Negydoma juodoji dėmėtligė sparčiai plinta ir labai susilpnina augalus. Šios ligos požymiai – tai mažos, apvalios juodos dėmės, kurių dydis svyruoja nuo vieno milimetro iki vieno centimetro.

Šliužai ėda beveik viską, ką sode pamato žalio. Tiesą sakant, soduose beveik nėra nieko, ko jie nesuėstų. Šliužai ypač mėgsta lapines augalų dalis, stiebus ir daigus, todėl dažnai nuėda jaunus augalus. Tačiau yra keli paprasti būdai, kaip atsikratyti šliužų ir neleisti jiems patekti į sodą. Šliužai taip pat mėgsta apėsti prinokusius vaisius, nes šie išskiria natūralią cheminę medžiagą – etileną, kuris šiuos kenkėjus ypač traukia, rašo express.co.uk.

Berlyne gyvenantis Irmantas Bačelis socialiniame tinkle Facebook dažnai pasidalina nuotraukomis iš savo daržo namo balkone. Įdomu tai, kad čia jis sodininkauja nuogas ir panašu, kad tai jau pastebėjo kaimynai. Apie sodininkystę Irmantą kalbina GayLine.LT redakcija. Kada susidomėjai sodininkyste? Kodėl ji tave patraukė? Paradoksas, bet už savo naują pomėgį sodininkystei (gal net labiau gėlininkystei) turėčiau būti dėkingas koronos pandemijai.

Pomidorai greitai auga ir nudžiugina puikiu derliumi, jei yra tinkamai prižiūrimi. Tačiau padarius vieną darbą galite padidinti derlių ir užsiauginti dar didesnių pomidorų – štai, ką reikia padaryti, kad derlius būtų dar gausesnis.

Vasarą didžiuliu galvos skausmu tampa sode apsigyvenančios skruzdėlės, kurios vaikšto pirmyn ir atgal tuo pačiu keliu, o kartais apsigyvena ir namuose. Tačiau sodininkė Nijolė sako jau ne vienerius metus naudojanti naminį mišinį, kuris padeda lengvai atsikratyti skruzdėlių.  Ji sako niekada nenaudojanti cheminių prekybos centruose parduodamų priemonių, nes skruzdėlių išnaikinti nenori, tik atbaidyti jas iš savo sodo.

Vasarai jau ritantis į antrąją pusę, visi tik ir laukia gero derliaus. Tačiau tam, kad jo sulauktume, augalams reikalingos trąšos. Ne visada jas būtina pirkti iš parduotuvės – patyrusi daržininkė Lilija Jasevičienė pasidalino patarimais, kokios naminės trąšos puikiai tinka augalams.  Pati Lilija sako labai didelio asortimento naminių trąšų nenaudojanti, tačiau turi keletą naudingų receptų, kurie praverčia sode.