šildymo kaina

Viduržiemį šilumininkai gyventojams paruošė naują šilumos kainų šuolį. Štai klaipėdiečiai už šilumą sausį turės mokėti beveik dešimtadaliu brangiau nei gruodį. Dar labiau šiluma brangsta Marijampolėje. Brangiau turės mokėti ir kauniečiai. Vilniečių irgi negelbsti pigią šilumą žadėjęs „Ignitis“ biokuro blokas – sostinės gyventojams šiluma pinga vos 1 proc. Sausio mėnesį klaipėdiečiams teks dar labiau papurtyti pinigines.

Vilniaus šilumos tinklai jau išsiuntė pirmąsias elektronines šio šildymo sezono sąskaitas už spalio mėnesį teiktas paslaugas. Nors šilumos kilovatvalandė Vilniuje pigo 10 proc., tačiau įtaką sąskaitų dydžiui padarė net 4 laipsniais šaltesnė spalio mėnesio antroji pusė. Už 50 kv. m. buto šildymą renovuotame daugiabutyje vidutinė sąskaita siekia apie 29 eurų, sename, energetiškai neefektyviame – 47 eurų, praneša bendrovė.

Rekordiškai šiltas rugsėjis greitai visiems užsimiršo, tad atvėsus orams gyventojai užplūdo parduotuves ir jose graibsto šildytuvus. Pardavėjai pastebi, kad jų pardavimai šoktelėjo kelis kartus. Gyventojai perka tiek pačius pigiausius šildymo prietaisus, vos už 15 eurų, tiek ir brangesnius, kurie kainuoja apie 400 eurų. Portalo tv3.lt skaitytoja vilnietė Regina pasakojo, kad gyvena senos statybos daugiabutyje. „Atvėsus orams, bute jaučiu drėgmę.

Antradienį didieji miestai – Vilnius, Šiauliai ir Panevėžys jau pradeda šildymo sezoną dalyje įstaigų. Daugiabučių gyventojams šildymas bus įjungtas vėliau priklausomai nuo orų prognozių. Pernai šildymo sezonas Vilniuje oficialiai prasidėjo spalio 17 dieną, užpernai – spalio 7 d. Istoriškai sezono pradžia varijuoja nuo spalio 1 iki spalio 22 dienos.

Šilumos tiekėjai jau ragina gyventojus ruoštis šildymo sezonui, sandarinti langus, duris. O jeigu namas yra senos statybos, pagalvoti ir apie renovaciją. Langų meistrai sutinka, kad pasirūpinus langų sandarumu galima tikėtis ir mažesnės sąskaitos už šildymą. Šilumos tinklų atstovai tikino, kad sąskaitos už šildymą dydis priklauso ne tik nuo galutinės vartotojams tenkančios šilumos kainos, bet ir nuo suvartoto šilumos kiekio.

Artėjantį šildymo sezoną šilumos kainos gali sumažėti kone trečdaliu, prognozuoja Energetikos agentūra. Tačiau patys šilumininkai ne tokie optimistiški ir žada iki 10 proc. mažesnes kainas. Tiesa, vilniečiams tai negalios. Sostinės gyventojai už šilumą ir taip moka kone brangiausiai iš didmiesčių, o jų viltys apie pigesnį centrinį šildymą ir toliau dūžta.

Iki pirmadienio, gegužės 1 d., gyventojai dar gali pateikti prašymus, kad jiems būtų kompensuotos išlaidos už namų šildymą visą praėjusį šildymo sezoną. Nors sistemos vėl stringa, siūlomos ir alternatyvos, kaip galima kreiptis paramos. Dėl gerokai padidėjusio prisijungimų srauto, laikinai sulėtėjo ir protarpiais stringa Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikimas, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Nelaimėlis latvių pensininkas gauna 1,4 tūkst. eurų sąskaitą už dujas, o jo namuose temperatūra tesiekia 12 laipsnių šilumos“, – toks vaizdo įrašas išplito „TikTok“ tinkle. Pasirodo, kad istorijos autorius ir ją tiražavę prokremliški propagandininkai nutylėjo svarbų faktorių – tokia suma pateikta už 1524 kv. m. pastato apšildymą. Vaizdo įrašas, kuriame buvęs latvių premjeras Vilis Krištopanas skundžiasi dėl gautos sąskaitos už sausio mėnesį dydžio išpopuliarėjo „TikTok“ tinkle.

