šilumos kaina

​Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje sausį sieks 7,57 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 0,01 cento daugiau nei gruodį ir beveik 18 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų sausį už šilumą mažiausiai mokės Šiaulių, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: atitinkamai 6,74 ir 7,61 cento.  Per mėnesį šilumos kaina augo tik Klaipėdoje – 7,61 proc. iki 7,49 cento.

Pernai ilgus mėnesius šildymo kompensacijų laukę gyventojai šiemet prašymus dėl jų pateikė anksčiau. Savivaldybės skaičiuoja, kad dauguma prašymų jau išnagrinėti. Tačiau kompensacijų skyrimo tvarka sugriežtinta, atsižvelgiama į gyventojų nekilnojamo turto (NT) vertę, todėl daliai žmonių kompensacijos nebuvo skirtos. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Ilona skundėsi, kad pernai gavo kompensaciją, o šiemet jos prašymas buvo atmestas.

Gyventojai namų šildymui vis drąsiau renkasi šilumos siurblius – Lietuvos energetikos agentūrai (LEA) spalio pradžioje paskelbus kvietimą teikti paraiškas kompensacijoms gauti, per pirmąją savaitę tuo pasinaudojo beveik 2 tūkst. namų ūkių. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dabar, kol neįsibėgėjęs žiemos sezonas, yra itin tinkamas metas tiek įsirenginėti šilumos siurblius, tiek ir teikti paraiškas kompensacijoms gauti.

Vilniaus šilumos tinklai jau išsiuntė pirmąsias elektronines šio šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesį teiktas paslaugas. Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., tačiau įtaką sąskaitų dydžiui padarė net 4 laipsniais šaltesnė spalio mėnesio antroji pusė. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 29 eurų, sename, energetiškai neefektyviame – 47 eurų, praneša bendrovė.

Artėjant žiemai gyventojams brangsta ir šiluma. Centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkritį šalyje kyla vidutiniškai 6 proc., palyginti su spalio mėnesiu. Energetikos ministras ragina dėl šildymo brangimo nesistebėti, mat esą didėja kuro paklausa, tad auga ir kainos. O artėjant šalčiams šilumininkai ragina ruoštis ir dar didesnėms kainoms, mat tuomet grasina deginti dar daugiau dujų, kurios yra brangesnės už biokurą. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje lapkritį siekia 7,59 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 6,3 proc. daugiau nei spalį ir 21,9 proc. mažiau nei tuo pačiu metu pernai, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų lapkritį už šilumą mažiausiai mokės Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: atitinkamai 6,4 ir 8,37 cento.  Per mėnesį labiausiai šilumos kaina augo Kaune – 14,9 proc.

Spalį prasidėjo šildymo sezonas. Gyventojai su nerimu laukia sąskaitų, baiminasi, kad neužteks pajamų joms apmokėti. Šildymo tiekėjai skaičiuoja, kad už pusės spalio mėnesio didžiausia sąskaita sieks apie 45 eurus. O sąskaitų dydis priklausys ne tik nuo šilumos kainos, bet ir nuo jos kiekio. Todėl senų daugiabučių gyventojai mokės daugiau. Vilniuje miesto savivaldybė ir „Vilniaus šilumos tinklai“ spalio 16 d. pradėjo šildymo sezoną.

Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje balandį sieks 7,17 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 8,4 proc. mažiau nei kovą, rodo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) duomenys.  Tarp penkių didžiųjų miestų balandį už šilumą mažiausiai mokės Kauno, daugiausiai – Vilniaus gyventojai: atitinkamai 5,62 ir 7,56 cento.  Per mėnesį labiausiai šilumos kaina mažėja Šiauliuose – 24,8 proc. iki 5,76 cento (be PVM). Kaune ji mažėja 22,1 proc.

Gyventojai jau dalijasi sąskaitomis už šildymą sausio mėnesį. Žmonės pastebi, kad jos šiek tiek mažesnės, nei buvo gruodį. Šilumos tiekėjai aiškina, kad kainų mažėjimą lėmė šiltesnė oro temperatūra ir mažesnė šilumos kaina. Vis tik gyventojams patiriantiems finansinių sunkumų šilumos tiekėjai siūlo kreiptis dėl kompensacijos arba atidėti mokėjimus. Vilnietė, Pilaitės mikrorajono gyventoja Birutė su portalu tv3.lt pasidalijo šildymo sąskaita. „Už sausį turėsiu mokėti 80 eurų.

