šildymo kaina

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Lino Sėlio straipsnis „Į politiką – daryti verslo“. Skandalingasis ūkio eksministras su etikos sargų akmeniu ant kaklo bandys atgimti spalio 14 dieną. Triukšmingai iš ministro kėdės išlėkęs Dainius Kreivys savo tinklaraštyje dalijasi mintimis apie artėjančius Seimo rinkimus. Tos mintys dėstomos taip, tarsi eksministras bandytų skalbti savo mundurą.

Artėjančio šildymo sezono vilniečiai laukia su nerimu. Žmonės svarsto, kodėl jų būstai vis dar šildomi brangiomis dujomis, o ne pigesniu biokuru, apie kurio naudojimą šildymui nuolat kalbama. Nuo liepos beveik trečdaliu pabrangus gamtinėms dujoms, kils ir centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Dalis vilniečių su baime laukia naujo šildymo sezono. Premjeras kaltina Vilniaus savivaldybę, esą nesugebėjusią pereiti nuo dujų prie biokuro, atpiginančio šilumą.

Ignalinos šilumos ūkio situacija prieš kurį laiką buvo itin sudėtinga, nes kaip teigia jos miesto meras Bronius Ropė, miestas itin daug sunaudodavo dyzelino kuro. „Jo suvartodavome apie 6 tūkst. tonų ir kada kainos pradėjo dramatiškai kilti, situacija buvo labai sudėtinga“, - savojo miesto patirtimi dalijosi B. Ropė.

Spalį 57 litais už toną naftos ekvivalento (tne) sumažėjus iš Rusijos importuojamų dujų kainai, šių metų gruodį turėtų mažėti ir šilumos kaina, teigia šilumą gaminančios įmonės. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, miestuose, kuriuose didžiąją šilumos gamyboje naudojamo kuro dalį sudaro gamtinės dujos, šilumos kaina gruodžio mėnesį sumažės apie 1,5 procento - apie 0,45 ct/kWh.

Vakar Alytuje buvo šildoma tik 32 procentai daugiabučių. Radiatoriai dar nešilo ir keturiose miesto mokyklose. Gyventojai nenori rinkti parašų Alytuje šildymo sezono pradžia paskelbta spalio tryliktąją. Šiemet įsakyme nurodyta, kad nusprendusiesiems pradėti šildymo sezoną kitu laiku apie tai reikia raštu informuoti UAB „Litesko“ filialą „Alytaus energija“. Dar buvo kalbama, kad, norint išvengti gyventojų ginčų, reikia, jog visi butų savininkai raštiškai patvirtintų šį pageidavimą.

Nerimas sukaustė kone pusę Lietuvos gyventojų – skelbiama šildymo sezono pradžia. Kad ir kiek politikai ir net prezidentė laužytų ietis dėl šildymo kainų jos vis stiebiasi į viršų, rašo „Lietuvos Rytas“. Lietuvoje šildymas kainuoja brangiausiai iš visų Baltijos šalių, be to, pastaraisiais metais jo kaina dar išaugo. Aiškėja, kad išlaidų už šildymą našta tampa kone didžiausia tose Europos šalyse, kur dauguma būstų miestuose šildomi centralizuotai.

Energetikos ministerija inicijuoja siūlymą, kaip šalies didmiesčiuose centralizuotai tiekiamą šildymą atpiginti 4 ct/kWh. Tai būtų galima padaryti iš Elektrėnų „Lietuvos elektrinės“ perteklines dujas nemokamai perdavus termofikacinėms elektrinėms, kurios iš jų gamintų šilumą ir elektrą. „Lietuvos energija“ šiemet tikėtina turės nepanaudotų apie 45 mln. kubinių metrų gamtinių dujų. „Lietuvos energija“ gali šitas dujas siūlyti termofikacinėms elektrinėms kaip žaliavą.

