socialinės garantijos

Rajono Savivaldybė bando dar labiau pažaboti socialinių pašalpų gavėjus, kad pinigai atitektų tiems, kuriems iš tiesų labiausiai reikia, o ne ieškantiesiems landų įstatymuose. Praėjus beveik trims mėnesiams nuo dienos, kai Panevėžio rajono savivaldybė, kaip ir kitos bandomajame socialinės paramos teikimo projekte dalyvaujančios šalies savivaldybės, eksperimento tvarka savarankiškai skirsto išmokas, su nesąžiningais socialinių pašalpų gavėjais vis dar susiduriama.

Nuo 2004-jųjų dirbantiems šalies gyventojams buvo sudaryta galimybė sudaryti sutartis su privačiais pensijų fondais, kad iš „Sodros“ į šiuos fondus būtų pervesta dalis pinigų, tikintis, kad atėjus pensiniam amžiui žmonės gaus nemažą papildomą pensijos dalį, nes fondai neblogai uždirbs, gautus pinigus sėkmingai investuodami.

Penkioms šalies savivaldybėms eksperimento tvarka leista pačioms spręsti, kam skirti socialines pašalpas. Baigiantis trečiajam eksperimento mėnesiui aiškėja, kad dalis pašalpų gavėjų gudrauja ir pašalpas gauna neteisėtai, praneša LTV „Panorama“. Akmenės rajone vasarį buvo per 3 tūkstančius pašalpų gavėjų. Jiems išdalyta per pusę milijono litų, kompensacijos už šilumą rajone artėja prie milijono. „Apie 50–70 žmonių per mėnesį aplankome.

Įsiskolinimų už būstą neturintis pensininkas ir juo besirūpinanti podukra jaučiasi bejėgiais prašytojais. Kas atsitiks pirmiausiai – ar supuvusios lubos įgrius, ar kas nors lopą ant stogo uždės, ar medinis namas ugnyje supleškės? Tokiomis spėlionėmis gali užsiimti apsilankiusieji Biržuose, Kęstučio gatvės 44 mediniame daugiabučiame name. Korespondentę atvažiuoti kvietė moteris, lankanti minėto namo 5 bute gyvenantį vienišą patėvį.

Vi­si as­me­nys, il­giau kaip pus­me­tį gau­nan­tys pi­ni­gi­nę so­cia­li­nę pa­šal­pą, nuo šių me­tų įpa­rei­go­ti at­lik­ti vi­suo­me­nei naudin­gus dar­bus. Iki šiol ati­dirb­ti tu­rė­jo tik šel­pia­mie­ji iš­im­ties tvar­ka. Nuo šių me­tų įsi­ga­lio­jo nau­ja Pi­ni­gi­nės so­cia­li­nės pa­ra­mos ne­pa­si­tu­rin­čioms šei­moms ir vie­niems gy­ve­nan­tiems asme­nims įsta­ty­mo re­dak­ci­ja.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministrą, prašydamas patobulinti socialinio būsto nuomos sąrašų sudarymo tvarką. Ministerija turės numatyti esmines sąlygas ir aplinkybes, į kurias turi būti atsižvelgiama perrašant asmenis į kitus sąrašus ir nustatant jų eilės numerį. 2008 metais įsigaliojusios nuostatos, numačiusios galimybę asmeniui ar šeimai persirašyti iš vieno sąrašo į kitą, užskaitant visus buvimo ankstesniame sąraše metus iki šiol kursto aistras.

Pašalpų gavėjų Lietuvoje vis dar nemažėja ir toks gyvenimo būdas kai kuriems itin įprastas. Todėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) ieško būdų, kaip mažinti tendenciją gyventi iš pašalpų. Tokiu tikslu prieš mėnesį patvirtintas naujas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, kuris įtvirtino nemažai naujovių šioje srityje.

Augant socialinės pašalpos gavėjų skaičiui, savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti ir suka galvas, kaip išaiškinti apsimetėlius gavėjus. Per ketverius metus Anykščių rajone paramos gavėjų skaičiui išaugus penkis kartus, socialinės paramos skyriaus durys neužsidaro. Remtinas kas penktas gyventojas, praneša LTV „Šiandien“. „Nelengva, nes aš, nors ir turiu invalidumą, dirbu.

Alytaus rajone Alovės seniūnijoje Alytaus kaime tėviškėje pasistatytoje metalinėje būdelėje dar pensinio amžiaus nesulaukusi Jadvyga Kurec gyvena beveik dešimtmetį. Pro jos gyvenamąjį būstą nuolat pravažiuojantys žmonės stebisi moters kantrybe gyventi be elektros, glaudžiantis prastai šildomoje būdelėje. Dar labiau – valdžios abejingumu vargstančiajai. Bet ši moteris pati nelabai linkusi priimti siūlomą pagalbą.

