skaidrinam

Teismui pateiktuose vadinamųjų „čekiukų“ civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Neringos savivaldybės tarybos narių priteisti nepagrįstai jiems išmokėtas lėšas, kurios siekia daugiau nei 15 tūkst. eurų, penktadienį pranešė prokuratūra. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorė civilinio proceso tvarka kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, reikalaudama iš Neringos savivaldybės tarybos nario Ričardo Kičiatovo grąžinti beveik 5,5 tūkst.

„Čekiukų“ byloje nuteistas Jonavos rajono tarybos narys Žilvinas Galimovas apskundė jam paskelbtą nuosprendį Lietuvos apeliaciniam teismui. Ž. Galimovas prašo panaikinti pirmos instancijos nuosprendį, pagal kurį pripažintas kaltu dėl turto pasisavinimo, ir nuosprendį pakeisti. Politikas mano, kad Jonavos rajono savivaldybės administracijai galėtų būti priteistas tik 713 eurų ieškinys.

Šiaulių apylinkės teisme patvirtina taikos sutartis tarp Šiaulių apygardos prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ir buvusio Radviliškio rajono tarybos nario Gabrieliaus Verdingo, trečiadienį pranešė teismas. G. Verdingas savivaldybei įsipareigojo grąžinti 9 627 eurus. Teismas nutraukė civilinę „čekiukų“ bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Nuosprendžio „čekiukų“ byloje sulaukė dar vienas Jonavos rajono tarybos narys – Kauno apygardos teismas antradienį dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu bei turto pasisavinimo kaltu pripažino šios savivaldybės tarybos narį Žilviną Galimovą. Jis nuteistas dėl galimo daugiau nei 10 tūkst. eurų lėšų pasisavinimo. Liberalų sąjūdžio atstovui Ž. Galimovui skirta 15 tūkst. eurų bauda, ją jis turės sumokėti per 12 mėnesių.

Artėjant Seimo rinkimams „Skaidrinam“ iniciatorius visuomenininkas Andrius Tapinas skelbia, jog parlamentaro mandato siekia 22 „čekiukų“ istorijos dalyviai. Pasak jo, daugiausia su šia istoriją susijusių kandidatų turi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Viena jų, 5 numeriu socialdemokratų sąraše esanti ir Šeškinės-Šnipiškių vienmandatėje kandidatuojanti dabartinė parlamentarė Rasa Budbergytė.

Seimo narys Andrius Vyšniauskas praėjusią kadenciją eidamas Marijampolės tarybos nario pareigas per dvejus metus panaudojo virš 5 tūkst. eurų jo veiklai skirtų lėšų, tačiau šių išlaidų pagrįstumo savivaldybės kontrolė neįvertino auditu, nors politikas tebetvirtina priešingai.

Kauno apygardos teismas ketvirtadienį atidėjo Marijampolės tarybos narės, parlamentaro Andriaus Vyšniausko patarėjos Vaidos Pituškienės piktnaudžiavimo bylos nagrinėjimą. Tai BNS patvirtino teismo atstovė Milda Kryžė. Pasak jos, kaltinamoji su gynėju Mindaugu Greičiumi buvo atvykusi į posėdį, tačiau byla nepradėta nagrinėti. „Advokatas M. Greičius pateikė teismui prašymą grąžinti bylą prokurorui dėl kaltinamojo akto trūkumų“, – nurodė M. Kryžė.

Kauno apygardos prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Birštono savivaldybės tarybos narė Roma Žentelienė kaltinama piktnaudžiavimu, sukčiavimu bei dokumentų suklastojimu ir disponavimu jais, trečiadienį pranešė prokuratūra.