Trumpalaikių biokuro sandorių kaina Lietuvoje šiuo metu siekia 27,74 euro už megavatvalandę (MWh) – 43,3 proc. mažiau nei pernai rugsėjį, dėl to gyventojai gali tikėtis 10–15 proc. mažesnių sąskaitų už šildymą, pirmadienį pranešė energijos išteklių biržos operatorė „Baltpool“.  Biokuro kaina mažėja septintą savaitę iš eilės ir yra 16,8 proc.

Vilniečių vasario mėnesio sąskaitos už centralizuotą šildymą bus mažesnės nei prieš mėnesį ir prieš metus, pranešė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT). Bendrovės skaičiavimu, už 50 kv. metrų ploto buto šildymą renovuotame name klientai vidutiniškai mokės apie 57 eurus, nerenovuotame – 96 eurus, arba 28 proc. mažiau nei prieš metus.   VŠT klientų komandos vadovas Laurynas Jakubauskas sako, kad jau paruoštos sąskaitos yra mažesnės dėl atpigusios šilumos ir šiltesnių orų.

Naujojo šildymo sezono pradžią spalį gyventojai pasitinka beveik du kartus didesne vidutine šilumos kaina nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, pastebi  ekonomistai. Visgi artėjant žiemai ir planuojant didesnius šildymo kaštus, gyventojai teigia vis atidžiau sekantys savo išlaidas, rodo „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa. Apie tai rašoma banko pranešime žiniasklaidai.

Kai kurie specialistai prognozuoja, kad laikantis itin didelėms dujų, elektros, biokuro kainoms, namų šildymas šį sezoną gali būti dar brangesnis nei ankstesniais metais. Dėl to dalis gyventojų gali susidurti su sunkumais. Trečiadienį Vyriausybėje finansų ministrė Gintarė Skaistė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir energetikos ministras Dainius Kreivys pristatė priemones, kurios turėtų padėti gyventojams artėjantį šildymo sezoną.

Per dvejus metus – 20 proc., arba penktadaliu, mažesnės centrinės valdžios sektoriaus energetinės sąnaudos. Toks tikslas numatytas Energetikos ministerijos parengtame energijos taupymo priemonių plane, kuris apima siūlomas taupymo priemones, joms skirtą finansavimą bei rekomendacijas privačiam sektoriui ir gyventojams.

Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje energetikos specialistai ir politikai įspėjo, kad artėjantį šildymo sezoną gyventojams teks gerokai patuštinti pinigines. Dėl to raginama daugiau dėmesio skirti biokuro gamybai ir deginimui Lietuvoje. Prognozuojama, kad labiausiai kainos kils tokiuose miestuose, kaip Vilnius, kuriame šiluma iki šiol gaminama deginant dujas.

Gyventojai ir įmonės skaičiuoja kelis kartus padidėjusias išlaidas tiek šildymui, tiek elektrai ir dujoms. Dėl to Vyriausybė galiausiai pažadėjo artimiausiu metu gyventojams laikinai sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) centriniam šildymui ir karštam vandeniui, skirti daugiau pinigų saulės elektrinių įsirengimui.

Praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje itin sparčiai brango daugelis prekių ir paslaugų. Prognozuojama, kad kai kurios iš jų šiemet gali brangti dar greičiau. Taigi, net jeigu kai kurie atlyginimai, pensijos ar kitos išmokos pakils, gyventojams teks susiveržti diržus. Naujausiais duomenimis, 2021 m. gruodžio metinė infliacija Lietuvoje pasiekė daugiau kaip dešimtmetį nematytą dviženklį skaičių – 10,7 proc. Tiek per metus pabrango vidutinio lietuvio vidutinis prekių ir paslaugų krepšelis.

Gyventojus jau pasiekė šildymo sąskaitos už lapkritį. Jie skaičiuoja, kad palyginti su spalio mėnesiu, mokėtinos sumos išaugo iki trijų kartų. Žmonės su nerimu laukia sausio, vasario sąskaitų ir ima taupyti jau dabar. Tuo metu šilumos tiekėjai siūlo atidėti mokėjimus, tačiau įspėja, kad tai padarius kaupsis palūkanos. O savivaldybė siūlo teikti prašymus dėl šildymo kompensacijos.

