šnipinėjimas

Į pensiją išėjęs Taivano kontradmirolas ir buvęs įstatymų leidėjas buvo sulaikyti dėl įtariamo salos nacionalinio saugumo įstatymo pažeidimo, ketvirtadienį pranešė teismas. Tai naujausias šnipinėjimo skandalas, palietęs aukštesniuosius kariuomenės sluoksnius.

Švedijoje ketvirtadienį buvo skirta įkalinimo iki gyvos galvos bausmė vienam buvusiam žvalgybos pareigūnui, apkaltintam šnipinėjimu Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU nuo 2011 iki 2021 metų. Šio buvusio pareigūno brolis buvo nuteistas devynerius metus ir 10 mėnesius kalėti.

Rusijos invazija į Ukrainą buvo takoskyros momentas žvalgybos pasauliui. Kelias savaites iki karo pradžios Vašingtonas viešai paskelbė srautą nepaprastai išsamios informacijos apie viską – nuo ​​Rusijos kariuomenės judėjimo iki provokacijų galimybės, kurias Kremlius panaudotų invazijai pateisinti. Ši strategija buvo nauja: šnipų agentūros yra įpratusios slėpti žvalgybos informaciją, o ne ją atskleisti.

Vokietijoje suimtas rusų dvigubas agentas turėjo itin jautrios informacijos susijusios su Ukraina. Vakarų pareigūnų teigimu, aukšto rango Vokietijos žvalgybos pareigūnas, turėjo prieigą prie slaptos informacijos apie karą Ukrainoje ir žinių apie tai, kaip ją rinko JAV ir jų sąjungininkai.

Vieną vėlyvą lapkričio rytą Stokholmo priemiesčio ramybę sugriovė du kariniai sraigtasparniai. Jie suko ratus aplink privatų namą tylioje Kil gyvenvietėje, vykdant didelio atgarsio sulaukusią šnipinėjimu Rusijai kaltinamos poros sulaikymo operaciją. „Negalėjau patikėti, kai pamačiau į jų namus įeinančius policininkus, – pasakojo sulaikytos Stokholmo poros kaimynas.

Baltarusijos Andrejus Kobelis, anksčiau dirbęs vyr. gydytoju Druskininkuose įsikūrusioje sanatorijoje „Belarus“, o vėliau išvykęs dirbti į Sočį, buvo sulaikytas A. Lukašenkos režimo teisėsaugos pajėgų dėl šnipinėjimo Lietuvos naudai, skelbiama šios šalies žiniasklaidoje. „Prieš pusmetį sulaikytas Andrejus Kobelis. Asmenybė įspūdinga – 10 metų jis jis buvo „Belarus“ sanatorijos vyr.

Kariuomenės šiemet teigia pastebinti ženkliai išaugusį neleistinai virš karinių teritorijų skraidančių dronų skaičių. Krašto apsaugos sistemos atstovams ir ekspertams neatmetant, kad tai gali būti susiję su intensyvėjančiu šnipinėjimu, kariuomenė teigia, jog patvirtinti šios prielaidos taip pat negali.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino prokuratūros prašymą ir dar dviem mėnesiams pratęsė suėmimą šnipinėjimu Baltarusijai kaltinamam Mantui Danieliui. „Teismas pilnai patenkino prokuratūros prašymą ir pratęsė suėmimą“, – BNS penktadienį sakė prokuratūros atstovė Gintarė Vitkauskaitė–Šatkauskienė. Lietuvos pilietis M. Danielius buvo sulaikytas rugsėjo pabaigoje.

Švedijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad buvo suimti dar du šnipinėjimu įtariami asmenys, iš kurių vienas kaltinamas „grubia neteisėta žvalgybine veikla prieš Švediją ir užsienio galią“. Švedijos prokuratūra trumpame pareiškime nurodė, kad suėmimai buvo įvykdyti antradienio rytą. Ji nenurodė kitos susijusios šalies. Švedijos saugumo agentūra pranešė, kad operacija, kurios metu buvo atliekamos ir kratos namuose, buvo vykdoma padedant policijai ir Švedijos ginkluotosioms pajėgoms.

