simonas kairys

Kultūros ministerija nutraukė ministro Simono Kairio kabineto baldų įsigijimo sutartį su įmone „Joniškio baldai“. „Ministerijos kanceliarija mane informavo, kad abi šalys pasirašė susitarimą nutraukti sutartį“, – BNS ketvirtadienį patvirtino S. Kairys. 11 tūkst.

Naujas valdžios pirkinių skandalas. Kultūros ministro Simono Kairio kabinetą papuoš nauji prabangūs baldai už 11 tūkstančių eurų. Juos gamina „Joniškio baldai“, kurios vadovas kartu su Simonu Kairiu priklauso tai pačiai Liberalų sąjūdžio partijai. Kairys aiškina, kad baldus iš bendrapartiečio be konkurso ministerija perka atsitiktinai, esą įmonė buvo pasirinkta dėl kitų priežasčių, o dalis Seimo opozicijos abejoja tokio pirkimo skaidrumu.

Lietuvos kultūros sostinėmis bus Tauragė, Kaišiadorys ir Druskininkai, pranešė Kultūros ministerija. 2023 metais kultūros sostine taps Tauragė, 2024 metais – Kaišiadorys, 2025-aisiais – Druskininkai. Tokį Lietuvos kultūros sostinių eiliškumą patvirtino kultūros ministras Simonas Kairys. Konkursui pateiktas paraiškas svarstė ir pasiūlymus ministrui teikė ekspertų komisija. Šiemet pirmą kartą į kultūros sostines pretenduojančių miestų atstovai paraiškas komisijai pristatė gyvai.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad ministerija nesieks kontroliuoti, kokius atlikėjus į Lietuvą kviečia nacionalinės koncertinės įstaigos, bet prireikus teiks joms konsultacijas. Pačios įstaigos tvirtina, jog jau nuo 2015-ųjų, Rusijos agresijos Ukrainoje pradžios, nuolat vykdo griežtą atlikėjų atranką, kai kuriais atvejais konsultuojamasi ir su Valstybės saugumo departamentu.

Kultūros ministras Simonas Kairys sveikina Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) sprendimą atšaukti režisieriaus Jano Fabre'o spektaklio premjerą dėl menininkui Belgijoje pateiktų kaltinimų priekabiavimu. „Aišku, yra klausimų, kaip buvo pasirinktas pats režisierius, bet aš matau reagavimą į klausimą ir nebijojimą prisiimti atsakomybės už sprendimus. Ir tikrai sveikinu įstaigą, kuri nebijo priimti tų sprendimų“, – BNS sakė S. Kairys.

Šeštadienį Trakuose vyko Liberalų sąjūdžio suvažiavimas. Jo metu Liberalų sąjūdis rinko naują partijos pirmininką. Šis postas atiteko ir iki tol Liberalų sąjūdžiui vadovavusiai Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen. 1953 Liberalų sąjūdžio nariai turėjo teisę balsuoti, 1756 nariai registravosi, o balsavime dalyvavo 854 Liberalų sąjūdžio nariai. 670 balsų surinko V. Čmilytė-Nielsen. Ji ir buvo išrinkta Liberalų sąjūdžio pirmininke.

Perrinkimo siekianti Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad partijos tikslas – tapti pirmo pasirinkimo liberalia politine jėga. „Mūsų visų tikslas – tapti pirmo pasirinkimo liberalia politine partija, kuri vienytų ir ugdytų liberaliai mąstančius visuomenės narius. (...) Mūsų partijos reitingai, pasak apklausų, yra stabilūs – išlaikome pakankamai užtikrintą pasitikėjimą“, – Liberalų sąjūdžio suvažiavime Trakuose teigė politikė.

