snoras

„Snoro“ problemas tirianti Seimo laikinoji komisija į kitą savo posėdį ketina pakviesti dabartinį ir buvusį Lietuvos banko vadovus – Reinoldijų Šarkiną ir Vitą Vasiliauską bei Lietuvos banko valdybos narį Audrių Misevičių. Tai po ketvirtadienį už uždarų durų vykusio komisijos posėdžio žurnalistams sakė komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. „Tikimės sužinoti, kiek galima daugiau medžiagos, atsakant į klausimus, kuriuos mums suformulavo Seimas“, – sakė V. Mazuronis.

Iki vasario 9 d., likus dienai iki teismo nustatyto banko „Snoras“ kreditorinių reikalavimų pateikimo termino pabaigos, bankroto administratoriui pateikta daugiau kaip 25500 paraiškų. Maždaug pusę paraiškų formų kreditoriai pateikė banko skyriuose, kita pusė jų gauta paštu. Bankroto administratorius Neilas Kuperis (Neil Cooper) primena, kad kreditorinės paraiškos dar priimamos šiandien ir penktadienį, 2012 m. vasario 10 dieną, iki veikiančių banko padalinių darbo pabaigos.

Ketvirtadienį posėdžiaus Seimo laikinoji tyrimo komisija dėl komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamoje akcinėje bendrovėje banke SNORAS išsiaiškinimo. Tai bus antrasis šios komisijos posėdis. Jame planuojama aptarti Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Kęstučio Glavecko, Seimo Audito komiteto pirmininkės Loretos Graužinienės ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko Ligito Kernagio informaciją.

Įsibėgėjant „Snoro“ bankroto procedūrai, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) paskelbė pramonės įmonių lūkesčių analizę. Jos išvadose apibendrinama, kad nuo „Snoro“ bankroto nukentėjo 14 proc. didžiųjų Lietuvos gamintojų. „Banko „Snoras“ bankrotas labiausiai paveikė medienos bei maisto pramonės šakas, kuriose su sunkumais susidūrė atitinkamai 32 ir 21 proc. respondentų“, - Pramonės įmonių lūkesčių indekso  pristatyme sakė LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas.

„Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacija finansų ministrei Ingridai Šimonytei pateikė itin drąsų pasiūlymą: prikelti sužlugdytą banką. Viena iš priežasčių - pasamdytas užsienietis bankroto administratorius Neilas Cooperis  siekia kone pusvelčiui išparceliuoti turtą, kad kuo greičiau įvykdytų įsipareigojimus jį pasamdžiusiems valstybės atstovams, o ne indėlininkams, rašo „Respublika“. „Snoro“  indėlininkų ir kreditorių asociacijos vadovo Dano Arlausko nuomone, bankroto administrat...

2011 metų svarbiausiu Lietuvos įvykiu tapo banko „Snoras“ griūtis. Ištisą mėnesį užsitęsę banko gelbėjimo planai nedavė jokių vaisių, tik paskatino dar didesnį žmonių nepasitikėjimą tiek valstybe, tiek bankų sistema Lietuvoje. Situaciją komentuoja nepriklausomas paskolų ekspertas Marius Jansonas („PaskoluEkspertai.lt“) ir advokatas Marius Liatukas („Nordia Baublys & Partners“). Yra tik du scenarijai, kurie gali ištikti turinčius paskolas bankrutavusiame banke.

Politikos apžvalgininkai neabejoja: Seimo komisija bus tarsi rinkimų lokomotyvas – ir opozicija, ir valandantieji bandys parodyti, ką turi geriausio. Šią savaitę darbą pradėjo Seimo laikinoji komisija, kuri tirs komercinių bankų priežiūros efektyvumą ir situaciją bankrutavusiame „Snore“. Tačiau, kol buvo pasiektas sutarimas dėl tokios komisijos steigimo, Seimo valdantieji ir opozicija rimtai ginčijosi.

Vilniaus apygardos teismas priėmė nagrinėti neįregistruotos  „Snoro“  akcijų emisijos pirkėjų ieškinį. Teismo sprendimu areštuoti 8,3 mln. litų, kuriuos prašo grąžinti ieškinį pareiškę daugiau kaip 400 smulkiųjų investuotojų, kuriuos subūrė Investuotojų asociacija.

Iš Lietuvos banko atleistas Kazimieras  Ramonas nori gauti kompensaciją. Buvęs Kredito įstaigų priežiūros departamento direktorius Kazimieras Ramonas kreipėsi į Vilniaus trečiosios apylinkės teismą su prašymu pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu bei priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Kadangi byloje bus viešinami slapti banko duomenys, Lietuvos banko prašymu posėdžiai vyks uždari.

