snoras

Trečiadienį atidaryti trys banko skyriai didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. (Papildyta 16.53) Banko atstovai paskelbė, kad apie tai, kada ir kokių kitų miestų gyventojai galės naudotis banko paslaugomis bus paskelbta artimiausiu metu. (Papildyta 16.04) Prie banko daugėja eilėje laukiančių žmonių, banko apsaugos darbuotojai įleidžia po kelis klientus, kiti laukia už durų.

Šiuo rašiniu nepretenduoju į užuojautą ar gailestį dėl nesėkmingos investicijos. Tiesiog reiškiu pageidavimą būti APVOGTAS Lietuvos Respublikos vardu civilizuotai. Šis pamąstymas skirtas žmonėms, vis dar naiviai tikintiems, kad gyvena teisinėje valstybėje. Tikiuosi, mano istorija bus geras paskatinimas dvejojantiems galutinai apsispręsti palikti šią šalį ne dėl ekonominių sumetimų, o dėl dvasinio diskomforto.

Generalinė prokuratūra „Snoro“ banko vadovams rengia Europos arešto orderius. Trečiadienį ketinama paskelbti įtariamųjų R. Baranausko ir V. Antonovo paiešką išduodant Europos arešto orderius. (Papildyta 14.40) Teisingumo ministerija informuoja, kad Lietuvos teisėsauga gali kreiptis į Ukrainos žinybas dėl nušalintojo „Snoro“ prezidento R. Baranausko išdavimo. Tiksli buvusio „Snoro“ vadovo būvimo vieta yra nežinoma, tačiau jo žmona žiniasklaidai prisipažino esanti Ukrainoje, kartu su savo vyru.

Generalinis prokuroras Darius Valys nepaneigė, kad nacionalizuoto banko „Snoras“ byloje gali būti apklaustas buvęs Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas. „Mes svarstome apie įvairias apklausas asmenų, susijusių su banko kontrole, ir šios informacijos realizavimą“, – trečiadienį žurnalistams sakė D. Valys. Jis dalyvavo už uždarų durų vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.

Paaiškėjo 100 milijonų latų pervedimo iš „Latvijas Krajbanka“ į užsienio bankus detalės. (Papildyta 11.19) Talsų rajono Dundagos krašto Dūma, kurios lėšos užblokuotos banke „Latvijas Krajbanka“, išduoda gyventojams atsiskaitymo talonus, kadangi šio banko filialas buvo vienintelis savivaldybės teritorijoje.

Jau šįvakar 20.30 val. TV3 laidoje „Be komentarų“ – šviežiausios žinios ir karščiausios aktualijos bus kaip niekad spalvingos. Dar vienas politinis skandalas: Antanas Nedzinskas Seimo posėdyje, kurį tiesiogiai transliavo televizija, elgėsi kaip mažas vaikas smėlio dėžėje! Kai jo kolega Valdemaras Valkiūnas kalbėjo apie „Snoro“ banko likimą, šiam už nugaros sėdintis A. Nedzinskas sumanė pasilinksminti – pirštais ėmė rodyti įvairius pašaipius gestus.

Lietuvos bankas nepakankamai informuoja SNORO klientus apie tai, kas jų laukia ateityje ir ką jie turėtų daryti jau dabar, ir tai prisideda prie sumaišties visuomenėje, mano Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. „Manęs netenkina Lietuvos banko komunikacija. Taip negali būti. Vienas dalykas - tai, kas yra tiriama.

Kompaniją „Macroscope tyrimai“, atlikusią tūkstančio didžiausių Lietuvos įmonių vadovų apklausą apie SNORO krizės priežastis ir padarinius, nustebino itin atsargus verslininkų vertinimas, o tai ir rodo, kad padėtis yra sudėtinga. „Politinius su krize susijusius aspektus bei įvykio priežastis verslininkai linkę vertinti itin atsargiai. Dažnas pažymi, kad prieinama yra per mažai informacijos, kad būtų galima užtikrintai įvardinti įvykio priežastis.