Šeštadienį Traskuose vyksta Liberalų sąjūdžio suvažiavimas. Partija čia rinks naują pirmininką. Į Liberalų sąjūdžio suvažiavimą atvykusi premjerė Ingrida Šimonytė dėkojo koalicijos partneriams ir teigė, kad valdančiąjai koalicijai pastaruoju metu skrendančios kritikos strėlės panašėja į ultimatumus. Žengusi ant scenos Liberalų partijos suvažiavime premjerė I. Šimonytė juokavo, kad pagal oro sąlygas atrodo, jog susirinkta į konservatorių suvažiavimą.

Šeštadienį Trakuose vyks valdančiojo Liberalų sąjūdžio suvažiavimas, per jį paaiškės naujas partijos pirmininkas. Į partijos pirmininko postą pretenduoja dabartinė šios politinės jėgos vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir pirmininkės pavaduotojas, parlamentaras Andrius Bagdonas. Pagal patvirtintą tvarką, Liberalų sąjūdžio pirmininką rinkti gali tik nario mokestį sumokėję partijos nariai.

Klaipėdos pašto stoties statinių kompleksą ruošiamasi pripažinti kultūros paminklu. Tam jau pritarė Valstybinė kultūros paveldo komisija. Kultūros paminklais skelbiami itin reikšmingi nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektai. Šį statusą suteikia Vyriausybė kultūros ministro teikimu, pritarus Valstybinei kultūros paveldo komisijai. XIX amžiuje statytame neogotikiniame pastate uostamiesčio centre iki 2019 metų rudens veikė paštas. Dabar statinys stovi tuščias.

Vilniuje per artimiausius metus turėtų būti užbaigtas dar vienas ilgai užsitęsęs projektas – Nacionalinės koncertų salės, vadinamųjų Tautos namų, statybos. Kultūros ministras tikina, kad taip bus užpildytas kokybiškos koncertų salės trūkumas Lietuvoje, o Vilniaus meras tvirtino, kad nors projektas ir pabrango keliomis dešimtimis milijonų eurų, Dubajuje jis būtų statomas už 10 kartų didesnę sumą.

Kultūros ministras Simonas Kairys sako, kad paveldosaugininkams panaikinus Petro Cvirkos paminklo teisinę apsaugą, toliau dėl šio objekto likimo turi spręsti savivaldybė ir vilniečiai.   „Šis paminklas tikrai kalba ne apie nuopelnus literatūrai, ne apie nuopelnus kultūrai, o yra tiesiog sovietinės politikos simbolis ir tiesiog jo šiuolaikinė Lietuva, šiuolaikinė valstybė turėtų nesaugoti kaip kultūros vertybės – mūsų pagrindinis tikslas buvo toks.

Patikslinti kriterijai, pagal kuriuos teisinės apsaugos įgyti negalės visus okupacinių režimų atstovus, o ne tik jų vadovus, vaizduojantys kūriniai. Kaip pranešė Kultūros ministerija, patikslinta Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašo dalis, susijusi su teisine apsauga.

Kultūros ministras Simonas Kairys teigia negalintis patikėti, kad menininkas Dainius Liškevičius yra persekiojimas dėl prieš 20 metų sukurto performanso. „Tuo, kas vyksta menininko Dainiaus Liškevičiaus atžvilgiu, man sunku patikėti. Kūrėjo laisvė yra ir, tikiuosi, bus nekvestionuojama vertybė“, – savo paskyroje „Facebook“ teigia ministras.

Lietuvoje netylant diskusijoms dėl Petro Cvirkos paminklo Vilniuje, istorikai dalinasi surinkta informacija apie aktyvų rašytojo kolaboravimą su sovietų valdžia. Jų akimis, istoriniai faktai įrodo P. Cvirkos vaidmenį sovietmečiu. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro istorikai parengė analizę apie P. Cvirkos veiklą.

Kultūros ministras Simonas Kairys pasiūlė išbraukti sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro. Tai leistų Vilniaus miesto savivaldybei iškelti paminklą iš sostinės centro, tačiau prasidedantys svarstymai vėl skatina diskusijas tarp politikų ir kultūros veikėjų. Naujienų agentūra BNS pateikia argumentus už ir prieš skulptūros nukėlimą.

