skurdas

Ar žinojote, kad 22,5 proc. Europos Sąjungos gyventojų, t. y. beveik 113 mln. žmonių, patiria skurdo ir atskirties riziką? Procentiškai tokių pažeidžiamų žmonių daugiausia Bulgarijoje (39 proc.), Rumunijoje (36 proc.) ir Graikijoje (35 proc.). Kaip rašo tinklaraštis Euroblogas.lt, remdamasis 2017 m. „Eurostat“ duomenimis, ketvirtoje vietoje pagal šį rodiklį yra Lietuva (30 proc.

 Penktadienį prasideda šimtmečiui skirta „Maisto banko“ akcija, vyksianti šimte Lietuvos miestų ir miestelių. „Šimtas miestų ir miestelių – simbolinis siekis, iškeltas pažymint šiemet minimą atkurtos Lietuvos šimto metų sukaktį. „Maisto banko“ akcijos savanoriai pasiruošę dirbti dar plačiau ir energingiau, kad gerumo vajus apimtų ir tas vietoves, kurios į labdaros rinkimą įtrauktos nebuvo“, – sako „Maisto banko“ vadovė Deimantė Žebrauskaitė.

29,6 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba – tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo antradienį paskelbti Europos Sąjungos statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. 2017-aisiais, palyginti su 2008-aisiais, jų dalis padidėjo 1,3 procentinio punkto. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (38,9 proc.), Graikijoje (34,8 proc.) ir Rumunijoje (35,7 proc.). Latvijoje ties skurdo riba gyveno 28,2 proc. žmonių, Estijoje– 23,4 proc.

Vos galą su galu suduriantys lietuviai sulaukė gerų žinių. Prekybininkai ar viešojo maitinimo įmonės nuo šiol labdarai galės atiduoti daugiau įvairių maisto produktų. Didėja ne tik racionas, bet ir pratęsiamas tam tikrų produktų vartojimo terminas. Tiesa, tai daroma ne vien dėl skurstančiųjų gerovės – lietuviai, kaip ir kiti europiečiai, vis dar išmeta kosminius kiekius maisto, tad ir Europos Komisija ragina produktus verčiau panaudoti geriems darbams.

Statistiniai rodikliai rodo, kad gyvenimas šalyje gerėja − vidutinis darbo užmokestis auga dviženkliu tempu, senatvės pensijos taip pat nestovi vietoje, o gyventojų, gyvenančių absoliučiame skurde, skaičius mažėja. Tačiau visuomenės apklausos rodo, kad didelė dalis gyventojų šio gerėjimo visai nejaučia. Ar toks gyventojų pesimizmas yra pagrįstas? Per pastaruosius dvejus metus vidutinis darbo užmokestis šalyje išaugo daugiau nei 20 procentų.

Lietuvoje žemiau absoliučios skurdo ribos pernai gyveno apie 390 tūkst. žmonių: jų pajamos buvo mažesnės kaip 238 eurai per mėnesį vienam asmeniui arba 500 eurų – šeimai. Absoliutaus skurdo lygis pernai buvo 13,8 proc. – 2 procentiniais punktais mažiau, nei 2016 metais (15,8 proc.). Disponuojamąsias pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, mieste gavo 9,9 proc. gyventojų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 6,5 proc., kituose miestuose – 15,3 proc.), kaime – 21,7 proc.

Paprasto žmogaus likimas dažnai tampa biurokratinių užgaidų ir taisyklių įkaitu. Tuo galėjo įsitikinti viena rusė, kuri Moldovoje patyrė insultą ir liko be būtino gydymo. Moteris neturėjo kelionės draudimo, jai padėti niekuo negali vietos diplomatai, o privačiam gydymui pinigų artimieji neturi.

Lietuvoje pernai žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 650 tūkst. asmenų, kurie sudarė 22,9 proc. visų šalies gyventojų – 1 procentiniu punktu daugiau nei 2016 metais, rodo statistikų atlikto pajamų ir gyvenimo sąlygų tyrimo duomenys. Skurdo rizikos riba pernai buvo 307 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 644 eurai šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų bei dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus, pranešė Statistikos departamentas.

Statistika vaikams iš skurdžių šeimų – negailestinga. Duomenys rodo, kad žemesnes pajamas gaunančių tėvų vaikai neturi tų pačių galimybių siekti mokslo aukštumų, prasčiau mokosi ir rečiau įgyja aukštąjį išsilavinimą. Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė naujausią Lietuvos mokslo, studijų ir inovacijų būklės apžvalgą. Joje dėmesys sutelkiamas ir į skurdžiai gyvenančių vaikų galimybes mokytis. Apžvalgoje naudojamasi 2015 m. PISA (angl.