Viešojo intereso gynimo prokurorai iš trijų Panevėžio, Ignalinos ir Jonavos politikų prašo priteisti 32,5 tūkst. eurų nepagrįstai jiems išmokėtų tarybos narių veiklai skirtų lėšų, penktadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Kauno apylinkės teismo prašoma iš praėjusios kadencijos Jonavos rajono savivaldybės nario Ginto Jasiulionio priteisti 17,9 tūkst. eurų savivaldybės naudai. Prokurorai nustatė, kad tarybos nariui nebuvo pagrindo kompensuoti neprotingai didelio 13 tūkst.

Šią bei praėjusią savaitę prokuratūros teismui pateiktuose civiliniuose ieškiniuose prašoma iš Radviliškio rajono savivaldybės tarybos nario Jurgio Baublio priteisti 11 tūkst. 976 eurus, o iš Tauragės rajono savivaldybės tarybos nario Lino Janušonio – 18 tūkst. 515 eurų. Kaip pranešė prokuratūra, šių sumų prašoma priteisti, įtariant, kad savivaldybių tarybų nariams skirtos lėšos galėjo būti panaudotos ne pagal paskirtį, tai yra ne tarybos nario veiklai.

Dokumentus klastojusiam ir apgaule 10,5 tūkst. eurų savivaldybės lėšų įgijusiam Jonavos savivaldybės tarybos nariui Žilvinui Galimovui teks stoti prieš Kauno apygardos teismą. Kaip pranešė prokuratūra, teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje Jonavos politikas kaltinamas piktnaudžiavimu, dokumento suklastojimu ir disponavimu suklastotu dokumentu bei turto pasisavinimu.

Prokuratūra iš dviejų Mažeikių ir Ignalinos rajonų savivaldybių tarybų narių už nepagrįstas išlaidas siekia priteisti beveik 17 tūkst. eurų. Iš Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narės Linos Rimkienės norima priteisti 11 tūkst. 199 eurus, o iš Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Gimžausko – 5 624 eurus. Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus akciją „Skaidrinam“, teisėsauga pradėjo keliasdešimt viešojo intereso gynimo tyrimų dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo.

Vadinamosios čekiukų istorijos bylose politikų atsakomybės praktiką turėtų formuoti apeliacinės instancijos teismai, sako teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska. „Šiuo atveju, (bylose – BNS) turime skirtingas faktines aplinkybes. Tai esu tikra, kai turėsime jau apeliacijas išnagrinėtas, teismų praktika bus suformuota, ji bus vieninga (...). Jei neklystu, dar nėra nė vienos bylos, kuri būtų išnagrinėta apeliacijos.

Kauno apygardos teismas „čekiukų“ byloje nuteisė Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių – jam skirta bauda ir draudimas eiti pareigas valstybės institucijose. Iniciatyvos „Skaidrinam“ autorius, visuomenininkas Andrius Tapinas teigia, kad tai „nerami diena visiems kitiems merams ir politikams“, įkliuvusiems pasisavinant valstybės pinigus. Apie tai, kas laukia kitų politikų, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dėmesio centre +“ atsakė A. Tapinas.

Pirmadienį Kauno apygardos teismas „čekiukų“ byloje nuteisė Jonavos rajono merą Mindaugą Sinkevičių – jam skirta bauda ir draudimas eiti pareigas valstybės institucijose. Iniciatyvos „Skaidrinam“ autorius, visuomeninikas Andrius Tapinas ironizuoja, kad prieš teismo verdiktą socialdemokratų lyderės Vilijos Blinkevičiūtės „aimanos nepadėjo“, ir priduria, kad tai „nerami diena visiems kitiems merams ir politikams“, įkliuvusiems pasisavinant valstybės pinigus.

Prokuratūra skelbia siekianti valstybei priteisti Mažeikių, Radviliškio, Tauragės ir Kretingos rajonų savivaldybių tarybų narių nepagrįstas išlaidas – iš viso daugiau nei 42 tūkst. eurų.