Švedijos prokurorai penktadienį pateikė kaltinimus „šnipinėjimu sunkinančiomis aplinkybėmis“ dviem broliams švedams, kurie, kaip įtariama, nuo  2011 iki 2021 metų šnipinėjo Rusijos karinės žvalgybos tarnybai GRU. Vienas jų yra buvęs žvalgybos pareigūnas. „Dėl gautos, perduotos ir atskleistos informacijos, jei ji patektų į užsienio jėgos rankas, galėtų būti pakenkta Švedijos saugumui“, – pareiškime teigė vyriausiasis prokuroras Peras Lindqvistas.

Europos Parlamento komitetas, tiriantis bloko vyriausybes dėl šnipinėjimo programų naudojimo, antradienį paskelbė, kad Europos Sąjunga deramai nesprendžia opozicijos politikų ir žurnalistų sekimo skandalo.

Latvijos teismas penktadienį už šnipinėjimą baltarusių karinei žvalgybai skyrė Baltarusijos piliečiui aštuonerių metų kalėjimo ir dar trejų metų lygtinę bausmę. Paskelbus visą nuosprendį, jį bus galima apskųsti per dešimt dienų. Kaip pranešama, Valstybės saugumo tarnyba (VDD), bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba, vasario 15 dieną sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu savo šalies specialiosioms tarnyboms.

Už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio asociacija „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ ketina plėstis ir steigti savo filialus Lenkijoje, Latvijoje. Tai žurnalistams pirmadienį po teismo posėdžio dėl šios asociacijos likvidavimo sakė organizacijos vadovė Erika Švenčionienė. „Mes numatome savo asociacijos plėtrą į kaimynines šalis ir jau kai kur esam numatę savo atstovybių steigimą – tiek Latvijoje, tiek Lenkijoje.

Aiškėja daugiau detalių dėl šnipinėjimu įtariamo teisininko Manto Danieliaus. Prabilo jį policijai įdavusios Lietuvoje veikiančios Baltarusijos ir Ukrainos pabėgėlių organizacijos. Sako, kad Danielius pažindinosi su pabėgėliais ir siūlė jiems nemokamą teisinę pagalbą. O pasinaudojęs kitataučių naivumu ir gavęs pasitikėjimą, rinko informaciją, kurią vėliau raportavo Lukašenkos režimui.

Spalio pradžioje Lietuvos teisėsaugininkai sulaikė šnipinėjimu Baltarusijai įtariamą lietuvį Mantą Danielių. Penktadienį spaudos konferencijoje „Mantas Danielius – šnipas, kurį identifikavo baltarusiai Lietuvoje“ bus pristatyta daugiau detalių apie įvykį. Kviečiame spaudos konferenciją stebėti tiesiogiai transliacijoje.

Lietuvos teisėsaugininkai sulaikė šnipinėjimu Baltarusijos režimui įtariamą Lietuvos pilietį Mantą Danielių. Teisininku prisistatantis Mantas Danielius įtariamas infiltravęsis į baltarusių organizacijas Lietuvoje ir teikęs Lukašenkos žvalgybai informaciją. Teisininku ir konsultantu prisistatančio Manto Danieliaus interneto svetainėje su kirviu rankose antraštinėje nuotraukoje nusifotografavęs asmuo save vadina ir profesionaliu persekiotoju.

Teisėsaugos pareigūnai sulaikė šnipinėjimu įtariamą Lietuvos pilietį Mantą Danielių, vėliau jis suimtas dviem mėnesiams, BNS antradienį patvirtino policija. „Galime patvirtinti, kad šis asmuo sulaikytas, jam pareikšti įtarimai dėl šnipinėjimo“, – BNS antradienį sakė policijos atstovas Ramūnas Matonis. Pasak jo, įtariamajam teismas yra skyręs kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.

