sklypas

Jonavos gatvėje esančiame Matijošaičių sklype pirmadienio popietę iškilo moduliniai nameliai, bet kokia veikla juose bus vykdoma dar nėra aišku. „Kiek teko girdėti iš darbininkų, tai Jonavos gatvėje esančiame sklype, kuris priklauso Š. M., stovės konteinerinis ofisas, kuris yra kilnojamas objektas, tai leidimų nereikia. Atvežė pastatus, iškraudinės dabar“, – pirmadienį pranešė skaitytojas.

Kauniečiai pastebėjo, kad Jonavos gatvėje, Neries upės pakrantėje, vyksta darbai, šlaitą lygina sunkioji technika, galimai iškirsta ir dalis medžių. Jie teiravosi, kas šiame sklype vykdo darbus ir kodėl leidžiama darkyti žaliąją miesto zoną. Registrų centro duomenimis, sklypas ant Neries kranto, kuriame atliekami darbai, šiuo metu priklauso Kauno tarybos nariui Šarūnui Matijošaičiui. Šį, kartu su žmona Rasa Matijošaitiene, jis įsigijo praėjusį rudenį.

Seimas įteisino saugomas teritorijas privačiuose sklypuose – jų apsaugos sutartys bus pasirašomos bent 30-čiai metų, o jų savininkams bus mokamos kompensacijos už veiklos apribojimus. Seimas ketvirtadienį priėmė naujos redakcijos Saugomų teritorijų įstatymą: už balsavo 88 Seimo nariai, prieš buvo trys, o 25 susilaikė.

Šiaulių oro uostas šią savaitę paskelbė turimo paskutinio laisvo žemės sklypo aukcioną, kuris vyks gruodžio 18 dieną. Į jį tikimasi pritraukti logistikos ar sandėliavimo veikla užsiimantį investuotoją. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad sklypo plotas viršija 2 hektarus.

Supainiojusios sklypus ir 755 medžius iškirtusios bendrovės turės atlyginti daugiau kaip 22 tūkst. eurų siekiančią žalą, trečiadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas (AAD). Pasak aplinkosaugininkų, Šiaulių apygardos teismas spalio pradžioje galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė mažosios bendrijos „Drangė“ apeliacinį skundą dėl 22 tūkst. 582 eurų žalos atlyginimo jai ir kitai mažajai bendrijai „Miško zona“, palikęs nepakeistą Kelmės rūmų kovo mėnesį priimtą nutartį.

Žemės ūkio ministerija siūlo plėsti atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę būdus.   Tokios žemės savininkui galėtų būti atlyginta ir lygiaverčiu dirbamos žemės sklypu toje pačioje savivaldybėje – ministerija siūlo tokias Žemės įstatymo pataisas, kurioms dar turi pritarti Vyriausybė ir Seimas.  Dabar tokiais atvejais atlyginama pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininkui sutikus suteikiama valstybinė žemė, kuri ribojasi su paimamu sklypu.

Buvusio Vilniaus mero Juozo Imbraso ir patarėju dirbusio Remigijaus Žemaitaičio sklypų įsigijimas Vilniuje, Laurų gatvėje, kelia daug klausimų, į kuriuos turi atsakyti teisėsauga, sako Darbo partijos lyderis Andrius Mazuronis.   „Man kelia daug klausimų šita istorija. Kaip meras, kuris ėjo pareigas tuo metu, įsigijo sklypą su patarėju toje vietoje, kur realiai pagal reglamentus galiojusius jokia statyba nebuvo leidžiama.

Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) teritoriniai skyriai suplanavo 2023 m. II ketvirčio žemės naudojimo patikrinimus, rašoma tarnybos pranešime spaudai. Patikrinimai planuojami geografinių informacinių sistemų priemonėmis automatizuotu būdu atrenkant teritorijas, kuriose yra didžiausia galimų pažeidimų rizika.

