šiaurės osetija

Kremliaus daugelį metų kontroliuojama Pietų Osetija paskelbė apie ketinimą surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos. Sakartvelo teritorija, kuri buvo galutinai atplėšta po 2008-ųjų karo prisijungimą žada pradėti organizuoti jau balandžio mėnesį. „Dirbama su referendumo surengimo klausimu, kurį suorganizuosime artimiausiu metu. Pietų Osetijos Respublikos liaudis pareikš savo nuomonę dėl stojimo į Rusijos sudėtį dar sykį.

Praėjus devyneriems metams, po tragiškų įvykių Beslane, kai teroristai užgrobė vietinę mokyklą, „Kommersant“ pabandė išsiaiškinti, kaip šiandien gyvena buvę įkaitai, ir su kokiomis problemomis jie susiduria. Netoli Didžiojo Kaukazo kalnagūbrio, tiesiog prie Transkaukazo magistralės, kuri kadaise sujungdavo Šiaurės Kaukazą su Pietų Kaukazu, o po 2008 metų kato virto akligatviu, stovi vienuolynas. Alagiro Dievo apvaizdos moterų vienuolynas – vienintelis Šiaurės Osetijoje.

Asmenų, dirbusių Pietų Osetijos prezidento apsaugoje, nužudymas įvyko viename Šiaurės Osetijos klubų 2011 metais. Netrukus po nužudymo buvo suimtas įtariamas nusikaltimo padarymu Albertas Cgojevas. Jei milicininkams  galėjo  kilti klausimų  dėl nusikaltimo motyvų ir eigos, tai filmavimo kamerų užfiksuoti vaizdai gerokai palengvino tyrėjų užduotį. Lifenews.

Šiaurės Osetijoje trečiadienį prasidėjo tris dienas truksiantys gedulo renginiai, skirti žuvusiesiems per kruviną įkaitų užgrobimo ir jų išlaisvinimo dramą Beslano 1-oje mokykloje atminti. BBC primena, jog prieš šešerius metus Beslane ekstremistai buvo paėmę įkaitais daugiau nei 1000 mokytojų bei moksleivių. Čečėnai tris dienas laikė įkaitus be maisto ir vandens. Per nekoordinuotą ir stichišką šturmą žuvo 330 žmonių, tarp jų 186 vaikai. Taip pat žuvo pastatą šturmavusių spec. pajėgų kariai.

Rusijai priklausančios Šiaurės Osetijos Aukščiausiasis teismas 8 metams kalėjimo nuteisė įtariamą Gruzijos šnipą Badrį Kušašvilį. Teismas teigia atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis pats prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir padėjo atliekant tyrimą. B. Kušašvilis yra jau trečiasis Gruzijos pilietis, per pastaruosius mėnesius apkaltintas šnipinėjimu Rusijoje.

Situacija Šiaurės Kaukaze yra stabili, separatistinis ir radikalus musulmoniškas pasipriešinimas iš esmės yra pažabotas; išpuolių kartais pasitaiko, tačiau juos vykdantys kovotojai yra išsklaidyti ir greitai bus sunaikinti galutinai; į Čečėniją „pagaliau atėjo taika“ – tokių ir panašių pareiškimų kartkartėmis galima išgirsti iš atsakingų Kremliaus pareigūnų.

Žmogaus teisių padėtis Šiaurės Kaukazo regione tebeprastėja, konstatavo rugsėjo 30 d. EP surengtose diskusijose dalyvavę Rusijos žmogaus teisių gynėjai Sergejus Kovaliovas, Karina Moskalenko ir Stanislavas Dmitrijevskis. Kankinimai, žurnalistų ir teisių gynėjų grobimai ir žudynės – šio regiono kasdienybė. Susitikime skambėjo siūlymai kreiptis į Strasbūro Žmogaus Teisių Teismą, kurti specialų tribunolą Čečėnijai ir nuolatinę tyrimų komisiją, kuri leistų išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta regione.