Vokiečių saugumo pajėgos aptiko „požymių“, kad Rusijos slaptosios tarnybos šnipinėjo Ukrainos karius, kurie Vokietijoje mokėsi naudotis vakarietiškais ginklais, penktadienį pranešė žurnalas „Der Spiegel“. Vokiečių pajėgos pastebėjo įtartinų automobilių prie dviejų objektų, kur buvo rengiami ukrainiečių naujokai.

Generalinė prokuratūra penktadienį pranešė, kad kreipėsi į teismą su prašymu likviduoti už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio asociaciją „Tarptautinis geros kaimynystės forumas“ kaip neteisėtai įsteigtą. Anot prokuratūros, asociacijos veikla yra priešinga Konstitucijai, kenkia valstybei.

Už šnipinėjimą Rusijai nubausto Paleckio bendražygė Erika Švenčionienė ir vėl dirba Kremliaus propagandai, vėl pila pamazgas ant Lietuvos. Šįkart ji davė interviu svarbiausiai propagandinei Rusijos laidai. Švenčionienė propagandistams aiškino neva Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse rinkimai yra nupirkti, žmonės neva balsavo už alaus butelį ar kelis eurus, o neva visa tauta nori draugauti su Rusija, tik bijo tai parodyti, nes yra prigąsdinti valdžios.

Albanijos teismas trečiadienį nurodė suimti du Rusijos ir vieną Ukrainos pilietį, pareigūnams pradėjus tyrimą dėl įtariamo šnipinėjimo po minėtų asmenų bandymo patekti į vieną karinę gamyklą. Jie buvo sulaikyti šeštadienio vakarą, kai vienas iš jų bandė įsibrauti į buvusią ginklų gamyklą centriniame Gramšio mieste, kur dabar naikinami pasenusi ginkluotė.

Vokietijoje ketvirtadienį prasideda šalies kariuomenės atsargos karininko, kaltinamo informacijos perdavimu Rusijos žvalgybos tarnyboms, teismas. Prokurorai teigia, kad įtariamasis, vokietis Ralphas G., nuo 2014 iki 2020 metų „per įvairius žmones palaikė kontaktus su viena Rusijos žvalgybos tarnyba“. Jie kaltina jį perdavinėjus informaciją apie Vokietijos kariuomenės rezervo vidaus darbą, civilinę gynybą, 2014 metais Maskvai įvestų sankcijų poveikį, dujotiekio projektą „Nord Stream 2“. Taip p...

Iranas šeštadienį pranešė suėmęs Švedijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu, bet nepateikė išsamesnės informacijos apie įtariamojo tapatybę arba sulaikymo datą. Pranešimas buvo paskelbtas tvyrant diplomatinei įtampai tarp Teherano ir Stokholmo, Švedijos teismui skyrus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę vienam buvusiam Irano kalėjimų sistemos pareigūnui už karo nusikaltimus, susijusius su 1988 metais šiitiškoje respublikoje vykdytomis masinėmis egzekucijomis.

Europos Komisija sakė aptikusi požymių, kad kai kurių jos aukščiausio rango pareigūnų telefonai buvo šnipinėjami naudojant programą „Pegasus“, rodo ketvirtadienį naujienų agentūros AFP matytas laiškas. Liepos 25-osios laiške olandų europarlamentarei Sophie in 't Veld (Sofi in 't Veld) teisingumo eurokomisaras Didier Reyndersas (Didjė Reindersas) rašė, kad 2021 metų lapkritį „Apple“ jam pranešė apie galimą programos „Pegasus“ įsilaužimą į jo išmanųjį telefoną.

Graikijos opozicinės socialistinės partijos lyderis antradienį pateikė skundą šalies Aukščiausiajam Teismui dėl bandymo šnipinėti jo mobilųjį telefoną pasitelkus kenkėjišką programą „Predator“. Nikas Andrulakis, kuris taip pat yra Europos Parlamento narys, sakė, jog labai svarbu išsiaiškinti, kas įvykdė šį pažeidimą.