Vyriausybė trečiadienį skyrė daugiau nei 0,7 mln. eurų, kuriuos teismo sprendimu valstybė turi  grąžinti vieno didžiausių prekybos tinklų „Maxima LT“ kontroliuojamai bendrovei „Vatubela“ už neteisėtai jai parduotą sklypą, kurį valstybė turi atsiimti.  Finansų ministerijos siūlymu 712,3 tūkst. eurų skirta iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, skirtų Aplinkos ministerijai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ketvirtadienį pradėjo tyrimą dėl Kauno mero Visvaldo Matijošaičio galimo interesų konflikto, jo vadovaujamai savivaldybės komisijai sprendžiant mero šeimos sklypų privatizavimo klausimus. VTEK pranešė vertinsianti, ar V. Matijošaitis tinkamai vykdė nusišalinimo pareigą, pasirašydamas Kauno miesto savivaldybės urbanistiniams, architektūriniams ir investiciniams klausimams spręsti skirtos komisijos, kurios pirmininkas jis yra, posėdžių protokolus.

Registruojant sanitarines apsaugos zonas aplink privačias, valstybines ar viešųjų paslaugų įmones siūloma taikyti išimtis jose esantiems kitos paskirties sklypams. Taip pat siekiama įteisinti privalomą poveikio aplinkai ir sveikatai vertinimą.  Toks Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimas Seimui teikiamas ketvirtadienį, jį planuojama priimti iki Kalėdų.

Įmonės „Maxima LT“ kontroliuojamos bendrovės „Vatubela“ ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sandoris dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo Vilniuje, šalia Žirmūnų tilto ir bendrovės „Tele2“ būstinės, yra neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, galutinai nusprendė teismas. Tačiau ar šiuo atveju turi būti pritaikyta restitucija ir sklypas grąžinta valstybei, dar kartą spręs Apeliacinis teismas.

Seimo Aplinkos apsaugos komitetas nusiteikęs inicijuoti pataisas, leidžiančias netaikyti sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribojimų joje esantiems  komercinės, visuomeninės ar gyvenamosios paskirties sklypams.   „Skubos tvarka galime eliminuoti tuos sklypus, kuriuose yra bet kokia kita veikla nei kad žemės ūkio ar miškų paskirties“, – ketvirtadienį komiteto posėdyje teigė jos pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Nors nuosavo sklypo privalumai daugelį gyventojų žavi privatumu ir galimybe įgyvendinti savo idėjas, visgi specialistai primena, kad ne viską savo teritorijoje galima atlikti be apribojimų. Pavyzdžiui, nupjovus medį, už tai dar galima susilaukti ir nemenkos baudos. Aplinkos ministerijos atstovė Loreta Pilkienė gyventojams primena, kad dėl Lietuvoje galiojančio Želdynų įstatymo net ir nuosavoje žemėje reikia laikytis tam tikrų reikalavimų.

Buvusio Kauno savivaldybės administracijos vadovo galimos korupcijos tyrime figūruojanti statybų bendrovė „Autokausta“ daugiau nei dešimtmetį be jokio teisinio pagrindo naudojosi 2 ha „Kauno vandenų“ sklypu. Kaip ketvirtadienį skelbia naujienų portalas delfi.lt, vėliau bandyta santykius įteisinti, sudaryta sandėliavimo paslaugų teikimo sutartis.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) dėl Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) kreipėsi į teisėsaugą dėl sudarytos taikos sutarties, kuria verslininkams be aukciono būtų parduotas vertingas sklypas Vilniuje, Oslo gatvėje. Ministerija trečiadienį pranešė, kad Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) prašom įvertinti, ar NŽT veiksmai nepažeidė viešojo intereso ir išaiškinti galimas nusikalstamas veikas.

Klaipėdietė Rasa nebežino, ko imtis – nori parduoti kolektyvinį sodą, kurio viena pati prižiūrėti negali dėl neįgalumo ir jaučiasi lyg priėjusi akligatvį. Dėl aukštos įtampos elektros laidų, einančių per sklypą, pirkėjų rasti kone neįmanoma, o galimybės pasirūpinti laidų iškėlimu neturi. Rasai (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) vienoje Klaipėdos rajono sodų bendrijų likęs sodo sklypas tapo tikra našta.