Lietuva niekaip negali išrauti įsišaknijusio nepritekliaus – ties skurdo riba gyvena kas penktas šalies gyventojas, daugiausia pensininkų ir vaikų.  Tiek Lietuvos, tiek užsienio valstybių ekspertai piktinasi, kad situacija šalyje praktiškai nesikeičia, ir aiškina, kad valdžiai reikia ir didinti socialines išmokas, ir pradėti kovoti su skurdo priežastimis.

 Indijoje užfiksuotas jaudinantis tėvo atsisveikinimas su kūdikiu. Bažnyčioje savo atžalą skaudančia širdimi paliekantis indas prieš atsisveikindamas pabučiavo vaikui į skruostą. Prieš tai jis kelis kartus apsižvalgė ar niekas jo nestebi ir švelniai padėjęs kūdikį ant žemės pasišalino. Neabejojama, kad tokį vyro elgėsį iššaukė nepalankūs Indijos įstatymai daugiavaikų šeimų atžvilgiu. Šeima nebus pajėgi finansiškai išlaikyti savo ketvirto mažylio.

Nuomonių dėl vaiko pinigų yra įvairiausių. Vieni teigia, kad ankstesnė sistema buvo daug naudingesnė tėvams, kiti – įžvelgia didžiulį potencialą didinant vaiko pinigus. Tiesa, sutinkama su tuo, kad 30 eurų yra nepakankamas dydis. Ypač žvilgtelėjus į kitų šalių pavyzdžius. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savo ruožtu žada didinti ne tik vaiko pinigus, bet ir atsižvelgti į papildomas išmokas nepasiturinčioms šeimoms.

Skurdžiausiai gyvenančiųjų pensininkų dalis gali tikėtis mažiausiai 20 eurų pensijos augimo, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pasak Lino Kukuraičio, diskutuojant dėl pensijų reformos pokyčių jis mato sutarimą dėl būtinybės gerinti mažiausias pajamas gaunančių senjorų padėtį.

Lietuvoje klestinčių žmonių dalis nedidelė, bet štai kas tikrai klesti, tai socialinė atskirtis. Ar žinote, kiek Lietuvos gyventojų atlyginimo lapelyje mato 5000 € sumą? Ogi 5000. O kiek mūsų keliuose per pastaruosius metus ėmė riedėti prabangių, šimtus tūkstančių eurų kainuojančių išskirtinių automobilių? O kokia armija žmonių gyvena už skurdo ribos? Netrukus sužinosite.   Seime, kur posėdžiauja ir skandaluose murkdosi mūsų išrinktieji – jaunimo darytų nuotraukų paroda.

Užuot ignoravusi vaikų patiriamą skurdą, smurtą, žalą ir kitas problemas, Lietuva turėtų jas spręsti kompleksiškai, atsigręždama į sisteminį vertinimą, kuris parodo, jog smurto prieš vaiką rizika dažniausiai susijusi su skurdu šeimoje, būtiniausių išteklių trūkumu, stresu, atskirtimi, bloga tėvų sveikata, būtinų paslaugų neprieinamumu ir t. t. Sisteminiam įvertinimui būtinos aukštos kompetencijos, nepriklausomų ekspertų komandos, institucijų bendradarbiavimas ir kiti ištekliai, tačiau Lietuvoje...

2016 m. ištyręs žmogaus teisių situaciją Lietuvoje Europos Tarybos komisaras N. Muižnieks savo ataskaitoje Europos Komisijai konstatavo, jog nors šalis ir yra suformulavusi tikslus, bet praktikoje jie sunkiai įgyvendinami. Viena iš sričių, kurioje jaučiamas atotrūkis, yra vaikų apsauga. Po vaikų dienos centrų (VDC) darbuotojų apklausos, remdamasi statistiniais duomenimis, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ilona Tamutienė pateikė įžvalgas.

Vaikas iš skurstančios šeimos dažnai susiduria su situacijomis, kuriose jaučiasi menkavertis, tačiau stiprus ir padrąsinantis ryšys su suaugusiuoju gali tai kompensuoti. Jeigu tėvai ir mokytojai juo tiki ir pasitiki, vaikas gali nuversti kalnus, pabrėžia specialistai. Organizacijos „Gelbėkit vaikus“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena apie 10 tūkst. socialinių sunkumų patiriančių šeimų, kuriose auga per 19 tūkst. vaikų.