Pastaraisiais metais Vakarų pareigūnai kaskart perspėdavo apie Kinijos šnipus, kurie, jų teigimu, tampa vis drąsesni ir profesionalesni. Kinų šnipai yra kaltinami įsilaužimu į „Microsoft Exchange“ elektroninio pašto sistemą, siekiu atskleisti Vakarų gynybos ir komercines paslaptis, taip pat Kinijos disidentų persekiojimu užsienyje bei Afrikos Sąjungos narių veiklos trikdymu.

Apeliacinis teismas antradienį atmetė už šnipinėjimą Rusijai nuteisto visuomenininko, Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinio direktoriaus Aleksėjaus Greičiaus skundą ir paliko jam galioti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. „Teisėjų kolegija nusprendė apeliacinį skundą atmesti, bausmė nėra aiškiai per griežta“, – sakė teisėja Regina Pocienė.  Po Apeliacinio teismo nutarties nuosprendis įsiteisėjo, tačiau dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

Apeliacinis teismas antradienį skelbs verdiktą dėl šnipinėjimo Rusijai nuteisto visuomenininko, Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinio direktoriaus Aleksėjaus Greičiaus byloje. Klaipėdos apygardos teismas pernai lapkričio 12 dieną savo kaltės nepripažinusį A. Greičių nuteisė ketverių, o savo kaltę pripažinusį Mindaugą Tunikaitį – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis. Nuosprendį apskundė tik A. Greičius, jis prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir jį išteisinti.

Už šnipinėjimą Rusijai nuteisto ir kalinčio Algirdo Paleckio advokatas su kasaciniu skundu kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą, prašydamas panaikinti tiek pirmos, tiek apeliacinės instancijų sprendimus ir bylą nutraukti. Aukščiausiasis Teismas gegužės pabaigoje priėmė nagrinėti skundą, tačiau, kaip prašė advokatas Adomas Liutvinskas, iki skundo išnagrinėjimo nuosprendžio vykdymo nesustabdė.

Vienas Taivano dimisijos generolas ir kitas tarnybą baigęs aukšto rango kariškis penktadienį buvo apkaltinti dalyvavę Kinijos šnipų tinkle, pranešė prokurorai. Taibėjus ir Pekinas šnipinėja vienas kitą nuo Kinijos pilietinio karo pabaigos 1949 metais, kai pralaimėję nacionalistai  pasitraukė į salą.

Parlamentarai sugriežtino baudžiamąją atsakomybę už šnipinėjimą ir padėjimą kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Praėjusią savaitę priėmus Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų pataisas, dvigubai prailgintas minimalus laisvės atėmimas už šiuos nusikaltimus. Už šnipinėjimą, priklausomai nuo nusikaltimo sudėtingumo, grės nuo ketverių iki dešimties metų ir nuo šešerių iki 15 metų laisvės atėmimo bausmės. Dabar minimali bausmė numatyta atitinkamai dveji ir treji metai.

Trečiadienį Vilniaus policija sulaikė už šnipinėjimą Rusijai kalėti nuteistą Algirdą Paleckį ir išvežė jį į pataisos namus. „Buvo sulaikytas prieš 15 valandą“ – BNS Vilniaus apskrities policijos atstovė Julija Samorokovskaja. Šiaulių apygardos teismas trečiadienį išdavė patvarkymą vykdyti nuosprendį A. Paleckiui. Praeitą penktadienį Apeliacinis teismas paliko galioti pernai liepą Šiaulių apygardos teismo A. Paleckiui paskirtą šešerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Už šnipinėjimą Rusijai šešeriems metams kalėjimo nuteistas Algirdas Paleckis keliaus į kalėjimą: Apeliacinis skundas atmetė A. Paleckio ir jo advokatų skundą. Į teismo sprendimo paskelbimą pats nuteistasis neatvyko, susirinko tik gausus A. Paleckio šalininkų būrys, vos paskelbimą šūksniais pasitikusius susirinkusiuosius teko raminti.

