socialiniai tinklai

Balsas.lt tęsia straipsnių seriją apie Lietuvos sportininkus socialiniuose tinkluose, kur jie mielai dalijasi akimirkomis iš savo kasdienio gyvenimo – treniruočių ir laisvalaikio. Šįkart vėl pateikiame nedidelę pastarosios savaitės socialiniuose tinkluose aktyviausių sportininkų įrašų dalį. Galiūnas Žydrūnas Savickas pradėjo intensyviausią ir sunkiausią pasirengimo turnyrui „Arnold Classic“ dalį. Apie tai, kaip sekasi stipriausiam pasaulio žmogui, artimiausiu metu skaitykite interviu Balsas.lt.

 Nepaprastai išpopuliarėjus socialiniams tinklams, reikiamą žmogų žinutėmis juose pasiekti kartais galima greičiau nei el. paštu, pripažįsta LRT.lt pašnekovai. Tęstinių mokymų centro treneris Arūnas Armalis sako, kad „Facebook“ žinutės yra gera alternatyva el. laiškams ir verslo komunikacijoje. Tačiau UAB „Socialus marketingas“ vadovas Arijus Žakas įžvelgia šio komunikacijos kanalo trūkumų, o el. laiškus laiko verslui labiau tinkamu, solidesniu bendravimo būdu.

Lietuvos sportininkai vis drąsiau su savo gerbėjais ima bendrauti socialiniuose tinkluose – „Facebook“ paskyrose. Balsas.lt supažindina su nedidele pastarosios savaitės socialiniuose tinkluose aktyviausių sportininkų įrašų dalimi. Štai kaip baigėsi rutulio stūmikės Giedrės Kupstytės treniruotė Klaipėdoje... Komentaras prie nuotraukos: Klaipeda...sorry..Bet pirmas bandymas pas mane nuo šiandien sėkmingiausias!! Brangiai atsieis man šis malonumas, bet aš tikrai nemirtinga.

Arnas Mazėtis, Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  Į virtualias komunikacijų technologijas jau investuoja ir nereta, iki šiol nereikalingu balastu tai laikiusi, įmonė. Ir nors, pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose toli gražu yra ne vien tikslinė auditorija, naudos įmonė vis tiek esą turi. Specialistų teigimu, į socialinius tinklus reikia žengti tik turint tvirtą ir aiškiai matomą tikslą. Kitu atveju, gali paskęsti neaprėpiamose interneto platybėse.

Kol elektroniniai knygynai siunčia informaciją apie nuolaidas ir naujas knygas, lietuviškų knygų autoriai leidžia savo knygas patys ar kartu su leidykla ir jas parduoda ne tik knygynuose, bet ir internetu savo tinklaraščiuose, feisbuko paskyrose ar specialiai knygai sukurtuose puslapiuose. Šių naujų pardavimo kanalų rezultatai puikūs, galbūt net rekordiniai. Feisbuko sekėjai per savaitę išpirko 1200 knygų Mantvydą Leknicką būtų galima pavadinti savotišku rekordininku.

Jungtinės Karalystės kariuomenė įkūrė specialų dalinį, kurio nariai bus apmokyti netradicinio kariavimo būdų. 77-osios brigados nariai, kurie jau yra išmokyti partizaninio karo taktikos, bus apmokomi psichologinio karo metodų. Kariuomenė tikisi, kad 77-oji brigada, žengdama koja kojon su skaitmeninio amžiaus technologijomis, galės paveikti mūšio eigą, naudodama netradicines, nemirtinas priemones, tokias, kaip socialinių tinklų erdvę.

„Facebook“, „LinkedIn“, „Twitter“ ir kitus socialinius tinklus komunikacijai Lietuvoje vis daugiau naudoja tiek verslo įmonės, tiek viešojo sektoriaus atstovai.

Nors „Facebook“ ir „Instagram“ antradienio rytą iškrėtė pokštą ir trumpam mus apleido, merginos tęsia savo pradėtus darbus – toliau fotografuoja save. Ir mes tuo džiaugiamės.

Konfliktų epicentre šiuo metu kiekvieną kartą atsiduria iniciatyvos ir žinutės socialiniuose tinkluose. Nuo Arabų pavasario iki išpuolio Paryžiaus savaitraštyje „Charlie Hebdo“ – žinutės „Facebooke“ ir „Twitter“ vienija ir kiršina, tačiau be socialinių tinklų per konfliktą išsiversti būtų sudėtinga. Tokios mintys išsakytos Pasaulio ekonomikos forumo jaunimo tinklo „Global Shapers“ diskusijoje.

