snoras

Šiandien Seimo Etikos ir procedūrų komisija (EPK) sprendžia, kaip vertinti laikinosios tyrimo komisijos, nagrinėjusios banko „Snoras“ bankroto aplinkybes, išvadas, dėl kurių kilo didelis ginčas. Komisijos išvados buvo patvirtintos, nepaisant to, kad komisijoje nebuvo kvorumo. EPK priėmė sprendimą, kad paskutinis laikinosios komisijos posėdis yra laikomas neįvykusiu, neteisėtu, o išvada – nepriimta. Nuostata, kad posėdis negali būti pradėtas, jeigu nėra teisėto kvorumo – viena iš pagrindinių.

Kaip ir buvęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovas Vitalijus Gailius, taip ir jo pavaduotojas Vytautas Giržadas  prašo teismo pripažinti neteisėtu buvusio Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio įsakymą. Antradienį Vilniaus apygardos administracinis teismas ketino pradėti nagrinėti iš pareigų atleisto V. Giržado, kuriam mesti kaltinimai nutekinus žiniasklaidai informaciją apie banko „Snoras“ žlugimą, prašymą.

Seimo nariui „tvarkiečiui“ Petrui Gražuliui nepavyko Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) įtikinti, kad ūkio ministro pernai gruodį priimtas įsakymas, pagal kurį bankrutuojančio banko „Snoras“ administratoriumi buvo paskirtas „Zolfo Cooper“ vyresnysis partneris Neilas Cooperis , neteisėtas.

Iniciatyvinė visuomenės grupė pradėjo rinkti parašus inicijuoti įstatymų pakeitimą, kuris sulygintų „Snoro“ kreditorės „Indėlių ir investicijų draudimas“ bei fizinių ir juridinių asmenų teises į „Snore“ turėtas lėšas.

Vilniaus 3-iosios apylinkės teismas atmetė Kazimiero Ramono ieškinį dėl jo atleidimo iš darbo kaip nepagrįstą. Buvęs bankininkas siekė, kad atleidimas iš darbo būtų pripažintas neteisėtu, prašė teismo priteisti kompensaciją už priverstinę pravaikštą. Teismas nutarė,  jog už tai, kad buvęs Lietuvos banko departamento direktorius Kazimieras Ramonas „šoko“ buvusio banko „Snoras“ akcininko Raimondo Baranausko sūnaus Edgaro vestuvėse, jis buvo iš pareigų atleistas pagrįstai.

„Snorą“ auditavęs „Ernst & Young Baltic“ neteko auditoriaus, sulaukė raginimo pagerinti darbo kokybę ir dar gali sulaukti ieškinio, praneša LTV Naujienų tarnyba. Seimo Audito komiteto nariai sako, kad tiek šiame banke lėšas praradę žmonės, tiek valstybė iš šios audito kompanijos gali reikalauti atlyginti patirtą žalą.

Nustačius pažeidimus audituojant banko „Snoro“ veiklą „Ernst & Young“ auditoriui Ramūnui Bartašiui naikinamas auditoriaus vardas, o audito bendrovei nurodyta ištaisyti nustatytus trūkumus, skelbia Audito ir apskaitos tarnyba.

Praėjusią savaitę Vilniuje susirinko skandalingai žlugusio „Snoro“ banko kreditoriai. „Balsas.lt savaitė“ pateikia interviu su žurnalistu Mantu Dubausku, parašiusiu knygą „Kaip pradanginti milijardą“, kurioje narpliojami didžiausio lietuviškos bankininkystės skandalo užkulisiai.