Dėl šilto rudens ir didelės biokuro pasiūlos Lietuvoje mažėjant jo kainai, maždaug dešimtadaliu gali mažėti ir centralizuoto šildymo kaina. Teigiama, kad tai pasiekti padėjo Vyriausybės nurodymas urėdijoms tiekti žaliavą kurui. Pasak rinkos dalyvių, biokuro poreikiui augant stabilią jo pasiūlą ir toliau galėtų užtikrinti valstybė. Energetikos viceministrė sako, jog Valstybinė miškų urėdija dalyje Lietuvos jau yra pasiruošusi gaminti biokurą, o kitąmet jo gamybą tikimasi išplėsti.

Naujojo šildymo sezono pradžią spalį gyventojai pasitinka beveik du kartus didesne vidutine šilumos kaina nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebi  ekonomistai. Visgi artėjant žiemai ir planuojant didesnius šildymo kaštus, gyventojai teigia vis atidžiau sekantys savo išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Apie tai rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje energetikos specialistai ir politikai įspėjo, kad artėjantį šildymo sezoną gyventojams teks gerokai patuštinti pinigines. Dėl to raginama daugiau dėmesio skirti biokuro gamybai ir deginimui Lietuvoje. Prognozuojama, kad labiausiai kainos kils tokiuose miestuose, kaip Vilnius, kuriame šiluma iki šiol gaminama deginant dujas.

Jeigu ir toliau laikysis vėsūs orai, vasarį sostinės gyventojams centrinis šildymas ir karštas vanduo bus dar brangesnis nei už sausį. Tai paaiškėjo „Vilniaus šilumos tinklams“ paskelbus naujas vasario mėnesio kainas už minėtas paslaugas. Palyginti su sausiu, vasarį centralizuotai tiekiamos šilumos kaina didėja per 12 proc., arba 1,23 ct/kWh – nuo dabartinių 10,07 ct/kWh iki 11,30 ct/kWh.

Šildymo sezonui įpusėjus sąskaitos už šildymą nenustoja augti. Vilniaus gyventojai skaičiuoja, kad kai kur šildymas pabrango daugiau nei 90 proc. Už gruodžio šildymą daliai gyventojų teks pakloti ir po 200 eurų. Žmonės baiminasi, kad tai dar ne pabaiga ir sąskaitos dar augs. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo mokėjimus atidėti. Savaitgalį gyventojai socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi naujausiomis gautomis šildymo sąskaitomis.

Vilniuje kylant nepasitenkinimui dėl dvigubai didesnių sąskaitų už šilumą nei prieš metus, politikai žeria kritiką Kainų reguliavimo tarybai. Liberalai ir konservatoriai pliekia energetikos regulavimo tarybą, kad ši atliekų deginimo jėgainei leidžia rinkti pinigus už tiekiamą šilumą, nors esą turėtų ją miestui atiduoti kone nemokamai. Reguliavimo taryba teisinasi, kad tokie jau yra įstatymai, o jei jie netinka, tegu seimūnai patys juos ir keičia.

Gyventojai jau gavo pirmąsias sąskaitas už šildymą. Kai kurių jų sumos viršijo ir 90 eurų. Žmonėms nerimą kelia tolesnių, žiemos mėnesių sąskaitos už šildymą, kurios tikėtina bus dar didesnės. Šilumos tiekėjai aiškina, kad šildymo kainą sudaro šilumos kuro kaina, kuri šiemet rekordiškai aukšta. Ir žada, kad žiemą sąskaitos bus dar didesnės.

Lietuvoje žadant brangesnį nei pernai šildymo sezoną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Vyriausybė ieškos svertų, kaip galėtų padėti šalies gyventojams per šildymo lengvatas ar kitais būdais. Tačiau, anot premjerės, reguliuoti šildymo kainų nepavyks, o jos bus didesnės tik lyginant su itin pigiu šildymo sezonu. Centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc.