Lietuvos advokatūra prieš savo Visuotinį advokatų susirinkimą telkia savo srities profesionalus ir kviečia rimtai diskusijai. Šį kartą diskusijos tema – „Politikų atsakomybė – misija (ne)įmanoma?“.  Tema, kuri pastaruoju metu itin girdima ir gvildenama po vadinamojo „čekučių“ skandalo, kai paaiškėjo, kad galimai klastojant ataskaitas, naudotos savivaldybių tarybų narių veiklai skirtos lėšos. Po akcijos „skaidrinam“  savivaldybėse, pastaroji akcija persikėlė ir į Seimo rūmus.

Prokuratūra iš Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Ročio, einančio Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos teritorinio skyriaus vadovo pareigas, siekia priteisti daugiau nei 10 tūkst. eurų galimai nepagrįstai panaudotų išmokų tarybos nario veiklai. Plungės apylinkės teismas antradienį gavo civilinį ieškinį dėl daugiau nei 10 tūkst. 156 eurų priteisimo iš šio Kretingos rajono savivaldybės tarybos nario.

Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, ne itin sumažino šių lėšų naudojimą. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos duomenimis, per tris šių metų mėnesius parlamentarai išleido 413 tūkst. eurų, numatytų parlamentinei veiklai. Pernai per tą patį laikotarpį panaudota beveik 431 tūkst. eurų. Šiemet maksimaliai buvo galima išleisti 693 tūkst. eurus, visa suma ir anksčiau nebūdavo panaudojama.

Buvusiam Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariui Raimundui Puškoriui ir dabartinei tarybos narei, buvusiai vicemerei Vitalijai Valančiutei prokuratūra pateikė per 20 tūkst. civilinius ieškinius, įtariant neskaidriai panaudojus savivaldybės politikų veiklai skirtas lėšas. Kaip pirmadienį pranešė Plungės apylinkės teismas, viešąjį interesą ginanti prokuratūra pateikė ieškinį dėl 12,8 tūkst. eurų išieškojimo iš buvusio tarybos nario R. Puškoriaus.

Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) pernai pradėjus ketvirtadaliu daugiau ikiteisminių tyrimų nei užpernai, šį augimą, pasak tarnybos, lėmė savivaldos tyrimai dėl tarybų narių piktnaudžiavimo politikų veiklai skirtomis lėšomis. Nors ikiteisminių tyrimų skaičius augo, nusikalstamų veikų buvo nustatyta mažiau – anot STT, taip yra todėl, kad pernai buvo intensyviai vykdomi ir baigiami anksčiau pradėti didelės apimties tyrimai.

 Marijampolės savivaldybės tarybos narei Vaidai Pituškienei ir Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narei Linai Rimkienei pareikšti įtarimai piktnaudžiavus tarybos narių veiklai skirtomis lėšomis, penktadienį pranešė Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Jos duomenimis, V. Pituškienė Marijampolės savivaldybės administracijai įtariama padariusi didesnę nei 2,3 tūkst. eurų turtinę žalą.

„Skaidrinam“ iniciatyvai pasiekus Vilniaus rajoną, nustatyta, kad mažiausiai aštuoni tarybos nariai degalus „pylėsi“ po kelis kartus per dieną, o beveik maksimalią išmokų sumą per kadenciją gavęs liberalas Arūnas Želnys, susilaukęs žurnalistų klausimų, visus pinigus savivaldybei jau spėjo grąžinti. Visgi daugiausiai dėmesio susilaukė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) atstovai, už degalus mokėję dešimtimis skirtingų banko kortelių.

 Trečiadienį Seimo Etikos ir procedūrų komisija spręs, ar buvęs „laisvietis“ Marius Matijošaitis pagrįstai naudojosi parlamentinėmis lėšomis, įsigydamas įvairios kompiuterinės ir garso įrangos. Parlamento etikos sargai ėmėsi tirti M. Matijošaičio išlaidas po to, kai pats parlamentaras, sulaukęs klausimų dėl įvairių pirkinių, kreipėsi į komisiją.