Šiais laikais emigracijos keliais jau traukia ne tik jauni, darbingo amžiaus žmonės, bet ir kelias dešimtis metų tėvynėje plušėję ir į užtarnautą poilsį išėję pensininkai. Praėjusių metų lapkričio mėnesį 60-ąjį gimtadienį atšventusi panevėžietė V. dar spėjo įsilieti į pensininkų gretas. Nuo šiol svarbaus gyvenimo momento – pensinio amžiaus – sulauks kasmet vis vyresni žmonės. Pensiją pradėjusiai gauti panevėžietei iš darbo teko išeiti.

Vyriausybės planai nuo Naujųjų metų nutraukti visų išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo (VIF), dar vadinamo alimentų fondu, mokėjimą vienoms atžalas auginančioms moterims ar tėvams sukėlė Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio (NAMS) pasipiktinimą. Motinos kreipsis į Seimą Apie tris tūkstančius narių vienijanti organizacija šiandien Seimui žada įteikti protesto peticiją. „Mes kategoriškai nesutinkame, kad būtų naikinamas Vaikų išlaikymo fondas.

Socialinio būsto laukiantiems šiauliečiams reikia didelės kantrybės ir geležinės sveikatos, nes eilė tokia, kad „užsirašęs“ keturiasdešimtmetis gali tikėtis į valdišką būstą įsikelti nebent sulaukęs šimto metų. Vienintelė paguoda ta, kad butas bus naujo planavimo. Butas daugiaaukštyje su liftu netiko Šiaulių miesto savivaldybė derybų būdu perka socialinius būstus. Tam skirta 1,2 milijono litų.

Apie tūkstantis Černobylio avarijos padarinių likvidavimo brigadų narių, pasipiktinę planuojamu pašalpų mažinimu, antradienį bandė įsiveržti į Ukrainos parlamento pastatą, praneša „RIA Novosti“. Protestuotojai pralaužė pastatą supančią metalinę užtvarą, bet buvo sustabdyti policijos. Jie reikalauja, kad įstatymų leidėjai išeitų iš pastato tiesioginėms deryboms.

Europos lyderiams susitarus dėl euro zonos skolų krizės sprendimo būsimieji Lietuvos pensininkai per dieną uždirbo 30 mln. litų, teigia Investicijų ir pensijų fondų asociacija. Per vieną dieną – spalio 26-ąją – Lietuvos būsimųjų pensininkų sukauptas turtas išaugo 30 mln. litų. Tai vienas didžiausių vienos dienos Lietuvos pensijų fondų uždarbių per visą jų veiklos istoriją nuo 2004 m. pradžios, pažymima Investicijų ir pensijų fondų asociacijos pranešime.

Antradienį priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas ragina ES šalis didinti paramą vienišoms motinoms, kad jos lengviau gautų būstą, įgytų kvalifikaciją bei įsidarbintų. Taip pat siūloma pagerinti jaunų moterų lytinį švietimą, kad sumažėtų nepageidaujamo nėštumo atvejų, praneša Parlamento spaudos tarnyba. Vienišos motinos turėtų gauti valstybės paramą būstui, taip pat pirmenybę nuomos laukimo sąrašuose, sakoma rezoliucijoje.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas vienos Vilniaus įmonės direktorių, jo žmoną ir dar vieną darbuotoją nuteisė už tai, kad jie apgaulės būdu kėsinosi gauti 233 tūkst. litų Valstybinio socialinio draudimo lėšų. Teismas kaltinamuosius nubaudė baudomis ir laisvės apribojimo bausmėmis. Bylos duomenimis, 2008–2009 metais verslininkas kartu su savo žmona bei šeimos drauge suklastojo dokumentus, tarp kurių buvo darbo sutartys, darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiai.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Rimantas Jonas Dagys mano, kad prieš priimant sprendimus dėl galimybės tam tikrų profesijų darbuotojams išeiti į išankstinę pensiją reikėtų pasiklausti socialines įmokas mokančių dirbančiųjų ir jiems atstovaujančių organizacijų. Politiko nuomone, esant reikalui tokią diskusiją Socialinių reikalų ir darbo komitetas galėtų surengti Seime.

Mokyklose dirba pavardės? Šiaulių miesto tarybos narys Stasys Tumėnas susitikime su Šiaulių Kūno kultūros ir sporto skyriaus vadovais stebėjosi: „Kodėl garsiausi miesto sportininkai ir treneriai įdarbinti miesto sporto mokyklose, nors retas iš jų realiai ten dirba? Jiems atlyginimai mokami iš miesto biudžeto“. Skyriaus vedėjas Gintaras Jasiūnas suskaičiavo: septyniose miesto sporto mokyklose iš tiesų yra įdarbinti 27 aukšto meistriškumo treneriai.