Bankininkas R. Baranauskas įsitikinęs, kad Lietuvos valdžios įvykdytam „Snoro“ banko nacionalizavimui nebuvo tinkamai pasiruošta, o panašios taktikos jau ėmėsi ir Latvijos pareigūnai, sustabdę giminingo „Latvijas Krajbanka“ darbą, rašo „Respublika“. Bankininkas pripažįsta, kad „Snoras“ turėjo problemų, tačiau tebėra įsitikinęs, jog jis jas ir tegali padėti išspręsti laikinajam administratoriui iš užsienio. Vakar bankininkas „Respublikai“ davė interviu telefonu.

Trečiadienį Lietuvos bankui pateikta ataskaita apie AB banko „Snoras“ finansinę padėtį. Lietuvos banko valdybai laikinasis administratorius Simonas Freakley pateikė ataskaitą apie AB bankas „Snoras“ būklę. Klausimą planuojama svarstyti ketvirtadienį. Lietuvos bankas turėtų paskelbti išvadas dėl padėties „Snore“ ir ką toliau su juo daryti. Visuomenė ir Lietuvos bei pasaulio verslas laukia, kada bankas atnaujins darbą ir bus galima disponuoti lėšomis.

Latvijos vyriausybė lauks Lietuvos sprendimo dėl banko „Snoras" ir tik tada tarsis dėl tolesnių veiksmų „Latvijas Krajbanke“ atžvilgiu. Tai po vyriausybės posėdžio antradienį paskelbė ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Jis patvirtino, kad tolesni sprendimai dėl „Latvijas Krajbanke“ priklausys nuo to, ar Lietuva gelbės „Snorą". V. Dombrovskis susidariusią situaciją jau aptarė su Lietuvos premjeru Andriumi Kubiliumi.

Latvijos žiniasklaida praneša, kad iš „Latvijas Krajbanka“ galėjo dingti milijonai latų. (Papildyta 20.04) I. Šimonytės teigimu, kurią citavo BTV, akcentuojama, kad situacija su „Latvijas Krajbanka“ kelia pavojų ir Lietuvos „Snorui“, nes gali sumažėti pastarojo banko turto vertė. Taip pat teigiama, kad situacija Lietuvos „Snore“ ir Latvijos banke gali įtakoti šalių socioekonomines sferas.

Pirmadienį finansų makleriai teigė, kad dėl banko „Snoras“ nacionalizavimo didžiausią įtaką pajuto Lietuvos birža „Nasdaq OMX Vilnius“, o kitoms, net kaimyninių šalių biržoms, tai jokios apčiuopiamos įtakos nepadarė. Esą rinkos dalyviai jau priprato prie „Snoro“ naujienų ir praėjusios savaitės įvykiai akcijų kainoms biržoje turi minimalią įtaką.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai antradienį susitiko su banko laikinuoju administratoriumi Simonu Freakley, aptarė padėtį ir pateikė jam banko veiklos atkūrimo planą. Asociacija išreiškė norą banke turėti jos deleguotą stebėtoją, o į klausimą, ar valstybė savo lėšomis turėtų gelbėti banką, teigė, kad tai ji be abejonės turėtų daryti.

Taip teigia detektyvai, kurie dar prieš dvidešimt metų įspėjo apie bankroto galimybę. Įtakingi kriminalinės policijos pareigūnai, anksčiau dirbę Vidaus reikalų sistemoje, teigia, jog dar prieš dvidešimt metų, kai bankas „Snoras“ į Lietuvą atėjo kaip Šiaulių regioninis bankas, įspėjo valdžios atstovus apie tai, jog investuoti į banką pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu. „Įspėjome ir apie tai, jog bankas įsteigtas plauti pinigus.

Antradienį, lapkričio 22 d. sustabdyta „Snorui“ priklausančio „Latvijas Krajbanka“ veikla itin didelį nerimą ne tik verslo klientams, ne mažiau susirūpinęs situacija yra ir žinomas šalies kompozitorius, Raimonds Pauls, kurio sąskaitoje saugomi daugiau nei 700 tūkst. latų (3,5 mln. litų) – rašo naujienų portalas diena.lv. „Dabartinėje padėtyje man belieka laukti, stebėti, kas atsitiks. Negaliu nieko daugiau pasakyti“, ‒ cituoja kompozitoriaus žodžius Latvijos naujienų portalas.