Centralizuotai tiekiama šiluma šalyje per metus atpigo 10,88 poc., o per mėnesį brango 0,47 proc. Vasarį šiluma vidutiniškai kainuoja 4,26 cento už kilovatvalandę (be PVM).  Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teigia, kad tai yra žemiausia vasario kaina nuo 2012 metų, – palyginti su tų metų vasariu, šiemet kilovatvalandės kaina 45 proc. mažesnė. Pasak tarybos, šilumos kainos pokyčius iš esmės lemia kuro ir superkamos šilumos kainos.

Artėjant šalčiausiam metų laikui, gyventojams kaip niekad aktuali pasidaro šildymo kaina. Labiausiai piniginę patuštinti tenka mažųjų miestų gyventojams ir kol kas neatrodo, kad kas nors galėtų pasikeisti. Dėl didelių šildymo kainų ir pačios miestų savivaldybės nebenori savo pastatų šilumos patikėti šilumininkams ir imasi tai daryti pačios. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) kiekvienais metais skelbia Lietuvos savivaldybių indeksą.

Šį šildymo sezoną daugelis gyventojų gali pasitikti ramiau – prognozuojama, kad šiemet šildymo sezono pradžioje vidutinė centralizuoto šildymo kaina bus apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus. Mažiausiai spalį už šildymą mokės Utenos gyventojai, o daugiausiai – Biržų, tarp didmiesčių mažiausiai šiluma kainuos Šiauliuose, mažiausiai – Panevėžyje. Šildymo sezonas neseniai pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje ir dalyje kitų savivaldybių. Nuo pirmadienio jį pradės ir Klaipėda.

Spalį, šildymo sezono pradžioje, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje turėtų būti apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Taryba teigia įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų pateiktą informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) įsigijimo kainas.

Šio sezono vidutinė šilumos kaina bus iki 10 proc. didesnė nei praėjusį šildymo sezoną. Tokią vartotojų nedžiuginančią prognozę pateikia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA). Kaltinti dėl to reikėtų brangstantį biokurą ir gamtines dujas. Į tv3.lt besikreipusi skaitytoja Inga, gyvenanti Kalvarijos miestelyje, skundžiasi, kad už sausio šildymo sąskaitą teks pakloti triženklę sumą. „Sąskaita už šių metų sausį 133,23 euro. O buto plotas 50,56 kv. m. Už gruodį teko mokėti 99,52 euro.

Šilumos kaina lapkritį augs visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Brangiausiai šildysis klaipėdiečiai, o pigiausiai - šiauliečiai, rodo šilumos tiekimo įmonių duomenys. Centralizuotai šilumą Vilniaus vartotojams tiekianti savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) lapkritį šilumą parduos po 4,73 cento (be PVM) už 1 kilovatvalandę (kWh) - 1,7 proc. daugiau nei spalį, tačiau 7,3 proc. pigiau nei pernai lapkritį. „Kauno energijos“ šilumos kaina bus 4,9 cento - atitinkamai 15,3 proc.

Šilumos tiekėjai įspėja, kad pakeitus šilumos supirkimo kainos skaičiavimo metodiką, trijų didžiųjų miestų gyventojams pabrangs centralizuotas šildymas. Tačiau Kainų komisija ramina, kad tokie gąsdinimai nepagrįsti, o nauja tvarka skatins konkurenciją ir vartotojams bus naudinga. Lietuvos šilumos tiekėjų asociaciją konsultuojantis „Ekotermijos“ vadovas Šarūnas Prieskienis teigia, kad dėl naujos tvarkos vartotojai per metus Vilniuje galėtų sumokėti iki 100 tūkst.

Už šilumos tiekimą atsakingos savivaldybės neužtikrina tinkamos šilumos ūkio nuomos sutarčių priežiūros. O joms pasibaigus susiduria su problemomis perimant šilumos ūkio turtą, parodė Valstybės kontrolės atliktas auditas. Taip pat kainų reguliavimo sistema neužtikrina, kad vartotojams nustatyta kaina būtų pagrįsta.  Audito procedūros buvo atliktos 8 atrinktose – Vilniaus, Palangos, Alytaus miestų ir Akmenės, Biržų, Prienų, Telšių, Trakų rajonų – savivaldybėse.