 2018 metų biudžetas yra išskirtinis, jame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, sveikatos apsaugos stiprinimui, verslumo ir investicijų skatinimui bei savivaldybių finansiniam savarankiškumui, teigia finansų ministras. „Svarbus faktas, kad tai pirmas nedeficitinis biudžetas po Nepriklausomybės atkūrimo, o socialinei atskirčiai mažinti skiriama papildomai 600 mln.

Jungtinėse Valstijoje šiais metais pirmą kartą nuo Didžiosios recesijos (2007-2012 metų) laikų padaugėjo benamių. JAV būsto ir miestų plėtros departamentas pažymi, kad dėl to daugiausia kalta būsto krizė Ramiojo vandenyno pakrantėje. Šių metų sausį, kai buvo atliekami skaičiavimai, stogo virš galvos per parą neturėjo 553,74 tūkst. žmonių, o tai yra 0,7 proc. daugiau ne pernai. Ir kas trečias toks žmogus yra afroamerikietis. „Tai nėra federalinė problema.

Našlaičių kasdienybė sukrečia. Vaikai pasakoja, kokiomis iš tiesų sąlygomis jie auga globos namuose. Patys pigiausi rūbai, batai turi tarnauti mažiausiai dvejus metus. Taupoma ir maisto sąskaita: patiekalai esą skiedžiami vandeniu. Darbuotojai į našlaičius žiūri kaip į savo darbą. Tuo tarpu, siekį, jog šalyje globos institucijų nebeliktų, stabdo ne tik neaiškios priežastys, bet ir asmeniniai interesai.

Skurde besimurkdančios Panevėžio krašto šeimos sulaukė pilno vilkiko labdaros iš Norvegijos. Vos galą su galu suduriančioms kaimo šeimoms, vienišiems senukams atsiųsta ne naujų, bet dar gerų dviračių, įvairių baldų, čiužinių ir net radijo imtuvų. Skandinavai kasmet įvairiais daiktais bei buitiniais prietaisais remia ne tik socialinės rizikos šeimas, bet ir kitus jokių pašalpų negaunančius, tačiau sunkiai besiverčiančius rajono gyventojus.

Lietuvoje praėjusiais metais apie 630 tūkst. gyventojų gyveno žemiau skurdo ribos, bet sisteminių priemonių skurdo mažinimui iki šiol nebuvo imamasi. Savivaldybėse džiaugiamasi gerėjančiais rodikliais ir sutaupytomis lėšomis, kurias galima išleisti kitoms socialinėms ar su socialine sritimi nesusijusioms reikmėms, tačiau skurdo ir pajamų nelygybės rodikliai nemažėja ir siekia rekordines aukštumas nuo Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą.

Dviejų vaikų mamą, vilnietę Valeriją Tiuriną, vyras paliko po to, kai sužinojo, kad jiems gimęs vaikas – autistas. Dabar ji priversta visiškai viena auginti du vaikus – 19-metę dukrą ir 10-metį sūnų autistą. Kankina finansinės bėdos Vietoje to, kad ji galėtų mėgautis motinyste ir visą dėmesį skirti savo vaikams, ji priversta bent kartą per metus kreiptis į „Maisto banką“ ir prašyti maisto davinio. Spalio 17-ąją Lietuvoje minima kovos su skurdu diena.

30,1 proc. Lietuvos gyventojų pernai gyveno ties skurdo riba ir tai buvo vienas didesnių rodiklių Europoje, rodo pirmadienį paskelbti statistikos tarnybos Eurostatas duomenys. Palyginti su 2008-aisiais, pernai jų dalis padidėjo 1,8 punkto. Santykinai daugiau tokių žmonių buvo tik Bulgarijoje (40,4 proc.), Rumunijoje (38,8 proc.) ir Graikijoje (35,6 proc.). Latvijoje ties skurdo riba buvo 28,5 proc. žmonių, Estijoje šis rodiklis siekė 24,4 proc.

Lietuvos banko organizuotoje konferencijoje finansų ministras bei socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas sutarė – Lietuvą iš Europos Sąjungos dugno pagal pajamų nelygybę ištrauktų pensijų didinimas. „Pajamų nelygybė ir atotrūkis, netolygus pajamų pasiskirstymas visuomenėje kelia ir turtinę nelygybę, ir galimybių nelygybę. Tikrai esame neapavydėtinoje vietoje pagal pajamų nelygybę ES šalyse – šalia Bulgarijos ir Rumunijos.