Žinių radijas Pastaruoju metu vis dažniau pasigirstant apie užblokuotas „Facebooko“ anketas, socialinių tinklų ekspertas Aidis Dalikas „Žinių radijui“ nurodė, kokiais atvejais tai gali nutikti ir kodėl. „Dažniausiai „Facebookas“ blokuoja tų žmonių paskyras, kur neaišku, ar jie yra tikri vartotojai. „Faceooko“ politika aiškiai apibrėžia, kad anketą socialiniame tinkle gali turėti tik tas, kurio vardas ir pavardė ten nurodyti tiksliai.

Deividas Jursevičius, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Dauguma lietuvių vis labiau vertina savo teises į privatų gyvenimą socialiniuose tinkluose, bet nenutuokia, kokius veiksmus būtų galima traktuoti kaip pažeidimus. Skirtingas situacijas, kai vienoje apibūdinamas pažeidimas, o kitoje – nuo paties žmogaus priklausanti padėtis, dauguma vertina vienodai – kaip kišimąsi į privatumą. Tokias tendencijas pastebi Žmogaus teisių stebėjimo instituto direktorė Dovilė Šakalienė.

Australijos lengvaatletė 21 metų Michele Jenneke išgarsėjo 2012 metais, tačiau ne rezultatais, o įspūdingu ir seksualiu apšilimo šokiu prieš IAAF pasaulio jaunimo čempionato startą. Šis epizodas tapo vienu karščiausių ir dažniausių žiūrimų sporto istorijoje. Itin aukštų rezultatų barjeriniame bėgime australė kol kas nepasiekė, tačiau mėgaujasi milžinišku populiarumu – nuolat patenka į seksualiausių pasaulio atlečių sąrašus, dalyvauja lenktynėse su automobiliais, sukasi reklaminiuose klipuose.

Lietuvoje vėl įvykdytas toks skandalingas nusikaltimas, po kurio masiškai reikalaujama sugrąžinti mirties bausmę išgamoms ir iškrypėliams. Tai aktyviai aptarinėjama gyvuose pokalbiuose, o ypač – interneto žinių komentaruose ir socialiniuose tinkluose, kuriuose dalyviai net neslepia savo pavardžių ir veido.

Kiekvienas nori sulaukti dėmesio, būti pastebėtas, įvertintas ir gauti komplimentų, tačiau gali būti nelengva, kai socialiniuose tinkluose kasdien paskelbiama krūva fotografijų. Konkurencija tikrai didelė! Norėdami būti pastebėti šie žmonės pasistengė fotografuodamiesi, tačiau populiarumo susilaukė visai ne dėl to, dėl ko tikėjosi.

Deividas Jursevičius, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Dauguma virtualių socialinių tinklų vartotojų atsakytų, kad yra labai susirūpinę savo privatumu internete, tačiau greičiausiai nesugebėtų pasakyti, ką dėl to konkrečiai daro, sako Mykolo Riomerio universiteto Skaitmeninių technologijų instituto doktorantė Inga Malinauskaitė Pasak jos, privatumą socialiniuose tinkluose reguliuoja dar 1995 metais išleista direktyva ir šis reguliavimas nėra pakankamas.

Apie pasaulio sporto žvaigždes tikriausiai žinome viską – kur važiuoja, kokiose varžybose dalyvauja, ką valgo ir su kuo bendrauja. Apie tai sportininkai informuoja savo gerbėjus socialiniuose tinkluose, darydami įvairiausias asmenukes. „Balsas.lt“ taip pat pasižvalgė interneto socialiniame tinkle „Facebook“, tik ieškojo ten žinomų Lietuvos sportininkų.  Kurios Lietuvos sporto žvaigždės lepina savo aistruolius asmenukėmis? Atsakymai – fotogalerijoje. „Balsas.

 80 proc. Lietuvos moksleivių norėtų per socialinius tinklus bendrauti ne tik su savo draugais, bet ir su mokytojais, o taip pat naudoti socialinius tinklus mokymosi procese - tai parodė nemokamų skaitmeninių mokymų pedagogams „Samsung Mokykla ateičiai“ kartu su Lietuvos mokinių parlamentu atlikta apklausa. Kaip rodo apklausa, Lietuvos moksleiviai mato labai daug „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų panaudojimo galimybių mokantis. Kaip didžiausią privalumą net 69 proc.