Finansų ministerija toliau ieškos specialistų, galinčių nustatyti nacionalizuotų „Snoro“ akcijų kainą. Ministerija atsisakė vienintelės konkurso dalyvės „Deloitte Lietuva“ paslaugų ir skelbs naują konkursą. Finansų ministrės patarėja visuomenės informavimo klausimais Rasa Jakilaitienė sakė, kad per didelė kaina buvo pagrindinė priežastis, privertusi atsisakyti „Deloitte Lietuva“ paslaugų. Įvardyti, kiek už savo paslaugas „užsiprašė“ audito bendrovė, finansų ministrės patarėja atsisakė.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis šįkart duodamas interviu portalui Ekonomika.lt atvirai sako besistebintis mūsų šalies politikais ir žiniasklaida bei išsamiai pasakoja, kaip sekasi administruoti bankrutuojantį banką. „Aš nesuprantu, kas čia per žmogus? Yra toks jūsų šalies parlamento narys... Petras Gražulis? Kuo aš jam užkliuvau? – neslėpdamas nuostabos pokalbį pradeda N. Cooperis. – Daugiausia Lietuvoje šiandien diskutuojama, kokį atlyginimą gausiu.

Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) prašo panaikinti ūkio ministro pernai gruodį priimtą įsakymą, pagal kurį bankrutuojančio banko „Snoras“ administratoriumi buvo paskirtas „Zolfo Cooper“ vyresnysis partneris Neilas Cooperis.

Pasiektas susitarimas dėl „Snoro“ mini bankų ir susijusio turto pardavimo, praneša „Snoro“ viešųjų ryšių departamentas. „Snoro“ bankroto administratorius patvirtina, kad buvo pasiektas susitarimas su akcine bendrove „Lietuvos paštas“ dėl turto, t.y. maždaug 230 visoje Lietuvoje esančių mini bankų (kioskelių), kartu su juose esančiu turtu, pardavimo. „Džiaugiamės pasiekę susitarimą su „Lietuvos paštu“ ir sieksime glaudaus bendradarbiavimo, kad užtikrintume sklandų šio turto perdavimą.

„Snoro“ žlugimo aplinkybes tyrusios Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis po antradienį vykusio skandalingo visuotinio banko „Snoras“ kreditorių susirinkimo kreipėsi į Ministrą Pirmininką Andrių Kubilių bei finansų ministrę Ingridą Šimonytę, reikalaudamas, kad jie įpareigotų į „Snoro“ kreditorių komitetą valstybės deleguotus narius vienodai rūpintis ir ginti visus bankrutuojančio banko akcininkus, nes visi jie yra mūsų valstybės piliečiai.

Birželio 12 dieną, antradienį, „Siemens“ arenoje įvyko bankrutavusio banko „Snoras“ kreditorių susirinkimas. Jame išrinktas kreditorių komitetas, kurio pirmininke paskirta valstybės įmonės „Indėlių  ir investicijų draudimas“ vadovė Aurelija Mažintienė.

Banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis penktadienį išplatino ataskaitą apie banko bankroto eigą. Ataskaitoje teigiama, kad gegugžės 31 dieną „Snoras“ turėjo per 826 mln. litų lėšų. Nuo praėjusių metų gruodžio 7 dienos iki gegužės pabaigos bankas patyrė per 105 mln. litų išlaidų, o įplaukos viršijo 932 mln. litų.

„Snoras“  bankroto administratorius Neilas Cooperis paruošė ataskaitą su informacija kreditoriams apie bankroto eigą nuo jo paskyrimo ir pradine finansine informacija, bei bankroto komandos iki šiol nuveiktų darbų santrauka. Ją galima peržiūrėti: http://www.snoras.com/lt/kreditoriams Ataskaitoje aptariami veiksmai, kurių buvo imtasi siekiant ištirti aplinkybes, kurioms esant „Snoro“  finansiniame balanse atsirado trūkumas.

Vilniaus apygardos teismas, ketvirtadienį išnagrinėjęs didžiausią Lietuvoje grupės ieškinį dėl neužregistruotos banko „Snoro“ akcijų emisijos lėšų grąžinimo, sprendimą skelbs birželio 27 dieną. Investuotojų asociacija yra subūrusi ir teisme atstovauja 473 asmenų grupei, kurie prašo grąžinti 9,8 mln. litų, sukauptų apmokėti pasirašytas „Snoro“ akcijas, kurios taip ir nebuvo išleistos.