Parlamentas antradienį nepritarė Mišrios Seimo narių grupės atstovės Agnės Širinskienės siūlymui iš Etikos ir procedūrų komisijos išbraukti akcijos „Skaidrinam“ dėmesio susilaukusius konservatorius Sergėjų Jovaišą ir Antaną Matulą. Už šį pasiūlymą balsavo 23 Seimo nariai, prieš – 41, susilaikė 28 parlamentarai. „Siūlyčiau išbraukti A. Matulą, kuris lygiai taip pat kaip ir S. Jovaiša yra įsigijęs daiktų, kurių įsigijimo etiškumas kelia labai daug klausimų.

Prokurorams atliekant tyrimą dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos nariams skirtų išmokų panaudojimo teisėtumo, šią savaitę kreiptasi į teismą su dar dviem civiliniais ieškiniais, kuriais prašoma iš tarybos narių Vitalijos Valančiūtės ir Rimanto Maciaus savivaldybei priteisti daugiau nei 20,5 tūkst. eurų, kaip nepagrįstai išmokėtų išmokų tarybos nario veiklai.

Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, siekdamas iš Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narios Rimvydo Mitkaus priteisti lėšas, gautas kaip kompensaciją už degalus, pranešė prokuratūra. Kaip teigiama penktadienį prokuratūros išplatintame pranešime, prokuroras kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, siekiant iš R. Mitkaus priteisti beveik 10 tūkst.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo Akmenės rajono savivaldybėje. Apie tai savo „Facebook“ paskyroje pranešė „Skaidrinam“ iniciatyvos autorius Andrius Tapinas, pasidalindamas STT pranešimu. „(...) Ką tik STT mane informavo apie dar vieną pradėtą ikiteisminį tyrimą Akmenės rajone, kur figūruos dar vienas LSDP meras Vitalijus Mitrofanovas, kuris irgi jau suskubo grąžinti apie 1,7 tūkst.

Visuomenininkui Andriui Tapinui tęsiant akciją „Skaidrinam“, paviešintas keisčiausių Seimo narių pirkinių sąrašas. Parlamentarai iš kanceliarinių lėšų apmokėjo ne tik įvairias sveikatinimosi programas, bet ir transliacijų paslaugas ir prenumeratas.

 Akcijai „Skaidrinam“ sukėlus rezonansą dėl savivaldos lėšų įsisavinimo, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pastebi, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba papildomas išmokas vietos politikams įtvirtino nepagrįstai. Atsižvelgdami į Vilniaus rajono savivaldybės mero Roberto Duchnevičiaus prašymą, STT pareigūnai atliko savivaldybės tarybos veiklos reglamento pakeitimo projekto antikorupcinį vertinimą.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) antradienį rinks naująjį pirmininką, kuris pakeis iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrusį Justą Džiugelį. Konservatorių frakcija į komiteto pirmininko pareigas siūlo skirti Seimo narę Paulę Kuzmickienę. Naujasis SRDK pirmininkas dar turės būti patvirtintas ir Seimo. ELTA primena, kad iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys J. Džiugelis pranešė suspenduojantis savo narystę TS-LKD partijoje.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs parlamentaras Justas Džiugelis pasitraukė iš Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos. Šį Seimo nario pareiškimą sekmadienį vykusio posėdžio pradžioje perskaitė parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis gina iniciatyvos „Skaidrinam“ epicentre atsidūrusį bendrapartietį Valių Ąžuolą ir tikina, kad dešimtis tūkstančių eurų mokesčių mokėtojų pinigų suvenyrams išleidęs parlamentaras yra teisingo Seimo nario elgesio pavyzdys. „Kaltinti V. Ąžuolą yra juokinga, nes jis kaip tik yra pavyzdys to, kaip turi elgtis Seimo narys.

