skolos

Armėnų kilmės Rusijos verslininkas Murazas Mstojanas, nuolat gyvenantis Belgijoje, atsidūrė Rusijos ir Lietuvos skandalo, susijusio su 2011 metais bankrutavusiu banku „Snoras“, centre, rašo tinklalapis newsbalt.ru, informuoja delfi.lt. Kaip pranešė Rusijos Kaliningrado srities antstolių tarnyba, trečiadienį, rugsėjo 12 dieną, teismo sprendimu Kaliningrado srities Černiachovsko (Įsručio) mieste buvo areštuotas 4 žvaigždučių viešbutis „Kočar“, priklausantis M. Mstojanui.

Vilniaus miesto savivaldybė pritarė sostinės biudžeto perskirstymui. Biudžeto pajamos didėja 141 tūkst. litų, daugiausia –  geriau surenkant savarankiškas pajamas iš įmonių ir įstaigų teikiamų paslaugų: patalpų nuomos, renginių organizavimo ir socialinių paslaugų. Perskirstant biudžetą, daugiau lėšų skiriama miesto infrastruktūros objektų priežiūrai ir modernizavimui, švietimui, kultūrai ir sportui, švietimo įstaigų investicijų projektams, remonto darbams atlikti.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume įgauti daugiau pasitikėjimo ir tikėti euru“, - sakė Zhu Minas per Pasaulio ekonomikos forumo renginį Kinijoje.

Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m.  pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio  ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro. Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai.

Graikijos prezidentas Karolos Papouliasas kreipėsi į šalies Finansų ministeriją, prašydamas sumažinti jam atlyginimą ir pensiją, pranešė finansų ministro pavaduotojas Christos Staikouras per parlamento biudžeto komiteto posėdį. Valstybės vadovas taip pat pasiūlė sumažinti pensijas visiems buvusiems Graikijos prezidentams. Ministerijos paskaičiavimais, tokios priemonės sutaupytų valstybės biudžetui apie 350 tūkst. eurų per metus, praneša Graikijos televizijos kanalas SKY.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Vadinamasis kreditorių trejetas -Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB) - pareikalavo iš Graikijos vyriausybės įvesti šešių darbo dienų savaitę. Apie tai trečiadienį praneša Londono laikraštis „The Guardian“, remdamasis konfidencialiu Atėnų kreditorių „trejetui“ skirtu laišku. Jame išdėstyti kreditorių pageidavimai dėl naujų išlaidų mažinimo priemonių ir šalies valstybės biudžeto pajamų didinimo.

Vilniaus miesto 3-asis apylinkės teismas nagrinėja baudžiamąją bylą, kurioje verslininkas Rolandas Skopas ir jo buvusi žmona Ramunė Skopienė kaltinami sukčiavimu skambiu mastu. Bylos duomenimis, padaryta žala siekia 532 000 litų. Į teisėsaugininkų nemalonę R. Skopas ir jo buvusi žmona R. Skopienė pateko dar 2007 metais. Bylos duomenimis, buvę sutuoktiniai apgaule savo naudai išvengė didelės turtinės prievolės ir užvaldė didelės vertės svetimą turtą.

Kitas Graikijos valstybinių išlaidų mažinimo etapas, suplanuotas 2013-2014 m., bus paskutinis, pareiškė Graikijos vyriausybės vadovas Antonis Samaras, praneša „Associated Press“. „Daugelis šių priemonių gana skausmingos, tačiau kartu jos neišvengiamos. Be jų šalis praras pasitikėjimą“, - pabrėžė A. Samaras. Kartu jis pastebėjo, kad Graikijos ekonomika nebeatlaikys tolesnių griežto taupymo priemonių. Valstybės išlaidas planuojama sumažinti 11,5 mlrd. eurų.

Šių metų rugpjūtį nedarbas Vokietijoje auga jau penktą mėnesį iš eilės, tam daugiausia įtakos turi euro zonos skolų krizė, skaudžiai smogusi didžiausios regiono ekonomikos darbo rinkai, ketvirtadienį pranešė Federalinė įdarbinimo agentūra. Kaip rodo oficialūs duomenys, bedarbių skaičius rugpjūtį, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, išaugo daugiau nei prognozuota – 9 tūkstančiais. Bendras bedarbių skaičius rugpjūtį siekė 2,9 mln. žmonių. Nedarbo lygis išlieka nepakitęs ir siekia 6,8 proc.

Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso ir Italijos ministras pirmininkas Mario Monti susitiks antradienį vakare Briuselyje aptarti Europos Sąjungos ekonomikos, žurnalistams pranešė Europos Komisijos (EK) atstovas Olivier Bailly. Italija priklauso euro zonos penketukui pagal bendrojo vidaus produkto dydį ir valstybinės skolos apimtis. Italijos 10 metų trukmės obligacijų pelningumas yra vienas aukščiausių tarp regiono šalių, negaunančių išorinės paramos.

Kaip praneša „Business Insider“, Graikijos ministras pirmininkas Antonis Samaris, duodamas interviu prancūzų dienraščiui „Le Monde“, patvirtino, kad šalis yra pasirengusi parduoti keletą negyvenamų jai priklausančių salų. Kaip A. Samaris teigė dienraščiui, salų pardavimas yra dalis plano kaip Graikiją galima būtų atitolinti nuo skolų slenksčio. Pasiūlymas parduoti keletą salų pirmą kartą viešumą pasiekė prieš dvejus metus. Tuomet tokią mintį išreiškė vokiečiai.

Suomijos Europos reikalų ministras Alexanderis Stubbas ketvirtadienį perspėjo dėl to, ką pats apibūdino kaip bandymą pastatyti „Berlyno sieną“, kuri atskirtų Šiaurės Europą nuo skolų slegiamos Pietų Europos, informuoja AFP. „Europa beveik 50 metų buvo padalinta į Vakarų ir Rytų, o šiandien beprasmiška ją dalinti į Šiaurės ir Pietų. Mes nenorime naujos Berlyno sienos“, – Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė A. Stubbas.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.

Vienas vyras Berlyne nužudė savo žmoną ir du vaikus ir tada nusižudė pats. Policijos teigimu, šeima turėjo didelių skolų ir tai ko gero buvo žiauraus nusikaltimo motyvas. Nužudyti berniukai buvo trejų ir šešerių metų amžiaus. Spėjama, kad šeimos tragediją vienas vaikas – kūdikis – išgyveno. Yra duomenų, kad vyras, prieš nužudydamas savo 28 metų žmoną ir du vaikus, kūdikį atvežė į ligoninę. Tyrėjai kol kas negali tiksliai pasakyti, kada įvykdytas nusikaltimas.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį įspėjo, kad šalis gali pajusti regione vykstančią finansinę krizę. Europos didžiausioje ekonomikoje matyti lėtėjimo ženklai, nors labiau nei bet kada tikimasi, kad ši parems savo kaimynes, rašo „Washington Post“. „Pasitikėjimas Vokietijos viešaisiais finansais yra pagrindinis stabilumo inkaras šioje krizėje, tačiau jo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku“, - teigia Vokietijos centrinis bankas savo mėnesinėje ataskaitoje, ir prieštarauja kalboms dėl g...

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto antradienį pareiškė, kad pasitraukimas iš euro zonos nepadėtų išspręsti euro zonos skolų krizės, praneša AFP. „Nėra jokio greito ir lengvo Europos krizės sprendimo. Arba bent jau aš negaliu tokio sugalvoti. ES turi iš visų jėgų stengtis įveikti problemas. Pasitraukimas iš euro zonos nėra išeitis“, - per metinį ambasadorių susitikimą Helsinkyje sakė S. Niinisto.

Geriausių Anglijos futbolininkų uždarbis per pastaruosius 20 metų išaugo 1,5 tūkst. procento, o vidutinio brito pajamos per tą patį laikotarpį pakilo tik 186 procentais, praneša instituto „High Pay Centre“ tyrėjai. Didžiąją žaidėjų algos dalį sudaro klubų pajamos. Jei 1997 metais futbolininkų uždarbiui buvo atriekiama 48 procentai klubų pajamų dalis, dabar – 70 procentų. Tuo pačiu metu išaugo ir bilietų kainos.