Ministrų kabinetas trečiadienį pritarė Kultūros ministerijos siūlymui, kad pradžioje Vilniuje pastatyti planuotas paminklas tarpukario prezidentui Antanui Smetonai būtų pastatytas Palangoje. Kultūros ministras Simonas Kairys informavo Vyriausybę, kad su tuo sutinka ir patys paminklo, laimėjusio Vyriausybės skelbtą konkursą, autoriai bei Palangos savivaldybė, pasiūliusi monumentą statyti šiame mieste, kai iškilo nesutarimų su Vilniaus miesto savivaldybe.

Ilgamečio Seimo nario, Kovo 11-osios Akto signataro Kęstučio Glavecko mirtis reiškia ir tai, kad jo vietą Seime turės užimti kitas asmuo. Kaip numatoma Konstitucijoje, Seimo nario įgaliojimai nutrūksta jam mirus. Seimo nario įgaliojimus nutrūkusiais pripažįsta Vyriausioji rinkimų komisija. Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams, parlamente jį pakeičia kitas rinkimuose kandidatavęs asmuo.

Nacionalinės koncertų salės projektui Vilniuje „pabrangus“ beveik 23 mln. eurų – iki 75 mln. eurų ir užtrukus jos projektavimui, Vyriausybė kol kas atsisako Valstybės investicijų programoje suplanuotų lėšų objekto statyboms. Vilniaus savivaldybės atstovai teigia, kad projektas pabrango atsiradus ankstesniame projekte nenumatytų salės akustinių sprendimų, naujos erdvės repeticijoms, ir pripažįsta, kad statybų darbai nusikels bent į 2023-iuosius.

Vilniaus savivaldybei dvejojant dėl paminklo tarpukario prezidentui Antanui Smetonai konkurso rezultatų, kultūros ministras Simonas Kairys neatmeta, kad idėja gali likti neįgyvendinta. Jis sakė antradienį aptaręs situaciją su konkursą laimėjusios idėjos autoriais, kurie „yra nusivylę“ abejonėmis ir vis dar pasigenda oficialios savivaldybės pozicijos šiuo klausimu.

Ketvirtadienį Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu. Susitikimo metu aptarti šalių bendradarbiavimo klausimai, vakcinacija ir kitos aktualijos. V. Zelenskis sako, kad Ukraina skiepijimo „AstraZeneca“ vakcina, kitaip nei Lietuva, stabdyti neplanuoja. Ketvirtadienį G. Nausėda susitiko Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu. Po susitikimo buvo surengta spaudos konferencija.

Kultūros ministras Simonas Kairys, reaguodamas į sostinėje šeštadienį vykusį kultūros sektoriaus atstovų protestą, sako, kad menininkų nepasitenkinimas dėl uždarytų kultūrinių erdvių yra suprantamas. Ministras tvirtina, kad kitą savaitę bus aptarti sprendimai dėl saugios muziejų ir galerijų veiklos.

Buvusi kultūros viceministrė Ingrida Veliutė nuo sausio dirba su 2,5 mln. eurų vertės projektu Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.  Projektą inicijavo Kultūros ministerija, kai joje dirbo I. Veliutė, jį įgyvendina Nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka. Kaip nurodo biblioteka, I. Veliutė koordinuos „kultūrinės edukacijos plėtros veiklas“ projekte, kuriuo siekiama patobulinti Kultūros paso paslaugas ir sukurti specialią administravimo platformą.

Kitą savaitę su karantino palengvinimais Ministrų kabinetas galės svarstyti ir galimybę atverti kultūros įstaigas, patvirtino premjerė Ingrida Šimonytė. „Tikrai manau, kad kitą savaitę galėsime sprendimus dėl kultūros įstaigų priimti, tai nereiškia, kad bus galima organizuoti kažkokius masinius renginius, iki to dar toloka, bet galėtų mažais būriais, šeimomis žmonės aplankyti galeriją ir pasižiūrėti kokią nors parodą“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė I. Šimonytė.