Lenkijos specialiosios tarnybos trečiadienį pranešė sulaikiusios rusą ir baltarusį, įtariamus šnipinėjimu Rusijos naudai. „Įtariamuosius sulaikė karo policija... Jiems abiem pareikšti kaltinimai“, – nurodė Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas) savo pranešime.

Lenkijos prokurorai pareiškė kaltinimus karo policijos sulaikytą ir šnipinėjimu Rusijai įtariamą vyrą, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas. Įtariamąjį, 18 metų Lenkijoje gyvenantį Rusijos pilietį, teismas sugrąžino kardomajam kalinimui trims mėnesiams, Nacionalinę valstybinę prokuratūrą citavo radijas.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba vasarį sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu Minsko specialiosioms tarnyboms. Kaip naujienų agentūrai BNS pranešė VDD, šis asmuo rinko informaciją apie kariuomenės ir svarbios infrastruktūros objektus, slapta juos filmavo ir fotografavo. Per kratas VDD pareigūnai konfiskavo techninės įrangos ir duomenų laikmenų. Dabar gauta medžiaga analizuojama.

Klaipėdos apygardos teismas penktadienį du Lietuvos piliečius pripažino kaltais šnipinėjimo Rusijai byloje. Savo kaltės nepripažinęs visuomenininkas Baltijos jaunimo asociacijos „Juvenis“ generalinis direktorius Aleksėjus Greičius nuteistas ketverių, savo kaltę pripažinęs Mindaugas Tunikaitis – pusantrų metų laisvės atėmimo bausmėmis, pranešė teismas.  Ši byla buvo nagrinėjama uždaruose teismo posėdžiuose.

Vokietijos federaliniai prokurorai penktadienį pranešė, kad atlieka tyrimą dėl vieno Turkijos piliečio, įtariamo šnipinėjus disidentus Turkijos slaptosioms tarnyboms. Įtariamasis, įvardijamas kaip Ali D., buvo suimtas rugsėjo 17 dieną viename Diuseldorfo viešbutyje, vienam darbuotojui pastebėjus, kad jis turi ginklą, sakoma prokurorų pranešime.

Klaipėdos apygardos teisme penktadienį buvo sakomos baigiamosios kalbos šnipinėjimo Rusijai byloje, tačiau nei teismas, nei prokuratūra neatskleidžia, kokios bausmės kaltinamiesiems pasiūlytos, motyvuodami neviešai nagrinėjama byla. „Kadangi teismo posėdis buvo uždaras, šiai dienai negalime nieko daugiau pakomentuoti“, – BNS sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros atstovė Viktorija Raštutytė. Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

Penktadienį Klaipėdos apygardos teisme turėtų būti sakomos baigiamosios kalbos šnipinėjimo Rusijai byloje. Sakydamas savo kalbą, prokuroras turėtų siūlyti bausmę kaltinamiesiems. Už šnipinėjimą asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu nuo trejų iki penkiolikos metų.

17-os žiniasklaidos organizacijų atliktas ir paviešintas tyrimas atskleidė, kad naudojantis karinio lygio šnipinėjimo programa buvo įsilaužta į daugybės žurnalistų ir aktyvistų išmaniuosius telefonus. Tyrimo metu buvo rasta ryšių su nužudytais žurnalistais. Programą „Pegasus“, pritaikytą sekimui, sukūrė ir platino Izraelyje įsikūrusi įmonė „NSO Group“. Programa buvo sukurta tam, kad kariuomenė ir žvalgybos agentūros galėtų sekti teroristus.