Šiandien įvyko Seimo laikinosios tyrimo komisijos posėdis dėl komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos likviduojamoje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo.

Opozicijos lyderis, partijos „Tvarka ir teisingumas“ vicepirmininkas Valentinas Mazuronis teigia esąs nustebęs dėl premjero Andriaus Kubiliaus ketvirtadienį išsakytų abejonių, ar komisija nesujauks ikiteisminio tyrimo ir finansinių reikalų. V. Mazuronis ministrą pirmininką ragina pasidalyti konkrečia informacija, jei tokios esama.

Ketvirtadienį planuoja pradėti darbą Seimo sudaryta laikinoji komisija, tirsianti banko „Snoras“ problemas. Vidurdienį komisijos nariai rinksis į pirmąjį posėdį. Kaip Eltai sakė šios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, pirmasis posėdis bus organizacinis. Planuojama susitarti dėl darbo tvarkos, patvirtinti komisijos darbo reglamentą.

Ketvirtadienį planuoja pradėti darbą Seimo sudaryta laikinoji komisija, tirsianti banko „Snoras“ problemas. Kaip Eltai sakė šios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis, pirmasis posėdis bus organizacinis. Planuojama susitarti dėl darbo tvarkos, patvirtinti komisijos darbo reglamentą. Pirmadienį Seimas sudarė laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir banko „Snoras“ klientų interesų apsaugos užtikrinimo.

Lietuvoje antrus metus iš eilės bus paskelbtas turtingiausių šalies verslininkų šimtukas, kurį sudarė savaitraštis „Ekonomika.lt“. Tai – vienintelis tokios apimties turtuolių reitingas, plačiai nušviečiantis finansinę verslininkų padėtį Lietuvoje. Šiuo reitingu siekiama ne tik pasidžiaugti verslininkų sėkmės istorijomis, bet ir suteikti daugiau viešumo apie jų valdomą turtą. „Manau, kad paviešinus, kas ir kokį turtą valdo mūsų šalyje, kokiu būdu jis buvo uždirbtas, bus daugiau skaidrumo.

Vakar Vestminsterio magistrato teisme Londone jau trečią kartą pasirodę buvę banko „Snoras" savininkai Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas vėl čia ateis tik po dviejų mėnesių. Teisinė kova dėl jų išdavimo Lietuvai dar neprasidėjo. 36 metų ruso V.Antonovo ir 53 metų lietuvio R.Baranausko advokatai prašė Vestminsterio teisėjo Quentino Purdy sulėtinti pasirengimą nagrinėti bylą.

Vestminsterio magistratų teismas toliau nagrinėja buvusių „Snoro“ savininkų Raimondo Baranausko ir Vladimiro Antonovo ekstradicijos bylą. Tai jau trečiasis teismo posėdis Londone dėl įtariamųjų išdavimo Lietuvai. 36 metų rusas ir 53 metų lietuvis kaltinami finansiniais nusikaltimais, kurių pasekmė – iš „Snoro“ banko išgaravę keli milijardai litų. Kaltintojas teisėjo prašė atkreipti dėmesį į „Wikileaks“ įkūrėjo J. Assange'o bylą. Ji nagrinėjama Aukščiausiajame teisme.

Pirmadienį Seimo narys Valentinas Mazuronis kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas iškelti baudžiamąją bylą Seimo pirmininkės patarėjui Daliui Egidijui Stancikui už viešą šmeižtą. Anot parlamentaro, praėjusią savaitę vienos televizijos žinių laidoje D. E. Stancikas apie jį paskelbė visiškai tikrovės neatitinkančius teiginius, neva parlamentaras ir jo mama AB banke „Snoras“ turėjo akcijų.

Pirmadienio popietę prieš  teismą vėl stojo buvę banko „Snoras“ vadovai – Vladimiras Antonovas ir Raimondas Baranauskas. Kaip praneša lrytas.lt, teismas finansiniais nusikaltimais įtariamų V. Antonovo ir R. Baranausko prašymu leido jiems rečiau registruotis policijoje. V. Antonovui leista į policijos skyrių atvykti tik trečiadieniais. R. Baranauskas nuo šiol turės registruotis du kartus per savaitę – trečiadienį ir penktadienį.

Seimas pirmadienį neeilinėje sesijoje skubos tvarka pritarė opozicijos siūlymui sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko „Snoras“ ir kitų Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo.