Į Seimą persikėlusios akcijos „Skaidrinam“ iniciatoriai paskelbė naujas detales apie atliekamą parlamentinių lėšų panaudojimo tyrimą. Paaiškėjo, kad „valstietis“ Valius Ąžuolas beveik 29 tūkst. eurų parlamentinių lėšų išleido Seimo sandėlio suvenyrams ir reprezentacinėms dovanoms. O visuomenininkas Andrius Tapinas atskleidė, kad „Skaidrinam“ nesibaigs tik savivaldybių tarybų ir Seimo išlaidų viešinimu.

Iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrusiam Justui Džiugeliui traukiantis iš Seimo konservatorių frakcijos, ir taip trapi valdančiųjų persvara parlamente dar labiau sumažės. Visgi valdančiosios koalicijos atstovai situacijos nelinkę dramatizuoti. Kaip svarsto Liberalų sąjūdžio seniūnas Eugenijus Gentvilas, labiau tikėtina, kad J. Džiugelis gali tapti „galvos skausmu“ ne valdančiajai koalicijai, o konservatoriams.

Akcijos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūręs Seimo narys Justas Džiugelis tvirtina žinojęs, kad jį konsultavęs Mindaugas Ardišauskas teikė paslaugas ir lošimų verslui. Visgi, politikas pabrėžė, kad susidomėjo azartinių lošimų temomis ir ėmėsi įstatyminių iniciatyvų M. Ardišauskui jau nebekonsultuojant verslo atstovų.

Tęsiantis akcijai „Skaidrinam“, visuomenininkas Andrius Tapinas skelbia, jog Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narys Valius Ąžuolas beveik 29 tūkst. eurų parlamentinių lėšų išleido Seimo sandėlio suvenyrams ir reprezentacinėms dovanoms. „Iš viso sandėlį Seimo narys patuštino už 28 842 eurus“, – referuodamas į V. Ąžuolą savo „Facebook“ paskyroje rašė A. Tapinas.

Seimo konservatorius Sergejus Jovaiša nusprendė atsisakyti papildomos biuro technikos nuomos, o iš parlamentinių lėšų įsigytą techniką jis ketina atiduoti Seimo kanceliarijai. Apie tokį sprendimą jis paskelbė po to, kai paaiškėjo, kad iš parlamentinių lėšų jis per kadenciją įsigijo penkis kompiuterius ir bent penkis mobiliuosius telefonus. „Įsigydamas biuro techniką pagal Seimo kanceliarinių išlaidų numatytą tvarką, neįvertinau galimų pasekmių, todėl prisiimu atsakomybę.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas pozityviai vertina į Seimą persikėlusią iniciatyvą „Skaidrinam“. Jis atkreipia dėmesį, kad STT dar praėjusiais metais buvo pateikusi tam tikrus pasiūlymus, kaip būtų galima pakeisti parlamentinių lėšų tvarką, į kuriuos, apgailestauja jis, nebuvo atsižvelgta. „Visas tokias iniciatyvas vertinu teigiamai.

Po „Skaidrinam“ vizito, į Akmenės rajono savivaldybės biudžetą meras ir savivaldybės nariai grąžino beveik 14 tūkst. eurų. Naujasias Ryto Staselio „Skaidrinam“ tyrimas rodo, kad beveik visi Akmenės politikai atsiskaitydami už degalus naudojosi mažiausiai 10 skirtingų mokėjimo kortelių. Savivaldybės meras socialdemokratas V. Mitrofanovas grąžino 1,7 tūkst. eurų. Politikas degalams panaudojo 12 kortelių fiziniam asmeniui. Visgi, dauguma mero mokėjimų už kurą buvo grynaisiais pinigais.

Į Seimą persikėlusios akcijos „Skaidrinam“ iniciatoriai skelbia naujas detales apie atliekamą parlamentinių lėšų panaudojimo tyrimą. Paviešinti duomenys rodo, kad konservatorių frakcijos narys Justas Džiugelis per pastaruosius tris darbo parlamente metus Seimo nario ataskaitų spausdinimui išleido daugiau nei 23 tūkst. eurų. Nauji duomenys taip pat atskleidžia grupę parlamentarų, kurie už parlamentines lėšas nusipirko daugiausiai kompiuterinės įrangos.

