skrandžio gripas

Lietuvoje toliau siaučiant peršalimo virusams gydytojai primena saugotis kitos itin užkrečiamos ligos – žarnyno infekcijos, liaudyje geriau žinomos kaip „skrandžio gripas“. Rota, noro ir kitų virusų sukelta infekcija paprastai išguldo ištisas šeimas, tačiau ypač pavojinga mažiems vaikams. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, šiemet pirmą metų mėnesį jau fiksuota daugiau nei pernai užsikrėtimų rota ir noro virusų sukeltomis infekcijomis.  „Šiemet sausio mėn.

Daugelis tėvelių šaltuoju metų laiku susiduria su situacija, kai darželyje ar mokykloje paplitus noro ar rotavirusinei infekcijai vaiką pradeda varginti vėmimas ir viduriavimas. Domeikavos „InMedica“ klinikos šeimos gydytoja Odeta Šepetienė pasakoja, kad noro ir rotavirusai – dažniausi vaikų infekcinio viduriavimo ir vėmimo, sukėlėjai, nors jais užsikrėsti gali ir suaugusieji.

Žiemos virusais vadinamos rotavirusinė ir norovirusinė infekcijos tapo gana dažnu šių dienų palydovu – vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė pastebi, kad vis daugiau pacientų kreipiasi dėl netikėtai kasdienybę apkartinusių virškinamojo trakto sutrikimų.

Atėjus šaltajam sezonui padaugėja sergančiųjų. Viena iš ligų, kuri išguldo lietuvius – skrandžio gripas, dar kitaip žinomas kaip rotavirusas. Apie tai, kaip jis gydomas ir kokiai amžiaus kategorijai pavojingiausias, papasakojo „Kardiolitos klinikų“ gydytoja gastroenterologė Evelina Ruibienė. Simptomai pasireiškia per pirmąsias tris paras Užsikrėtus skrandžio virusu simptomus gali pastebėti ganėtinai greitai.

Vasara – ne tik atostogų, tačiau ir rimtų žarnyno ligų metas. Neretai nepagalvojame, kad į burną įdėta ką tik nuskinta uoga ar iškylos krepšelyje pabuvusi mėsa gali sukelti nemalonius žarnyno veiklos sutrikimus. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Aušra Bartulienė primena svarbiausias taisykles, kurias turime žinoti, norėdami apsisaugoti nuo skrandžio gripo.

Socialinių tinklų grupėse pasirodo vis daugiau tėvų istorijų, kad vaikus pakerta norovirusinė infekcija. Vėsūs orai – palankiausias metas jai plisti, todėl būtina žinoti simptomus. Ši infekcija dažniausiai pasireiškia vėmimu ir viduriavimu, todėl mažiems vaikams kyla didesnė rizika patirti dehidrataciją. Noroviruso simptomai Šiai infekcijai būdingiausias vėmimas ir viduriavimas, tačiau gali pasireikšti ir kiti simptomai, kuriuos būtina pastebėti laiku, rašo mirror.co.uk.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad Lietuvoje žarnyno infekcijomis žmonės serga ištisus metus, tačiau kai kurios iš jų pasižymi ir tam tikru sezoniškumu. Virusinių žarnyno infekcijų atvejų dažniau pasitaiko žiemos-pavasario sezonais. Norovirusai – viena dažniausių gastroenterito (virškinamojo trakto uždegimo) priežasčių ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje.

Šaltuoju metų periodu itin sparčiai plinta įvairios virusinės infekcijos, tarp kurių ir žarnyno infekcija, kitaip vadinama rotavirusu. Liaudyje įprasta šią rotavirusinę infekciją vadinti ir skrandžio gripu, mat ji prasideda labai staigiai ir yra užkrečiama itin greitai, panašiai kaip ir įprastas gripas. Būtent ši liga pakirto vilniečių šeimą. Apie tai, ką teko išgyventi susidūrus su šia liga, naujienų portalui tv3.lt papasakojo vilnietė Greta.

Rota ir noro virusinės infekcijos ypač gerai pažįstamos mažų vaikų turintiems tėvams, tačiau jomis užsikrėsti gali ir suaugę. Kaip išvengti nemalonius simptomus – viduriavimą ir vėmimą – sukeliančių ligų ir ką daryti susirgus, pasakoja vaistininkė Greta Šimkė. Rota ir noro virusinės infekcijos pasireiškia panašiais simptomais: pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo skausmu, pacientus gali kamuoti ir bendras silpnumas G. Šimkės teigimu, rota virusu dažniausiai serga 3–24 mėn.

Karštą ir saulėtą vasarą staiga pakeitė rudeniški vėsūs orai, o vaikams sugrįžus į darželius į mokyklas, suaugusiesiems – į biurus, išaugo rizika užsikrėsti žarnyno infekcijomis.