Gyventojai jau gavo pirmąsias sąskaitas už šildymą. Kai kurių jų sumos viršijo ir 90 eurų. Žmonėms nerimą kelia tolesnių, žiemos mėnesių sąskaitos už šildymą, kurios tikėtina bus dar didesnės. Šilumos tiekėjai aiškina, kad šildymo kainą sudaro šilumos kuro kaina, kuri šiemet rekordiškai aukšta. Ir žada, kad žiemą sąskaitos bus dar didesnės.

Šildymo sezoną daugiau nepasiturinčių asmenų gaus kompensacijas už šildymo išlaidas. Tokį sprendimą trečiadienio posėdyje priėmė Vyriausybė, tačiau jam dar turi pritarti Seimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtame plane pasiūlyta dvigubinti valstybės remiamų pajamų (VRP) dydį, kuris taikomas apskaičiuojant kompensaciją už būsto šildymo išlaidas. Dar 15 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ragina gyventojus kreiptis į savivaldybes ir seniūnijas dėl sąskaitų už šildymą kompensavimo. Vyriausybė trečiadienį ketina apsispręsti dėl šios paramos išplėtimo. „Reikia eiti, reikia prašyti to, kas žmonėms priklauso, ir gauti kompensaciją. Siūlome plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą, suteikti daugiau valstybės paramos tiems žmonėms, kuriems yra sunku pagal savo pajamas apmokėti šildymo sąskaitas.

Išaugusios dujų kainos rekordiškai pabrangino šildymą. Vilniuje, kuris jau nuo ketvirtadienio pradeda šildymo sezoną, artimiausiais mėnesiais šildymas brangs apie 60 proc., jeigu lygintume su praėjusiais metais. Visgi savivaldybė tvirtina radusi išeitį, kaip sumažinti sostinės gyventojų naštą – leis kainos skirtumą sumokėti vasarą.

Pastaruoju metu energijos ištekliai pabrango visame pasaulyje ir ypač Europoje. Dėl to už dujas ar elektrą turėtume mokėti gerokai daugiau. Vyriausybė sako radusi būdą, kaip išvengti dabartinio kainų šoko – leisti mokėti vėliau. Tačiau kas galų gale mokės tikrąją kainą? Ekonomistai nesutaria, kaip vertinti Vyriausybės pasirinktą sprendimą. Viena vertus, ateityje daugiau gali tekti mokėti tiems, kurie net nenaudojo brangesnių dujų ar elektros.

Vyriausybei planuojant, kaip sukontroliuoti šį sezoną augančias dujų kainas, energetikos ministras Dainius Kreivys tikisi, kad kainų kilimas nebus ilgalaikė tendencija. Tačiau dalis Seimo narių nuogąstauja, kad už Vyriausybės pasirinktą kompensavimo mechanizmą reikės mokėti ateities vartotojams. Ketvirtadienį Seime D. Kreivys sulaukė Seimo nario Algirdo Butkevičiaus klausimo dėl artėjančio šildymo sezono ir planuojamo kompensacijų mechanizmo.

Lietuvoje žadant brangesnį nei pernai šildymo sezoną, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad Vyriausybė ieškos svertų, kaip galėtų padėti šalies gyventojams per šildymo lengvatas ar kitais būdais. Tačiau, anot premjerės, reguliuoti šildymo kainų nepavyks, o jos bus didesnės tik lyginant su itin pigiu šildymo sezonu. Centralizuotas šildymas artėjantį sezoną Lietuvoje gali brangti vidutiniškai iki 30 proc.

Nuosavo būsto ieškantys žmonės, prieš jį įsigydami, turėtų atsakingai įvertinti ne tik kasmėnesines įmokas bankui, bet ir papildomas būsimąsias išlaidas, tokias kaip komunaliniai mokesčiai. Ypač svarbu išsiaiškinti kiekviename pastate vyraujančias vidutines šildymo kainas, mat jos gali gerokai skirtis ir net šalia esančiuose pastatuose. Ekspertai perspėja, kad numojimas ranka į kelis svarbius niuansus renkantis būstą vėliau gali gerokai paploninti piniginę, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Daugiabučių gyventojams šaltuoju metų laiku mažiausiai tenka rūpintis šildymu, jie dažniausiai naudojasi centralizuotu šildymu. Tačiau apsigyvenus nuosavuose namuose tenka ieškoti alternatyvų. Specialistai įvardijo, kurie šildymo būdai yra patogiausi, pigiausi ir ekologiškiausi.