Autorius tęsia ciklą apie tai, kaip Kremliaus imperatoriai kuria ir naikina tautas. Taulai Nieko nuostabaus, kad dauguma ne tik Lietuvos, bet ir pačios Rusijos gyventojų net nėra girdėję apie tokią Šiaurės Kaukazo tautą – taulus. Jos pavadinimas neatsispindi nei gyventojų surašymų medžiagoje, nei autonomijų pavadinimuose; nerasime jo ir Rusijos piliečių pasų puslapiuose, kuriuose būna įrašoma asmens tautybė.

Šiaurės Kaukazas kalbiniu, kultūriniu ir etnografiniu požiūriu yra labiausiai nevienalytis Rusijos Federacijos geografinis regionas. Jau šiuo metu jis kelia Rusijai daugybę problemų ir neabejotina, kad ateityje jų tik gausės. Svarbiausios šio Rusijos regiono respublikos yra Dagestanas, Čečėnija, Ingušija, Šiaurės Osetija, Karačiajų Čerkesija, Adygėja.

Tęsiu subjektyvius pastebėjimus apie Rusijos tautinės politikos bruožus. Jau rašiau, kad po to, kai “baltieji” rusai užkariavo nepriklausomą Kalniečių Respubliką (1918 – 1919 m.; prezidentas – čečėnas Tapa Čermojevas), o bolševikai likvidavo ją pakeitusį Šiaurė Kaukazo Emyratą (1919 – 1920 m.; emyras – čečėnas Uzunhajiras Chadžichanas), 1921 metais buvo įkurta Kalniečių ASSR Rusijos SFSR sudėtyje.

Pietų Osetija tapo bene labiausiai nepriklausoma valstybe pasaulyje. Nuo jos niekas nepriklauso - jos saugumą garantuoja rusų kariai, valdo rusų valdininkai, o vidaus tvarka vis labiau primena Rusijos netvarką. Masina tik mandarinais Savaitraščio „Russkij reporter“ užsakymu atlikta apklausa atskleidė, kad didžiausią korupcijos lygį yra pasiekusi Maskva. Net 42 proc. jos gyventojų reguliariai yra verčiami duoti kyšį. Antroje vietoje - Šiaurės Osetija su 38 proc.

Per visą savo istorija Rusija nuolat siekė pavergti kuo daugiau tautų ir prisijungti kuo daugiau teritorijų – būtent taip iš mažos Maskvos kunigaikštystės ji tapo Rusijos imperija.

Nuo Gruzijos siekiančios atsiskirti Pietų Osetijos prezidentas Eduardas Kokoity pareiškė, kad Šiaurės bei Pietų Osetijos respublikos susivienys Rusijos sudėtyje. Jis teigė, kad diskutuoti apie nepriklausomą Osetiją yra beprasmiška. E. Kokoity teigė, kad Vakarai jam esą pažadėjo pripažinti Cchinvalį tokiu atveju, jei bus sukurta nepriklausoma Osetija, į kurios sudėtį įeis iki šio Rusijos sudėtyje esanti Šiaurės Osetija ir nuo Gruzijos siekianti atsiskirti Pietų Osetija.

Gruzija pasitraukė iš susitarimo dėl konflikto Pietų Osetijoje sureguliavimo. Kaip teigia Gruzijos reintegracijos ministras Temuras Jakobašvilis, tai reiškia, kad Gruzija traukiasi iš Mišrios kontrolės komisijos, kuri buvo sukurta 1992 metais siekiant sureguliuoti konfliktą Pietų Osetijoje. Į šią komisiją be Gruzijos dar įėjo Rusija, Pietų Osetija bei Šiaurės Osetija. Tiesa, komisijos darbas buvo paralyžiuotas dar nuo 2007 metų, kai gruzinai nusprendė nebedalyvauti posėdžiuose.