Patyčių problema aktuali buvo visais laikais. Tik keičiantis kartoms, keičiasi patyčių pobūdis. Naujausias tyrimas atskleidė, kad net kas penktas vaikas Lietuvoje yra patyręs patyčias elektroninėje erdvėje. Patyčios ir socialiniuose tinkluose Viena vertus, tai neturėtų stebinti: auganti nauja karta, skirtingai nuo savo tėvų, daugiau laiko praleidžia elektroninėje erdvėje nei su draugais spardydami kamuolį.

Socialiniai tinklai ne tik padeda palaikyti ryšį su draugais, bet ir atrasti naujų karjeros kelių ar suburti gerbėjų armijas. Šios žavios merginos žino kaip išnaudoti interneto teikiamą naudą. Jos turi tūkstančius sekėjų socialiniuose tinkluose su kuriais dalijasi ne tik stiliaus patarimais, bet ir kelionių rekomendacijomis ar mėgstamais receptais.

Man labai patinka stebėti žmones, kaip jie elgiasi vienokiose ar kitokiose situacijose, ką, o dar svarbiau, kaip šneka, kokią informaciją siunčia neverbaline kalba. Aišku, aplinką stebiu ne tik dėl savo pomėgio – vėliau viską, ką pamatau ir išgirstu, aprašau. Toks jau žurnalisto darbas – stebėti ir fiksuoti. Šįsyk man už akių užkliuvo socialiniame tinkle „Facebook“ besireiškiantys ekshibicionistai.

Žinių radijas Tyrimas parodė, kad net 77 procentai lietuvių dirba laisvalaikiu, naudodamiesi mobiliaisiais įrenginiais. Tačiau darbe nevengiama „lindėti“ socialiniuose tinkluose ar tvarkytis kitų reikalų.

Nors tikri šūviai aidi už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos, Ukrainoje, tačiau šio karo aidai mūsų šalies kibernetinėje erdvėje skamba visu garsumu ir, deja, jie bus linkę tik stiprėti. Taip apie šalies kibernetinį saugumą sako KTU ekspertas profesorius Algimantas Venčkauskas.

 Rusijos kalbos apie galimybes atsijungti nuo interneto dar kartą parodo valdžios bandymus kontroliuoti socialinius tinklus, sako Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Giedrius Česnakas. „Politiniam Rusijos elitui, valdžiai veikiausiai pradeda kilti šiokia tokia paranoja – juk būtent socialiniai tinklai suvaidino itin svarbų vaidmenį, pavyzdžiui, per arabų revoliucijas, mobilizuojant visuomenę“, – svarsto politologas.

Pastaruoju metu valdžios institucijos tampa vis aktyvesnės socialiniuose tinkluose. Čia skelbiamos naujienos, kviečiama diskutuoti, anonsuojami būsimi įvykiai ir net paprasčiausiai linkima gero savaitgalio... Vienų įstaigų socialiniuose tinkluose pateikiama informacija kone identiška tai, kuri skelbiama oficialiose šių institucijų interneto svetainėse, kitų daugiau ar mažiau skiriasi. Neabejotina, siekis būti, kaip sakoma, arčiau žmonių pagirtinas.

Socialinis tinklas BeeChallenge priklaustė visų internautų dėmesį po to, kai papilito begalė jo narių nuotraukų, kuriose moterys veidą užsidengusios liemenėlėmis pozuoja nuogomis krūtimis. Kiekviena, publikavusi tokią nuotrauką estafetę turi perduoti trims draugėms, kurios pakartoti procesą turi per 24 val. Akcija primena šalto kibiro iššūkį, tačiau nereikia aukoti pinigų, nesiekiama atkreipti dėmesio į kažkokias svarbias socialines problemas. Moterys tiesiog demonstruoja savo kūną.

Naujas italų mokslininkų atliktas tyrimas nustatė, kad moterys ir pažeidžiamos visuomenės grupės, tarp jų ir LGBT* asmenys, yra neigiamai veikiami neapykantos kalbos socialinės žiniasklaidos platformose, praneša Nacionalinė LGBT teisių organizacija LGL.