Šį šildymo sezoną daugelis gyventojų gali pasitikti ramiau – prognozuojama, kad šiemet šildymo sezono pradžioje vidutinė centralizuoto šildymo kaina bus apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus. Mažiausiai spalį už šildymą mokės Utenos gyventojai, o daugiausiai – Biržų, tarp didmiesčių mažiausiai šiluma kainuos Šiauliuose, mažiausiai – Panevėžyje. Šildymo sezonas neseniai pradėtas Vilniuje, Panevėžyje, Kaune, Šiauliuose, Alytuje ir dalyje kitų savivaldybių. Nuo pirmadienio jį pradės ir Klaipėda.

Spalį, šildymo sezono pradžioje, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina šalyje turėtų būti apie 13 proc. mažesnė nei prieš metus, prognozuoja Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).  Taryba teigia įvertinusi preliminarią šilumos tiekėjų pateiktą informaciją apie kuro ir šilumos iš nepriklausomų šilumos gamintojų (NŠG) įsigijimo kainas.

Lietuvos šilumininkai jau baigė šildymo sezoną, po kurio, kaip ir kasmet, tenka skaičiuoti ne vieną tūkstantį skolininkų, kurių bendros skolos viršija milijonus. Vis dėlto pora didmiesčių džiaugiasi, kad jau ne pirmus metus mažėja gyventojų, norinčių skęsti skolose. Šilumos tiekėjai skaičiuoja, kad skolose jiems skendi apie penktadalis gyventojų – iš viso Lietuvoje gyventojai už šilumą jau skolingi 45 mln. eurų. Vilniečių skola – 4 mln.

Dėl vasario mėnesį į Lietuvą atkeliavusio šalčio, daugiabučių gyventojai sulauks kiek didesnių sąskaitų už šildymą. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, šiuo metu šalyje didžioji dalis daugiabučių - seni ir prastos būklės, nesandarūs, tad ir suvartojamos šilumos kiekis juose - kas didesnis negu galėtų būti.

Seimas šią savaitę spręs ar grįžti prie pridėtinės mokesčio lengvatos šildymui klausimo. Nuo birželio nustojusią galioti lengvatą siūloma grąžinti jau rugsėjį. Ekspertai sako, kad valdžia demonstruoja nuomonės ir kompetencijos neturėjimą, o tokių bangavimų dar matysime ne kartą. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą Seime yra įregistravę visų parlamentinių frakcijų atstovai, išskyrus valstiečius.

Premjeras Algirdas Butkevičius bendrovės „Vilniaus energija“ šilumos kainos branginimą gruodžio mėnesiui vadina manipuliacija. „Kadangi šitas klausimas aktualus ir svarbus Vyriausybei, galėčiau pakomentuoti paprasčiausiai, kad „Vilniaus energija“ metus pabaigia taip pat kaip ir pradėjo - keistomis manipuliacijomis perkant kurą. Vertinu tai, kaip nekorektišką elgesį.

Šalies vadovė „Vilniaus energijos“ tiekiamos šilumos branginimą gruodį vertina kaip dar vieną manipuliaciją, Anot Dalios Grybauskaitės, Kainų komisija ir Vilniaus savivaldybė turi atidžiai įvertinti bendrovės veiklą. Tuo metu „Vilniaus energija“ teigia apgailestaujanti, jog D.Grybauskaitė buvo suklaidinta. „Tokie pareiškimai yra atvira politizacija, tuo labiau, kad nuo pat metų pradžios matėme įvairias manipuliacijas su kuro pirkimais būtent šios įmonės.

Daugiau dujų iš suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo spalį pirkusiai „Vilniaus energijai“ didinant šilumos kainą, energetikos ministras teigia, tokios manipuliacijos destabilizuoja padėtį rinkoje. Pasak „Lietuvos energijos“ vadovo, tai rodo, jog šilumos rinkos modelis neveikia ir palikta per daug vietos manipuliacijoms. „Vilniaus energija“ metus pabaigia taip pat, kaip ir pradėjo - keistomis manipuliacijomis perkamo kuro kaina.