Ar žinote, kuriai klasei pagal gaunamas pajamas priklausote? Skurdžių, vidutiniokų ar turtuolių? Ekonomistai atliko naują tyrimą ir paaiškėjo - gyvenate neblogai, jeigu uždirbate bent 800 eurų „į rankas“. Tyrimas atskleidė ir blogą žinią visai Lietuvai – „vidutiniokų“ normalioje šalyje turėtų būti daugiausia, tačiau jų dabar yra netgi mažiau nei balansuojančių ties skurdo riba. Sostinėje vidurdienis, savaitės vidurys.

Kitąmet valstybė daugiau kaip 600 mln. eurų skirs kovai su skurdu, socialinei atskirčiai mažinti, sekmadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis. „Gyventojų pajamų didinimas yra svarbiausias Vyriausybės tikslas ir jis aiškiai atspindimas siūlomuose teisės aktuose“, – pristatydamas rudens sesijos darbų programą teigė Vyriausybės vadovas. „Daugiau nei 600 mln. eurų siūloma skirti kovai su skurdu, šeimų paramai, pensijoms didinti, socialinei atskirčiai mažinti.

Įvertinus praeitų metų situaciją paskelbta, kad Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyveno daugiau kaip penktadalis šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2016 m. šalyje siekė 21,9 proc., remdamasis pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinio tyrimo duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Palyginti su 2015 m., jis sumažėjo 0,3 procentinio punkto. 2016 m. apie 630 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos.

Europos Sąjunga iki 2020 metų siekia sumažinti skurdo ribą bei padidinti gyventojų užimtumą. Šiems tikslams nustatyti ne tik bendri rodikliai, bet ir kiekviena šalis atskirai siekia savųjų skaičių. Lietuvos profilis šiame kontekste nenuvilia, tačiau vienoje srityje proveržio pasiekti nepavyksta, o anot ekonomisto, problema gali ir padidėti. Pagal išsikeltus tikslus Lietuvoje iki 2020 metų ne mažiau nei 48,7 proc. 30–34 metų populiacijos turi būti su aukštuoju išsilavinimu.

Vilniaus centre, kur nekilnojamasis turtas kainuoja ir milijonus, čia vienos šeimos namai – be grindų. Jos per sekundę į rūsį nugarmėjo su kone visais baldais, ant kurių incidento metu sėdėjo ir senolė – buto šeimininkė. Neįtikėtina, bet moteris atsipirko tik kojos lūžiu. Skurdžiai gyvenanti šeima įsitikinusi, kad namie skylė atsirado dėl nuolat aplink vykstančių milžiniškų statybų. Vilnietė Irina grįžta į savo namus, kuriuose išgyveno tikrą košmarą.

 Seime trečiadienį bus diskutuojama, kokiomis priemonėmis įmanoma sumažinti skurdo lygį šalyje. Socialinių reikalų ir darbo komitetas organizuojama konferenciją „Skurdo mažinimo politikos kryptys ir veikėjai: kaip įveiksminti / atgaivinti bendruomenės išteklius?“. Renginyje bus aptartos Vyriausybės programos nuostatos skurdo mažinimui, nevyriausybinių organizacijų vaidmuo bei galimybės aktyviai įsitraukti į skurdo mažinimo politikos priemonių stebėseną, ekspertinį konsultavimą ir įgyvendini...

Premjeras Saulius Skvernelis, pristatydamas Vyriausybės veiklos ataskaitą, akcentavo būtinybę mažinti skurdą ir nelygybę. Viena iš priemonių – susieti socialinės paramos skyrimą su minimaliu poreikių krepšeliu. Vilniaus universiteto dėstytojos dr. Jekaterinos Navickės apskaičiuotas minimalių poreikių krepšelis siekia 238 eurus.

Nors ekonomika auga, didžiulis nepriteklius Lietuvoje niekur nesitraukia. Statistikai skaičiuoja, kad beveik 400 tūkst. gyventojų, tai yra kiek daugiau nei viso Kauno gyventojai, patiria didžiulį materialinį nepriteklių. Žmonės priversti smarkiai taupyti, kad galėtų susimokėti komunalinius mokesčius, įpirkti vaistų ir nebadmiriauti.