Didžiosios Britanijos muzikos žvaigždė Jamesas Bluntas savo „Twitter“ paskyroje sulaukia ne tik gerbėjų pagyrų ar pasiūlymų susituokti, bet ir aštrios kritikos. Užuot sielojęsis dėl jam ištartų negatyvių žodžių, atlikėjas viešai linksminasi ir savo gerbėjus malonina saviironija bei puikiu humoro jausmu.

Agnė Kairiūnaitė, LRT Klasikos laida „Manasis aš“, LRT.lt Mes visi jaučiame vaikišką norą pabėgti nuo tiesioginio bendravimo keliamos įtampos, sako VDU Viešosios komunikacijos katedros lektorius filosofas Algirdas Davidavičius. Būtent šiuo mūsų noru sėkmingai naudojasi socialinių tinklų kūrėjai – jie tarsi pasiūlo terpę, kur žmonės pripažinimo ir kitų dėmesio gali sulaukti socialiai saugia forma.

Mokymų bendrovės „Grand Partners“ vyr. konsultantė Ieva Iacob sako, kad naršymo socialiniuose tinkluose problema vis labiau auga. Pašnekovės tikinimu, jei kasdien socialinėje erdvėje praleidžiamas pusvalandis – nieko tokio, tačiau, jei laikas siekia 2 valandas, vertėtų susimąstyti. Vis dėlto pašnekovė mano, kad nereikėtų darbdaviams riboti darbuotojų priėjimo prie socialinių tinklų.

Edgaras Savickas, LRT.lt Tokių sparčiai besivystančių situacijų metu, kaip Malaizijos lėktuvo katastrofa, neretas žiniasklaidos vartotojas atsisuka į socialinius tinklus. Būtent ten paprastai galima patenkinti poreikį viską išsiaiškinti kuo greičiau. „Bėda ta, kad informacija ten nebūtinai yra patikima, todėl skaitytojas šią atsakomybę prisiima sau“, – sako JAV konsulate Kazachstane dirbantis diplomatas Tristramas Perry.

Bendravimo „Facebook“ ir kituose populiariuose interneto socialiniuose tinkluose bumas, iš visa ko sprendžiant, baigėsi. Ekspertų teigimu, nemažai žmonių yra nusivylę bendravimo internete galimybėmis ir traukiasi iš socialinių tinklų. Tokią tendenciją patvirtino ir tarptautinės tyrimų organizacijos „YouGov“ neseniai atlikta apklausa, liudijanti, kad interneto vartotojų susidomėjimas socialiniais tinklais slopsta. Mažiausiai 10 proc.

Ši apranga privers jus dar kartą pagalvoti prieš spaudžiant „patinka“ po „Instagram“ nuotrauka ar „Facebook“ komentaru. Mokslininkai pristatė iš plokštelių sudarytą išmaniąją suknelę, kuri tampa vis skaidresnė priklausomai nuo vartotojo aktyvumo internete. „Skaitmeninėje erdvėje mes esame nuogi visą laiką“, – tvirtina suknelės kūrėjai, Niujorko universiteto dizaineriai Pedro Oliveira ir Xuedi Che.

Didžiosios Britanijos sostinė Londonas buvo ne kartą įvardintas kaip vienas iš labiausiai fotografuojamų ir labiausiai turistų lankomų pasaulio miestų. Tad visai nestebina tai, kad Londonas neseniai buvo pripažintas pasauline „selfių“, arba kaip kalbininkai sako „asmenukių“, sostine, skelbia šalies spauda. Portalas „Suggestme.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ar galite gauti paskolą, prieš ją suteikiant ateityje bus galima patikrinti ne tik pagal kredito istoriją. Sukurta platforma, kuri matuoja socialinių tinklų įtaką gyventojų mokumui. Lietuvoje tai kol kas žaidimas, bet, pvz., Amerikoje, tai jau veikia praktiškai. Anksčiau ar išduoti paskolą, ar ne, bankininkai spręsdavo patikrinę jūsų kredito istoriją, Amerikoje jau matuojamas ir socialinių tinklų reitingas.

Kreditų biuras „Creditinfo“ pranešė sukūręs reitingą, kuris gyventojų nemokumo riziką prognozuoja pagal duomenis socialiniuose tinkluose. „Socialiniai tinklai gali papildyti klasikinį mokumo vertinimą, kuris atspindi finansinę ir ekonominę kliento pusę - jo kredito istoriją, pajamas, šeimyninę padėtį, kitą informaciją. Šie požymiai yra labai svarbūs vertinant kliento mokumą. Tačiau tai ne viską pasako apie kliento asmeninę pusę.

