signatarai

Prokuroras nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl Kovo 11-osios Akto signatarų klubo deleguotos Zitos Šličytės kalbos Seime. Kaip antradienį pranešė prokuratūra, ikiteisminis tyrimas dėl jos pasisakymo iškilmingame Kovo-11-osios minėjime nutrauktas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Aštri kritika valdantiesiems, šūksniai „gėda“, politikų pasitraukimas ir premjerės Ingridos Šimonytės ašaros. Taip praėjo Kovo vienuoliktosios minėjimas ne kokioje nors aikštėje, o pačiame parlamente, istorinėje Kovo 11-osios salėje.

Vilniaus apylinkės prokuratūra trečiadienį pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl galimo Nepriklausomybės Akto signatarų šmeižimo.  Anot prokuratūros, tyrimas buvo pradėtas sulaukus informacijos iš parlamentaro Stasio Šedbaro apie elektroninį laišką, gautą iš vieno asmens.

Matematikos mokytojas, tapęs signataru, o vėliau – Valstybės saugumo departamento vadovu (VSD), kelių ministrų patarėju, vadovavęs Valstybės sienos apsaugai, Jurgis Jurgelis prisimena, kad laisvės kelias Lietuvai nebuvo lengvas, bet tikrai įdomus. Prie VSD įkūrimo prisidėjęs J. Jurgelis matė politikus, maišais nešančius KGB dokumentus iš archyvų, ir tikrino Lietuvos tremtinių, galvas padėjusių Igarkos lageriuose, sąrašus. „Mano CV buvo ilgas“, prisipažįsta jis.

Vasario 16-osios šventei į Signatarų namus po pertraukos sugrįžo originalus Vasario 16-osios aktas. Nuo lapkričio vidurio jis ilsėjosi nuo šviesos ir visuomenės dėmesio Lietuvos valstybės istorijos archyve, kur gulėjo visiškoje tamsoje. Pasak restauratorių, kol kas originalus dokumentas yra labai geros būklės, tačiau jam būtinos išskirtinės sąlygos – kuo mažiau šviesos spindulių, mat nuo to priklauso dokumento gyvavimo laikas.

Į Signatarų namus Vilniuje pirmadienį grąžintas Vasario 16-osios Akto originalas. Jis nuo pernai lapkričio 15 dienos saugotas Lietuvos valstybės istorijos archyvo saugykloje. Pasak Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorės Rūtos Kačkutės, po ekspozicijos Lietuvoje dokumentas į archyvą turės keliauti ilgesniam laikui. „Dokumentas pabuvęs šviesoje, jis porą mėnesių „pailsi“, bet tą daryti galima tik tam tikrą metų skaičių.

„Tai buvo pati svarbiausia naktis mano gyvenime. Ir pats svarbiausias įvykis“, – apie kruviną Sausio 13-ąją pasakoja Aukščiausiosios Tarybos narė, Kovo 11-osios akto signatarė Nijolė Oželytė.

Vilniaus miesto savivaldybės Naujosios Vilnios seniūnijoje keliolika gatvių svarstoma pavadinti mirusių 1990-ųjų kovo 11-osios signatarų garbei. Jei pritars sostinės taryba, atsirastų 15 naujų pavadinimų, skirtų šiems signatarams: Romualdui Ozolui, Vladimirui Beriozovui, Kazimierui Uokai, Eduardui Vilkui, Medardui Čobotui, Valerijonui Šadreikai, Jokūbui Minkevičiui, Petrui Poškui, Stanislovui Gediminui Ilgūnui, Jonui Mačiui, Juozui Dringeliui, Pranciškui Tupikui, Gintautui Iešmantui, Nijolei Amb...

Jau šio penktadienio - Atkurtos Lietuvos šimtmečio bene svarbiausios dienos - laukiantys Kovo 11-osios akto signatarai piktinasi nesulaukę deramo dėmesio. Signatarų vadovė bene labiausiai piktinasi, kad ji ir jos kolegos nepakviesti į iškilmingą koncertą Nacionaliniame operos ir baleto teatre, kuriame koncertu mėgausis monarchai ir kiti svečiai iš užsienio. Savo ruožtu Prezidentūra atkerta, kad Vasario 16-oji – visų Lietuvos žmonių šventė ir esą „balių" išskirtiniams svečiams nerengianti.

Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) grįžo Nepriklausomybės akto signatarai filosofas Bronislavas Genzelis ir ekonomistas Jonas Pangonis. Kartu su 83 metų B. Genzeliu į Lietuvos socialdemokratų partiją įstojo ir signataro žmona, gydytoja Mėnulė Muldarytė-Genzelė, pranešė partija. B. Genzelis iš partijos buvo pasitraukęs nuo 2008 metų po išsakytos kritikos partijos valdymui, deleguotos švietimo ir mokslo ministrės Romos Žakaitienės sprendimams.

Jei susirgus užtektų paskambinti savo gydytojui ir jau tą pačią dieną be išankstinės registracijos ar papildomo mokesčio sėdėtumėte mediko kabinete? Vilniaus vicemeras, socialdemokratų pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad tokios išskirtinės privilegijos teikiamos šalies politikams.

„Aktą dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo jau nuo senų senovės kardu ir savo pralietu krauju buvo pasirašiusi visa Lietuva. Kiekviena mūsų karta vis sukildavo: vieni būdavo nuslopinami, tada atgimdavo kiti ir taip diena iš dienos kovėmės dėl savo tėvynės laisvės.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovas sako, kad šio miesto Juliaus Janonio gimnazijai būtina keisti pavadinimą, bet mokyklos direktorius su tuo nesutinka. Kaip rašo „Lietuvos žinios“, Šiaulių „Aušros“ muziejaus vadovas Raimundas Balza apstulbo, kai neseniai išgirdo, kad rengdamasi Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečiui Šiaulių valdžia puoselėja idėją ant J.Janonio gimnazijos sienos pritvirtinti atminimo lentą su keturių signatarų, kurie mokėsi šioje gimnazijoje, pavardėmis.

Seimas neleido Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarams dėstyti už atlygį, kartu neprarandant rentos. Tokias pataisas pateikė signataras konservatorius Emanuelis Zingeris, tačiau jas atmesti pasiūlė pagrindinis svarstymui paskirtas Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK). Komiteto siūlymui Seime šią savaitę pritarta už balsavus 56, prieš - 16 parlamentarų, 14 susilaikius.

 Apie pusantro šimto Lietuvos, Latvijos ir Estijos signatarų prašo JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) užtikrinti nuolatinį karinį sąjungininkų buvimą Baltijos valstybių teritorijoje. „Galimos agresijos akivaizdoje kreipiamės į Jus prašydami užtikrinti nuolatinį karinį sąjungininkų buvimą mūsų valstybių teritorijoje. Nuo to priklauso visos Europos saugumas ir laisvė“, - teigiama pirmadienį viešai išplatintame signatarų laiške.

 Į Vilniaus gatves šią savaitę išrieda dar 19 naujų ekologiškų autobusų - „Solaris Urbino 12 CNG“. Kartu su jais sostinėje pradedamas vykdyti naujas socialinis projektas, skirtas Vasario 16-osios signatarams atminti. „Į gatves išriedantys 19 naujų ekologiškų autobusų važinės visais sostinės autobusų maršrutais. Nauji autobusai – modernūs, pritaikyti neįgaliesiems, šilti keleiviams. Taip pat startuoja ir naujas socialinis projektas, skirtas Vasario 16-ajai.

Kadenciją baigiantis Seimas šiandien susirenka į paskutinį plenarinį posėdį. Darbotvarkėje numatyti frakcijų ir Mišrios Seimo narių grupės atstovų pasisakymai. Į istoriją nueinančio Seimo paskutiniame plenariniame posėdyje kalbės Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, Seimo Pirmininko pavaduotojai socialdemokratas Česlovas Juršėnas ir konservatorius Česlovas Vytautas Stankevičius. Baigiamąją kalbą pasakys Seimo Pirmininkė Irena Degutienė.

Naktį į trečiadienį mirė Kovo 11-osios akto signataras Jonas Mačys. J. Mačys gimė 1938 m. balandžio 18 d. Marijampolės mieste. 1964 m. baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, agronomas ekonomistas, žemės ūkio mokslų kandidatas.