Seimo narys Mindaugas Lingė paaiškino, kur išleidžia savo parlamentinei veiklai skirtas lėšas. Jis paaiškino, kam jam reikalingi du išmanieji telefonai ir kodėl išleidžia tūkstantines sumas kurui bei automobilio remontui. Apie tai jis antradienį paskelbė savo „Facebook“ paskyroje. Mindaugas Lingė paskelbė savo išlaidas M. Lingė nurodo, kad nusprendė nelaukti, kol kils klausimai dėl jo išleidžiamų lėšų.

Aiškėja, kad prabangius kompiuterius ir telefonus už parlamentines lėšas įsigiję parlamentarai turi dar vieną privilegiją – šiomis priemonėmis juos aprūpina ir Seimo kanceliarija. Parlamentarai, neišleidę nė vieno Seimo nario veiklai skirto euro, per kadenciją gali gauti po vieną darbui skirtą kompiuterį bei telefoną. Šia galimybe pasinaudojo praktiškai visi parlamentarai – tarp jų ir iniciatyvos „Skaidrinam“ akiratyje atsidūrę politikai.

Praėjusiais metais Lietuvos politinę padangę sudrebino vadinamasis „čekiukų“ skandalas: paaiškėjo, jog savivaldybių tarybos nariai jiems skiriamas lėšas naudojo savo reikmėms. Šią savaitę visuomenininkas Andrius Tapinas atskleidė, jog panašiai išlaidavo ir kai kurie Seimo nariai – jie įsigijo kompiuterius, telefonus ir kitas priemones.

Koks bus žurnalisto Andriaus Tapino išskaidrintų Seimo narių, pasitaškiusių mokesčių mokėtojų pinigais istorijos tęsinys? Gal vyks priešlaikiniai Seimo rinkimai, apie kuriuos siūlo pamąstyti Tėvynės Sąjungos pirmininkas Gabrielius Landsbergis? Apie tai „Dienos komentare“ kalbame su Andriumi Tapinu. Pradėkime nuo Landsbergio nuomonės, kad priešlaikiniai rinkimai būtų išeitis. Ką jūs apie tai manote? Ne pirmas kartas, ką Gabrielius Landsbergis iškelia šitą idėją.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ persikėlus į Seimą, Prezidentūra teigia, kad konkrečius parlamentinių lėšų panaudojimo atvejus ir tai reglamentuojančią tvarką turi vertinti patys parlamentarai. „Prezidento nuomone, konkrečius Seimo narių išlaidų, susijusių su parlamentine veikla, atvejus ir šių išlaidų atlyginimo iš valstybės biudžeto tvarką turi aiškinti patys Seimo nariai.

Seimo nariai už parlamentinei veiklai skirtas lėšas pirkę brangius kompiuterius, planšetes, telefonus nesijaučia kaip nors nusižengę. Politikai teigia, kad šie įrenginiai yra reikalingi jų darbui.

Į Seimą persikėlus iniciatyvai „Skaidrinam“, premjerė Ingrida Šimonytė kartoja, kad reikia keisti parlamentinių išlaidų panaudojimo tvarką. Ministrė pirmininkė toliau neatsitraukia nuo savo anksčiau išsakyto siūlymo parlamentines lėšas įskaityti į Seimo narių atlyginimą.

Į Seimą persikėlusios akcijos „Skaidrinam“ iniciatoriai skelbia naujas detales apie atliekamą parlamentinių lėšų panaudojimo tyrimą. Politikų piktnaudžiavimo atvejus demaskuojančios iniciatyvos autorius Andrius Tapinas teigia, kad Seimo nariai, baigiantis kadencijai, suskubo įsigyti itin brangius ir vargu ar Seimo nario darbui būtinus pirkinius.