„Snoro“  bankas biudžeto lėšomis nebus gelbėjamas. „Blogiausiu atveju, jei apdraustų indėlių padengti nepavyktų banko turto verte ir lėšomis, sukauptomis indėlių draudimo fonde, valstybė skolintųsi“, – teigia finansų ministrė Ingrida Šimonytė. Tiesiogiai finansuoti iš biudžeto ir numatyti kažkokią eilutę „Snoro“ gelbėjimui neketinama jokiu atveju.   (papildyta 12:45 val.

„Snoro“ nacionalizavimo išvakarėse savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku priėmus atsakingo skolinimosi taisykles 2000 litų atlyginimą (atskaičius mokesčius) gaunančiam lietuviui pasiskolinti pinigų naujam būstui. Šešių būsto paskolas išduodančių bankų („Snoras“, „Danske“, „Nordea“, DNB, „Swedbank“, SEB ) darbuotojams pasakiau, kad ketinu pirkti realiai egzistuojantį 230 tūkst.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) daro viską, kad draudėjai ir socialinio draudimo išmokų gavėjai, kurie naudojasi banko „Snoras“ paslaugomis, nepatirtų papildomų rūpesčių. „Sodra“ informuoja, kad socialinio draudimo išmokų gavėjus sklandžiai pasiekia jiems priklausančios socialinio draudimo išmokos. Žmonės naudojasi galimybe „Sodros“ pervedamas socialinio draudimo išmokas, kurias jie gauna per banką „Snoras“, išsiimti po 500 Lt per parą.

Lietuvos banko valdyba pripažinusi, kad buvę AB banko „Snoras“ pagrindiniai akcininkai V. Antonovas ir R. Baranauskas nėra nepriekaištingos reputacijos asmenys, nutarė neleisti įregistruoti banko įstatų pakeitimą, susijusį su įstatinio kapitalo padidinimu.

Nors sklido kalbos, kad R. Baranauskas prokurorams turėjo prisistatyti dar praėjusią savaitę, nevienareikšmiškai vertinamas verslininkas į Lietuvą kol kas neatvyko. Prokurorai taip pat dar nesulaukė R. Baranausko advokatų. Apie tai, kad nei pats „Snoro“ akcininkas, nei jo atstovai nebandė susisiekti su prokurorais, prakalbo Generalinės prokuratūros Viešųjų ryšių skyrius. Praėjusią savaitę parlamentaras Andrius Šedžius naujienų portalui Balsas.

Telekomunikacijų bendrovė TEO sudarys galimybę dviem savaitėmis vėliau atsiskaityti už paslaugas privatiems klientams, iki šiol mokėjusiems per savo sąskaitas banke „Snoras“. Iki šiol tiesioginiu debetu ar įprastais pavedimais per banką „Snorą“ atsiskaičiusiems klientams TEO dvi savaites - iki gruodžio 14 dienos - netaikys paslaugų teikimo ribojimo ar kitų priemonių. Iki lapkričio 16 dienos (imtinai) per banką „Snoras“ įvykdyti mokėjimai už TEO paslaugas laikomi atliktais.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientus vienijančios „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociacijos atstovai vakar susitiko su Lietuvos banko valdybos pirmininku Vitu Vasiliausku ir pateikė jam banko padėties vertinimą ir jo veiklos atkūrimo planą. Susitikime taip pat dalyvavo finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir premjero patarėjas Mykolas Majauskas. Sutarta diskusijas dėl banko veiklos atkūrimo tęsti toliau.

Ne taip seniai politologai ėmė plačiai vartoti sąvoką „žlugusi valstybė“ (failed state). Įtakingas JAV žurnalas „Foreign Policy“ kasmet skelbia „Žlugusių valstybių indeksą“, kuriame pagal 12 kriterijų klasifikuojamos visos 177 pasaulio valstybės. Lietuva šiame gana formaliame sąraše atrodo visai neblogai.