Šiandien sostinės Taryba svarstys ir ketina priimti vilniečiams naudingą sprendimą – nustatyti 5 procentais mažesnę šilumos kainą. Nuo šio šildymo sezono pradžios šildymo kaina mažės vidutiniškai penkiais procentais, palyginus su praėjusių metų rugsėjo mėnesio šilumos kaina. Tipinio nerenovuoto daugiabučio namo buto (60 kv. m) gyventojas už šilumą šį rudenį per mėnesį mokės apie 4-5 eurais mažiau.

Tęsiantis šilumos ūkio pertvarkai, politikai vis dar žada, kad šildymo kaina Vilniaus ir Kauno gyventojams mažės beveik trečdaliu. Tiesa, mažesnių sąskaitų dar teks palaukti apie trejus metus. Nors Kauno gyventojus miesto meras tikina, kad jau šį sezoną šilumos kainos jo mieste bus mažiausios Lietuvoje. Gyventojai viltis deda ne į Vyriausybę, o į renovaciją. Tokią realybę atskleidžia sostinės Pašilaičių daugiabučių namų bendrijos pirmininko pavaduotojas.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius teigia, kad dėl šilumos ūkio pertvarkos šildymo kaina mūsų šalyje turėtų sumažėti iki 25 proc. Jis taip pat teigia, kad elektros kainą galima sumažinti 2,5 cento už kilovatvalandę.  Jo teigimu, tai pasiekti padės neseniai priimti keturi įstatymai ir savivaldybių iniciatyva pertvarkant šilumos ūkį. ,,Vienas iš pagrindinių tikslų – kad būtų galima sumažinti šilumos kainą iki 25 proc.

Šildymas daugeliui vis dar yra brangus malonumas. Vieni nuo šalčio ir aukštų kainų vis dar ginasi šiltais drabužiais, o kiti bando pasitelkti gamtos jėgas. Tradicines šildymo rūšis – malkas, anglis, elektrą  ir dujas – išstumia saulės, oro ir vandens energiją pažabojančios šildymo sistemos. Ieško pigių alternatyvų Daugelis gyventojų ieško pigesnių būdų, kad būstuose būtų šilta.

Vyriausybė pritaria siūlymui nepriklausomiems gamintojams lengviau tiekti šilumą. Ar mažės šildymo sąskaitos, greičiausiai priklausys jau nuo naujojo Seimo. Šių metų vasarį apsilankiusi Grigiškių popieriaus fabrike, Prezidentė Dalia Grybauskaitė pastebėjo, kad šioje įmonėje pagaminamos energijos užtenka ne tik gamybai, bet ir viso miestelio namams apšildyti. Fabriko vadovai tada sakė, kad dalį šilumos galima būtų tiekti ir Vilniui.  Ji būtų 5 proc. pigesnė.

Šiųmetis spalis pastoviais orais nepasižymi: ką tik buvo atšalę, o dabar vėl lepina rudeniška šiluma. Tačiau net ir užklupus darganai kai kurių Panevėžio daugiabučių gyventojai neskubėjo kreiptis į energetikus. Oficialusis šildymo sezonas jau prasidėjo, tačiau nemažai namų mieste vis dar nešildomi – pačių gyventojų noru. Trečdalis radiatorių vis dar šąla Šiemet šildymo sezonas Panevėžyje pradėtas spalio 10–11 dienomis, tai yra maždaug savaite vėliau nei pernai.

Prog­no­zuo­ja­ma, kad šil­dy­mo se­zo­nas pra­si­dės jau po po­ros sa­vai­čių. Nau­jas se­zo­nas – nau­jos ir są­skai­tos. Tei­gia­ma, kad Šiaulių mies­te šil­dy­mas pigs la­biau­siai ša­ly­je – net 16,6 pro­c. Gy­ven­to­jų tai vis tiek ne­džiu­gi­na, nes yra ir to­kių, ku­rie dar neat­sis­kai­tė už praė­ju­sio se­zo­no šil­dy­mą. At­ro­dy­tų žmo­nės tu­rė­tų dai­ry­tis pi­ges­nių šil­dy­mo bū­dų, bet šie­met nė vie­nas na­mas neat­si­jun­gė nuo cent­ra­li­zuo­tos šil­dy­mo sis­te­mos.

