smiltynė

Egzistuoja rizika, kad kai kurie fiziniai ir juridiniai asmenys gali nepagrįstai būti atleisti nuo mokesčio už įvažiavimą į Neringą, trečiadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Ji skelbia atlikusi vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringos savivaldybę administravimą, lengvatų suteikimą ir panaikinimą reglamentuojančių teisės aktų antikorupcinį vertinimą.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser sako, kad nuo skundų dėl šio dviračių tako įkaitę visi direkcijos telefonai. Žmonės skundžiasi, kad takas, kuriuo naudojasi vos ne pusė Lietuvos gyventojų, yra baisios būklės, juo važiuoti nesaugu. Nežinodami, kas jį turi prižiūrėti, jie kaltina visas institucijas iš eilės: Klaipėdos ir Neringos savivaldybes, parko administraciją, miškininkus.

Klaipėdos Smiltynės paplūdimiuose Baltijos jūros vanduo – vėl švarus ir ten jau galima maudytis, pranešė „Klaipėdos paplūdimiai“. Pakartotiniai tyrimai parodė, kad Smiltynės pirmajame ir antrajame paplūdimiuose žarninių lazdelių koncentracija nebeviršija leidžiamų normų. Penktadienį „Klaipėdos paplūdimiai“ informavo, gavus birželio 19 dieną atliktų vandens tyrimų rezultatus, Baltijos jūroje Smiltynės pirmajame ir antrajame paplūdimiuose maudytis nesaugu – tarša viršijo leistiną normą.

Baltijos jūros vanduo Kuršių Nerijoje yra švarus, o Smiltynės paplūdimiuose maudytis dar draudžiama. Naujausi Kuršių Nerijos maudyklų laboratoriniai tyrimai rodo, kad vanduo atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus, pirmadienį pranešė Neringos savivaldybė. Baltijos jūros vandens pavyzdžiai atrinkti birželio 23-iąją Nidos, Juodkrantės, Preilos ir Pervalkos paplūdimiuose. Tirtas ir šių paplūdimių smėlis – kirminų kiaušinėlių ir jų lervų nenustatyta.

Baltijos jūroje ties Smiltyne žmonėms uždraudė maudytis, nes pustrečio karto padidėjęs paplūdimio vandens užterštumas. Smiltynėje jau iškeltos raudonos vėliavos ir perspėja gyventojus nebristi į jūrą, nes vanduo neatitinka higienos normų. „Klaipėdos paplūdimių” direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki teigia, jog jį nustebino, kad tyrimai buvo identiški prie Naujosios ir prie Senosios perkėlų.

Penktadienio rytą „Klaipėdos paplūdimiai“ paskelbė žinią, kad nuo šiol draudžiama maudytis Baltijos jūroje ties Smiltyne. Paaiškėjo, kad paplūdimių vanduo neatitinka higienos normų. „Informuojame, kad Smiltynės paplūdimių vanduo neatitinka higienos normų reikalavimų. Smiltynės paplūdimiuose maudytis DRAUDŽIAMA“, – rašoma „Facebook“ paskyroje. Taip pat užsiminta ir apie kitas maudymosi vietas. Melnragės-Girulių paplūdimiuose jokie draudimai nepaskelbti.

Keleivius ir automobilius per Kuršių marias kelianti Smiltynės perkėla nuo birželio pradžios ketina grįžti prie įprasto grafiko. Pasak bendrovės vadovo, paslaugų įkainiai iš esmės nesikeičia, jie neturėtų augti ir kitais metais.  „Nuo birželio 1 dienos grįšime į senąjį grafiką ir tiek Naujoji perkėla, tiek keleivių perkėla kels tuo pačiu ritmu, kaip ir anksčiau keldavo“, – BNS sakė Mindaugas Čiakas.

Valstybės valdoma Smiltynės perkėla turi atnaujinti neteisėtai nutrauktą 1,8 mln. eurų vertės keltų atnaujinimo konkursą, pareiškė Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT). Tuo metu perkėlos vadovas teigia kol kas nežinantis, ar jį atnaujins – esą, kam pirkti paslaugas, kurių nebereikia.