Seimo valdantieji jau antrą kartą per šią kadenciją sužlugdė parlamentinės komisijos darbą. Šį kartą jų demaršas buvo nukreiptas prieš tyrimo išvadas „Snoro“ banko nacionalizavimo istorijai ištirti. Kol kas neaišku, kiek iki šių metų galo bankrutuojančiame banke liks turto, kai vien užsienio konsultantams ir bankroto administratoriui jau atseikėta per 100 mln. Lt.

Skandalinga vadinamosios „Snoro" arba V. Mazuronio komisijos (oficialus pavadinimas „Dėl veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“) veiklos pabaiga labai priminė jos veiklos pradžią. Ir tada – sausį, ir dabar - gegužę Lietuvos politinėje padangėje sklandė lakios konservatorių frazės, pvz.

Praėjusią savaitę laikinoji komisija, tyrusi banko „Snoras“ bankroto aplinkybes ir Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumą, baigė savo darbą ne visai taip, kaip buvo tikėtasi. Komisijos parengtoms išvadoms pritarė tik pusė komisijos narių. Kita pusė pasišalino iš baigiamojo posėdžio, tuo pačiu užkirsdama kelią išvadų patvirtinimui ir teikimui Seimui.

Generalinė prokuratūra, atlikdama ikiteisminį tyrimą dėl banko „Snoras“ galimo turto iššvaistymo, nustatė naujas buvusių banko vadovų ir akcininkų Vladimiro Antonovo ir Raimondo Baranausko nusikalstamas veikas. Generalinės prokuratūros prokuroro gegužės 28 d. nutarimais V. Antonovas ir R. Baranauskas pripažinti įtariamaisiais dėl piktnaudžiavimo, banko „Snoras“ didelės vertės turto (apie 1,7 mlrd.

Penktadienį žlugusio banko „Snoras“ bankroto administratorius Simonas Freakly išplatino viešą laišką, skirtą Lietuvos Respublikos Seimo Laikinajai tyrimo komisijai. Laiškas adresuotas šios komisijos pirmininkui Valentiniui Mazuroniui, jame S. Freakly aiškinasi, kodėl vėlavo pateikti komisijos prašomą informaciją. Siūlome susipažinti su visu laiško turiniu: Gerb.

Ketvirtadienį Seimo laikinoji komisija paviešino pusiau patvirtintas, pusiau sukritikuotas savo darbo rezultatų išvadas. „Lietuvos banko valdybos nutarimas dėl banko „Snoras“ veiklos laikinojo sustabdymo, Vyriausybės sprendimas perimti banko „Snoras“ akcijas visuomenės poreikiams ir Lietuvos banko sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo bankui „Snoras“ buvo priimti skubotai ir nepakankamai pagrįstai, – teigiama laikinosios Seimo komisijos išvadose.

Užsienio smulkaus ir vidutinio verslo įmonės, savo lėšas laikiusios banke „Snoras“, antradienį kreipėsi į valstybės įmonę „Indėlių ir investicijų draudimas“ su prašymu palaikyti jų kartu deleguojamą kandidatą į banko kreditorių komitetą. „Snoro“ kreditorių komitetas bus renkamas birželio 12 dieną vyksiančiame kreditorių susirinkime.

„Snoro“ žlugimo aplinkybes tyrusios Seimo laikinosios komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo komisijos išvadų projektą, nutarimo projektą ir lydimuosius dviejų paskutinių komisijos posėdžių protokolus. Dokumentuose nurodoma, kad juos teikia laikinosios tyrimo komisijos nariai Valentinas Mazuronis, Žilvinas Šilgalis, Kęstutis Daukšys ir Juozas Olekas.

Seimo laikinoji komisija, tirianti banko „Snoras“ bankroto aplinkybes, šiandien skandalingai baigė darbą ir pateikė savo išvadas, kurioms pasipriešino valdantieji. Jiems palikus „Snoro“ komisijos posėdį, išvados liko nepatvirtintos daugumos. Valdančiųjų atstovas Stasys Šedbaras patikino, kad iš esmės nebuvo sutarta dėl vieno valstybinės reikšmės punkto, kuris būtų sukūręs prielaidas kiekvienam mokesčių mokėtojui reikšti ieškinius valstybei.