Lie­tu­vo­je bran­giau­sia ši­lu­ma yra Pak­ruo­jy­je – 37,30 cen­to už ki­lo­vat­va­lan­dę. Kai­nos re­kor­das „Pak­ruo­jo ši­lu­mo­je“ su­muš­tas, nes per va­sa­rą su­var­to­jus ma­žiau gam­ti­nių du­jų ši­lu­mai ga­min­ti, išau­go du­jų tie­ki­mo mo­kes­tis. Gy­ven­to­jams teks ap­mo­kė­ti ir ši­lu­mos tie­kė­jų sko­las. Lau­kia pri­bloš­kian­čios są­skai­tos Dau­ge­lį pa­kruo­jie­čių są­skai­tos už šil­dy­mą rug­sė­jo mė­ne­sį ga­li pri­blokš­ti.

Vienuose miestuose šiluma pastaruoju metu kiek pinga, o kituose – tik brangsta. Šildymo kainų skirtumas per pastaruosius metus skirtingose Lietuvos vietovėse dar labiau padidėjo, rašo „Lietuvos rytas“. Šilumininkai įspėja, jog artėja brangiausias šildymo sezonas. Tačiau skųstis juo galės tikrai ne visi Lietuvos žmonės. Kai kurių miestų gyventojai šią žiemą mokės net mažiau nei pernai ar užpernai. Užtat kitur kainos įkopė į rekordines aukštumas. „Tai tikras fenomenas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ žurnalisto Lino Sėlio straipsnis „Į politiką – daryti verslo“. Skandalingasis ūkio eksministras su etikos sargų akmeniu ant kaklo bandys atgimti spalio 14 dieną. Triukšmingai iš ministro kėdės išlėkęs Dainius Kreivys savo tinklaraštyje dalijasi mintimis apie artėjančius Seimo rinkimus. Tos mintys dėstomos taip, tarsi eksministras bandytų skalbti savo mundurą.

Artėjančio šildymo sezono vilniečiai laukia su nerimu. Žmonės svarsto, kodėl jų būstai vis dar šildomi brangiomis dujomis, o ne pigesniu biokuru, apie kurio naudojimą šildymui nuolat kalbama. Nuo liepos beveik trečdaliu pabrangus gamtinėms dujoms, kils ir centralizuotai tiekiamos šilumos kaina. Dalis vilniečių su baime laukia naujo šildymo sezono. Premjeras kaltina Vilniaus savivaldybę, esą nesugebėjusią pereiti nuo dujų prie biokuro, atpiginančio šilumą.

Ignalinos šilumos ūkio situacija prieš kurį laiką buvo itin sudėtinga, nes kaip teigia jos miesto meras Bronius Ropė, miestas itin daug sunaudodavo dyzelino kuro. „Jo suvartodavome apie 6 tūkst. tonų ir kada kainos pradėjo dramatiškai kilti, situacija buvo labai sudėtinga“, - savojo miesto patirtimi dalijosi B. Ropė.

Spalį 57 litais už toną naftos ekvivalento (tne) sumažėjus iš Rusijos importuojamų dujų kainai, šių metų gruodį turėtų mažėti ir šilumos kaina, teigia šilumą gaminančios įmonės. Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidento Vytauto Stasiūno, miestuose, kuriuose didžiąją šilumos gamyboje naudojamo kuro dalį sudaro gamtinės dujos, šilumos kaina gruodžio mėnesį sumažės apie 1,5 procento - apie 0,45 ct/kWh.

Vakar Alytuje buvo šildoma tik 32 procentai daugiabučių. Radiatoriai dar nešilo ir keturiose miesto mokyklose. Gyventojai nenori rinkti parašų Alytuje šildymo sezono pradžia paskelbta spalio tryliktąją. Šiemet įsakyme nurodyta, kad nusprendusiesiems pradėti šildymo sezoną kitu laiku apie tai reikia raštu informuoti UAB „Litesko“ filialą „Alytaus energija“. Dar buvo kalbama, kad, norint išvengti gyventojų ginčų, reikia, jog visi butų savininkai raštiškai patvirtintų šį pageidavimą.

Nerimas sukaustė kone pusę Lietuvos gyventojų – skelbiama šildymo sezono pradžia. Kad ir kiek politikai ir net prezidentė laužytų ietis dėl šildymo kainų jos vis stiebiasi į viršų, rašo „Lietuvos Rytas“. Lietuvoje šildymas kainuoja brangiausiai iš visų Baltijos šalių, be to, pastaraisiais metais jo kaina dar išaugo. Aiškėja, kad išlaidų už šildymą našta tampa kone didžiausia tose Europos šalyse, kur dauguma būstų miestuose šildomi centralizuotai.