Po ilgojo savaitgalio mirtina mįslė uostamiesčio pareigūnams: Baltijos jūra į Smiltynės paplūdimį išmetė vyro kūną. Mirties aplinkybes tiriančiai policijai daug klausimų: mat pradingusio vyro niekas nepasigedo, o ir pajūrio gelbėtojai sako niekur neradę ant kranto skenduolio galimai paliktų daiktų. Tiesa, gelbėtojai prasitaria užfiksavę tik pramoginį katerį, kurio keleiviai tądien įtartinai žvalgėsi po vandenį. Pirmasis skenduolį pastebėjo jūroje ties Smiltyne plaukiojęs poilsiautojas.

Siekiant sumažinti laukiančiųjų eiles, žmones ir mašinas iš Klaipėdos į Kuršių neriją kelianti Smiltynės perkėla ruošiasi pirkti dar vieną keltą. Pasak laikinojo perkėlos vadovo, jei viskas vyks sklandžiai, naujas keltas turėtų plaukioti po dvejų metų. „Vasaros metu visi pasipiktinimai vyksta dėl eilių, mes darysime visas investicijas, kiek galime, kad dar daugiau pralaidumą padidinti“, – BNS sakė Mindaugas Čiakas.

Susisiekimo ministerijai ketvirtadienį pareiškus, kad valstybės valdomos bendrovės Smiltynės perkėla vadovybė neskaidriai rengė konkursus, galbūt protegavo vieną tiekėją, o jos vadovas netinkamai elgėsi su darbuotojais, įmonės generalinis direktorius Darius Butvydas traukiasi iš pareigų. Ketvirtadienį jis įmonės valdybai įteikė atsistatydinimo prašymą, kuris buvo patenkintas. Laikinuoju įmonės vadovu paskirtas Technikos ir saugios laivybos direktorius Mindaugas Čiakas.

Valstybės valdomos bendrovės Smiltynės perkėla vadovybė nesilaikė viešųjų pirkimų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų, galbūt protegavo vieną tiekėją, o jos vadovas netinkamai elgėsi su darbuotojais. Tokias išvadas susisiekimo ministrui Rokui Masiuliui pateikė ministerijos darbo grupė, atlikusi Smiltynės perkėlos viešųjų pirkimų auditą ir darbuotojų skundų tyrimą, pranešė ministerija.

Iš vėl iš atostogų užsienyje grįžote ne pailsėję, o nuvargę? Tikrą ramybės oazę rasite visai čia pat – Neringoje. Lietuvos pajūrio perlas užburia gamtos grožiu ir tykiu gyvenimo būdu. Tačiau dažnai Neringa nepelnytai aplenkiama kaip nuobodi vieta, kurioje nėra, ką veikti. Pateikiame keletą idėjų, kaip įdomiai ir aktyviai praleisti laiką Neringoje. 1. Pasinerkite į gamtos grožį Nidoje Nida – viena gražiausių Lietuvos vietų.

Nuo birželio valstybė nekompensuos ne Neringoje gyvenančių keleivių perkėlimo į Kuršių neriją, kai jie vyksta su teise nemokamai keltis turinčiais keleiviais bei jų transportu, pranešė valstybės valdoma Smiltynės perkėla. Nuo birželio į kompensuojamo bilieto kainą bus įskaičiuoti tik leidimą nemokamai keltis turinti transporto priemonė ir jos vairuotojas.

Nuo birželio valstybė nekompensuos ne Neringoje gyvenančių keleivių perkėlimo į Kuršių neriją, kai jie vyksta su teise nemokamai keltis turinčiais keleiviais bei jų transportu, pranešė valstybės valdoma Smiltynės perkėla. Nuo birželio į kompensuojamo bilieto kainą bus įskaičiuoti tik leidimą nemokamai keltis turinti transporto priemonė ir jos vairuotojas.

 Nevaldai dešinės kojos – kompensacija priklauso, o štai nevaldant kairės – jau nebe. Su tokia kuriozine situacija susidūrė vienas klaipėdietis. Vyras, kaip ir visi neįgalieji, nori persikelti su automobiliu nemokamai į Smiltynę, deja, priešingai nei jo likimo draugams, nevaldantiems ar neturintiems dešinės kojos, Sergejui lengvatos negalioja. Klaipėdietis Sergejus kairiąją koją darbe susižalojo prieš 14 metų, tačiau vyras liūdnai juokauja, kad geriau jau būtų sužalota dešinė.