„Snoro" problemas tirianti Seimo laikinoji komisija trečiadienį vakare ketina patvirtinti savo išvadas. Praėjusią savaitę ši komisija preliminariai suderino išvadų projektą, dėl kurio trečiadienį ketina galutinai balsuoti. Komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis žurnalistams komentuodamas išvadas sakė, kad Lietuvos banko veiksmai, ypač perimant „Snoro“ akcijas visuomenės interesams ir skelbiant bankrotą, buvo ir skuboti, ir nepakankamai motyvuoti.

Žmogaus teisių specialistas įsitikinęs, kad per dramatiškus  gegužės 17 dienos įvykius Garliavoje akivaizdžiai pažeistos vaiko teisės. Lietuvos žmogaus teisių asociacijos įkūrėjas Vytautas Budnikas išsakė savo nuomonę dėl garsiosios Drąsiaus Kedžio dukters perdavimo motinai bylos. – Ar mažametę D. Kedžio mergaitę paėmus jos motinai Laimutei Stankūnaitei šioje istorijoje galima dėti tašką? – „Balsas.lt savaitė“ paklausė V. Budniko.

Laikinosios Seimo komisijos, tiriančios „Snoro“ žlugimą, pirmininkas V. Mazuronis Lietuvos banko veiksmus, nacionalizuojant „Snorą“ ir skelbiant jam bankrotą, pavadino skubotais ir nepakankamai motyvuotais. Lietuvos banko valdytojo Vito Vasiliausko tvirtinimu, sprendimas buvo skubus, bet neskubotas. Su juo „Savaitėje“ kalbėjosi Nemira Pumprickaitė.

Nuo Lietuvos teisėsaugos D. Britanijoje pasislėpę žlugusio banko „Snoras“ vadovai toliau nesutinka su kaltinimais pasisavinus milijardines lėšas. Nors pasigirdo kalbų, kad Seimo komisijos išvados galimai padės jiems teisinėje kovoje prieš Lietuvą, turtuolis V. Antonovas tai neigia. Buvęs didžiausias banko valdytojas V. Antonovas TV3 teigė, kad banko nacionalizavimas esą buvo klaida. „Mus kaltina absurdu.

Nepaisant deklaruojamo drastiško gyventojų skolų augimo, įmonių skolų būklė metų pradžioje nuteikia optimistiškai. Per metus (lyginant šių ir praėjusių metų gegužės 23 d.) darbdavių skola Valstybiniam socialinio draudimo fondui („Sodrai“) susitraukė 2,9 proc., arba nuo 491,8 mln. Lt iki 477,6 mln. Lt. Tai žemiausias skolos lygis per visus metus,  esant didžiausiam darbuotojų skaičiui (1,257 mln. apdraustųjų) per visą laiką, kiek „Sodra“ viešai skelbia šią informaciją.

„Snoro“ griūties aplinkybes tirianti komisija galutinio sprendimo dar  nepriėmė. Šiandien komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis teigė, esą  preliminariose išvadose konstatuojama, jog „Snoras“ nebuvo tinkamai kontroliuojamas, nebuvo tinkamai sureaguota į dar 2009 m. pasirodžiusius pirmuosius pavojaus ženklus banke.

Banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes tirianti laikinoji Seimo komisija trečiadienį suderino išvadų projektą. Tai po daugiau nei 4 valandas vykusio komisijos posėdžio trečiadienį žurnalistams pranešė komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis. „Šiandien yra komisijos principinis apsisprendimas dėl visų klausimų. Džiaugiuosi, kad komisija artėja prie darbo pabaigos“, - sakė V. Mazuronis. Pasak jo, galutinai dėl išvadų komisija planuoja balsuoti kitą trečiadienį.