Ekspertai, dalyvavę Rygoje vykusiame „Adventus.lv“ surengtame tarptautiniame seminare „Klientų aptarnavimo srities naujovės“, pabrėžė, kad inovatyvių sprendimų naudojimas kontaktų centrų arba klientų aptarnavimo tarnybų veikloje yra viena iš pagrindinių veiksmingo organizacijų ir klientų bendravimo sąlygų. Ekspertai taip pat prognozuoja, kad ateityje vaizdo ryšio (video įrašų ir interneto online) vaidmuo šioje srityje tik didės, o visi komunikacijos kanalai bus sujungti į vieną IT platformą.

Socialiniai tinklai vis dažniau tampa „laiko vagimis“, kurie nusineša ne tik laisvalaikį, bet ir darbo valandas. Tyrimai rodo, kad vidutiniškai lietuvis socialiniuose tinkluose darbo metu per dieną praleidžia apie 34 minutes, o yra ir praleidžiančių daugiau nei 2 valandas. Personalo vadybos specialistai teigia, kad dažniausia toks darbuotojų elgesys yra nepasitenkinimo darbu rezultatas.

Aktorė Amanda Seyfried atskleidė savo aistrą. Jauna moteris prisipažino mėgstanti skaityti, ką žmonės kalba apie ją socialiniuose tinkluose.  Filmo „Laiškai Džiuljetai“ žvaigždė žurnalui „Elle“ sakė, kad dažnai įveda savo vardą paieškos lauke „Twitter“. „Noriu paskaityti ir pamatyti, ką internete žmonės paviešino apie mane. Pavyzdžiui, jei pamatę mane gatvėje ir nugirdę mano pokalbį, jie mane nufotografuoja. Žinau, neturėčiau tuo domėtis, tačiau smalsumas mane nugali“, – sakė Seyfried.

Artėjant prezidento ir Europos Parlamento rinkimams, jų dalyviai raginami nepažeisti asmens privatumo, ypač agituojant elektroninėje erdvėje. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija jau sulaukė dviejų gyventojų skundų dėl galimų pažeidimų agituojant elektroniniais laiškais. Šie skundai dar tiriami. Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Rita Vaitkevičienė pabrėžė, kad tiek elektroninio pašto adresas, tiek profilis socialiniame tinklalapyje yra privatus duomuo.

Pirkėjų, perkančių prekes planšetiniais kompiuteriais arba mobiliaisiais telefonais, daugėja. 2012 metais taip pirko atitinkamai 28 proc. ir 30 proc. apklaustųjų. Daugiau nei pusė (55 proc.) pirkėjų internetu teigia, kad jie perka internetu dėl žemesnių kainų nei siūlomos parduotuvėse. „PwC“ apklausos ataskaita „Mažmeninė prekyba: vartotojų poreikiai kuria naują mažmeninės prekybos modelį“ (angl.

Edinburgo universiteto (Škotija) mokslininkai atliko eksperimentą, atskleidusį, kad interneto socialiniai tinklai neigiamai veikia žmonių gebėjimą kritiškai mąstyti ir savarankiškai priimti sprendimus, pranešė dailymail.co.uk. Šio tyrimo metu mokslininkai nagrinėjo savanorių eksperimento dalyvių sugebėjimą spręsti matematikos užduotis savarankiškai ir grupėje.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Rusai ir toliau stebina ne tik vieni kitus, bet ir visą pasaulį, itin keistomis asmeninėmis nuotraukomis! Vis daugiau žmonių naudojasi internetu, todėl nenuostabu, jog nuotraukos nelieka dūlėti stalčiuose, o keliauja į socialinius tinklus, kuriuose plinta tarsi virusas. Aišku, daugelį europiečių tokios nuotraukos ne tik juokina, bet ir šiurpina.

Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos ir pažinčių svetainių lankomumo duomenys rodo, kad jau po 20 metų būsimieji sutuoktiniai dažniausiai susipažins ne asmeniškai susitikę akis į akį, o susikirtus jų keliams internete. Sociologų apklausos rodo, kad jau dabar apie 20 proc. būsimųjų jaunavedžių Didžiojoje Britanijoje susipažįsta internete, ir šis skaičius kasmet vis didėja, skelbia dailymail.co.uk.