Nors per metus vidutinė šilumos kaina sumažėjo 16,58 proc., lyginant ją su praeitu gruodžio mėnesiu, kaina auga. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEK) pranešė, kad vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina sausio mėn. yra 4,83 ct/kWh (be PVM) ir, palyginus su gruodžiu, didėja 1,47 proc.  Sausį, palyginus su gruodžio mėn., 11,93 proc. (0,87 ct/kWh su PVM) šiluma atpigo AB ,,Prienų šilumos tinklai" aptarnaujamiems vartotojams.

Tie, kurie kruopščiai planuoja savo išlaidas, galėjo likti nepatenkinti. Mat šilumos sąskaitos atėjo daug brangesnės nei praeitais metais, nepaisant mažesnių šilumos kainų. Vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina lapkričio mėn. siekė 5,02 ct/kWh (be PVM) ir tai buvo 2,90 proc. mažiau nei pernai. Tarp penkių didžiųjų miestų lapkričio mėn. už šilumą mažiausiai mokėjo Šiaulių, daugiausiai – Panevėžio gyventojai.

Kainų komisijai paskelbus, jog Prancūzijos koncerno „Veolia“ valdoma „Vilniaus energija“ 2012-2014 metais nepagrįstai gautą 24,3 mln. eurų viršpelnį privalo grąžinti vartotojams, maždaug penktadaliu sumažinant šilumos kainas, Vilniaus savivaldybės taryba trečiadienį tvirtins mažesnes kainos dedamąsias, kurios įsigaliotų nuo gruodžio 1 dienos.

Optimistiškai nusiteikus energetikos ministerija skelbia, Lietuvos tikslas – tapti regiono energetikos centru. Mintis didi ir graži, tačiau kiek tai realu? Nors dabartiniai rodikliai rodo gerėjančią situaciją vartotojams, yra nuomonių, kad nuo regiono energetikos centro statuso mes kaip tik, tolstame, o ateityje tai gali ir atsiliepti kainoms mokamoms už elektrą.

Šilumos kaina Vilniaus gyventojams nuo gegužės turėtų sumažėti 2 proc. Kainų komisija ketvirtadienį vienašališkai nustatė mažesnes „Vilniaus energijos“ kainos dedamąsias ir skaičiuoja, kad gegužę šiluma turėtų atpigti 2 proc. Komisija pranešė, kad vartotojai dėl to per metus turėtų sutaupyti apie 2,5 mln. eurų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) prognozuoja, kad dėl ypač šalto oro šį sausį daugiabučiuose buvo suvartota vidutiniškai 35 proc. daugiau šilumos nei 2015-ųjų sausį. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra Vilniuje buvo apie 7,5 laipsnio šalčio ir viršijo vidutinę daugiametę sausio temperatūrą, kuri sudaro 5,6 laipsnio šalčio. 2015-ųjų metų sausis pasižymėjo tik 1 laipsniu šalčio, gruodžio vidutinė temperatūra buvo apie 2,5 laipsnio šilumos. Pirminiais duomenimis, 60 kv.

Šilumos kaina Vilniuje, peržiūrėjus dalį jos dedamųjų, nuo kovo laikinai turėtų sumažėti maždaug 1 proc., skaičiuoja Kainų komisija. Tačiau ar šilumos kaina bus mažesnė ir kitą šildymo sezoną, paaiškės po to, kai visa kaina bus peržiūrėta iš esmės. Kainų komisija penktadienį spręs dėl laikinos „Vilniaus energijos“ šilumos kainos, tačiau dėl klaidų grąžins ją Vilniaus savivaldybei. Jei miesto taryba per mėnesį nepatvirtins, Kainų komisija kainą nustatys vienašališkai.