Praėjo beveik trisdešimt metų nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie UNESCO pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencijos, tačiau konvencija į šalies teisinę sistemą pilnai įtraukta nėra iki šiol. Specialistų teigimu, tai Lietuvai nesuteikia garbės, tad dar šiemet bus buriama speciali, šios konvencijos problemą sprendžianti darbo grupė. Planuojama svarstyti, ar vertėtų kurti naują įstatymą, ar verčiau atnaujinti jau galiojančius teisės aktus.

Kino salių durys žiūrovams užvertos jau tris mėnesius, o jei priskaičiuotume ir pirmąjį karantiną, kino teatrai įprasta tvarka neveikia jau beveik metus. Kino rodytojai sako gyvenantys liūdnomis nuotaikomis – dėl pandemijos jau patirti milijoniniai nuostoliai, kai kam teko atleisti dalį darbuotojų. Jei neįsikiš valstybė, galimas ir visiškas nukraujavimas. Viešojoje erdvėje jau pasigirsta siūlymų dėl kai kurių verslo sričių atlaisvinimo. Tačiau kino rodytojai jaučiasi užmiršti.

Lietuva įžengė į zoną, kuomet per 14 pastarųjų dienų sergamumo koronavirusu rodiklis neperžengia 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų. Vyriausybė pirmadienį priėmė sprendimą leisti atsidaryti slidinėjimo paslaugas teikiančioms vietoms. Kultūros ministras Simonas Kairys savo „Facebook“ paskyroje paskelbė planą, kokie atlaisvinimai būtų organizuojami kultūros srityje pasiekus tam tikras ribas. Pateikiame visą tekstą, kurį publikavo ministras: „Kultūra ir karantino atlaisvinimai.

Kultūros ministras Simonas Kairys prašo Panevėžio savivaldybės laikinai stabdyti „Garso“ kino teatro griovimą bei inicijuoja diskusiją su pastato griovimui besipriešinančiais visuomenininkais ir politikais. „Šįryt susisiekėme su Panevėžio savivaldybe, liepėme neskubėti, pristabdyti bet kokius darbus. Turėjome vieną susitikimą su architektu, savivaldybe, šiandien norime praplėsti ratą su politikais Panevėžio mieste iš skirtingų barikadų pusių, išklausyti ir „Garso“ bendruomenės poziciją.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kandidatu į kultūros ministrus liberalu Simonu Kairiu. Prezidentas atkreipė dėmesį, kad šiam kandidatui reikėtų dar sustiprinti savo ilgalaikę viziją kultūros sektoriuje. Ir pažymėjo, kad labai svarbu yra komanda, kuri dirbtų kartu su juo. „Pokalbio metu, prezidentas atkreipė dėmesį į tai, kad konkrečiai šiam kandidatui turbūt reikėtų dar sustiprinti savo ilgalaikę viziją kultūros sektoriuje.

Pretendentas į kultūros ministrus Simonas Kairys sako, kad kai kurie valstiečių Vyriausybės ribojimai kultūros įstaigoms nepagrįsti ir žada kelti klausimą dėl „kultūros grąžinimo į visavertį Lietuvos gyvenimą“. Pretendentu vadovauti kultūros politikai įvardintas Liberalų sąjūdžio atstovas – buvęs Kauno vicemeras, šiuo metu patarinėja kultūros, turizmo ir kitais klausimais Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui.

Antrai kadencijai perrinktas Kauno miesto meras sako nekeisiantis dabar administracijos pareigas einančio Viliaus Šiliausko. Į tarybą su Visvaldo Matijošaičio „Vieningo Kauno“ sąrašu išrinktas V. Šiliauskas atsisakys mandato. „Jis yra išrinktas ir į tarybą, todėl turės duoti priesaiką tarybai ir kitame posėdyje atsisakyti“, – sakė Kauno meras. Po rinkimų į tarybą nepateko vienas iš dabartinių Kauno vicemerų – liberalas Simonas Kairys.