Vidaus reikalų ministerija Vyriausybei pateikė Savanorių ugniagesių veiklos įstatymo koncepciją. Jei Vyriausybė ją patvirtintų, artimiausiu metu būtų parengtas savanorių ugniagesių rinktinių ir jų narių veiklą reglamentuojantis įstatymas. „Įteisinta savanorių ugniagesių veikla būtų didelė paspirtis šalies ugniagesiams gelbėtojams atliekant gelbėjimo darbus, gesinant ir likviduojant gaisrus.

Vyriausybė žada panaikinti galimybę socialiniame būste praleisti visą gyvenimą. Gali būti, kad šiuose būstuose bus galima apsistoti ne ilgiau nei dvejiems metams. Kaip reformos gali paveikti Didžiąją Britaniją, klausia bbc.co.uk? „Weir Estate“ – dešimties blokinių namų grupė Pietų Londone, administruojama vietinės Lambetho rajono tarybos (angl. Council). Tai vadinamieji socialiniai namai, bet čia taip švaru ir gražu, kad gyventojai gali pagrįstai didžiuotis, rašo portalas.

Kauno miesto savivaldybės įsteigtų Nakvynės namų direktorė Zita Verbavičienė naujienų agentūrai ELTA sakė neblogai žinanti kone visus miesto centre pinigų iš praeivių prašančius kauniečius, tačiau patikimo recepto, kaip išgyvendinti elgetystę – miestui ir valstybei garbės nedarantį reiškinį, prisipažino nežinanti.

Šalyje vis dar esant dideliam nedarbui, darbdaviai skundžiasi negalintys rasti aukštos kvalifikacijos darbininkų. Tačiau stebėtis nėra ko – atlyginimą siūlo minimalų, o gyvenimas brangsta kone kasdien. Tad daugelis tautiečių pasipustę padus nugaras lenkia užsienio darbdaviams. Kaip teigia darbdavių atstovai, tam tikrų profesijų darbuotojų trūkumas yra įsišaknijusi piktžolė, kurios mūsų valdžios atstovai nesugeba išrauti gerą dešimtmetį.

Apie pensijų reformą Lietuvoje negalima net kalbėti, ji tiesiog nevyksta, – įsitikinusi ekonomistė, Vilniaus universiteto docentė Guoda Azguridienė. Praėjusią savaitę Seimas pritarė pensinio amžiaus didinimui iki 65 metų, tačiau tai, G. Azguridienės teigimu, tėra ydingos Lietuvos „Sodros“ sistemos kosmetinis pataisymas. Pasak ekonomistės, politikai nesigilina į ekonomistų nuolat kartojamą faktą, kad parametrinės reformos nepadės išvengti skolų.

Nenorintiems mokėti pinigų už savivaldybės socialinių būstų nuomą reikėtų keliauti į gatvę. Deja, taip yra ne visur. Biržų savivaldybės būstus socialiai remtiniems asmenims administruojanti bendrovė jau prieš kelerius metus rajono vadovams siūlė keisti butų nuomos ir skyrimo tvarką. Tačiau kažkodėl iki šiol to spręsti nesiimta. Kalbantis su bendrovės ir savivaldybės darbuotojais peršasi mintis, kad tokia neapibrėžta ir nemotyvuota, sovietmečiu kvepianti tvarka, kažkam labai palanki.

„Jei vaiko gimimo liudijime neįrašytas tėvas, esi bedarbė ir socialiai remtina, valstybė tavimi pasirūpins. Jei turi normalią šeimą ir nori dirbti – vaikų darželio durys tau bus užtrenktos prieš nosį“, – sako šiaulietė Inga, su siaubu suvokusi, kokiu keliu suka mūsų valstybė. Gimus dukrai, moteris iškart ją užrašė į lopšelį-darželį. Buvo garantuota vieta, tačiau paskutinę akimirką šiaulietė sužinojo, kad vietos darželyje negaus, nes pirmenybė – pašalpų gavėjams.

Seimo narys Mečislovas Zasčiurinskas ragina sukurti šeimos politiką, kuri leistų užtikrinti efektyvią paramą vaikus auginantiems piliečiams ir padėtų gerinti Lietuvos demografinę situaciją. Parlamentaro nuomone, sektinas pavyzdys – Prancūzija. Remiantis šios šalies patirtimi parengtas kreipimasis į socialinės apsaugos ir darbo bei finansų ministrus, jų prašoma apsvarstyti paramos šeimoms modelio, taikomo Prancūzijoje, adaptavimo Lietuvoje galimybes.