Banko „Snoras“ griūtis eilinį kartą parodė mūsų aukščiausiųjų valdžios asmenų ir jų aplinkos puikų mokėjimą vizginti uodegą. Kad ir iššiepus iltis. Teisybės sakyti nesinori? Socialdemokratų išplatinta informacija, kad bankrutuojant „Snorui“ galėjo būti atliktos neteisėtos pinigų pervedimo operacijos, o su tai, kaip įtariama, susijęs Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sūnus Gediminas Degutis, gerokai užkaitino kraują tiek jo gimdytojai, tiek premjerui Andriui Kubiliui.

Pirmadienį  neeilinėje sesijoje Seimas buvo numatęs svarstyti tik vieną klausimą – siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančiame banke „Snoras“ išaiškinimo. Dar prieš tvirtinant posėdžio darbotvarkę, Seimo pirmininkė Irena Degutienė pareiškė nusišalinanti nuo „Snoro“ komisijos tyrimo bei paragino taip pat pasielgti socdemų lyderį A. Butkevičių ir „tvarkiečių“ lyderį V. Mazuronį.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Vidmanto Babrausko straipsnis „Nieko nebijo, bet tirti neleidžia“. Dėl valdančiųjų užsispyrimo sugriuvus neeilinei Seimo sesijai, opozicija rodo pirštu į Seimo pirmininkę ir lygina jos sūnų Gediminą Degutį, kurio įmonės „Novotersa“ pinigai buvo „Snoro“ banke iki pat bankroto, su buvusiu premjeru Adolfu Šleževičiumi.

Pirmadienį Seimas renkasi į neeilinę sesiją. Jos darbotvarkėje vienas klausimas – Seimo nutarimo projektas, kuriuo siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke SNORAS išsiaiškinimo. Tai jau antroji neeilinė Seimo sesija šiais metais.

Seimo stenogramos – raiškus šalies politinio gyvenimo veidrodis. Naujausioji „Snoro“ banko istorija – ne išimtis. Banko likvidavimą nulėmęs lapkričio 17 dienos rytinis posėdis atskleidė dramatiškas „Snoro“ skandinimo detales, valdančiųjų negarbę, gal net klastą. Pažvelkime į šio posėdžio stenogramą, tai akivaizdus valdžios klaidų, jei nepasakyti stipriau, dokumentas. 2011 m. lapkričio 17 dieną 10 val.

Praėjus keliems mėnesiams po „Snoro“ griūties, visuomenė pradeda atgauti pasitikėjimą bankais. Per mėnesį jis pakilo beveik 5 procentais – nuo 19,8 iki 24,1 proc. Nuo 54,5 iki 44,6 proc. sumažėjo ir nepasitikinčiųjų bankais. Tai rodo šeštadienį „Lietuvos ryto“ skelbiami sausio 12-24 dienomis surengtos visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ reprezentatyvios apklausos rezultatai.

Parlamentaras socialdemokratas Algirdas Butkevičius prieš savaitę pranešė, kad turi rašytinių dokumentų ir žodinės informacijos apie tai, kad užsieniečio Neilo Kuperio (Neil Cooper) administruojamame „Snore“ buvo sudarytos išskirtinės sąlygos apsaugoti savo įstrigusius pinigus įtakingiems politiniams veikėjams. Jokių pavardžių viešai neskelbė, bet visi tuoj ėmė minėti Seimo pirmininkę Ireną Degutienę.

Jos darbotvarkėje vienas klausimas – Seimo nutarimo projektas, kuriuo siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo. Tai jau antroji neeilinė Seimo sesija šiais metais.

Penktadienį susirinkusi valdančiosios koalicijos vadovybė nutarė, jog reikia dėti visas pastangas, kad „Snoro“ bankroto procesas būtų skaidrus, teisėtas ir efektyvus, apginantis mokesčių mokėtojų interesus ir apsaugotas nuo neskaidrių įtakų, provokacijų ir intrigų.

Išsiskyrus Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narių nuomonėms, penktadienį komitetas nesuformulavo savo rekomendacijų dėl laikinosios komisijos, tirsiančios „Snoro“ problemas, sudarymo. Penktadienį už uždarų durų posėdžiavęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išklausė Lietuvos banko, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT), Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Generalinės prokuratūros atstovų informaciją.