Trejus metus atraminės sienos savo namo sklype Vilniuje iki reikiamo aukščio nesumažinusį atlikėją Egidijų Dragūną teismas nubaudė daugiau nei 1,7 tūkst. eurų bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Virkutis ketvirtadienį tokį sprendimą priėmė įvertinęs kelias aplinkybes: E. Dragūnas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos teisėto reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius neįvykdė per jam nustatytą terminą.

Vilniaus savivaldybė įspėja dėl klaidinančio nekilnojamojo turto (NT) skelbimo, rašoma pranešime spaudai. „Parduodamas 2,75 ha sklypas Bajoruose, kaina 3 020 000 eurų, priešprojektinis pasiūlymas – nuotraukoje“, – skelbia pardavėjas nekilnojamojo turto skelbimų portale.

Kaune kaimynų pykčio objektu tapo tvora. Viena pusė reikalauja, kad ji būtų nugriauta. Kita šeima tikina, kad tvora šioje vietoje stovi jau kelis dešimtmečius ir niekam iki konflikto neužkliuvo. Tiesa, savivaldybė ir Nacionalinė žemės tarnyba mano kitaip, tad teismo sprendimu nurodė tvorą nugriauti.

Kaunietė Skaistė Vaišnoraitė-Blusienė apie ramų kampelį gamtos prieglobstyje svajojo nuo paauglystės ir visai neseniai šį norą pavertė realybe. Ji su vyru nepabūgo įsigyti daugiau nei dvidešimt metų netvarkytą sklypą, paskirti daug laiko, įdėti dar daugiau širdies, kad išpildytų savo svajonę ir šiandien galėtų džiaugtis laiku neįtikėtino grožio sodo namelyje.

Jei norite pasimėgauti grybų skoniu, visai nebūtina keliauti į mišką – sukurti grybų pievelę galima ir savo sodyboje. Grybautojai po sėkmingos grybų „medžioklės“ nudarinėtas atliekas dažnai išverčia miške po medžiais, tikėdamiesi ateityje pasisėti vertingų grybų. Nemenčinės miškų pakraštyje sodų masyve sodininkaujanti Antanina Lunevičienė pripažino, kad tokia praktika pasiteisino. „Labai mėgstame grybauti, todėl jau seniai nutarėme užsiveisti grybų ir savo sklype.

Karalienės Mortos mokyklos akcininkė, edukologė ir opozicijos lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmona Austėja Landsbergienė atsakė į mestus kaltinimus esą mokykla galimai vogė asmens duomenis bei apie Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) sprendimą pradėti tyrimą dėl vadinamojo vieno euro sandorio.  Socialiniame tinkle „Facebook“ A. Landsbergienė pažėrė nemažai kritikos valstiečių lyderiui Ramūnui Karbauskiui. Jo elgesį lygino su teroristine organizacija HAMAS.

Lazdijų rajone šią savaitę moteris pasigedo savo sklype augančių medžių. Alytaus apskrities policijos teigimu, antradienį moteris pastebėjo, kad iš jai priklausančio sklypo išpjauti 76 alksniai ir vienas klevas. Policijos teigimu, padaryta žala siekia 2 tūkst. eurų, tačiau ji gali augti.

Žemgrobystės šešėlis ėmė purtyti vieną seniausių Panevėžio Rožyno kvartalą. Paaiškėjo, kad rožyniečiai masiškai ne vienus metus gyveno užsitvėrę nemažus gabalėlius valstybinės žemės. Dabar neteisėtai apsitvėrusiems privačių valdų gyventojams teks griauti tvoras ir mokėti baudas. O žemėtvarkininkai fiksuoja vis naujus neteisėtus valstybinės žemės užėmimo atvejus. Rožyne, Pušyno gatvės gale, stovinčius namus supa išpuoselėta aplinka.