Pasigrožėti Palanga ar Klaipėdos senamiesčiu, nuo Smiltynės perkėlos nuvykti iki Jūros muziejaus arkliu kinkyta karieta gali ir nebepavykti. Šio verslo atstovų kasmet vis mažiau. Likusieji savo paslaugas siūlo užsienio turistams. Mažinti paslaugų kainos verslininkai negali: vien leidimas šiai veiklai atsieina per 500 Eur. Be to, prieš jį gaunant, reikia dalyvauti atrankoje.

Nuo birželio 1-osios keisis Smiltynės perkėlos keltų bilietų kainos. Vienos jų mažėja, kitos – didėja. Didžiausią paslaugų tarifą ketvirtadienį patvirtino Kainų komisija, pranešė Smiltynės perkėla. Smiltynės perkėlos generalinis direktorius Darius Butvydas sako, jog keltų kainos nesikeitė beveik dešimtmetį. „Tikimės, jog pasikeitusi kainodara bus kur kas patogesnė mūsų klientams, o svarbiausia – leis automatizuoti transporto bilietų pirkimą ateityje.

Ketvirtadienį Smiltynėje rastas sprogmuo, jį sunaikinti išsivežė išminuotojai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, Pakrančių apsaugos pasienio rinktinės pareigūnai iš Klaipėdos policijos gavo pranešimą apie Smiltynėje, netoli Naujosios perkėlos, rastą, kaip manyta, sprogmenį. Informaciją gavę Neringos užkardos pasieniečiai nuvyko į įvykio vietą, kur įsitikino, jog rastas artilerijos sviedinys.

Daugiau kaip 7000 žmonių leidosi į žygį palei Baltijos jūros pakrantę. Kai kurie nuo ryto žygiuoja dar ir dabar ir rengiasi įveikti 100 kilometrų – pasiekti Nidą ir grįžti atgal į Smiltynę. Į Smiltynę nuo ankstaus ryto pradeda plūsti žmonės. Iki pietų pramankštinti kojas ir išbandyti jėgas kasmetiniame žygyje čia susirinko 7400 entuziastų. Pajūriu eiti visi padeda skirtingu metu. Maršrutą kiekvienas rinkosi pagal ryžtą ir pajėgumą.

Šiemet po penkerių metų pertraukos vėl iš Smiltynės jachtklubo startavusi „Švyturio Joninių nakties regata“ pirmąkart startavo gilią naktį, visai sutemus – buvo laukiama, kol rasis vėjo.

Paskutinę šių metų savaitę uostamiesčio taryba nusprendė nuo kitų metų pirmą kartą pradėti taikyti mokamo automobilių statymo rinkliavą Smiltynėje. Ši Kuršių nerijos teritorija priskirta brangiausiai - raudonajai - zonai, tad už automobilio stovėjimo valandą teks mokėti 0,9 euro, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. Mokestis bus renkamas nuo gegužės 1-osios iki rugsėjo 15 dienos. „Smiltynė ypač kenčia nuo automobilių srauto.

Iš Šiaurinio rago persikelti į Smiltynę norintys klaipėdiečiai ir uostamiesčio svečiai visą balandį bus plukdomi ne keltu, o greitaeigiu katamaranu. Didysis keltas iki gegužės pradžios dirbs tik savaitgaliais, o šiokiadieniais galima mėgautis vos kelias minutes trunkančia kelione į Smiltynę katamaranu, rašo „Lietuvos žinios“. „Paprastomis dienomis žmones plukdo mūsų naujasis katamaranas, o savaitgaliais dirbs didysis keltas.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuo gegužės pirmos dienos, norint patekti į saugomas teritorijas Lietuvoje, teks įsigyti vieną eurą kainuojantį bilietą. Tai numatyta projekte, kurį šiomis dienomis turi pasirašyti aplinkos ministras. Tokiai tvarkai priešinasi Klaipėdos valdžia.

Kuršių nerijos nacionaliniam parkui (KNNP) svarstant lankymosi jo teritorijoje apmokestinimo tvarką, nesutariama, kaip turėtų būti apmokestinama Klaipėdos savivaldybės teritorijoje esanti ir parkui priklausanti Smiltynė. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nariai ir KNNP atstovai šį klausimą aptarė Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje. Pasak nacionalinio parko vadovės Aušros Feser, apmokestinti klaipėdiečius reikia, nes būtent jie yra pagrindiniai Smiltynės lankytojai.