O štai Kaune jau pakvipo Kalėdomis. Rotušės aikštėje iš eglių šakų suformuota milžiniška žaliaskarė, o ant jos jau kabinamos žėrinčias sniego pusnis primenančios puošmenos. Kaip atrodys, kiek kainuos ir kuo stebins kalėdinis Kaunas, domėjosi mūsų žurnalistai. Rotušės aikštėje Kaune sujudimas. Čia jau kelias dienas pluša savanoriai, statantys ir puošiantys Kalėdų eglę. Kokia ji bus jau po truputį pradeda matytis – beveik dvidešimties metrų aukščio žaliaskarės karkasas iškaišytas eglių šakomis.

Nors dar ne visos politinės partijos apsisprendė dėl savo kandidatų kitąmet vyksiančiuose savivaldos rinkimuose, pretendentų į merus dėlionė darosi vis aiškesnė. Politologai jau dabar įžvelgia, kad dalies didmiesčių galvos išliks ir antrai kadencijai, bet viename mieste rinkėjų laukia tikra intriga. Portalas tv3.lt pateikia jau žinomus kandidatus į šalies didžiausių miestų merų kėdes bei Mykolo Romerio universiteto docento Virgio Valentinavičiaus įžvalgas apie galimus rinkimų favoritus.

Kauno liberalų kandidatu į miesto merus išrinktas Liberalų sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas, dabartinis vicemeras Simonas Kairys. Jis patvirtintas ir rinkimų sąrašo lyderiu. Visuotiniame skyriaus narių susirinkime antradienį taip pat patvirtinta kandidatų į Kauno miesto tarybą sąrašo reitingavimo tvarka, pristatyta frakcijos miesto taryboje ataskaita, aptartas pasirengimas savivaldybių tarybų rinkimams, pranešė partijos Kauno skyrius.

Seimui šeštadienį ruošiantis paskelbti 2019-uosius Laikinosios sostinės metais, Kauno savivaldybės atstovai norėtų, kad šis svarbus miestui periodas būtų prisimintas ne deklaracijomis, o realiais darbais ir lėšomis. „Jei Seimas nutars ir paskelbs Laikinosios sostinės metais, tai vis tiek yra pliusas, didesnis dėmesys. Bet savivaldybė ir taip daro visokios dalykus, tai kaip tai skirsis, jei tu juos padėsi po viena proga ar po kita proga?“ – BNS sakė Kauno vicemeras Simonas Kairys.

Vienas ryškiausių Kauno architektūros objektų – Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia – per artimiausius dvejus metus iš pagrindų atsinaujins. Patvirtinus Europos Sąjungos fondų finansavimą, šįmet numatoma pradėti soboro fasado, stogo ir pamatų tvarkymą. Planuojama, jog visi darbai kainuos iki 1,8 mln. eurų. „Jau pasirašėme finansavimo sutartis su Centrine projektų valdymo agentūra (CVPA). Dabar rengiame statybos darbų pirkimo dokumentus.

Kauno miesto savivaldybės taryba antradienį spręs, ar perduoti Kauno tvirtovės VI fortą Vytauto Didžiojo karo muziejui. Pritarus šiam sprendimui, į fortą bus perkeliama karo technikos ekspozicija. Atlikus aplinkos tvarkymo darbus, ji prieinama turėtų tapti jau šių metų pabaigoje. „Karo technika juda iš Vilniaus į Kauną.

Po praėjusios savaitės susitikimo su Ukrainos oro linijų „Ukraine International Airlines“ atstovais Kauno miesto savivaldybė viliasi, jog iš šio miesto oro uosto skraidys lėktuvai į Kijevą, pirmadienį rašo dienraštis „Kauno diena“. „Būtent jie buvo susitikimo iniciatoriai. Jie atvyko pristatyti savo kompanijos ir pasidalyti mintimis.