Neįvardijamas pirkėjas už netoli Gariūnų esančias buvusias Lietuvos naftos produktų agentūros kuro saugyklas bei 18,5 ha ploto sklypą pasiūlė 7,19 mln. eurų. Neoficialiomis BNS žiniomis, pirkėjas yra logistikos bendrovė „Girteka“. Sparčiai besiplečiančios „Girtekos“ grupės nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Sirin development“ vadovas Laurynas Kuzavas BNS sakė negalintis patvirtinti šios informacijos.

Vilniečiai sukruto ir skundais užvertė sostinės savivaldybę, valstybines institucijas bei Seimo narius. Gyventojų dėmesį patraukė jų kaimynystėje esantis valstybinis sklypas, kuriame turėtų išdygti sandėliai. Vilniečiai baiminasi, kad naujas projektas rengiamas neatsižvelgiant į poveikį aplinkai bei gyventojams, maža to, jie stebisi, kaip sklypą iš valstybės nuomojanti įmonė susirengė jį parduoti už beveik 600 tūkst. eurų.

 Premjeras Saulius Skvernelis prašo finansų ministro Viliaus Šapokos kreiptis į prokurorus, kad šie įvertintų bei panaikintų buvusio policijos komisariato bei žemės sklypo Palangoje pardavimo sandorį. 3,2 tūkst. kvadratinių metrų pastatas su 1,77 ha visuomeninės paskirties sklypu Vytauto gatvėje po ilgiau nei pusmetį trukusių aukcionų parduotas už 574 tūkst. eurų bendrovei „Stadt Property“. Vienintelis jos akcininkas yra Izraelio pilietis Evgenis Khitereras.

 Prokurorai siekia, kad dalis sklypo sostinės Rinktinės gatvėje, kuriame Vokietijos kapitalo mažmeninės prekybos bendrovė „Lidl Lietuva“ planuoja parduotuvę, būtų grąžinta valstybei. Vilniaus apygardos teismas lapkričio 6 dieną patenkino Vilniaus apygardos prokuratūros prašymą ir uždraudė „Lidl Lietuvai“ minėtą sklypą perleisti, o Vilniaus savivaldybei - išduoti statybos leidimus objektams, suplanuotiems teritorijoje.

Buvusių Profsąjungų rūmų sostinėje varžytinės neįvyko. Iki pirmadienio jas paskelbęs bankrutavusios bendrovės „VIPC Vilnius“ administratorius nesulaukė nė vieno pasiūlymo, rodo elektroninių varžytinių sistemos informacija. Varžytinėse, kurios paskelbtos birželio viduryje, už pradinę 11,53 mln. eurų kainą buvo parduodami kultūros rūmai V. Mykolaičio - Putino g. 5, padalinti į 9,8 tūkst. kvadratinių metrų ploto kultūros ir 664,25 kvadratinių metrų ploto kavinės patalpas.

Vilniaus miesto savivaldybė, prokuratūra ir valstybinių sklypų nuomininkai planuoja sudaryti taikos sutartį Ozo parko sklypų byloje. Ja būtų numatoma, kad prokurorai atsisakys savo pretenzijų valstybės sklypų naudotojams, o šie sumokės 1,5 mln. eurų kompensaciją savivaldybei ir taps sklypų nuomininkais. Vilniaus miesto taryba trečiadienį pritarė taikos sutarčiai, kuri bus sudaroma tarp miesto savivaldybės, Generalinės prokuratūros bei 26 valstybinių sklypų naudotojų.

Praslinkus beveik ketvirčiui amžiaus nuo to, kai Kauno centre įšalo miesto sąstingio simboliu tapusio „Respublikos“ viešbučio-vaiduoklio statybos, startavo realūs jo griovimo darbai. Juos pradėjo statinį su sklypu prieš metus įsigijusi „Vičiūnų grupė“, miesto širdyje statysianti modernų 20 000 m2 ploto A+ klasės verslo centrą „Magnum“. Visas griovimo procesas truks 3–4 mėnesius, jį sudarys keli pagrindiniai etapai.