Jau ne pirmi metai siūloma šilumos tiekėjų paslauga – pastovus sutartinis mokėjimas, iš lėto skinasi kelią ir pritraukia vis naujų klientų.  „Matomas padaugėjimas norinčių pasinaudoti šia paslauga, tik jis nėra žymus. Mes šią paslaugą labai siūlome ir pristatome. Pritariam bankų finansų analitikams, kurie irgi sako, kad tai labai geras būdas planuoti savo biudžetą. Nėra jokių siurprizų ir svyravimų, jog už sausį reiktų mokėti daug, o vasarą visiškai nieko.

Ekonomistas Jonas Valatka teigia, kad ,,dar mažiausia dvejus metus vilniečiai, vien dėl masto ekonomijos galėdami mokėti pačias mažiausias šilumos kainas, lyginant su kitais miestais, bus priversti nešti pelną privatininkams". Vilniaus šilumos ūkis – ta pati mergelė tik kita suknelė Vilnius turi tikrai rimtą turtą – tai gerai išvystytą centralizuotą šilumos tiekimo sistemą. Nedaugelis Europos miestų galėtų tuo pasigirti.

Vilniuje, Naujininkų rajono pramoninėje dalyje, bandymo-derinimo režimu pradėjo veikti „E energija“ grupės biokuro katilinė – pirmoji reguliuojama nepriklausomo šilumos gamintojo biokuro katilinė sostinėje. Analogiška katilinė Kaune jau dirba nuo praėjusių metų balandžio, o Klaipėdoje – beveik nei 10 metų.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) duomenimis, šiemet gyventojus pasiekė mažesnės sąskaitos už lapkričio mėnesį suvartotą šilumą nei praėjusiais metais. Mažesnius mokėjimus lėmė šiltesni orai: šiemet vidutinė lauko oro temperatūra sudarė apie 4 laipsnius C šilumos, 2011-ųjų lapkritį – apie 3laipsnius C. Šiemet lapkritį senos statybos daugiabučio 60 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartota apie 780 kWh/mėn., pernai – apie 840 kWh/mėn.

Perėjus nuo brangių importuojamų dujų prie vietinio biokuro ir kitų alternatyvių energijos šaltinių šilumos kaina Vilniuje mažės. Sostinės gyventojai jau netrukus tuo įsitikins patys. Jau pradėti gyvendinti projektai, kurie ženkliai sumažins šilumos kainą vilniečiams. Kitą rudenį mokėsime mažiau Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas žada, kad jau kitą žiemą vilniečiai už šildymą mokės dešimtadaliu mažiau.

Kauno termofikacinės elektrinės (KTE) pirkėjas sutiko įvykdyti miesto mero Andriaus Kupčinsko užgaidas, bet jau dabar aišku, kad gyventojų sąskaitoms už šildymą tai neturės įtakos, rašo „Lietuvos rytas“. „Jie numovė mums paskutines kelnes“, – apie derybas su Kauno savivaldybės valdomos įmonės „Kauno energija“ valdyba kalbėjo JAV bendrovės „Clement Power Venture“ savininkas Rimandas Stonys.

Jau trečią mėnesį jokių atsakymų iš energetikos ministro A. Sekmoko nesulaukianti Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija (LŠTA) pakartotinai prašo informacijos apie ministerijos esą planuojamą šilumos ūkio reformą. „Tiesiog nesuprantama, kodėl ministras, žiniasklaidoje noriai kalbėjęs apie šilumos ūkio esą laukiančią reformą, su Energetikos ministerijos ruošiamu įstatymo projektu atsisako supažindinti šilumos ūkio rinkos dalyvius.

Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininko Andriaus Janukonio vertinimu, premjeras Andrius Kubilius, teigiantis, jog „šilumos ūkio nepertvarkančios sostinės gyventojai už šildymą mokės apie 30 proc. daugiau nei kiti miestai“ meluoja. „Tai yra melas Lietuvos žmonėms. Vilniaus šilumos ūkis yra vienas moderniausių visoje Lietuvoje, o šilumos kainos sostinėje bus ne didesnės nei kituose šalies miestuose, šildomuose brangiomis importinėmis dujomis.