Latvijos Finansų ir kapitalo rinkos komisija (FKRK) pirmadienį tarybos posėdyje nusprendė sustabdyti banko „Latvijas Krajbanka“ (LK) veiklą ir visų finansinių paslaugų teikimą. Sprendimas priimtas radus lėšų trūkumą, buvo kreiptasi į prokuratūrą. (papildyta 13:50 val.

Manau, kad ne tik aš vienas, bet ir nemaža dalis mūsų nuoširdžiai laisvindamiesi iš sovietinės sistemos tikėjome vakarietišku ekonomikos raidos modeliu . Tačiau niekas net sapnuoti nesapnavo, kad privatus interesas gali būt iškeltas aukščiau už visos visuomenės bendrus interesus. Jau susikūrė visiškai nauja „verslo“ rūšis, kai legaliai iš valstybės vagiama.

„Snoro“ administratoriumi su metine 1,68 mln. eurų alga tapo konsultacinės bendrovės „Zolfo Cooper“ vyresnysis partneris Simonas Freakley - buvęs kompanijos „Kroll“ vadovas. Pastaroji kompanija 2009 metų pabaigoje surinko visą įmanomą informaciją apie „Konvers group“, jos savininkus Antonovus bei „Snoro“ banką, rašo portalas Telegraf.lv. Portalas daro prielaidą, kad būtent pasinaudodamas „Kroll“ tarnybine informacija S. Freakley padėjo Lietuvai nacionalizuoti „Snoro“ banką.

Baltijos biržų, tarp jų ir „Nasdaq OMX Vilnius“, indeksai pirmadienį krito dėl neigiamos tendencijos Vakarų Europos akcijų biržose, o ne  dėl banko ,,Snoras“ nacionalizavimo. Analitikų teigimu, rinkos dalyviai jau priprato prie „Snoro“ naujienų ir praėjusios savaitės įvykiai akcijų kainoms biržoje turi minimalią įtaką. ,,Kitos biržos labiau reaguoja į euro zonos problemas. Pavyzdžiui, jeigu Europoje akcijos krito apie 2,36 proc., tai Talino biržos indeksas - 1,36 proc.

Seimo Darbo partijos frakcijos seniūną Vytautą Gapšį papiktino Vilniaus mero Artūro Zuoko ketinimai nemokėti nacionalizuotam bankui „Snoras“ 80 mln. Lt Vilniaus savivaldybės skolos. Seimo narys įsitikinęs, kad mero motyvai yra absurdiški ir taip sostinės meras siekia šantažuoti Vyriausybę. „Vadovaudamasis A. Zuoko logika, bet kas galėtų nustoti mokėti mokesčius, arba atsisakyti grąžinti paskolą — vien dėl to, kad vienas ar kitas Vyriausybės arba kurio nors banko sprendimas jam nepatinka.

Lietuvos pramonininkai neketina atitraukti savo lėšų iš lapkričio 16 dieną nacionalizuoto banko SNORAS ir tikisi pagerėjus padėčiai toliau naudotis banko paslaugomis.

Nušalintas banko „Snoras" valdybos pirmininkas ir prezidentas Raimondas Baranauskas išplatino viešą pranešimą, kuriame teigia, kad pasiruošęs grįžti į Lietuvą, kai tik bus suderintas konkretus susitikimo su prokuroru laikas.

Sekmadienį sprendimas dėl banko ,,Snoras" nebuvo priimtas, nes jame padėtis blogesnė nei buvo tikėtasi. ,,Vakar turėjome intensyvią dieną. Iki trečiadienio turėtume sulaukti išvadų, tarpinio balanso ir pasiūlymo, kaip toliau elgtis. Užkrėtimo mąstas yra didesnis nei mes galėjome tikėtis ir atitinkamai sprendimai bus tokie, kad kainuotų mažiausiai mokesčių mokėtojams.

Valstybei nacionalizavus „Snoro“ banką ir pastarojo antrinės įmonės iš dalies kontroliuojamai „Lietuvos ryto“ žiniasklaidos grupei smarkiai į tai sureagavus, Seime „atgimė“ idėja uždrausti bankams valdyti žiniasklaidos priemones net ir per dukterines firmas. Grupė Seimo narių, kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Arvydu Anušausku, įregistravo atitinkamas įstatymų pataisas.