Įvykiai šalyje veja įvykius, o progos pasipelnyti ieškantys sukčiai ir apgavikai prie kiekvieno iš jų prisitaiko ir stengiasi pasinaudoti. Pinigus iš neatsargiųjų apgavikai vilioja prisidengdami jų artimųjų, policijos, socialinių darbuotojų vardais, siūlosi padėti pinigus keičiant ar susigrąžinant, naudojasi „Snoro“ banko griūtimi. Nuo sausio 1 dienos prasidėjusios permainos „Sodroje“ tapo dar vienu sukčių ginklu.

Ketvirtadienį paskelbusi, kad kai bankas „Snoras“ buvo uždarytas, jame vis dėlto vyko finansinės operacijos ir net buvo pervesta milžiniška suma į užsienio banką laikinajam administratoriui Saimonui Frykliui (Simon Freakley),„Respublika“ aiškinasi, kokių veiksmų griebsis parlamentinę kontrolę vykdantys Seimo nariai.

Seimo valdantiesiems ir opozicijai nesutariant dėl komisijos „Snoro“ banko bankrotui ištirti sudarymo, filosofas Vytautas Rubavičius mano, kad nereikėjo kelti bankroto procedūros, o verčiau pasirinkti nacionalizavimą – esą tokia praktika taikoma Vakarų valstybėse, ir ji naudinga pačiai šaliai kaip finansinio stabilumo instrumentas.

Trečiadienį Generalinėje prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu bus tikrinama viešoje erdvėje paskleista informacija, jog po bankui „Snoras“ iškelto bankroto, šioje bankrutuojančioje kredito įstaigoje buvo neteisėtai atliekamos finansinės operacijos. Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis portalui Balsas.

Seimo opozicija sugriovė neeilinę sesiją, nes valdantieji užsispyrė nesudaryti komisijos, kuri tirtų banko „Snoras“ bankroto aplinkybes. Valdantieji nenorą aiškintis atsakymus į nepatogius klausimus atmuša nepasitikėjimu pačiais parlamentiniais tyrimais. Lieka neatsakytų klausimų Opozicinės Krikščionių partijos lyderis, buvęs premjeras Gediminas Vagnorius teigia abejojantis, ar padaryta didelė pažanga, palyginti su praėjusio amžiaus pabaigos finansinių katastrofų valdymu.

Žlugusio „Latvijas Krajbanka“ administratorius „KPMG Baltic“ prašo dar septynių dienų, kad galėtų nuspręsti, ar verta šį banką sanuoti. Tokį pasiūlymą „KPMG Baltic“ pateikė Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijai.

Baigiantis praėjusiems metams – gruodžio mėnesį – šalies gyventojai labiausiai pasitikėjo penkiomis institucijomis: Priešgaisrine gelbėjimo tarnyba, Prezidento tarnyba, Bažnyčia, krašto apsauga ir Lietuvos žiniasklaida. Labiausiai nepasitikima buvo trimis institucijomis – Seimu, komerciniais bankais ir Vyriausybe. Tačiau smarkiausiai visuomenės pasitikėjimo reitinge krito komerciniai bankai. Viešosios nuomonės apklausos duomenimis, ugniagesiais gelbėtojais pasitikėjo 83 proc.

Seimo opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis pirmadienį viešai kreipėsi į Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę, ragindamas ją kuo greičiau viešai atsakyti į klausimus, kurie arba paneigtų, arba patvirtintų kaltinimų apie galimai neskaidrius sandorius, galimai vykdytus su UAB „Novotersa“ kredito, buvusio banke „Snoras“, padengimu. „Tereikia tiesiai šviesiai atsakyti į du klausimus ir atsakymus patvirtinti dokumentais“, – sako politikas.

Teisės specialistai mano, kad Vitalijus Gailius neturėtų būti tikrinamas melo detektoriumi, mat negali atskleisti valstybės paslapties. Atlikdama vidaus tyrimą dėl informacijos apie banką „Snoras“ nutekinimą akcininkams, kurie spėjo atsiimti indėlius, Vidaus reikalų ministerija  negali reikalauti Finansinių nusikaltimo tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo atskleisti valstybės paslaptį. Advokatas Rimas Andrikis portalui Balsas.

„Informacija apie 4 mlrd. Lt trūkumą banke meta nepasitikėjimo šešėlį ant kontroliuojančių institucijų ir bankininkystės sistemos“, – mano finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. Netylant „Snoro“ banko skandalui, tarp finansų ir bankininkystės sritį išmanančių žmonių daugėja abejojančiųjų oficialiai pateikiama informacija apie banko būklę ir jo bankroto priežastis. Baiminamasi, kad tikroji tiesa gali taip ir nepaaiškėti.