Buvęs vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis antradienio rytą atvyko į Generalinę prokuratūrą, kur prokurorai jį apklausė kaip liudytoją informacijos apie „Snoro“ tyrimą nutekinimo byloje. Ko eksministro klausinėjo prokurorai, R. Palaitis neatskleidė. „Aš negaliu viešinti ikiteisminio tyrimo detalių. Tačiau galiu pasakyti, ką pasakojau aš. Prokurorams papasakojau, ko ėmiausi gavęs pirmąją pažymą iš VSD apie neigiamus tyrimo poligrafu rezultatus.

Laikinoji Seimo komisija, ieškanti atsakymų į klausimus, ar Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūra yra efektyvi, ir – svarbiausia – siekianti išsiaiškinti banko „Snoras“ nacionalizavimo ir bankroto aplinkybes ir tikslingumą, savo užduotį netrukus bus įvykdžiusi. Šią savaitę, pagal bendrą susitarimą, komisijai vadovaujantis Valentinas Mazuronis parengė ir pateikė komisijos nariams išvadų projektą. O kitą trečiadienį turėtų būti balsuojama dėl galutinio dokumento.

Bendrovės „General Financing“ vadovo Konstantino Balakino įsitikinimu, Lietuvoje kurti verslą gali kiekvienas, tačiau tam reikia suburti bendraminčių komandą ir atkakliai siekti išsikeltų tikslų. Įsitraukti į finansų sektorių vaikystėje K. Balakinas nė nesvajojo, nes, pasak jo, pagaliau suvokti, ko iš tiesų nori gyvenime, žmogus pradeda tik sulaukęs 25-erių.

Šiandien „Snoro“ bankroto administratorius Neilas Cooperis patvirtino, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyks 2012 m. birželio 12 d.  „Siemens“ arenoje. Pagal oficialią darbotvarkę kreditorių susirinkime bus renkamas „Snoro“ kreditorių komitetas. Šis bus atsakingas už „Snoro“ pagrindinio turto pardavimą, į kurį įeina „Finasta“ ir „Snoro“ lizingas. „Snoro“ žlugimas turėjo reikšmingos įtakos šio banko klientams, partneriams ir darbuotojams tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) atmetė Seimo nario Aleksandro Sacharuko ir buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) direktoriaus pavaduotojo Vytauto Giržado skundus panaikinti Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo priimtas nutartis ir paliko jas galioti.

Penktadienį  bankrutavusio banko  „Snoras“ bankroto administratorius Neilas Cooperis patvirtino, kad pirmasis kreditorių susirinkimas įvyks 2012 m. birželio 12 d., antradienį, „Siemens“ arenoje, Ozo g. 14, Vilnius. Registracija į kreditorių susirinkimą prasidės 9:00 val. Lietuvos laiku (EET), susirinkimo pradžia – 12:00 val.

„Finastos“ grupę iš bankrutuojančio „Snoro“ banko gali įsigyti Jungtinėje Karalystėje įsikūręs prekybos bankas „Omada Capital“, cituodamas neįvardintus šaltinius, skelbia portalas eversus.lt. Pasak portalo šaltinių, „Omada Capital“ greičiausiai pasiūlė geriausią pasiūlymą, kurio suma siekia apie 10 mln. eurų. „Omada Capital“ save pristato nišiniu Europos investicinės bankininkystės banku, kuris turi du partnerius – Sharamą Shoraką ir Peterį Hellmaną.

Praėjus pusmečiui nuo banko „Snoras“ nacionalizavimo tai vis dar bene dažniausiai žiniasklaidoje minima istorija. Tačiau banko kreditoriams tai aiškumo nesuteikia. Jie skundžiasi informacijos trūkumu ir nerimauja liksiantys prie skilusios geldos. Buvo stengiamasi banką „Snoras“ nacionalizuoti greitai ir nuolat paneigti sklandančius gandus, tačiau susibūrę į asociaciją banko kreditoriai skundžiasi informacijos trūkumu.