Smiltynėje šeštadienį vykusiose tradicinėse tarptautinėse bėgimo varžybose "Gintarinė jūrmylė 2014”, Remigijus Kančys ne tik iškovojo sidabro medalį, bet ir tapo greičiausiai šešių jūrmylių trasą įveikusiu Lietuviu. 9 sekundėmis ukrainiečiui, Mykola Yuhimchuk (35:00) nusileidęs „Kauno maratono klubo“ sportininkas ne tik pagerino savo asmeninį trasos rezultatą, bet ir tapo greičiausiai trasą įveikusiu lietuviu.

Arnas Mazėtis, Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Siekdama gerinti lankytojų komfortą, Klaipėdos valdžia 2015 m. paplūdimių priežiūrai ketina skirti papildomus 800 tūkst. litų. Šiemet už daugiau kaip milijoną Smiltynėje buvo renovuota pirtis, įrengta vaikų žaidimų aikštelė. Melnragėje ir Smiltynėje pastatyti dušai, remontuoti paplūdimių takai, laiptai, įrengta naujų suoliukų. Kitąmet paplūdimiams prižiūrėti žadama skirti daugiau nei 2 mln. litų.

Birutė Rutkauskaitė, LRT radijas, LRT.lt Katamaranas „Smiltynė“, pirmą kartą šiemet plukdęs keleivius iš Klaipėdos į Nidą, vasaros sezono dar nebaigia. Keleiviai išvysti Neringą, kitokią nei važiuojant automobiliu, galės ir rugsėjį. Rugsėjo savaitgaliais katamaranas keleivius iš Klaipėdos į Nidą plukdys kartą per dieną. Iš Klaipėdos senamiesčio laivas išplauks pusę dešimtos ryto, o atgal iš Nidos pajudės 17 valandą.

Jau nuo gegužės 17 d. pradedama prekiauti bilietais į keliones greitaeigiu laivu „Smiltynė“ reguliariu maršrutu Klaipėda-Juodkrantė-Nida ir atgal. Tą pačią dieną, Laivų parado šventės metu, AB „Smiltynės perkėla“ priklausantis laivas „Smiltynė“ dovanos klaipėdiečiams ir miesto svečiams nemokamą apžvalginį pasiplaukiojimą po uosto akvatoriją. Naujas greitaeigio laivo maršrutas Klaipėda – Juodkrantė – Nida ir atgal atidaromas gegužės 31 dieną.

Dėl savaitgalį Smiltynėje kilusio gaisro ir vis dar esančios grėsmės gamtai ir žmonių gyvybei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė rengia įsakymą, kuriuo bus ribojamas poilsiautojų lankymasis Smiltynės miškuose Klaipėdos miesto savivaldybės administruojamoje teritorijoje.

 Kuršių nerijoje dirbantys ugniagesiai skelbia, kad šeštadienį prieš 20 val. gaisras yra oficialiai lokalizuotas. „Nėra grėsmės gaisro plitimui“, - BNS sakė įvykio vietoje esantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Remigijus Baniulis. Pasak jo, nutiestos dvi magistralinės linijos - 1,5 ir 1,2 kilometrų ilgio - kurios, kaip manoma, padės galutinai užgesinti gaisrą gamtoje.

Asta Kažukauskienė, LRT radijas, LRT.lt Šeštadienį Smiltynėje jau tryliktą kartą vyks tarptautinės bėgimo varžybos „Gintarinė jūrmylė“. Dalyvauti jose užsiregistravo beveik tūkstantis sportininkų ir bėgimo entuziastų. „Gintarinės jūrmylės“ bėgimas, kaip teigiama, neturi analogų. Tradiciniai bėgimai matuojami metrais, kilometrais, myliomis ar jardais. O šis – unikaliu, įprastai laivyboje naudojamu matu – jūrmyle, kuri yra 1852 metrai.

Marija Garbrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Bendrovė „Smiltynės perkėla“ baigė įgyvendinti trejų metų projektą – duris ketvirtadienį atveria naujas keleivių terminalas Šiauriniame rage. Prieš keletą metų Klaipėdos savivaldybei nutarus senąją perkėlą iškeldinti iš Dangės upės, Šiauriniame rage buvo pastatytas pirsas prie kurio vienu metu gali švartuotis du bendrovės keltai.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas Smiltynėje esančias senąsias vilas šią vasarą pavertė įvairių menų buveinėmis ir poilsiautojus kviečia neskubėti į Nidą ar Juodkrantę, o turiningą poilsį pradėti iškart persikėlus keltu. Anksčiau į Jūrų muziejų traukiantys poilsiautojai galėjo aplankyti ir pakeliui esančiose senosiose vilose buvusias ekspozicijas, pasakojusias apie Kuršių nerijos gamtą. Tačiau Jūrų muziejus eksponatus atsiėmė ir apie metus stovėjusios tuščios vilos pradėjo nykti.