Materialistai, nepažįstantys dvasinių vertybių, besimeldžiantys technologijoms, nebemokantys bendrauti su realiais draugais, egoistai, ieškantys malonumų ir lengvo uždarbio, kaip žiurkės bėgantys iš skęstančios tėvynės, net lietuviais nebenorintys būti... Toks jaunosios kartos portretas dažnai piešiamas viešojoje erdvėje.

Vyriausiasis administracinis teismas aiškinsis, ar užsieniečiai gali būti bankroto administratoriais Lietuvoje, sako teismo nutartį gavęs Seimo narys Petras Gražulis. Parlamentaro teigimu, bus aiškinamasi, ar asmenys, kurie nemoka valstybinės kalbos ar nėra gerai susipažinę su Lietuvos įstatymais ar kitais teisės aktais, reglamentuojančiais bankroto procesus Lietuvoje, gali teikti bankroto administravimo paslaugas mūsų šalyje.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, reaguodamas į pasirodžiusią informaciją esą po „Snoro“ bankroto nelegaliai panaudotą indėlį paskolai padengti, sako, kad jokių nelegalių paskolų ir indėlių užskaitymų banke „Snore“ nebuvo. Tokį patikinimą centrinio šalies banko vadovas sako gavęs iš „Snoro“ bankroto administratoriaus Neilo Cooperio.

Lietuvos skola — viena dažniausiai eskaluojamų temų krizės metu. Šiuo metu valdžios skola siekia beveik 40 mlrd. litų, tačiau kur kas aktualesnė problema yra dvigubai didesnės vidaus skolos, apie kurias, panašu, Vyriausybė nėra suinteresuota kalbėti. Viena svarbiausių Lietuvos verslą apėmusio sąstingio priežasčių — nesutvarkytas valstybės savivaldybių institucijų ir įmonių skolų mechanizmas.

Seimo opozicijos lyderio Valentino Mazuronio teigimu, klausimas dėl komisijos „Snoro“ banko bankrotui ištirti sudarymo iš Seimo posėdžio programos buvo išmestas neteisėtai, sulaužant susitarimus, ir tai galima laikyti valdančiųjų bandymu užgniaužti demokratiją, tiesos ieškojimą. „Mus tikrai labai nemaloniai nuteikė pati tendencija, kad bijant, jog tiesa arba informacija bus pasiekiama visiems Lietuvos piliečiams, iš esmės yra laužomi demokratijos pagrindai.

Vakar iš Parlamento darbotvarkės pašalinta išvakarėse pačių seimūnų palaiminta idėja sukurti specialią komisiją „Snoro“ nacionalizavimui tirti, o iš banko sklinda vis daugiau bauginančių signalų. Esą valdančiųjų giminės spėjo ir po bankroto iš „Snoro“ išpešti gražaus pinigo. „Snoro“ sunaikinimas slepia tiek daug tamsių dėmių ir neįmintų mįslių, kad skirtingų stovyklų Seimo nariai galbūt net prieis iki fizinių muštynių.

Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį nepakeistą ir nekeisti bankrutuojančio banko „Snoras“ administratoriaus. Teismo nuomone, minima nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o skundo argumentais nėra pagrindo jos keisti.

Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, vadovaudamasi Seimo statutu, sausio 30 dieną nutarė sušaukti Seimo neeilinę sesiją. To reikalavo 47 Seimo narių grupė. Siūlomos neeilinės Seimo sesijos darbotvarkėje vienas klausimas – Seimo nutarimo projektas, kuriuo siūloma sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo.

Seimo narių grupė, reaguodama į Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės kreipimąsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą (NSGK) dėl opozicijos siūlymo sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl „Snoro“, kreipiasi į Valstybės saugumo departamentą (VSD) bei tą patį NSGK, siekdama išsiaiškinti, ar konservatorių veikla ribojant parlamentinę kontrolę nekelia grėsmės Lietuvos valstybės konstitucinei santvarkai.

Akivaizdu, kad su „Snoru“ susiję klausimai yra jautrūs, bet yra didelė abejonė, ar laikinoji Seimo komisija gali ką nors čia naudingo nuveikti, mano politikos apžvalgininkas Tomas Viluckas. „Viena vertus, šių komisijų išvados yra grynai politinės, jos negali pareikalauti teisinės atsakomybės, tad komisijų sudarymas ir tyrimas yra naudingas, tik kai kalbama apie politinius sprendimus. Kita vertus, šių komisijų išvados nepalieka kažin kokių pasekmių valstybės gyvenime.