Papildyti kišenę įmanoma ne tik liejant prakaitą darbe ar nusipirkus laimingą loterijos bilietą. Tatjana Prankienė surado kur kas originalesnį būdą, kaip prisidurti. Kol moteris per teismus pagal akių spalvą ieškos tėvo savo atžalai, alimentus mokės valstybė. Įstatymai palankūs šmeižikams Nepažįstamajam prieš penkiolika metų parsidavusiai panevėžietei Tatjanai Prankienei nepavyko teismui įrodyti, kad svarbiausias argumentas nustatant tėvystę – akių spalva, bet ne DNR tyrimai.

Seimo kontrolierius, įstaigos vadovas Romas Valentukevičius savo iniciatyva pradėjo tyrimą dėl motinų skundų. Skundžiamasi, kad nėščiosioms, atsisakiusioms nėštumo ir gimdymo atostogų, nemokama ligos pašalpa, net ir tais atvejais, kai nėščiosios liga yra nesusijusi su nėštumu, o apie pasikeitusią tvarką nėščiosios negali gauti tinkamos informacijos ne tik iš „Sodros“, bet ir iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Savivaldybei dirigavę, bet rinkėjų pasitikėjimo pritrūkę buvę merai mėgtų gauti ne tik išeitines kompensacijas, bet ir tam tikras rentas. Apie išskirtines socialines garantijas šio kalibro politikams prabilo Lietuvos savivaldybių asociacija, rašo delfi.lt.

Legaliai dirbantys kurioje nors Europos Sąjungos (ES) šalyje ar vienoje iš šių Europos ekonominei erdvei priklausančių šalių – Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ar Šveicarijoje – ir jose mokantys nustatytus mokesčius Lietuvos piliečiai yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu šioje šalyje ir turi ten gauti tokias pat paslaugas kaip ir tos šalies piliečiai.

Šie sunkmečiu vadinami laikai ypač negailestingi vargšams. O jeigu dar žmogų įsuka įstatymų girnos ir prarandama Darbo biržos malonė, pasigailėjimo geriau nelaukti – sumals iki paskutinio kaulelio. Panevėžietei Vaidai K. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) dar nėra nė trisdešimties. Dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių ši moteris kartu su dviem 4 ir 6 metų vaikais šiuo metu priversta glaustis Šeimos namuose.

Turtuoliai – vargšai. Tokioje neapibrėžtoje padėtyje atsidūrė dažnas lietuvis. Jis dūsta paskolų voratinklyje, bet oficialiai laikomas turtuoliu, kuriam valstybės paramos nepriklauso nė cento. Galimybę ją gauti atima turimas būstas ar žemė, nors realiai tai – banko nuosavybė. Turtingas skolų Gintaras Gerulis dirbti pradėjo nuo 18 metų. Darbo stažas – 14 metų. Visą šį laiką valstybei mokėti nemenki mokesčiai.

Jaunų specialistų trūkumas bei vis didėjantis protų nutekėjimas mažesniuose Lietuvos regionuose – tokias problemas vakar vykusiame susitikime aptarė Lietuvos studentų atstovybių sąjungos (LSAS) prezidentas Arūnas Mark ir Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) direktorė Roma Žakaitienė.

Beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų, o ypač jauni žmonės, mano, kad dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių, rodo apklausos duomenys. Trečdaliui dirbančiųjų apskritai nebesvarbu, ar darbdavys moka atlyginimą skaidriai ir sumoka visus mokesčius, rodo Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos užsakymu tyrimų bendrovės „Vilmorus“ atliktas tyrimas. Dabartinė pensijų sistema neskatina likti Lietuvoje ir mokėti mokesčių – taip mano 60,3 proc.

Prancūzija vėl šurmuliuoja. Nicolas Sarkozy, išrinktas prezidentu prieš pusketvirtų metų kaip liberalių reformų šalininkas, patiria vieną skandalą po kito. Prieš kelerius metus nugriaudėjo imigrantų protestai, paskui miestų gatvėse degė automobiliai dėl diskriminacinių jų įdarbinimo įstatymų, šiemet protestai išsiliejo dėl romų tautybės atvykėlių deportavimo iš šalies. O šį rudenį Prancūziją siaubia spalio 12-ąją prasidėję neramumai, kuriuos sukėlė vyriausybės paskelbta pensijų reforma.

Seimo narys Evaldas Jurkevičius kreipėsi į Krašto apsaugos bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijas dėl piliečių iniciatyvos reglamentuoti karo veteranų teisinį ir socialinį statusą. "Išklausęs Afganistano karo veteranų organizacijos "Miražas" pirmininko Rimanto Chmieliausko argumentus, pagrindžiančius įstatymo dėl karo veteranų poreikį, nusprendžiau palaikyti šią iniciatyvą", - sakė E. Jurkevičius.