šilauogės

Visi žino, kad prieš kaitinantis saulėje būtina pasitepti UV spindulius blokuojančiu kremu, tačiau gali būti, kad praleidžiame vieną svarbų elementą –  pusryčius! Kai kalbama apie tai, kaip prisitaikome prie skirtingų metų laikų klimato, dažnai pamirštame pagalvoti apie mitybą. Pasirodo, visi turime vidinį „odos laikrodį“, sako dr. Josephas Takahashi, neuromokslų profesorius iš Teksaso universiteto Pietvakarių medicinos centro „Peter O‘Donnell Jr.“ smegenų instituto.

Baigiantis lietuviškų braškių derliui uogininkus jau džiugina pirmosios prinokusios šilauogės. Ši aksominė vidurvasario uoga antra pagal populiarumą po braškių ir mėgstamiausia lietuvių. Tvirtos ir gana ilgai galinčios stovėti skintos šilauogės ne veltui pelnė ir valgytojų simpatijas. Tiesa, dėl augintojų rinkoje gausos jų kainos po truputį krenta. Vos palijus ir kiek atvėsus orams kaip ant mielių puolė pūstis ir sparčiai nokti aksominės uogos. Pasirodė pirmas sodinių šilauogių derlius.

Dar prieš keletą metų labiausiai Lietuvoje populiarėjo remontantinių bei vasarinių aviečių ir braškių auginimo ūkiai, tačiau šiemet į priekį išsiveržė šilauogės. Pastaraisiais metais sparčiai daugėja šilauogynų, kurie yra kaip ilgalaikės investicijos verslas. Kol kas nė vienas ūkininkas nesiskundė, kad jam nepavyko realizuoti visų uogų. Priešingai, sezono pabaigoje ūkininkai teigė, kad uogų netgi trūksta.

Šilauogių augintojai trina rankas – aksominės uogos po lietaus ėmė pūstis kaip ant mielių. Tad jau prasidėjo lietuviškų šilauogių sezonas. Jis dėl vyravusių kaitrų kaip niekada ankstyvas. Pasirodžiusios lietuviškos uogos kol kas netirpdo aukštokų įvežtinių kainų. Panevėžietis Alfonsas Narbutas vasarišku lietumi gausiai maudančiu žemę džiaugiasi ne veltui. Jo uogomis nulipusiems šilauogių krūmams kone verkiant reikėjo. Nes palijus aksominės uogos puolė pūstis ir sparčiai nokti.

Ar žinojote, kad 2012 metais, buvo išvestos pirmosios lietuviškų šilauogių veislės („Danutė“ ir „Freda“) VDU Kauno botanikos sode? Tai iš ties verta dėmesio žinia, kadangi per visą VDU Kauno botanikos sodo egzistavimo istoriją tai pirmasis atvejis, kai tarptautiniu mastu buvo patvirtintos Botanikos sode sukurtos veislės.

Iš uogų besiverčiantys ūkininkai trina rankas – šiemet dangų be gailesčio šildžiusi saulutė sunokino gausų šilauogių derlių. O ir saldžių uogų indelius pirkėjai šluoja nuo prekystalių. Šiuo metu, pasibaigus lietuviškoms braškėms, jas sparčiai keičia šilauogės. Beje, jau noksta lietuviškos. Šilauogininkai juokiasi, kad šalį kankinusi sausra bent čia išėjo į naudą – šilauogės gavusios saulės ir šilumos sirpo kaip pašėlusios.

Anykštėnų šiltnamiuose jau noksta pirmosios braškės. Toks šių uogų lietuviškas derlius šiemet rekordiškai anksti. Ūkininkai atkerta, kad nieko čia stebėtino – šiuolaikinės technologijos leis braškėmis džiaugtis iki pat gruodžio. Na, o kol lietuviškos braškės dar tik dera, po truputį turguose jau kelios savaitės kaip karaliauja įvežtinės. Kabančiose lysvėse supasi tūkstančiai braškių kerų, o ant plonų stiebelių jau sirpsta pirmosios braškės.

Sausas pavasaris ir vėsoka vasara ne tik didina lietuviškų šilauogių kainas. Šiemet bent jau šilauogynuose jos kainuoja vienu euru brangiau nei pernai. Karališkomis vadinamas uogas auginantys ūkininkai sako, kad ir jų šiemet paragauti galės ne kiekvienas. Mat derlius ne toks gausus kaip praėjusiais metais. Dargužių šilauogyno darbuotojai į mašiną krauna pilnas dėžutes tik tik surinktųšilauogių. Vyrai sako palyginti su praėjusiais metais darbo gerokai mažiau.

 Ūkininkai raitojasi rankoves ir skina pirmąjį lietuviškų šilauogių derlių. Dėl permainingų orų ir sausos vasaros uogos šiemet gerokai smulkesnės, ir jų bus mažiau nei pernai. Skaičiuojami ir dėl sausros patirti nuostoliai. Tačiau ūkininkai pabrėžia, kad ne itin palankūs orai šilauogių nepabrangins. Karališka uoga praminta šilauogė kainuos maždaug tiek pat kiek ir pernai.

Nuo ketvirtadienio 17.00 val. iki penktadienio 10.00 val. nenustatytas asmuo ar asmenys Varėnos rajone, įsibrovė į UAB priklausančią teritoriją, prakirpdami tinklo tvorą ir iš ten pagrobė ( iškasė) 50 vnt. šilauogių krūmų. Padaryta žala 1500 eurų.

Šilauogėse esančios veikliosios medžiagos gali pagerinti pagyvenusių žmonių atmintį, rodo JAV atliktas tyrimas. Tiriamiesiems kasdien išgeriant pusę litro šilauogių sulčių, pastebėta, kad jie geriau mokosi ir įsimena žodžius, taip pat susilpnėja depresijos simptomai, rašoma tyrimo ataskaitoje, kurią paskelbė žurnalas „Journal of Agricultural and Food Chemistry“. Tyrimo autoriai teigia, kad tai yra pirmas kartas, kai įvertinta galima šilauogių nauda pagyvenusių žmonių smegenų veiklai, ypač tų...