Vestminsterio magistratų teisme penktadienį vėl atversta buvusių nacionalizuoto ir bankrutavusio banko „Snoras“ pagrindinių akcinių Raimondo Baranausko ir ruso Vladimiro Antonovo ekstradicijos į Lietuvą byla. Įdomu tai, kad penktadienį Vestminsterio magistratų teisme nagrinėjamos dar kelios lietuvių ekstradicijos bylos į tėvynę. R. Baranauskas su V. Antonovu teismo salėje posėdžio pradžios laukė daugiau kaip 40 min. Jų advokatų komandą šiandien sudaro mažiausiai 8 teisininkai.

Bankrutavusio banko „Snoras“ bankroto administratorius informuoja, jog šiuo metu vykdomos baigiamosios derybos su investuotojais dėl „Finasta“ grupės ir „Snoro lizingo“  pardavimo. Derybos dėl „Finasta“ grupės pardavimo apima septynias bendroves, tarp kurių yra investicinės bankininkystės verslas ir bankas „Finasta“.  „Snoro lizingo“ atveju deramasi dėl viso verslo ir lizingo portfelio pardavimo.

Banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes tirianti laikinoji Seimo komisija pradeda rengti preliminarų išvadų projektą. „Perėjome prie pagrindinio ir, manau, sudėtingiausio komisijos darbo etapo – pradėjome rengti komisijos išvadas, arba tiksliau – atsakymus į užduotus klausimus. Aptarėme surinktą informaciją, sutarėme, kad atrinksime medžiagą, kuri galėtų būti naudinga atsakant į konkrečius klausimus, nes informacijos surinkta žymiai daugiau.

„Buvo teiraujamasi apie tuos dalykus, kurie buvo viešai išsakyti, patikslinimų. Apie administratoriaus skyrimą, apie administratoriaus atlyginimą, apie patį sprendimą dėl banko „Snoras“, – žurnalistams sakė Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas trečiadienį po Seimo Laikinosios tyrimo komisijos dėl Lietuvoje veikiančių komercinių bankų priežiūros efektyvumo ir situacijos bankrutuojančioje akcinėje bendrovėje banke „Snoras“ išsiaiškinimo posėdžio.

Banko „Snoras“ žlugimo aplinkybes tirianti laikinoji Seimo komisija trečiadienį tęsia apklausas. Į Seimo rūmuose 15 val. prasidėjusį komisijos posėdį dar kartą pakviestas jau anksčiau komisijos apklaustas Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Parlamentinės komisijos pirmininkas Valentinas Mazuronis anksčiau yra sakęs, kad jau planuojama užbaigti apklausas. Pasibaigus apklausoms komisija ketina pradėti formuluoti savo išvadas.

Antradienį banko „Snoras“ bankroto administratorius Neilas  Cooperis patvirtino, kad derybos dėl banko taupomųjų skyrių pardavimo smarkiai pasistūmėjo į priekį. Lietuvoje yra daugiau nei 230 mini bankų (taupomųjų skyrių) ir juos stengiamasi parduoti kreditoriams palankiomis sąlygomis. „Šiuo metu vykdome baigiamuosius pardavimo proceso veiksmus ir deriname paskutines detales. Esu įsitikinęs, kad netrukus galėsime sudaryti sutartį su pasirinktu pirkėju.

Nors  praėjusieji metai buvo vieni pelningiausių per visą Lietuvos bankų istoriją, pernai žlugęs „Snoras“ prilygo bombos sprogimui sistemos viduje, sako Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas. „Visų pirma, tai buvo tikras šoko terapijos testas bankininkystei. Tai buvo pasitikėjimo sistema išbandymas, kurį Lietuvoje veikiantys bankai atlaikė puikiai.

(Papildyta 22:51 val.) Reaguodami į spaudoje pasirodžiusius Seimo nario Valentino Mazuronio teiginius apie tai, jog premjeras Andrius Kubilius dar 2009 m. žinojo apie „Snorą“ ištikusias bėdas, Ministro Pirmininko tarnyba išplatino tokį pranešimą: „Atkreipiame dėmesį, jog už komercinių bankų sistemą – sisteminės rizikos vertinimą ir atskirų bankų priežiūrą – Lietuvoje buvo ir yra išimtinai atsakingas Lietuvos bankas.