Vilniaus apygardos teismas už akių nuteisė Lietuvos ir Rusijos piliečius, šnipinėjusius Rusijai. Juos labiausiai domino Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnų darbas ir tuometė prezidentė Dalia Grybauskaitė, rašo portalas delfi.lt. Lietuvos piliečiui Vladimirui Sokolovui teismas skyrė 9 metų 3 mėnesių įkalinimą, o Rusijos piliečiui Igoriui Gostevui – 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Su buvusiu politiku šnipinėjimo byloje teisiamas vilnietis verslininkas Deimantas Bertauskas teisme atsiprašė Lietuvos valstybės ir jos žmonių dėl savo veiksmų. „Svarbu klaidas pripažinti ir jų nekartoti. Esu kaltinamas nusikaltimais prieš Lietuvą, mano kaina labai didelė, bet aš dabar džiaugiuosi, atlikęs išpažintį teisėsaugos pareigūnams, dabar jaučiuosi lengviau “, – antradienį per teismo posėdį sakė šnipinėjimo byloje kaltinamas D. Bertauskas. Jam buvo suteikta paskutinio žodžio teisė.

Prancūzijos teismas antradienį pripažino Švedijos baldų milžinės „Ikea“ padalinį Prancūzijoje kaltu taikius sudėtingą schemą, kurią naudojant laikotarpiu nuo 2009 iki 2012 metų buvo neteisėtai šnipinėjami šimtai darbuotojų ir darbo ieškančių asmenų. Bendrovės padalinys Prancūzijoje buvo nubaustas 1 mln. eurų bauda, ​​tuo tarpu buvusiam generaliniam direktoriui Jeanui-Louisui Baillotui skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, sakoma teismo nuosprendyje.

Jungtinės Valstijos 2012–2014 metais šnipinėjo įtakingus Europos politikus, įskaitant Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, pasitelkdamos Kopenhagos žvalgybos tarnybų pagalbą, sekmadienį pranešė Danijos ir kitų Europos šalių žiniasklaida. Danų visuomeninis transliuotojas „Danmarks Radio“ (DR) pareiškė, kad JAV Nacionalinio saugumo agentūra (NSA), naudodamasi interneto kanalais Danijoje, šnipinėjo garsius politikus ir aukšto rango pareigūnus Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje bei Prancūzijoje.

Prokurorė Vilma Vidugirienė trečiadienį Šiaulių apygardos teisme pasiūlė šnipinėjimu kaltinamam buvusiam politikui Algirdui Paleckiui skirti devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, o kartu su juo teisiamą vilnietį verslininką Deimantą Bertauską atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Italijoje tiriant bylą dėl šnipinėjimo buvo sulaikytas italų karininkas, įtariama, perdavęs rusų kariškiui „konfidencialių dokumentų“ už pinigus. Laikraštis „la Repubblica“ nurodė, kad rusų kariškis yra susijęs su Rusijos ambasada Romoje, o italas yra Italijos karinio jūrų laivyno karininkas. Jie sustabdyti tuo metu, kai italas už pinigus vėlų antradienį Romoje perdavė rusui „konfidencialių dokumentų“, sakė policija. Visgi tik italas buvo sulaikytas.

Šiaulių apygardos teismas šnipinėjimu kaltinamo buvusio politiko Algirdo Paleckio byloje antradienį ketina apklausti keturis liudytojus.  Kaip BNS informavo teismo atstovas Vytautas Jončas, į šį posėdį liudyti pakviesti buvęs Lietuvos liaudies partijos laikinasis pirmininkas, politikės Kazimiros Prunskienės sūnus Vaidotas Prunskus, šios partijos atstovai Artūras Šidlauskas ir Danguolė Tautvydienė bei buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas.

Prokuratūra skelbia teismui perdavusi bylą, kurioje du Lietuvos piliečiai kaltinami šnipinėjimu Rusijai. Kaip penktadienį pranešė prokuratūra, nors kaltinamieji vienas su kitu nėra pažįstami ir jų vykdyta veikla skiriasi, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad į nusikalstamas veikas prieš Lietuvos valstybę juos įtraukė tas pats asmuo – Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) Kaliningrado srities pasienio valdybos pareigūnas.