Vilniaus miesto savivaldybės atstovai tvirtina, kad būtent Kultūros paveldo departamento (KPD) sprendimas įtraukti buvusius Kelių policijos pastatus į Kultūros paveldo registrą, sustabdė mažmeninės prekybos tinklo valdytojos „Lidl Lietuva“ planus statyti administracinį pastatą. Jie teigia palaikantys KPD siūlymą pastato vertingąsias savybes nustatinėti per architektūros konkursą. „Savivaldybės nuomone šiuo metu pastatas vertybė nėra, jo vertingosios savybės nenustatytos.

Jau metus laiko stabdomas prekybos tinklo „Lidl Lietuva“ naujų biurų įkūrimo projektas. To nebeapsikentę, vadovybė kreipėsi į Lietuvos valdžią prašydama situaciją arba ištaisyti, arba atlyginti padarytus nuostolius. „Lidl“ atstovė spaudai Agnė Gaižauskienė pasakoja, kad 5,8 tūkst. kv. m. pastatas su jam priskirtu 2,2 ha sklypu buvo įsigytas dar pernai rudenį per VĮ Turto banko surengtą valstybės nekilnojamojo turto aukcioną. Sklype buvo numatyta statyti biurų pastatų kompleksą.

Nors aukcione atsirado pirkėjas pastatui, kuriame veikia konservatorių lyderio žmonos Austėjos Landsbergienės valdoma Karalienės Mortos mokykla, sandorį stabdo Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT). Šis pastatas stovi valstybinėje žemėje, kuri išnuomota „Lietuvos energijai“, o pastaroji per savo įmonę „NT Valdos“ ten stovintį pastatą yra išnuomojusi mokyklai.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė pardavė neseniai įsigytą sklypą Pašilių kaime netoli Vilniaus, BNS penktadienį patvirtino prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė. Šį kaime Vilniaus rajone esantį 16 arų žemės sklypą šalies vadovė neseniai pirko už 50 tūkst. eurų. Pasak patarėjos, sklypą prezidentė pardavė už tą pačią kainą, už kurią jį įsigijo. Šiame sklype prezidentė planavo statytis namą, tačiau šių planų atsisakė.

Šalia Kauno klinikų ypač vertingame sklype dvi naktis iš eilės degė apleistas namas. Pirmą naktį sudegė visas namo stogas, tačiau liepsnas ugniagesiai sutramdė. Antrą naktį uždegtos namo durys ir išdegė siena. Kalbama, kad aštuonių arų sklype begriūnantis namas vilioja ir benamius, ir investuotojus. Dar prieš kelerius metus už arą šio sklypo buvo prašoma keturiasdešimt tūkstančių litų, dabar ši netoli Kauno klinikų esanti žemė dar vertingesnė.

 Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai aiškinasi, ar viena privati bendrovė teisėtai Vilniaus mieste išsinuomojo 1,4 ha valstybės žemės sklypą, kurio rinkos kaina yra didesnė kaip 300 000 eurų. STT pareigūnai turi duomenų, leidžiančių manyti, kad verslo bendrovė nuomos teises į šį sklypą įgijo sukčiaudama.

Žinių radijas Premjerui pranešus, kad Šiaulių savivaldybės sutartis su šalia karinio Šiaulių oro uosto norinčia investuoti rusiško kapitalo bendrove „Rail Skyway systems Ltd“ greičiausiai bus nutraukta, Šiaulių meras Justinas Sartauskas „Žinių radijui“ sako, kad sutartis su bendrove nebuvo pasirašyta skubotai – viskas esą buvo daroma viešai ir nuosekliai. Jis stebėjosi, kad pažymos iš teisėsaugos institucijų dėl minėtos bendrovės atsirado tik dabar.

Panevėžys – be apleistų, nešienaujamų ir sąvartynais virstančių sklypų. Tokį tikslą išsikėlusi Savivaldybė apsileidėliams taikys ne 1,5 proc., o įstatyme numatytą maksimalų 4 proc. metinį žemės vertės mokesčio tarifą. Už šešių arų sklypą mieste, Registrų centro įkainotą 100 tūkst. Lt, jo neprižiūrintis savininkas turės pakloti nebe 1500 Lt, o 4000 Lt. Apšvarinti miestą nusiteikę valdininkai surado vos keturiolika netvarkomų sklypų.