Užsienio žiniasklaida pranešė, kad Norvegijos kompanija „Höegh LNG“ rugpjūčio 17 dieną gavo 250 mln. JAV dolerių kredito garantijas Lietuvos suskystintų gamtinių dujų (SGD)  terminalo  ir išdujinimo įrenginio statybai iš Norvegijos kredito agentūros GIEK ir Korėjos kredito agentūros K-sure. Ši žinia Lietuvai reiškia, kad valstybė toliau stumiama klaidingos strategijos kryptimi, ją verčiant nuo dujų priklausoma šalimi. „Kuras sudaro didžiąją, esminę dalį šilumos kainos.

Vyriausybė nepalaikys šilumininkų siūlymo perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose, nes atpiginti šilumą ekonomiškai naudinga žmonėms, tačiau politiškai nenaudinga valdantiesiems politikams, teigia Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) tarybos pirmininkas Andrius Janukonis.

Šiandien Panevėžio miesto savivaldybės taryba nutarė dėl šilumos ūkio pertvarkos kreiptis į Energetikos ministeriją. Kreipimusi nepritariama 2012 metų birželį Vyriausybės priimtam šilumos ūkio pertvarkos gairių projektui. Juo siekiama atskirti vertikaliai integruotas šilumos ūkio įmones pagal ES nuostatas (atskirti šilumos tiekimą ir gamybą), perduoti dalį savivaldos funkcijų valstybės kompetencijai.

Vakar Vyriausybė priėmė naują tvarką, pagal kurią perėmė prievolę tvirtinti elektros gamybos kvotas iš Energetikos ministerijos. Kvotas ketinama nustatyti ne iki rugpjūčio 1 dienos, kaip numatė senoji tvarka, o iki rugsėjo 1-osios. Tuo pačiu buvo nukeltas ir energetikos ministrui A. Sekmokui Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prieš tris savaites pateikto siūlymo perkelti elektros gamybą iš Elektrėnų elektrinės į termofikacines elektrines didžiuosiuose miestuose, svarstymas.

Konkrečios nuostatos, kaip bus pertvarkomas Lietuvos šilumos ūkis, kol kas skendi migloje. Pirmadienį energetikos ministras Arvydas Sekmokas žurnalistams aiškino, kad įstatymo pataisos bus rengiamos atsižvelgiant į informaciją,  kuri bus gauta iš savivaldybių.

Lietuvos šilumos tiekėjai prieštarauja šiandien paskelbtam Nacionalinio susitarimo projektui, kuriuo siūloma naikinti PVM lengvatą centralizuotai tiekiamai šilumai ir taip ją pabranginti 12 proc. „Kai didžioji dalis Lietuvos daugiabučių – apverktinos būklės, o gamtinės dujos brangiausios nei bet kada, kalbos apie didesnių pajamų į šalies biudžetą surinkimą iš centralizuotai besišildančių žmonių yra sunkiai suprantamos.

Alytų šildanti bendrovė „Litesko“ pateikė miesto savivaldybei siūlymą mažinti šilumos kainą nuo 30,68 iki 27,99 ct/kWh be PVM, be kompensacijos už nepadengtas kuro sąnaudas. Galimybė sumažinti šilumos tarifą atsirado pradėjus veikti Alytaus biomasės kogeneracinei jėgainei, kurioje šiluma gaminama iš vietinio biokuro. „Biokuras yra ženkliai pigesnis už gamtines dujas, kurių kaina šilumos tiekėjams nuo liepos 1 dienos augo. Faktas, kad naujojoje jėgainėje gaminame beveik 50 proc.

„Tiekimo ir gamybos klausimai turi būti atskirti“, – žurnalistams pirmadienį pabrėžė Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, kai Vyriausybei buvo pristatytos šilumos ūkio pertvarkos gairės. Jose numatoma miestuose atskirti šilumos gamybą nuo tiekimo, o šilumos tinklus galbūt perduoti valstybei.

Nuo balandžio 1-osios Kaune centralizuotai tiekiama šiluma atpigs 1,5 proc., o karštas vanduo – 1,2 proc., skaičiuojant nuo bendros sumos su visais tradiciniais kainų padidėjimais, kurių paprastai per metus būna ne vienas. Galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina nuo balandžio sumažės dėl to, kad mažėja iš UAB Kauno termofikacijos elektrinės perkamos šilumos ir perkamo kuro kainos.