Kovo 11 akto signataro pasisakymai, apie itin uoliai visuomenininkus už susirinkimų organizavimo tvarkos pažeidimus persekiojančią policiją, papiktino politologą, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų intituto docentą Laurą Bielinį. „R. Ozolui ir visems kitiems noriu priminti, kad prieš įstatymą yra visi lygūs. Nėra vienų iškilių, kuriems viskas galima ir kitų, kurie turi laikytis įstatymų bei nustatytos tvarkos.

Buvusių FNTT vadovų gynėjai,  surengę mitingą prie Seimo rūmų ne paskirtu laiku, nebus baudžiami. Vilniaus 2-asis apylinkės teismas nutraukė administracinę bylą, kurioje vadinamieji „signatarai“ – Alvydas Medalinskas, Bronius Genzelis ir Romualdas Ozolas – kaltinami pažeidę Susirinkimų įstatymo nuostatas.

Penktadienį Vilniaus 2-asis apylinkės teismas turėtų paskelbti nuosprendį vadinamojoje „signatarų“ Alvydo Medalinsko, Romualdo Ozolo ir Bronislovo Genzelio, rengusių kovo 17 d. mitingą Nepriklausomybės aikštėje, byloje. Bylą nagrinėti teismas baigė birželio 19 d. Mitingą prie Seimo surengusiems visuomenininkams A. Medalinskui, R. Ozolui ir B. Genzeliui gresia administracinė atsakomybė už Susirinkimų įstatymo nuostatų pažeidimą.

,,Šalyje susiklostė situacija, kurios toleruoti daugiau negalima, o sprendimai galimi tik esant rimtiems politinės sistemos pakeitimams“, - sakė Nepriklausomybės akto signataras Audrius Rudys. Anot jo, tiek valdantieji, tiek opozicija jaučiasi gerai, o žmonės jaučia, kad kažkas vyksta ne taip. Tuo metu naujas politinių kampanijų finansavimo modelis užkerta kelią ateiti naujoms jėgoms.

Šeštadienį, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse, Seime vyks tradicinė gėlių, padedamų ant Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų kapų, perdavimo ceremonija. Bus pagerbtas Anapilin išėjusių Nepriklausomybės akto signatarų ir Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos deputato atminimas.

Prieš 22-ejus metus Lietuvos nepriklausomybę atkurdami signatarai nediskutavo, kokios politinės pakraipos bus Lietuva. Jeigu jie tai būtų darę, nepriklausomybė greičiausiai taip ir būtų likusi neatkurta. Pagrindinė tema, anot jų, tuo metu buvo laisva, nepriklausoma šalis, kurioje patys esame šeimininkai. Šiandien signatarai teigia, kad jų puoselėta valstybės vizija išnyko, o šalies valdyme pasigenda strateginio uždavinio.

„Mes kalbėjome apie Lietuvos neutralumą, bet jo pasiekti nepavyko. Tačiau nė vienas neįsivaizdavome, kad taip greitai galima pasiekti nepriklausomybę“, – sakė Nepriklausomybės akto signataras Zigmas Vaišvila, prisimindamas 1988–1990 m. vykusias diskusijas ir Lietuvos siekius. Vienas pirmosios po Nepriklausomybės atkūrimo Vyriausybės narių Juozas Olekas diskusijoje „Dar kart apie Kovo 11-ąją“ taip pat teigė, kad Lietuva laisva tapo tam deramai nepasiruošusi.

Ateinančią savaitę, vasario 16-ąją, Lietuva minės Valstybės atkūrimo 94-ąsias metines. Bus prisimenami prieš 94 metus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę signatarai, pagerbiami mūsų šaliai nusipelnę šių laikų žmonės. Vasario 16-osios rytą Nepriklausomybės Akto signatarai bus pagerbti Rasų kapinėse Vilniuje. Vėliau Prezidentūroje Lietuvai nusipelniusiems žmonėms bus įteikti valstybės apdovanojimai.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis už ilgametį darbą užsienio politikos srityje, plėtojant Lietuvos ir Vokietijos santykius Užsienio reikalų ministerijos garbės ženklu „Lietuvos diplomatijos žvaigždė“ apdovanojo Nepriklausomybės akto signatarą, buvusį Seimo narį Antaną Račą.

Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę stebina pasirodžiusi nepagrįsta interpretacija, neva ji pritaria signatarų rentų didinimui, bei primena visuomet pasisakiusi ir pasisakanti už solidarumą su vargingiausiai gyvenančiais Lietuvos gyventojais. „Mane stebina pasirodžiusi nepagrįsta interpretacija, neva aš pritariu signatarų rentų padidinimui nuo kitų metų. Net tokio klausimo apie mano pritarimą ar nepritarimą iš žiniasklaidos atstovų nesu sulaukusi.

Diskusijos dėl socialinio teisingumo stokos Lietuvoje nerimsta. BTV tiesioginiame eteryje pašnekovai taip pat akcentavo, kad žmonės svetur vyksta ne tik dėl didesnių algų, bet ir dėl mažesnio monopolistų plėšikavimo. „Kai Lietuvoje, vaistinėje, daiktas kainuoja 10 kartų brangiau negu Portugalijoje, aš suprantu, kad visa prekyba yra, pavadinkime, banditų rankose“, – BTV laidoje „Karštas vakaras“ teigė signatarė Nijolė Oželytė.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, surengęs diskusiją dėl Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Nepriklausomybės Akto signatarų grupės kreipimosi dėl švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičius, mano savo misiją atlikęs. „Mes savo misiją susodinti už vieno stalo reformos iniciatorius, vykdytojus ir jai oponuojančius atlikome", – trečiadienį žurnalistams sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Valentinas Stundys.

Neseniai grupė signatarų švietimo ir mokslo ministrui G. Steponavičiui iškasė tikrų tikriausią karo kirvį, kuomet pareiškė, kad ministro akcentuojamas verslumo mokymas mokyklose išstumia tikrąsias vertybes. Kaip rašo naujienų portalas Zebra.lt, pasak signatarų B. Genzelio ir A. Endriukaičio, mokyklose įsigalėjusios „biznio“ ir užsienio kalbų studijos tiesiog naikina jaunosios kartos savimonę.

Šiandien sukanka 93 metai, kai 1918 metų vasario 16–ąją buvo paskelbta Lietuvos Nepriklausomybė. Deja, nei pats Nepriklausomybės Aktas, nei jo dublikatas nerasti iki šiol. Sutrikę istorikai ir Užsienio reikalų ministerijos atstovai nutraukė ilgai trukusias paieškas. Kaip į vandenį Vilniaus Pilies gatvėje esančiuose Signatarų namuose saugoma daugybė relikvijų, susijusių su 20 signatarų ir Nepriklausomybės paskelbimu.

Lietuvos politikai „gerina“ istoriją. Jei nėra fakto, galima jį sukurti atgaline data ir džiaugtis. Tik vadovėlių autoriai nespėja koja kojon. Istorijos patobulinimai Rusijos antilietuviška propaganda, nors ir labai klastinga, nepastebi vienos srities, kurioje akivaizdžiai matomas lietuvių polinkis rašyti istoriją pagal politinę madą. Ne ten, kur žiūri fašistinės Rusijos vanagai. Tai ne koks nors vadovėlis, ne užrašai ant tiltų ar fasadų. Ir ne paminklai.

23 Seimo nariai parlamentaro Petro Gražulio iniciatyva kreipėsi į Prezidentę Dalią Grybauskaitę, prašydami vetuoti Seimo priimtą įstatymą „Dėl Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų statuso bei priedelio pakeitimo", kuriuo, anot parlamentarų, tariamai norima pagerbti kovotojus už laisvę, 1949 m. vasario 16 d. pasirašiusius Lietuvos Laisvės Kovų dalyvių Tarybos Deklaraciją.

Antradienį Seimas iškilmingai paminėjo Nepriklausomybės Akto signatarų Antano Karoblio 70–ąsias ir Vytauto Paliūno 80–ąsias gimimo metines. Nepriklausomybės Akto signataras Algirdas Vaclovas Patackas apžvelgė signataro V. Paliūno gyvenimo kelią, primindamas jo dėdės – partizano Juozo Paliūno tragiškos žūties aplinkybes.

Iš ambasadoriaus pareigų Gruzijos atšauktas buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus prašo skirti jam valstybinę signataro rentą. Jei Vyriausybė pritartų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimui, renta jam būtų skirta nuo vasario 1 dienos. Valstybinė signataro renta sudaro 50 proc. Seimo nario pareiginės algos dydžio per mėnesį. Atskaičius mokesčius signatarai gauna 2764 litus per mėnesį.