Italijos ministras pirmininkas Mario Monti teigia, kad šalies ekonominės problemos nėra tokios rimtos,kokios buvo prieš metus, o krizės pabaiga artėja.

Lygiai prieš trisdešimt metų Meksika paskelbė bankrotą ir šis įvykis žymėjo trečiosios pasaulio šalių skolų krizės pradžią. Meksikos situacija buvo panaši Graikijos Dabar anoji krizė primena šiandieninę ekonomiką, rašo „The Guardian“. Meksikos situacija panaši į Graikijos. Amerikiečių, britų ir japonų bankų paskolos Lotynų Amerikos šalių vyriausybėms primena šiandienos pigias JAV ir Europos bankų paskolas. Politikų atsakas irgi identiškas.

Norint padengti biudžeto išlaidas Graikijai per artimiausius dvejus metus prireiks ne 11,5, o 14 mlrd. eurų, skelbia Vokietijos žurnalas „Spiegel“. Prie tokios išvados priėjo vadinamojo trejeto - Tarptautinio valiutos fondo, Europos Sąjungos (ES) ir Europos centrinio banko - ekspertai. Šiuo metu Europos lyderiai ieško būdų, kaip skirti Graikijai papildomų lėšų neformuojant naujojo paramos paketo. ES nedžiugina naujų sumų Atėnams pervedimo perspektyva.

Prabangus visureigis, namas užmiestyje, atostogos egzotiškose šalyse ir saldus atsakymas į klausimą, kuo verčiatės. „Aš verslininkas“ – tikriausiai svajoja ištarti ne vienas šiuo metu mokslus kremtantis studentas ar samdomą darbą dirbantis jaunuolis. Gyvenimas būtų kaip pasakoje apie laimingąją Pelenę: niekas nekrauna papildomų darbų, neprimena rytinių pramiegojimų, o svarbiausia, galima savarankiškai pasirinkti, ką, kada ir kaip nori veikti.

Aplinkybės euro zonoje pernelyg sudėtingos, kad dabar galima būtų daryti kokias nors išvadas. Būtina nuolat sekti situaciją, o dėl Latvijos prisijungimo prie bendrosios Europos valiutos sąjungos svarbu būti itin išmintingiems, teigia SEB banko Latvijos padalinio makroekonomikos ekspertas Dainius Gašpuitis. „Skolų krizė dar nepasiekė dugno - daugelis svarbių sprendimų ir jų įgyvendinimas dar priešaky. Prognozuojamas labai neramus ruduo, o galimų įvykių plėtros scenarijų vis daugėja.

Nors Europa dar neišsivadavo iš skolų krizės, optimizmo į rinkas įnešė įvykę Graikijos rinkimai ir euro zonos šalių nutarimas Ispanijai paskolinti iki 100 milijardų eurų. Ispanijos bankinei sistemai sugriūti nebūtų leidusi Europos Sąjunga, Europos centrinis bankas (ECB), Tarptautinis valiutos fondas, nuošalyje taip pat nebūtų pasilikusi ir JAV, Japonija, Kinija. ECB pažadėjo bet kokiomis priemonėmis užkirsti kelią euro žlugimui, tačiau kol kas ryžtingesnių veiksmų nepradėjo.

Per liepos mėnesį Lietuvos gyventojų uždelstos skolos išaugo 42 mln. litų ir pasiekė 3,16 mlrd. litų. Vidutinė vieno vyro uždelsta skola siekia 4,7 vidutinio darbo užmokesčio (neto), o vienos moters - 2,8. Šiuo metu uždelstų įsiskolinimų turi daugiau nei 244 tūkst. gyventojų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt" duomenys. Pasak „Manocreditinfo.

Šiuo metu yra 90 proc. tikimybė, kad Graikija paliks euro zoną per artimiausius 12–18 mėnesių, tvirtina banko „Citi“ vyriausiasis ekonomistas Willemas Buiteris. W. Buiteris, kuris gegužės mėnesį sugalvojo terminą „Grexit“, paskutinį pusmetį nuolat vertina tokio įvykio tikimybę. Šiandien jis jau praktiškai įsitikinęs, kad pirmoji euro zonos narė, kuriai buvo suteikta finansinė parama, neturės kito pasirinkimo kaip tik palikti vieningos valiutos sąjungą.