Klaipėdos savivaldybė kviečia siūlyti idėjas, kaip rekreacijai pritaikyti Smiltynėje esančius Antrojo pasaulinio karo laikų karinius įtvirtinimus. Planuojama, kad konkursą laimėję architektai vėliau pagal savo projektą rengs detalųjį šių teritorijų planą. "Tikimasi juos pritaikyti rekreacinėms reikmėms.

 Klaipėdos miesto valdžia nori atstatyti vokiškas 19-to amžiaus pabaigoje iškilusias, bet 20-ame amžiuje sunykusias Smiltynės smukles. Šią savaitę apie tai kalbėta su Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcija, kuri taip pat suinteresuota atkurti senąjį paveldą ir plėtoti turizmą, rašo dienraštis "Lietuvos žinios". Kol kas konkretūs žingsniai žengti dėl galimybės senųjų pamatų vietoje atstatyti smuklę "Sand-krug", kuri stovėjo ant kalno prie pat Senosios perkėlos.

Asta Kažukauskienė, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Visuomenininkai, neišleisdami nė lito, siekia atkurti Smiltynėje buvusį sveikatingumo taką. Jie ragina savanorius dalyvauti talkoje, statant jau suprojektuotus įrenginius. Smiltynės sveikatingumo takas girininko Algimanto Laurinaičio pastangomis, bendradarbiaujant su sutrikusio intelekto jaunuolių darbo centru, buvo įrengtas prieš 24-erius metus. Visi įrenginiai – sūpynės, laipynės – buvo iš medžio, todėl, laikui bėgant, visiškai sunyko.

Marija Gabrienė, LRT televizijos laida „Panorama“ Trečius metus iš eilės bendrovė „Smiltynės perkėla“ muša rekordus. 2012-ieji įvardinami finansinio klestėjimo metais. Bendrovė skaičiuoja milijoninį pelną bei džiaugiasi naujais perkėlimų rekordais. Pelningai dirbančios bendrovės vadovas sako, kad tokių gerų rezultatų dar nebuvo pasiekta per visus įmonės veiklos metus. 2012-aisiais keltų paslaugomis pasinaudojo beveik 2 mln. keleivių. Tai yra 4 proc.

Kasmet daugybė paplūdimių siekia aukščiausio įvertinimo – prestižinės mėlynosios vėliavos. Tai tarptautinis pripažinimas už smėlio, vandens švarą, bendrą paplūdimio įrengimą,  saugumą, rašo kelionių tinklalapis makalius.lt. Šiemet Ispanijoje mėlyna vėliava įvertinti 539 paplūdimiai, Prancūzijoje prestižiniais pripažinti 358 paplūdimiai, o Graikijoje tarptautinį pripažinimą pelnė 394 pliažai. Lietuvoje mėlynos vėliavos buvo nusipelnę Nidos, Juodkrantės, Smiltynės, Palangos paplūdimiai.

Įsibėgėjant pavasariui ir Jūrų muziejus keičia darbo ritmą: šaltuoju metu lankytojus į ekspozicijas kvietęs tik savaitgaliais, nuo gegužės 2 dienos duris jau atveria plačiai kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį ir antradienį. Vasarą muziejus ketina nedirbti tik pirmadieniais. Pajūrį užliejus vasariškos šilumos bangai, vis daugiau lankytojų užsuka ir į Jūrų muziejų: šį savaitgalį jame apsilankė gerokai virš tūkstančio.

Lietuvos pajūris išvalytas nuo sovietinės armijos palikimo. Pajūrio saugomose teritorijose nugriauta 12 be priežiūros buvusių statinių. Smiltynėje netoli antrosios perkėlos stovėjęs buvusios sovietų armijos pasieniečių poilsio namelis nugriautas paskutinis. Tai truko vos porą valandų. Specialistai sako, kad darbus sunkino tai, kad saugant aplinką teko naudoti ratinę techniką.