1990-ųjų Kovo 11-ąją Aukščiausioje Taryboje, balsuojant dėl Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo, 124 deputatai tarė tvirtą „taip", o 6 - susilaikė. Neutralią poziciją tuomet užėmė lenkų tautybės deputatai, tačiau jų tautietis Česlav Okinčic pasisakė už Lietuvos valstybės atkūrimą. Advokatas Č.Okinčic po pirmojo Nepriklausomybės mitingo Katedros aikštėje Vilniuje buvo vienas iš „Sąjūdžio“ Teisinės rėmimo grupės įkūrimo iniciatorių. Buvo Aukščiausios Tarybos nariu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, atminimo medaliais apdovanodama prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo prisidėjusius asmenis, pabrėžė, kad prieš dvidešimt metų Kovo 11-osios akto signatarai ir iniciatoriai nesvyravo, būrė žmones į Sąjūdį, vedė į rinkimus ir skelbė Lietuvos Nepriklausomą valstybę. "Už Jūsų stovėjo tauta, jos tūkstantmetė istorija, mūsų protėvių kovos už valstybę, tautos kančia okupacijos metais.

Seksualiniu potraukiu prie nepilnamečių išgarsėjęs žmogaus teisių gynėju, disidentu ir nepriklausomu žurnalistu prisistatantis Ervydas Čekanavičius yra minimas tarp žinomų visuomenės veikėjų ir 45 pabaltijiečių memorandumo signatarų prieš aštuonerius metus išleistoje knygoje „Baltijos laisvė – Europos atsakomybė”. E. Čekanavičiaus biografiją istorinio pobūdžio knygoje parašė dabartinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas ir Lietuvos gyventojų genocido...

Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė teigia, jog signatarai su prezidentūra nekariaus, nors artėjanti Kovo 11-osios akto dvidešimtmečio minėjimo šventė ir yra apgadinta. Kartėlį, atsiradusį dėl to, kad šalies vadovė Dalia Grybauskaitė neapdovanos Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi, pasak B. Valionytės, reikia nuryti. Anot B. Valionytės, ji puikiai suprantanti, kam reikalingas karas su prezidentūra.

Nepriklausomybės Akto signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė sako, jog signatarai jaučiasi suglumę ir pasipiktinę Prezidentės sprendimu neapdovanoti jų Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi. Toks požiūris, anot B. Valionytės, liudija, kad nesuvokiama Nepriklausomybės Akto svarba. Dėl sunkmečio, anot signatarės, apdovanojimus galima tik atidėti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sunkmečiu, kuomet yra mažinamos pensijos ir atlyginimai, neketina skirti milijono litų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų apdovanojimui Vytauto Didžiojo ordino Didžiuoju kryžiumi. "Lietuvos Nepriklausomybės Aktą pasirašę signatarai per 20 metų yra ne kartą apdovanoti įvairiausiais valstybės apdovanojimais, beveik visi gavo žemės, beveik visi gavo po automobilį.

Artėjant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui į Seimo rūmus sugrįžta Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų klubas. Signatarai į suremontuotas patalpas turėtų įsikraustyti iki Kovo 11-osios.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečiui pažymėti bendrovė "Neolitas" rengia leidinį "Kas yra kas Lietuvoje. 1990-2010". Lietuvos nepriklausomybės dvidešimtmečio istorija knygoje atsispindės per jauną valstybę kūrusių žmonių gyvenimus. Leidinyje iš viso bus pasakojama apie 10 tūkstančių asmenybių. Planuojama, kad leidinio dalyje "Svarbiausios dvidešimtmečio asmenybės" bus apie 2000 biografijų. Daugelio šių žmonių pavardės jau tampa istorija.

Nors nuo Nepriklausomybės atkūrimo praėjo beveik 20 metų, kai kurie Kovo 11-osios Akto signatarai paliko šį pasaulį, keitė profesijas, kilo karjeros laiptais, atrodytų, kad jų gyvenimas tarsi sustojo daugiau kaip prieš dešimtmetį. Toks įspūdis susidaro susipažinus su garbingų signatarų biografijomis, paskelbtomis Seimo internetinėje svetainėje. 2010 metus, kaip žinoma, Seimas yra paskelbęs Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio metais.