Vasara kartu su saulėtomis dienomis ir šviežiomis uogomis dovanoja ne tik malonumų, bet ir iššūkių. Vienas tokių – higienos užtikrinimas, mat jos pritrūkus lengvai galima susidurti su bakterinėmis žarnyno infekcijomis. Farmacininkai teigia, kad pastaruoju metu iš vaistinėse besilankančių klientų nusiskundimų akivaizdu – žarnyno infekcijos būdingos mažiems vaikams, kurie linkę dažniau rankomis liesti veidą ar net kišti pirštus į burną.

Vėmimas ir viduriavimas – vieni iš būdingų simptomų naujajai koronaviruso atmainai, tačiau juos itin lengva sumaišyti su žarnyno infekcijomis, kurios smogia netikėtai, o šaltasis metų laikotarpis – palankiausias laikas jų plitimui.

Vaikams grįžus į mokyklas ir darželius, o suaugusiems iš namų biuro į tikruosius, gali būti pastebimas padidėjęs susirgimų skaičius žarnyno infekcijomis, dar vadinamomis skrandžio gripu.  Skrandžio gripas pavojingas, nes juo užsikrėsti labai lengva – užsikrėtus vienam šeimos nariui, atkrenta visa šeima. Beveik visos žarnyno infekcijos pasireiškia panašiais simptomais – vėmimu, viduriavimu, pilvo skausmais bei karščiavimu. Negydomi šie požymiai gali būti labai pavojingi.

Rota ir noro virusai – kasmetinė rudeninė ligų puokštė tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Šios virusinės infekcijos (dar vadinamos skrandžio gripu) plinta itin lengvai, todėl dažnai paguldo į lovą visą šeimą. Kuo jos skiriasi, kas lemia ligų atsiradimą, kaip jų išvengti bei kokį gydymą taikyti, pasakoja šeimos gydytojas Lukas Račinskas.

Prabėgusiu šiltuoju sezonu lietuviai ne tik mėgavosi saule, o iš pasibuvimų prie ežerų ar kitose poilsio vietose parsiveždavo ir nemalonų svečią – žarnyno infekcijas, liaudiškai dar vadinamas skrandžio gripu. Nors užsikrėtimų pikas buvo liepos mėnuo, rizika užsikrėsti išlieka visus metus.  Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, birželio-rugpjūčio mėnesiais šalyje iš viso užfiksuota 1312 užsikrėtimų žarnyno infekcijomis, liaudiškai dar vadinamomis skrandžio gripu.

Skrandžio gripas tai ūminės virusinės žarnyno infekcinės ligos, kurias sukelia rotavirusai, norovirusai, adenovirusai ir kt. Jie gali būti labai pavojingi kūdikiams ir vyresnio amžiaus žmonėms. Apie šių ligų simptomus bei kaip nuo jų apsisaugoti tv3.lt portalui pasakoja Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė. ULAC gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė pasakoja, kad skrandžio gripą sukeliantys virusai yra užkrečiami.

Sergamumas ūminėmis žarnyno infekcijomis, dar kitaip liaudyje vadinamomis skrandžio gripu, išauga rudenį ir žiemą. Dažnai tai siejama su vaikų sugrįžimu į mokyklų ir darželių kolektyvus. Vos suserga vaikai, netrukus šios nemalonios infekcijos pakerta ir vaikus slaugančius tėvus.

Kasmet į Kauno apskrities medikus dėl žarnyno infekcijų vidutiniškai kreipiasi apie 4000 asmenų. Manoma, kad dar tiek pat žmonių gydosi patys ir į oficialią statistiką nėra įtraukiami. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) Kauno departamento specialistai informuoja, kad virš 60 proc. susirgusiųjų yra nustatomos virusinės žarnyno infekcijos diagnozės, dažniausiai sukeliamos Rota arba Noro virusų.

Anykščiuose, Svėdasų senelių globos namuose, norovirusine infekcija (kitaip vadinama „žiemos vėmimo liga“) susirgo 7 gyventojai, praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai.  Kas yra norovirusinė infekcija? Tai virusinė žarnyno infekcija, pasireiškianti vėmimu, neaukšta temperatūra, skystu ir dažnu viduriavimu, bendra organizmo intoksikacija. Pirmieji ligos simptomai pasireiškia po 24–72 val. po užsikrėtimo.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėja Galina Zagrebnevienė naujienų portalui tv3.lt pasakoja, kaip atskirti šalyje plintantį skrandžio gripą nuo kitų žarnyno ligų bei kaip elgtis, jeigu vienas iš šeimos narių susirgo skrandžio gripų.