Nacionalizuoto banko SNORAS klientai per tris dienas jau išsigrynino apie 45 mln. litų, o buvo galima išsigryninti 200 mln. litų, pirmadienį pranešė Lietuvos bankas. „Rezultatas yra geras. Žmonės čia irgi neskuba“, - per spaudos konferenciją sakė Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius. Pasak jo, SNORAS klientams išmoka pinigus ne iš centrinio banko, o iš savo sąskaitos.

Vyriausybės sprendimas nacionalizuoti banką „Snoras“ paliko daugiau neaiškumų, klausimų, nei suteikė atsakymų. Atsakingi žmonės – premjeras Andrius Kubilius, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas – mieliau ragina nepanikuoti, kartoja, kad žmonių indėliai nedings. Tačiau paklausti, kodėl nebuvo imtasi veiksmų anksčiau, kai „Snorui" rinkos reguliuotojai grūmojo jau ne kartą, kur dingo vertybiniai popieriai už 1 mlrd.

Seimo pirmininkės  Irenos  Degutienės  teigimu,  R. Šarkinas nepakankamai ryžtingai vykdė komercinių bankų priežiūrą, kas ir leido susiklostyti dabartinei situacijai. Buvęs ilgametis Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas nevertina ir nekomentuoja Vyriausybės sprendimo nacionalizuoti „Snoro“ banką, rašo delfi.lt. „Niekaip nevertinu, nežinau detalių. Aš tik parvažiavau, nieko nežinau ir nieko nevertinu“, – tepasakė jis. (papildyta 15:20) ,,Balsas.

Nekilnojamojo turto (NT) specialistai spėja, kad banko nacionalizavimas gali pakoreguoti šalies gyventojų elgseną ir piniginių srautų judėjimą. Kol kas visuotinė Lietuvos indėlininkų reakcija į susidariusią situaciją nėra galutinai aiški. Tikėtina, kad tam tikra dalis lėšų iš bankuose esančių indėlių gali būti nukreipta į ilgalaikį materialųjį turtą.

UAB „Ernst&Young Baltic“ informuoja, jog savo naujausią nuomonę apie AB banką „Snoras“ dėl 2010 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių finansinių metų pateikė 2011 m. kovo 10 d. „Esame įsitikinę, kad AB banko „Snoras“ auditą atlikome pagal galiojančius audito standartus ir esame pasirengę bendradarbiauti su reguliuojančiomis institucijomis ir kitais valstybės pareigūnais atliekančiais banko veiklos tyrimą“, - teigiama pranešime.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientai įkūrė  „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociaciją“, kuri  visus nukentėjusiuosius kvies vienyti jėgas sprendžiant klausimus,  susijusius su banko restruktūrizavimu ir teiks savo pasiūlymus Lietuvos bankui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybe.

„Snoro“ nacionalizavimo išvakarėse savaitraštis „Ekonomika.lt“ nusprendė atlikti eksperimentą ir patikrinti, ar sunku vidutinį atlyginimą gaunančiam lietuviui bankuose pasiskolinti pinigų naujam būstui. Įdomiausia tai, kad dar diena prieš banko „Snoras“ nacionalizavimą šis bankas buvo vienintelis iš visų šešių mano aplankytųjų ir būstui paskolas išduodančių Lietuvos bankų, kuris sutiko skolinti visą pageidaujamą sumą – beveik 195 tūkst. litų.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – žurnalisto Sauliaus Antanavičiaus straipsnis „Valdžia okupavo „Snorą“. Kas kitas?“ Ilgai miegojusi valdžia ūmai nacionalizavo banką „Snoras“ ir paskelbė taip išgelbėjusi visus nuo didelių nelaimių. Paskui patikslino, kad išgelbėti bus ne visi.

Sekmadienio naktį Lietuvos banko valdyba sprendė dėl tolesnės nacionalizuoto banko „Snoras„ veiklos. Posėdis nusitęsė po vidurnakčio, nors anksčiau buvo tikimasi, kad valdybos posėdis baigsis apie 22-23 val. Galutinius sprendimus dėl veiksmų siekiant apsaugoti indėlininkų, kreditorių ir kitų klientų interesus Lietuvos banko valdyba ketina priimti ne vėliau kaip lapkričio 24 d., rašoma pranešime spaudai.