 Kilus idėjai prie Kaune esančio memorialo partizanų vadui Adolfui Ramanauskui–Vanagui įrengti vėliavą, kitą savaitę bus tariamasi, kaip būtų geriausia sutvarkyti šią erdvę. Kauno vicemeras Simonas Kairys sakė, kad vieta, kurioje pagerbiamas su sovietų okupaciją kovojusių „miško brolių“ vadas, itin didelio dėmesio sulaukė per Vėlines. „Ta vieta tikrai parodė savo reikšmingumą per Vėlinių dienas, matant tiek kauniečių – tai turbūt buvo populiariausia vieta.

Kalėdoms besiruošiantis Kaunas šiemet nusiteikęs itin šventiškai ir ketina priblokšti net visko mačiusius miestiečius. Visuomet originalumu pasižymintys kauniečiai iš peties padirbėjo ir šį kartą. Kauno Rotušės aikštėje įžiebiama 12 metrų Kalėdų eglė taps pirmąja šalyje, apšviesta aplinkai draugiška elektros energija.

Trečiadienį Kauno Miško gatvėje susirinkę per šimtą kauniečių būgnų ir pjūklų garsiais protestavo prieš mieste vykdomus senų medžių kirtimus. Dalyviai į gatvę, kurioje, savivaldybės duomenimis, buvo iškirsta 80 medžių, atsinešė plakatus „Kaunas kertasi“ bei „Kaunas prieštarauja“, padarytus pagal Kaune savivaldybės įmonių kabinamų ženklų „Kaunas tvarkosi“ stilių.

Su savivaldybės žinia Kaune iškirtus daug senų medžių centrinėse miesto gatvėse, dalis gyventojų rengiasi protestams ir rašo skundus, siekdami, kad miesto valdžios užmojus iškirsti senus medžius ir atsodinti jaunus medelius įvertintų ekspertai. Tuo metu miesto atstovai teigia, kad vykdomi darbai būtini vykdant šaligatvių rekonstrukciją ir pabrėžia, kad medžiai bus atsodinti.

Ketinant laikinai perkelti skrydžius iš Vilniaus į Kauno oro uostą šią vasarą Kauno savivaldybė nerimauja, kad padidėjęs skrydžių srautas, nesant tinkamo pasiruošimo, sukels chaosą, ir teigia, kad keliautojams jau dabar kyla nemažai problemų.

„Uber“ paminėjo savo pirmąjį gimtadienį Vilniuje. Viešbutyje „Comfort Hotel LT“ vykusioje gimtadienio šventėje dalyvavo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, Kauno vicemeras Simonas Kairys, VšĮ „GO Vilnius“ vadovas Darius Udrys, verslo atstovai. „Džiugu, kad greitas ir atviras Vilnius pritraukė tokį stiprų prekės ženklą ir tokias kokybiškas paslaugas. Jau vieneri metai esame svarbi tarptautinės platformos, keičiančios požiūrį į miesto transportą, dalis.

Šį pirmadienį Laisvės alėjoje, prieš Vytauto Didžiojo paminklo, vyko iškilmingas Ukrainos nepriklausomybės dienos minėjimas. „Prieš dvidešimt ketverius metus Ukraina pasirinko laisvės kelią. Šalies žmonės apsisprendė patys kurti savo valstybę ir neleisti svetimoms jėgoms tvarkytis šalyje. Būti laisvu reiškia dalintis vertybėmis su tais, kurių laisvei gresia pavojus.

Sekmadienį Vilniuje, „Lietuvos ryto“ arenoje, pirmą kartą surengtame Dipolio krepšinio turnyre jėgas išbandė ir Kauno bei Vilniaus miesto savivaldybių komandos. Nors Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas pelnė beveik pusė komandos taškų, tačiau jo vadovaujamai komandai teko pripažinti Vilniaus pergalę rezultatu 105:55. Vilniečiai jau nuo pirmų varžybų minučių perėmė iniciatyvą į savo rankas ir stengėsi kuo skubiau atitrūkti nuo savo varžovų.