Aišku, kad gruzinų ir osetinų susipriešinimas kilo ne vakar ir ne prieš kelerius metus – jo šaknų tenka ieškoti žiloje istorijoje. Taip paprastai būna: tautų ir valstybių šiandienos nesantaikai „pagrindus padeda“ senovės valdovai, ano meto pasaulio viešpačiai, o naujųjų amžių diktatoriai tai įprasmina sau naudingais karais, teroru, genocidu ir pasaulio perdalijimu. Labai trumpai pažvelkime į osetinų (alanų) atsiradimo Kaukaze ištakas.

Gal ne visi sutiks, bet man atrodo, kad šis posakis tiksliausiai atspindi Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio vykdytą Pietų Osetijos problemos sureguliavimo politiką ir jos rezultatus. Neįdedu į šiuos žodžius situacijos vertinimo, nors kai kam ir gali pasirodyti, jog vėjo sėjėjas yra tas pirmasis, kuris problemą paverčia konfliktu, o konfliktą - karu... Bet juk visi žinome, jog uždaroje erdvėje susikaupusią tvankią atmosferą greičiausiai išgrynina geras skersvėjis.

Įvyko tai, kas anksčiau ar vėliau turėjo įvykti, - Gruzija pabandė jėga susigrąžinti Pietų Osetiją. Dabar jau nebesvarbu, kas ką išprovokavo – įtampa šiame rajone jau buvo pasiekusi kritinę ribą. Gruzijos vyriausybė negalėjo nesuvokti, jog Rusija nesėdės rankų sudėjusi, tačiau gal nesitikėjo greito tokios apimties atsako. Akivaizdu buvo, jog teks kovoti dviem frontais – bus mestas Abchazijos koziris.

Rusijai priklausančioje Šiaurės Osetijoje prie Vladikaukazo miesto buvo sulaikytas lietuvis žurnalistas Romas Dabrukas, dirbantis operatoriumi JAV naujienų agentūrai „Associated Press“. Vėliau jis buvo paleistas. Gavęs informaciją apie šį sulaikymą Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas susisiekė su Rusijos atstovais, sekmadienį pranešė ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamentas. Po paleidimo P. Vaitiekūnas telefonu kalbėjosi ir su pačiu žurnalistu.

Dabartinė Rusijos politika Gruzijos atžvilgiu atspindi Rusijos pastangas bet kokia kaina išlaikyti Abchazijos ir Pietų Osetijos „įšaldytų“ konfliktų status quo. Rugpjūčio 1-2 d. naktį Gruzija apšaudė separatistinio Pietų Osetijos regiono sostinę Cchinvalį. Nors Tbilisio tvirtinimu, susišaudymą pradėjo ne Gruzija, o Pietų Osetija, Rusija apkaltino Gruziją didinant karinius dalinius Gruzijos ir Pietų Osetijos konflikto zonoje ir plataus masto ginkluotų veiksmų regione eskalavimu.

Šiaurės Osetijos Beslano mieste mokyklą užgrobę teroristai pažadėjo nužudyti po 20 įkaitų už kiekvieną nukautą kovotoją. Neoficialiais duomenimis užgrobtoje mokykloje vis dar yra apie 120 moksleivių ir jų tėvų. Grasindami susprogdinti mokyklą, teroristai reikalauja išvesti Rusijos pajėgas iš Čečėnijos ir paleisti Ingušijos kalėjimuose laikomus kovotojus.

Teroristai deryboms reikalauja iškviesti Šiaurės Osetijos prezidentą Aleksandrą Dzasochovą, Ingušijos vadovą Muratą Zezikovą ir daktarą Leonidą Rošalją. Apie tai agentūrai "Interfax" pranešė Valstybės Dūmos deputatas Michailas Markelovas, šiuo metu esantis įvykio vietoje. Tuo tarpu agentūra "Reuters", cituodama agentūrą ITAR-TASS, pranešė, kad užgrobėjai reikalauja išlaisvinti Ingušijos kalėjimuose esančius kovotojus.