Apie „Snoro“ turto kilmę ir kai kurių akcininkų veiklą jau senokai sklinda kalbos. Ir ne tik Lietuvoje. Apie tai – LTV „Savaitėje“. Vyriausybė nacionalizavo „Snorą“ po perspėjimo, kad bankui gresia nemokumas. Laikinuoju administratoriumi paskirtas Simonas Freakley. Jo vadovaujami „Krool“ konsultantai prieš metus atliko „Snoro“ akcininko Vladimiro Antonovo reputacijos tyrimą.

Apie Lietuvą krečiantį policijos skandalą ir banko „Snoras“ problemas N. Pumprickaitė kalbėjosi su Alvydu Sadeckiu. LTV laidoje „Savaitė“ Nemira Pumprickaitė (N. P.) aktualiais klausimais kalbėjosi su studijos svečiu – pirmuoju Kriminalinės policijos vadovu, daugiau nei šešerius metus buvusiu Seimo nacionalinio saugumo komiteto vadovu Alvydu Sadecku (A. S.). N. P.: Slaptasis liudytojas kalba daugybę dalykų, iš kurių galima susidaryti įspūdį, kad kriminalistai buvo neatsakingi, nereaguojantys...

Sekmadienio vakarą Lietuvos banko valdyba posėdyje kartu su laikinuoju banko SNORAS administratoriumi Saimonu Frykliu (Simon Freakley) svarstė tolesnius su bendrovės veikla susijusius klausimus. Iki 24 val. apie posėdžio rezultatus pranešimų nebuvo. (papildyta 21:00) LTV „Panorama“ pranešė, kad 20.30 val. Lietuvos banko pastate posėdis dėl „Snoro“ dar nebuvo prasidėjęs. Anot reporterės Ugnės Galadauskaitės, į vidų žurnalistai įleidžiami nebuvo.

Nacionalizuoto banko „Snoras“ klientai kuria „Snoro“ indėlininkų ir kreditorių asociaciją“, kuri  visus nukentėjusiuosius kvies vienyti jėgas sprendžiant klausimus,  susijusius su banko restruktūrizavimu ir teiks savo pasiūlymus Lietuvos bankui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybei, rašoma asociacijos atstovų pranešime spaudai. „Vertiname Vyriausybės ir Lietuvos banko ryžtą sprendžiant „Snoro" banko problemą, tačiau ryžtas nebūtinai turėtų būti lydimas neapgalvotų veiksmų.

Vyriausybei trečiadienį nacionalizavus apie dešimtadalį rinkos užimantį banką „Snoras“, sąskaitose liko įšaldytos žmonių ir įmonių lėšos. Bent iš dalies naudotis banko sąskaitose turimais pinigais gyventojams leista jau ketvirtadienį. Juridiniams asmenims, tiesa, su tam tikrais apribojimais, taip pat leista pervesti ar išimti lėšų - iki 500 litų per dieną iš kiekvienos savo sąskaitos.

Išpuolis įvykdytas naktį iš penktadienio į šeštadienį apie penktą valandą ryto. Apie tai, jog sostinėje, Antakalnio gatvėje, įsibrauta į banko „Snoras“ kioską, policijai pranešta paryčiais. Į įvykio vietą atskubėję pareigūnai rado tik sudaužytą kiosko stiklą. Manoma, jog išdaužus stiklą, norėta atidaryti duris. Kadangi suveikė signalizacija, vagims teko sprukti.

Vyriausybei nacionalizavus banką, žmonių sąskaitose liko įšaldytos socialinės išmokos, atlyginimai ir priteisti alimentai. Nerimas dėl bankų sistemos ateities, prakeiksmai valdžiai ir skaudūs prisiminimai apie „Sekundės“, „Apus“ , „Litimpeks“ ir kitus bankus, 1994–1996 m. pradanginusius apie 1 mlrd. Lt Lietuvos piliečių pinigų, – to šalyje nebuvo maždaug 15 metų.