Graikija parduos nuostolingą valstybinį banką „ATEbank“, pranešė „RIA Novosti“. Graikijos valstybei priklauso 70 proc. „ATEbank“ akcijų. Manoma, kad norint užtikrinti tolesnę banko veiklą jam prireiks iki 5 mlrd. eurų iš ES paketo, skirto rekapitalizuoti Graikijos bankus. „ATEBank“ iki šiol nepaskelbė 2011 m. rezultatų ir neišlaikė Europos finansinių priežiūros tarnybų inicijuotų streso testų.

Ispanijos autonominio regiono Katalonijos valdžia ketina artimiausiu metu pateikti Ispanijos vyriausybei oficialų prašymą suteikti finansinę paramą, pranešė oficialus Katalonijos vyriausybės atstovas Francescas Homsas. Tačiau jis nenurodė nei konkrečios datos, nei prašomos paramos sumos. „Mes norėtume, kad finansinė parama būtų skirta iš „likvidumo fondo“ tomis pat arba panašiomis sąlygomis, kokiomis parama skiriama kitoms autonomijoms“, - sakė F. Homsas.

Sukurtas Darbdavių mokumo indeksas DIX, skirtas įvertinti darbdavių gebėjimą mokėti mokesčius ir vykdyti finansinius įsipareigojimus. Indeksą sukūrė Lietuvos pramonininkų konfederacija kartu su įmonių kredito riziką vertinančia UAB „Creditreform Lietuva“. Darbdavių mokumo indeksas - bendra darbdavių skola „Sodrai“, tenkanti vienai įmonei, turinčiai darbuotojų. Kuo rodiklis mažesnis, tuo įmonių padėtis geresnė.

Graikija turėtų pradėti mokėti pusę išmokamų pensijų ir valstybinio sektoriaus atlyginimų drachmomis, pirmadienį „Reuters“ agentūra cituoja vieno žymiausių Vokietijos konservatoriaus žodžius. Alexanderas Dobrindtas, Vokietijos Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) generalinis sekretorius, jau seniai tvirtina, kad Graikija turėtų pasitraukti iš euro zonos. „Su Graikija mes atsidūrėme aklavietėje. Šaliai neturi būti toliau teikiama parama.

Augant susirūpinimui, kad problemos Ispanijoje gilėja, euro kursas Japonijos jenos atžvilgiu nukrito iki žemiausio lygio per 11 metų, informuoja BBC. Ankstyvojoje prekyboje Azijoje euro kursas jenos atžvilgiu nusmuko iki 94,71 jenos, žemiausio lygio nuo 2000 m. lapkričio. Penktadienį Ispanijos Valensijos regionas paprašė centrinės valdžios suteikti finansinę paramą iš naujojo gelbėjimo fondo, netrukus po to Madrido skolinimosi kaina ženkliai šoktelėjo.

Italijoje tebesitęsianti ekonominė krizė gali paskatinti pilietinio karo proveržį Sicilijoje. Tokius savo nuogąstavimus penktadienį išreiškė Palermo meras Leoluca Orlando, rašo telegraph.co.uk. „Krizės paskatinta neviltis, kurią jaučia daugelis šeimų ir nusikalstamų grupuočių Sicilijoje, gali tapti sprogstamuoju mišiniu, įsiliepsnojant pilietiniam karui“, - sakė Palermo meras vietos dienraščiui Wirtschaftsblatt.

Didelių skolų slegiamo Vilniaus „Sakalų“ klubo ateitis paaiškės jau netrukus. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) visuotiniame susirinkime dalyvavęs komandos prezidentas Vytautas Kiaušas žadėjo, kad skolos bus likviduotos. Kaip Krepsinis.net pasakojo vienos LKL ekipos vadovas, V.Kiaušas žadėjo skolas krepšininkams, treneriams ir adminstracijai sumokėti liepos 25 dieną. Tikimasi suburti komandą ir pradėti pasiruošimą naujajam sezonui jau rugpjūčio pradžioje.

