sociologas

Apie meilę rašomos dainos, kuriami filmai, bet retas susimąsto, kas yra meilė ir kaip ją trumpai apibūdintų. Kiekvienas ją išreiškia skirtingai – tai ištyrė sociologas Linas Jakučionis, aiškinęsis, kas vilniečiams yra meilė, kaip myli šiuolaikiniai žmonės ir kuo jų meilė skiriasi nuo tos, kurią rodė jų tėvai. Sociologas taip pat domisi ateities santykiais, kuriuos galbūt užmegsime su... robotais. Kas yra meilė, L. Jakučionis klausė 1980–1990 m. gimusių vilniečių.

Esame įpratę girdėti, kad Lietuvos visuomenė sensta, bet pastaruoju metu gimstamumo rodikliai smuko rekordiškai. Sociologai nerimauja ir pripažįsta, kad tokio menko gimstamumo šalyje nebuvo 60 metų. Norintiems susilaukti vaikų koją pakiša ne tik pandemija, bet ir įvairios socialinės, ekonominės sistemos bėdos. Prognozuojama, kad toks demografinis sukrėtimas visuomenei brangiai kainuos: kai nevyksta natūrali kartų kaita, tenka uždaryti mokyklas ar net ligoninių skyrius.

Praūžus ilgajam Joninių savaitgaliui į paviršių iškilo besaikio alkoholio vartojimo pasekmės. Ar iš tiesų Lietuvoje paplitusi išgertuvių kultūra ir kaip liūdnai tai gali baigtis, pasakojo sociologas Daumantas Stumbrys ir Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius dr. Renaldas Čiužas. Alkoholis gali tapti nelaimingų įvykių priežastimi. Štai Pakruojo rajone gyvenančio penkiamečio tėvas nuskendo po išgertuvių per šių metų Jonines.

Artėjant Seimo rinkimams kaip iš gausybės rago pasipylė registruotis politinės partijos ir savarankiški kandidatai. Dėl valdžios postų Seime iš viso nusprendė varžytis 22 politinės partijos, 282 partijų keliami kandidatai ir 28 asmenys, kurie kandidatuoja savarankiškai. Ekspertai pakomentavo, kaip rinkėjui atsirinkti iš tokio pretendentų margumyno.

Vaikų atėmimo dramą išgyvenusi Eglė Kručinskienė dar pirmadienį paskelbė savo apsisprendimą dalyvauti politikoje. Sekančiuose Seimo rinkimuose moteris planuoja dalyvauti su Nagliu Puteikiu ir Centro partija „Gerovės Lietuva“. Visuomenė į šį pareiškimą sureagavo dvejopai, todėl viešojoje erdvėje kilo įvairių diskusijų. Apie tai TV3 studijoje kalbėjo sociologas Valdas Gaidys ir žurnalistas Vladimiras Laučius.

Visai neseniai įvyko rinkimai į atsilaisvinusias vietas Seime. Juose triumfavo dvi Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų remtos kandidatės ir socialdemokratas. Taip pat, pasirodęs Lietuvos partijų reitingas rodo, kad konservatorių ir valstiečių partijų reitingas – beveik lygus.  Apie šias tendencijas TV3 studijoje kalbėjo žurnalistas Vladimiras Laučius ir socialinių mokslų daktaras Vladas Gaidys.

Per pastarąjį mėnesį reikšmingai padidėjo gyventojų pasitikėjimas kariuomene ir šiuo metu yra aukščiausias per dvylika metų, sako visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys. „Pasitikėjimas kariuomene padidėjo, palyginti su praėjusiu mėnesiu, buvo 53 proc. palankių vertinimų, dabar beveik 60 proc.

Atšaukiamas žymaus sociologo profesoriaus Zygmunto Baumano vizitas Lietuvoje, pirmadienį pranešė Vytauto Didžiojo universitetas (VDU). Vizitas neįvyks dėl pablogėjusios profesoriaus sveikatos. Z.Baumanas Kaune turėjo lankytis trečiadienį ir ketvirtadienį bei surengti diskusiją ir paskaitą su VDU profesoriumi Leonidu Donskiu. Z.Baumano darbų temos – dabarties tapatybės trajektorijos, globalizacijos pasekmės žmogui, socialinė mintis ir viešoji erdvė.

Lietuvoje galima stebėti reiškinį, kai pabėgėlių krizė kyla be pabėgėlių, Prienų rajone vykstančiame pasaulio lietuvių jaunimo susitikime kalbėjo sociologas Karolis Žibas. „Kada mes pradėjome kalbėti apie šią problemą kaip rimtą? Migracijos krizė Lietuvoje ar Estijoje, Lenkijoje prasidėjo tik su įsipareigojimais priimti pabėgėlius. Mes mąstome simboliškomis sienomis“, – šeštadienį sakė Etinių tyrimų instituto mokslinis darbuotojas.

Pasaulyje egzistuoja teorija, paaiškinanti, kodėl Lietuvos politikai kartais elgiasi mažų mažiausiai nesuprantamai. Sociologai ją vadina „išsikapanojimo“ teorija. Žmonių elgesys, priimami sprendimai, kaip žinia, jau ilgą laiką yra vienas iš psichologų ir sociologų tyrinėjimo objektų. Smalsu, ar mūsų šalies politikai irgi žino tą teoriją, kurią jau ne vieną dešimtmetį tyrinėja sociologai? Panašu, kad žino.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės "Vilmorus" direktorius Vladas Gaidys sako, kad daugumos šalies gyventojų nepritarimas homoseksualų santuokoms nereiškia, jog šalyje vyrauja masinis nusistatymas prieš seksualines mažumas. "Norėčiau atkreipti dėmesį, kad santuokos yra vienas dalykas, bet nuostatos prieš homoseksualus - iš esmės kiek kitas.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Miesto sociologai kalba apie tai, kad šiuolaikiniame mieste kuriasi tarsi du miestai. Viename gyvena turtingi, pasisekimo sulaukę naujos globalios ekonomikos gyventojai, o likusioje miesto dalyje – tuos pasisekimo sulaukusius aptarnaujanti klasė. Globalių tendencijų galima pastebėti ir Lietuvoje.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Sociologas: emigrantai tik iš pradžių linkę „nurašyti“ Lietuvą Paprastai emigrantai pirmaisiais metais labiau linkę nuvertinti Lietuvą, bet, pagyvenus užsienyje porą trejetą metų ar ilgiau, grįžta noras išsaugoti tėvynę ir tautinį tapatumą, pastebi grįžtamąją emigraciją tyrinėjantis sociologas Liutauras Labanauskas.

Švedų grupės „Army of Lovers“ įkūrėjas, garsus Švedijos sociologas, filosofas, rašytojas ir muzikos kūrėjas Alexanderis Bardas sako, kad interneto revoliucija iš esmės pakeitė žmonių gyvenimo būdą ir sudrebino kapitalistinio pasaulio pamatus. Nebe pinigai, o ryšiai tampa viso ko pagrindu. Filosofas, viešėdamas Lietuvoje, dalyvavo Švedijos ambasados surengtuose verslo apdovanojimuose bei dalijosi savo radikaliomis mintimis, kaip internetas keičia mūsų mąstyseną ir ko reikėtų laukti ateityje.