Nuo šiol Neringos ir Smiltynės gyventojai bus fotografuojami, kad leidimais nemokamai keltis per Kuršių marias nesinaudotų kiti žmonės. Praėję metai bendrovei „Smiltynės perkėla“ buvo rekordiniai – perkelta daugiau kaip 600 tūkst. automobilių. Tai didžiausias skaičius per visą bendrovės istoriją, praneša LTV naujienų tarnyba. Tačiau apie 40 proc.

Smiltynėje, Kuršių marių krantinėje, betoninės plokštės ir akmenys mirtinai prispaudė vyrą. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, apie nelaimę specialiosioms tarnyboms pranešta pirmadienį 15.46 val. Atvykę gelbėtojai Smiltynės 9-ajame kilometre 3 m gylyje rado prispaustą žmogų, tačiau jam jau padėti niekuo negalėjo. Dėl tamsos gelbėjimo darbai buvo atidėti iki antradienio rytą.

Smiltynėje ties Lietuvos jūrų muziejumi šeštadienį iškilmingai atidengtas paminklas „Albatrosas“, skirtas jūroje žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti, praneša VE.lt. Ceremonijoje dalyvavęs susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, klaipėdietis, jūreivio sūnus, sakė žinąs, kas yra žmogaus išlydėjimas į jūrą ir laukimas jo sugrįžtant. Jis pasidžiaugė, kad Klaipėdoje atsirado simbolis, dar kartą įrodantis, kad Lietuva – jūrų valstybė.

Pirmadienį Smiltynėje „sparnus iškėlė“ drąsos ir laisvės simbolis – paukštis albatrosas. Tai paminklas žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti. Šio paminklo statybos sutartis dar nėra iki galo įgyvendinta, bet Smiltynės priekrantėje šalia Lietuvos jūrų muziejaus visi norintys jau gali pamatyti daugiau nei 10 m aukščio metalo lakštų skulptūrinę kompoziciją, skirtą žuvusiems Lietuvos jūrininkams ir nuskendusiems laivams atminti.

Genetikų išvada negailestinga – ruduojančius Kuršių nerijos spygliuočius puola vėžys. Blogiausiu atveju, teks kirsti ištisus miško kvartalus. Dar vienas gamtosaugininkų galvos skausmas – sparčiai plintančios akacijos, ištumančios ne tik vietines medžių rūšis, bet ir užgožiančios žolinę augmeniją, praneša LTV laida „Vasaros spalvos“. Šiandien Kuršių nerija gerokai skiriasi nuo to, kaip atrodė prieš 100 metų. Vietinę augmeniją užgožė svetimšaliai augalai.

Smiltynėje be leidimų išdygę atrakcionai turi būti išmontuoti – taip sako Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovai. Tuo metu Klaipėdos savivaldybės valdininkai skėsčioja rankomis. Esą pagal mieste galiojančią tvarką išnuomotame ar privačiame sklype leidimų tokiai veiklai nereikia, praneša LTV naujienų tarnyba. Sunkvežimiai su atrakcionų įranga Smiltynėje išsirikiavo prieš kiek daugiau nei savaitę. Leidimo tokiai veiklai UNESCO saugomoje teritorijoje verslininkai į savivaldybę nesikreipė.

Lietuva sekimo mastais kitas Europos Sąjungos valstybes lenkia keliasdešimt kartų, tačiau Seimui to negana: priimtas įstatymas, dar labiau palengvinantis sekimo procedūras ir sankcijų sekti gavimą. Tačiau Lietuvos pavertimo policine valstybe šalininkai tvirtina: tie, kurie pasisako prieš totalų sekimą, yra prieš kriminalinių nusikaltimų išaiškinimą. „Tie, kurie kalba apie totalinį sekimą, aš suprantu, yra prieš kriminalinių nusikaltimų išaiškinimą“, – pareiškė A. Anušauskas.

Klaipėdoje Šiaurės rage baigtas statyti naujas pirsas, kuris bus naudojamas „Smiltynės perkėlos“ keltams švartuoti. Pirso statyba Šiaurės rage prasidėjo beveik prieš dvejus metus, o bendra objekto statybos kaina – pusantro milijono litų primena Lietuvos radijas. Prie pirso švartuosis bendrovės „Smiltynės perkėla“ keltai, kurie anksčiau keleivius keldavo nuo krantinės Danės upėje.