Ispanijos bankai gegužę turėjo rizikingų paskolų už 155,84 mlrd. eurų, o tai yra didžiausias skaičius nuo 1994-ųjų, informuoja BBC. „Abejotinos“ paskolos sudaro 8,95 proc. bendrų Ispanijos bankų išduotų paskolų. Dauguma galimai blogų paskolų yra susijusios su Ispanijos nekilnojamojo turto burbulo sprogimu ir ekonomikos recesija. Naujausi duomenys atspindi daugybės Ispanijos bankų silpnumą. Euro zonos valstybės praėjusį mėnesį sutiko suteikti Ispanijos bankų sektoriui iki 100 mlrd.

Per savo šlovingas dienas, prieš pat griausmingai žlungant 2008 metų spalį, „Lehman Brothers” buvo ketvirtas pagal dydį JAV investicinis bankas, vos sutilpęs į didžiulį 32 aukštų dangoraižį Manhatane.

Recesija Pietų Europoje vis gilėja, ypač Ispanijoje ir Italijoje, be to, ji persimetė į Kiprą. Prognozuojama, kad ekonominė veikla 2012 m. šiose trijose šalyse sumažės atitinkamai 2, 1,8 ir 1,3 proc. Pastebėti ir pirmieji ženklai, jog lėtėja Indijos ekonomikos augimas, Argentinoje prastėja verslo klimatas, o tai kelia susirūpinimą dėl besivystančių rinkų. Vis dėlto gyvybinga Indonezijos vidaus rinka sugebės atlaikyti išorėje vykstančius sukrėtimus.

Europos investicinio banko (EIB) vadovas teigia nesitikįs, kad euro zona savo skolų krizę įveiks anksčiau nei per dvejus ateinančius metus. „Spaudimas valstybėms narėms ir visai Europos Sąjungai (ES) išspręsti savo problemas tęsis dar ilgai. Tai nesitęs vos vienus ar dvejus metus“, - Vokietijos žurnalui „Focus“ sekmadienį sakė Werneris Hoyeris. Tačiau jis pažymėjo, kad tiki, jog politinė struktūra krizei spręsti per ateinančius dvejus ar trejus metus gali patobulėti.

Nors Šiauliuose beveik kas trečio socialinio būsto nuomininkai yra prasiskolinę Savivaldybei, jų padėtis yra geresnė nei šiauliečių, tokių būstų laukiančių. Skolininkų niekas į gatvę nemeta, o iš naujo apgyvendina Savivaldybės nuomojamuose bendrabučiuose ar nakvynės namuose, nes nesumokėtos tūkstantinės skolos ar simboliškai mokama nuoma nėra pagrindas iš jų atimti teisę vėl gauti socialinį būstą.

Finansų ministerijos duomenimis, pirmąjį šių metų pusmetį nacionalinis biudžetas surinko 10 mlrd. litų – 4,6 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai ir 2,4 proc. daugiau nei planuota. Mažėjantis biudžeto deficitas sumažino valstybės skolinimosi kainą iki žemesnio nei prieš krizę buvusio lygio. Ekonomistų nuomone, antrąjį šių metų pusmetį turėtų išlikti teigiamos tendencijos, tačiau augimas bus lėtesnis, o rimtesni iššūkiai gali kilti dėl nepalankių įvykių eksporto rinkose.

Praėjus penkiems metams po finansinės krizės pradžios, pasaulis atsidūrė dar blogesnėje padėtyje. Nors atrodo, kad taupymas turėjo lemti skolų lygio sumažėjimą, iš tiesų jis padidėjo, teigia „Financial Times“. Per pastaruosius penkerius metus nuo 2007 m. vasaros vienuolikos labiausiai stebimų pasaulio ekonomikų skolų lygis išaugo vidutiniškai nuo 381 proc. BVP iki 417 procentų.