28 proc. Lietuvos gyventojų įsigydami būstą neatsižvelgia į tai, kokia šildymo sistema jame įrengta. Jei turėtų galimybę rinktis, daugiau nei trečdalis gyventojų prioritetą teiktų grindiniam šildymui, nes mano, kad jis padėtų sutaupyti šildymo išlaidų. Tokie duomenys paaiškėjo santechnikos ir šildymo sistemas gaminančios bendrovės UPONOR užsakymu „Vilmorus“ atlikus Lietuvos gyventojų apklausą.

Dar vienas valdančiųjų galvos skausmas – artėjantis ir bauginantis šildymo sezonas. Lietuvos vartotojai už šildymą sumoka beveik tris kartus daugiau nei už elektrą. Tačiau valdžia ir toliau visą savo dėmesį ir mokesčių mokėtojų pinigus siekia sutelkti būtent į elektros sektorių. Tuo metu ekspertai tikina, kad pertvarkius šilumos jėgaines, galėtumėme nemažai laimėti. Prognozės, kad šį rudenį „Gazpromo“ dujų kainos šoks į viršų, pildosi.

Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neprognozuoja, kiek šį sezoną galėtų brangti šildymas, tačiau sako, kad šildymo kaina priklausys nuo naftos produktų kainos pasaulinėse rinkose. „Iš tikrųjų yra darbo grupė, kuri rengia pataisas, teisės aktus, kurie leistų spręsti šildymo problemą.

Dar neemigravęs lietuvis virtuvėje gali pajuokauti: kad ir kas pigtų pasaulyje, Lietuvoje tai pabrangs. Vienas prabangiausių metinių „malonumų“ – šildymo sezonas, todėl vienas kitas pradeda dairytis pigesnių alternatyvų. Vietoje malkų – presuota mediena Artimiausias vartotojui pakaitalas, tikriausiai, tas, kuris nereikalauja technikos pokyčių. Tie, kurių namai šildomi malkomis, gali labai greitai ir lengvai pereiti prie pjuvenų ar durpių briketų.

Pritarus Šilumos kainų nustatymo metodikos principams, šilumos kainos vartotojams keistųsi kaskart pasikeitus kuro kainoms. Tokiu būdu, dažniau keičiantis kainoms, būtų išvengta didelių kainų šuolių per ilgesnį laikotarpį. „Tuomet išvengtume tokių atvejų, kai šilumos tiekėjai nekeičia šilumos kainų, kai kuro kainos keičiasi, ir, galiausiai, po metų jos keičiasi žymiai. Jeigu mažėja kaina, vartotojas iš karto pajus, jei didėja kaina, vartotojas irgi iš karto pajus.

Daugiau kaip 210 milijonų litų vartotojai liko skolingi už šildymą pasibaigus šiemetiniam šildymo sezonui, o prošvaisčių nematyti. Dėl brangstančių dujų pakilsiantys mokesčiai į skolas įklampins ir tuos, kurie šiemet dar įstengė susimokėti. Šiemet žmonės skolas atidavinės visą vasarą. Rudenį užgrius naujos. Iš neturtingųjų antstoliai neturi ko atimti – skolininkai yra bedarbiai, nėra jokio turto, krūva mažamečių vaikų.

Visuotinio mitingo metu žmonės ruošiasi pareikšti nepasitenkinimą aukštomis šildymo kainomis ir dėl tariamos valdininkų bei energetikos monopolininkų savivalės šildymo sektoriuje. Šeštadienį prie Vyriausybės organizuojamas mitingas, kuriame turėtų dalyvauti profesinių sąjungų ir politinių partijų atstovai, pensininkų ir jaunimo organizacijos, kitų miestų bendruomenės ir visuomeninės organizacijos bei kiti nepolitiniai susivienijimai.

Seimas antradienį priėmė Šilumos ūkio įstatymo pataisas su Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasiūlymais, kuriuos šalies vadovė pateikė, vetuodama ankstesnę šių pataisų redakciją. Už Šilumos ūkio įstatymą su D. Grybauskaitės pataisomis balsavo 68, prieš - 1, susilaikė 42 parlamentarai. Tiesa, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas siūlė Prezidentės pateiktoms pataisoms nepritarti.