Socialiai jautrūs akcentai – šios valdžios politinis leitmotyvas. Tokie tikslai kaip skurdo, pajamų nelygybės mažinimas, pensijų didinimas, finansinių paslaugų jaunoms, ar daugiavaikėms šeimoms plėtra ir daugelis kitų yra būtini, savalaikiai ir... trumpalaikiai, nes nebandoma ieškoti sisteminio ilgalaikio sprendimo, o kovojama su pasekmėmis. Politikams atrodo geriau priimti eilę nutarimų, kaip iš vienų atimti, o kitiems duoti, nesvarbu, kad po ketverių metų (geriausiu atveju) jie bus pakeisti.

Pirmadienį Vilniuje prie Seimo Lietuvos pensininkų sąjunga rengia mitingą prieš skurdą, socialinį neteisingumą, mažas pensijas ir algas. Pasak Vilniaus Bočių bendrijos pirmininkės Vilijos Tūrienės, laiko turintys pensininkai sieks išjudinti visuomenę, kad ši pradėtų aktyviai reikšti savo poziciją. Organizatoriai planuoja, kad mitinge ir po jo vyksiančiose eitynėse dalyvaus apie 400 žmonių.

Prancūzijos prezidento rinkimuose kandidatuojančios Marine Le Pen ekonominė politika gąsdina investuotojus. Politikė teigia, jog jai nugalėjus, Prancūzija paliktų euro zoną, o didžiulė valstybės skola būtų perdenominuota iš eurų į naujuosius frankus. Toks įvykis rinkų požiūriu būtų didžiausio mąsto pasaulyje valstybės skolos įsipareigojimų neįvykdymas, o ECB nuomone, Frexit šalyje sukeltų didelę ekonominę krizę ir skurdą.

Beglobiai vaikai linkę nusikalsti ir tai – didžiulis iššūkis Lietuvai. Nevyriausybininkai įspėja, kad tokių potencialių jaunų nusikaltėlių – per 30 tūkst. ir ragina verslą nustoti galvoti vien apie šiandienos pelną. Užuot dovanoję nuskriaustiems vaikams per Kalėdas saldumynus ar žaislus, geriau paremkite jų mokymų programas. Tėvų paliktas gimdymo namuose, Ernestas augo vaikų namuose, vėliau iki pilnametystės gyveno pas globėjus.

Minėdama 70-ąsias savo įkūrimo metines, UNICEF dalinasi išskirtiniais kadrais, kurie buvo užfiksuoti skurdžiausiose vietose. Nors metams bėgant keičiasi nuotraukų spalvinė gama, vaizdai įrodo, kad pagalbos dar reikia milijonams.  Nuotraukų galerijoje pamatysite, kaip UNICEF fotografai stengėsi užfiksuoti tuos pačius veiksmus, tačiau pasikeitusioje aplinkoje.

Žemiau skurdo ribos yra atsidūrę daugiau kaip 20 mln. Rusijos gyventojų, sankcijų ir ribojimų uždanga užsitvėrusiai šaliai nesugebant įveikti antrus metus besitęsiančio ekonomikos nuosmukio. Kaip pranešė agentūra „Interfax“, remdamasi nacionaline statistikos žinyba „Rosstat“, sausio-rugsėjo mėnesiais mažesnės už oficialų pragyvenimo minimumą buvo 20,3 mln. Rusijos gyventojų pajamos.

Dažnai žmonių gerumas ir tyrumas stebina, ypač kai pasaulį drebina vienas neramumas po kito. Ši istorija apie jauną ir nuoširdų berniuką ne ką mažiau suvirpins jūsų širdis. Tik naujiems mokslo metams prasidėjus, berniukas vardu Dylanas pradėjo mamos prašyti kur kas daugiau priešpiečių, nei jis suvalgo, rašo brightside.me. Motina Josette Duran nusprendė, kad galbūt vaikui padidėjo apetitas ir neklausė, kam jam tos papildomos maisto porcijos.

Rusijos nacionalinei statistikos žinybai skelbiant, kad skurdo lygis šalyje laipsniškai mažėja ir jau nukrito žemiau 15 proc. žymos, sociologinės apklausos byloja kitaip. Maskvoje įsikūrusios Aukštosios ekonomikos mokyklos sociologiniai tyrimai atskleidžia, kad vis daugiau šalies gyventojų skundžiasi pinigų stygiumi būtiniausiems maisto produktams ir drabužiams, o žemiau skurdo ribos atsidūrusiais save laikančių gyventojų dalis – rekordinė.