Vyriausybė posėdyje pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, numatančiame, kad tokiose teritorijose žemės sklypus būtų galima parduoti tik iki 1 hektaro ploto. Pagal šiuo metu galiojantį reglamentavimą galimų įsigyti saugomose teritorijose įsiterpusių žemės plotų dydžiai yra didesni nei nesaugomose teritorijose.

Žemės ūkio ministerija teikia Vyriausybei svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, kuris aiškiai reglamentuotų, kas turi apmokėti už privačių žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo darbus. 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojus Žemės įstatymo nuostatoms, buvo įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja tik savivaldybių administracijos ir Nacionalinė žemės tarnyba.

Šiandien posėdyje Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos pasiūlymams, kuriais suvienodinama valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ar nuomos aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka. Taip pat siūloma aukcionus modernizuoti ir vykdyti juos elektroninėje erdvėje.

Žemės ūkio ministerija siūlys Vyriausybei projektų paketą, kuriuo suvienodinama valstybinės žemės ūkio paskirties žemės ir kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ar nuomos aukcionų organizavimo ir vykdymo tvarka. Taip pat siūloma aukcionus modernizuoti ir vykdyti juos elektroninėje erdvėje.

Vaidotė Šantarienė Prekybos centrą Vytauto gatvėje, netoli autobusų stoties, statyti norinčiai Vokietijos įmonei „Lidl“ įsitvirtinti Ukmergėje nepavyksta. Jos ir savivaldybės ginčai persikėlė į teismus. Dar 2011 metų gruodį šios bendrovės atstovai į rajono savivaldybę kreipėsi informuodami, kad norima Ukmergėje vykdyti statybas. Esą pageidaujama statyti apie 2000 kv. m ploto maisto prekių parduotuvę Vytauto g. 54 arba Vytauto g. 102 sklypuose.

 Albinas Čaplikas VL žurnalistas Kai žemdirbiai, Žemės ūkio ministerijos ir Seimo nariai diskutuoja apie Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimus, kurie įsigalios nuo 2014 m. sausio 1 d., galima pamanyti, kad jie kalba skirtingomis kalbomis ir vieni kitų nesupranta.

 „Kol nespusteli stipresnis šaltukas, savaitgalius galima leisti ir lauke. Tačiau labai nesmagu, kai aplink tamsu. Noriu apšviesti sklypą. Patarkite, nuo ko pradėti“, – prašo Raimondas. Atsako kraštovaizdžio architektas Vidas Vainius. Tinkamai apšviestas sklypas pailgins mėgavimąsi grynu oru, ypač jei ruduo ilgas, o žiema nešalta. Apšviesti sklypą galima įvairiais prietaisais. Gamintojai siūlo įvairių šviestuvų.

Valstybė nori atimti prieš du dešimtmečius kaimo gyventojams išdalytus, o dabar jų nenaudojamus asmeninio ūkio sklypus. Nacionalinė žemės tarnyba suskato dar aktyviau tikrinti, ar tinkamai naudojama asmeninio ūkio žemė. Jei nustatoma, kad ji apleista ar suteikta neteisėtai, tokia žemė grąžinama į Laisvos valstybinės žemės fondą. „Toks procesas – dar vienas smūgis kaimui.

Nepaisant to, kad kitų valstybių piliečiams Lietuvoje negalima įsigyti žemės negalima, nemažai užsieniečių ją jau dirba. Daugiausia - pasienio su Lenkija regionuose, rašo "Lietuvos rytas". „Yra tų sandorių. Bet kuris čia iš žmonių ims ir prisipažins?", - „Lietuvos rytui" sakė su Lenkija besiribojančios Lazdijų kaimiškosios seniūnijos seniūnas Sigitas Arbačiauskas.