Suomijos ministras pirmininkas Jyrkis Katainenas teigia, kad dabartinė euro zonos padėtis yra pavojingiausia per daugiau nei dvejus metus. „Ši padėtis yra pavojinga, labai pavojinga“, - interviu dienraščiui „Helsingin Sanomat“ sakė J. Katainenas. Jis pridūrė, kad pastarąjį kartą euro zonos padėtis tokia kritiška buvo 2010-ųjų gegužę, kai Graikija pirmą kartą atsidūrė ties žlugimo riba. Anot J. Kataineno, labai sunku įsivaizduoti, koks chaosas kiltų, jeigu euro zona iširtų.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ patvirtino aukščiausią AAA Jungtinių Valstijų skolinimosi reitingą, tačiau jo perspektyva išlieka neigiama. Savo pranešime spaudai „Fitch“ teigia, kad sprendimą palikti aukščiausią JAV skolinimosi reitingą lėmė „labai produktyvi, įvairi ir turtinga šalies ekonomika“. „Fitch“ taip pat atkreipė dėmesį į JAV monetarinį ir valiutos kurso lankstumą bei „išskirtinį finansavimo lankstumą“, esantį dėl JAV dolerio kaip pasaulinės atsargų valiutos statuso.

Naftą eksportuojančių šalių organizacija (OPEC) teigia, kad pasaulinė naftos paklausa po jau ir taip silpnų šių metų kitąmet dar labiau sumažės, o tai lems Europos skolų krizė, stringantis Jungtinių Valstijų ekonomikos atsigavimas ir lėtėjantis besivystančių rinkų augimas.

Per pirmus šešis šių metų mėnesius gyventojų pradelsti mokėjimai išaugo 355 mln. litų ir pasiekė 3,12 mlrd. litų. Pernai tuo pačiu laikotarpiu pradelstų mokėjimų suma augo didesniu tempu  – 404 mln. litų. Be to, šiemet pirmąjį pusmetį daugiau pradelstų mokėjimų ir padengta – 321 mln. litų, vietoj prieš metus buvusių 317 mln. litų, rodo asmeninės kredito istorijos sistemos „Manocreditinfo.lt“ duomenys. Praėjusio pusmečio pabaigoje 244 tūkst.

Pasaulyje yra šalių, kurios iki pusės savo nepriklausomybės istorijos pragyveno skolose. Įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) arba valstybės nepajėgumas susimokėti skolas yra viena iš ekonominės krizės pasekmių. Šiuo metu su tokia problema kovoja daugelis pasaulio šalių, tačiau kai kurios iš jų tokią bėdą sprendžia toli gražu  ne pirmą kartą.

Per pirmąjį šių metų pusmetį verslo pradelsti įsiskolinimai padidėjo 225 mln. litų, palyginti su 288 mln. litų praėjusiais metais tuo pačiu metu. Vien per birželio mėnesį pradelsti įsiskolinimai sumažėjo 36 mln. litų ir sudarė 5,3 mlrd. litų, rodo kreditų biuro „Creditinfo“ statistika. “Pradelstų įsiskolinimų portfelis per pirmąjį pusmetį augo lėčiau nei praėjusiais metais.

Vieną dieną euro zonos skolų krizė eina pabaigon, kitą dieną vėl gilėja, akcijų kaina tai didėja, tai mažėja. Šiais neramiais laikais žurnalas „Bloomberg Markets“ paprašė šešių milijardierių patarimo, kurios akcijos per ateinančius dvylika mėnesių rodys geresnius rezultatus nei rinka. Finansų bendrovės „Hargreaves Lansdow“ bendraįkūrėjas Peteris Hargreavesas, kurio turtą „Forbes“ vertina 1,3 mlrd.

Žemėlapiai yra puiki pasaulio pažinimo priemonė. „BusinessInsider“ siūlo susipažinti su keliais netradiciniais žemėlapiais, kurie priverčia į pasaulį pažvelgti kitu kampu. Pasauliniai naftos eksporto srautai.

Šiandien Europos Sąjungos vykdoma politika yra ižūli, kadangi nėra orientuota į ekonominės krizės mažinimą ir beveik priėjo savo galą, praneša Bloomberg. Praeitą savaitę investuojai per mažiau nei vieną dieną nusprendė, kad pasiūlyto paramos paketo Ispanijos bankams neužteks. Šią savaitę geros žinios iš Graikijos (kairieji, kurie labiau siekė konfrontuoti nei bendradarbiauti su Briuseliu, pralaimėjo visuotiniuose parlamento rinkimuose) buvo sumenkintos dar greičiau.