Ką valgysite šiandien vakarienei? Lašišos kepsnį, troškintų daržovių, o gal lazaniją? Deja, ne visi Lietuvos žmonės gali sau tai leisti, ypač – mažųjų miestelių gyventojai. Jiems duonelė tikrai nėra saldi. Pažvelkime, kurie Lietuvos miestai gyvena skurdžiausiai.

Vieną aukščiausių dangoraižių pasaulyje galima rasti kone pačioje skurdžiausioje pasaulio šalyje - Venesueloje. Pastatas „Tower of David“ pribloškia visus jį bent kartą mačiusius žmones. Tačiau ne todėl, kad jis būtų prabangus. Būtent šioje vietoje galima pamatyti tikrąjį žmonių skurdą. Sostinėje Karakase stovintis dangoraižis turi didelius balkonus, sraigtasparnio aikštelę ir pro langus atsiveriantį nuostabų vaizdą. Tačiau tai nėra turtuolių viešbutis ar prabangi vieta gyventi.

Skurdo mastai pasaulyje yra sunkiai įsivaizduojami. Informacija, kad 360 milijonų žmonių gyvena visiškame skurde, išties sukrečia. Tiesa, šie skaičiai atrodo dar baisiau, kai susipažįstame su konkrečiais žmonėmis. 3000 Filipinuose gyvenančių vaikų dirba sukrečiantį darbą - diena iš dienos šiukšlynuose renka dvokiančias šiukšles. Ant šiukšlių kalno - šokiruojanti nuotrauka Tokių vaizdų galima rasti ir kitose skurdžiose šalyse. Pavyzdžiui, Kambodžos mieste Phnom Penh.

Apsilankymas šiuose miestuose gali kainuoti gyvybę arba prarastą gyvenimą. Daugelis šių nuotraukų žiniasklaidą pasiekė dar šiais metais. Ant purvinų gatvių besimėtantys švirkštai, buteliai, o blogiausia – kraujo dėmės jau nebegyvų žmonių. Visa tai – skurdžiuose Azijos miestuose, kuriuose klesti patys baisiausi dalykai: narkotikų karas, nusikalstamumas, žudymai, gaujų prievarta.

Iš nedidelės šalies Afrikoje – Svazilendo – grįžę UNICEF misijos dalyviai buvo pakylėti – sakė, jog gerumas ir meilė po savaitės praleistoje Afrikoje liejasi per kraštus. Ten žmonės egzistencialiai tiki, juokiasi, o gautu obuoliu džiaugiasi taip, tarsi būtų laimėję loterijoje. Misijoje dalyvavusi UNICEF Lietuva vadovė Jovita Majauskaitė-Staniulienė pasakojo, kad ten skurdas europiečiui yra sunkiai suvokiamas – žmonės dažnai parom neturi, ką valgyti, kūdikiai miršta nuo išsekimo.

Vilniaus vicemerui Gintautui Paluckui viešojoje erdvėje pasidalinus komentaru apie socialinę neteisybę Lietuvoje, kaip padidinus minimalią algą, dalis nepasiturinčiųjų iškrito iš socialinio būsto eilės ar nebeteko teisės gauti socialinę paramą, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė atkirto, kad savivaldybės pačios gali remti vargšus, tik tam neskiria pakankamai dėmesio.

Žemiau skurdo ribos pernai šalyje gyveno 22,2 proc. šalies gyventojų, per metus skurstančiųjų padaugėjo. Statistikos departamentas pranešė, kad skurdo rizikos lygis, palyginti su 2014 metais, padidėjo 3,1 procentinio punkto. Iš viso pernai žemiau skurdo ribos gyveno apie 640 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos riba pernai buvo 259 eurai per mėnesį vienam gyvenančiam asmeniui ir 574 eurai – šeimai, susidedančiai iš dviejų suaugusių asmenų ir dviejų vaikų iki 14 metų amžiaus.

Tuo metu, kai pasaulio ekonomistai dalijasi pirmosiomis svarbiomis užuominomis apie tai, kad 2018 metais galime sulaukti naujos finansų krizės, daugelis šeimų jau susiduria su tuo, kad paprasčiausiai nėra ką valgyti. Viena iš tokių pasaulio šalių, kur skurdas perkopia pavojingą ribą – Venesuela, miestas – Karakasas.