šiaurės korėja

Penktadienio (07.18) užsienio laikraščiuose - reikalavimai, kad atsistatydintų Pekino paskirtas Honkongo vadovas, Šiaurės Korėjos grasinimai. Pasitaikė ir komentaras apie Lietuvos ūkio pažangą. Vakarų spaudą apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys.

Šiaurės Korėja jau turi pakankamai plutonio bent 6 branduoliniams užtaisams pagaminti, ir dabar aktyviai juos gamina. Tai remdamasis oficialiais atstovais pareiškė aukšti JAV valstybės departamento darbuotojai Vašingtone. Kritikuojamos dėl nepakankamų duomenų apie Iraką JAV žvalgybos tarnybos mėgina tiksliai išsiaiškinti, ar Pchenjanas tuščiai grasina, ar iš tikrųjų stalinistinė Šiaurės Korėja sėkmingai kuria branduolinį ginklą. Oficiali Vašingtono nuomonė kol kas neaiški.

Kinijos ir Olandijos pilietybę turinčiam magnatui Yang Binui (Jang Binui), kurį Šiaurės Korėja buvo nusprendusi paskirti trumpai gyvavusios laisvosios prekybos zonos valdytoju, pirmadienį (07.14) už sukčiavimą paskirta 18 metų laisvės atėmimo bausmė, pranešė jo advokatai ir šeimos nariai. "Taip, jis nuteistas 18 metų kalėti, - sakė vienas jo advokatas, kurio pavardė taip pat yra Yang.

Seulas neturi "tikrų įrodymų", kad Šiaurės Korėja perdirbo savo branduolinius strypus, pirmadienį (07.14) pareiškė Pietų Korėjos prezidento patarėjas užsienio santykiams Ban Ki-moonas (Ban Kimunas). "Mes kol kas nesame pasirengę ką nors patvirtinti", - sakė jis per susitikimą su prezidento padėjėjais.

Šiaurės Korėja neseniai perdirbo kai kuriuos iš maždaug 8 tūkst. turimų panaudotų branduolinio kuro strypų ir išbandė įrenginius, naudojamus branduoliniam sprogimui sukelti, trečiadienį (07.09) pranešė Pietų Korėjos žvalgybos agentūra. Nacionalinė žvalgybos tarnyba parlamento komitetui pranešė, kad, Seulo duomenimis, "Šiaurės Korėja neseniai perdirbo nedidelį skaičių iš 8 tūkst.

Šiaurės Korėjos kariškiai antradienį (07.01) pagrasino "stipriai ir negailestingai" keršyti, jei Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkės imsis sankcijų ar pradės šios stalinistinės valstybės blokadą. Toks žingsnis pažeistų paliaubų susitarimą, kuriuo baigėsi 1950-1953 metų Korėjos karas, sakoma Korėjos liaudies armijos (KLA) atstovo pranešime.

Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pirmadienį (06.23) pranešė, kad Vašingtonas konsultuojasi su savo sąjungininkėmis dėl planų izoliuoti ir vėliau nuversti komunistinį Pchenjano režimą.

JAV valstybės sekretorius Kolinas Pauelas (Colin Powell) sekmadienį "visiškai neteisingomis" pavadino kalbas, kad JAV ruošiasi pulti Iraną. JAV kaltina Iraną bandymais gauti branduolinį ginklą, parama teroristinėms organizacijoms ir kišimusi į kaimyninio Irako reikalus. Konservatoriai prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush) administracijoje paragino JAV imtis griežtesnės politikos Irano atžvilgiu.

Iš JAV eskadrinio minininko trečiadienį (06.18) paleista valdoma gaudomoji raketa nepataikė į savo taikinį - virš Ramiojo vandenyno skriejusią tariamą priešo kovinę galvutę, pranešė kariškiai.

Šiaurės Korėja nedalyvaus Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių viršūnių susitikime saugumo klausimais, į kurį turi atvykti JAV valstybės s ekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas), trečiadienį pranešė šį susitikimą rengianti Kambodža. Susitikimas Kambodžos sostinėje Pnompenyje prasidės kitą savaitę, birželio 18 dieną.

Šiaurės Korėja griežtai atmeta Jungtinių Valstijų kaltinimus nelegaliu narkotikų eksportu ir pinigų padirbinėjimu. Pchenjanas nuo aštuntojo dešimtmečio kaltinamas narkotikų prekyba. Jungtinės Valstijos, kartu su sąjungininkėmis teigiančios, jog lėšos iš narkotikų prekybos panaudojamos šios komunistinės šalies branduolinei programai, atidžiai stebi krovinių gabenimą iš Korėjos pusiasalio šiaurės, kad užkirstų kelią falsifikuotiems pinigams.

Ispanijoje vykusiame Tarptautinės ledo ritulio federacijos (IIHF) kongrese buvo patenkintos visos trys Lietuvos paraiškos 2004 metais surengti įvairių amžiaus grupių bei divizionų planetos čempionatus. Ateinančiais metais Lietuvoje vyks pasaulio jaunimo (iki 20 metų amžiaus) ledo ritulio pirmenybių II diviziono B grupės varžybos, kuriose dalyvaus Lietuva, Kroatija, Didžioji Britanija, Jugoslavija, PAR bei Pietų Korėja.

Artimųjų Rytų taikos viltys, iki šiol taip ir nesurasti Irako masinio naikinimo ginklai - svarbiausios šios dienos Vakarų žiniasklaidos temos, kurias apžvelgia “Laisvosios Europos” žurnalistas Gintaras Aleknonis.

Prancūzijos prezidentas Jacquesas Chiracas (Žakas Širakas) antradienį vėl pasmerkė karą Irake ir pareiškė, kad Didžiojo aštuoneto (G8) šalių viršūnių susitikimo pareiškimas apie masinio naikinimo ginklus nėra palaiminimas panašiam Irano užpuolimui.

Jungtinės Valstijos antradienį nurodė, kad įtariamų "Al Qaeda" narių areštai Irane neatitinka JAV reikalavimų imtis griežtų priemonių prieš šią teroristų organizaciją, o JAV administracija tuo tarpu svarsto naujas spaudimo Teheranui priemones. George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracija atidėjo aukštų pareigūnų susitikimą dėl politikos Irano atžvilgiu - kai kurie požymiai rodė, kad šiais klausimais esama nesutarimų.

Šiaurės Korėja per derybas su JAV Pekine pagrasino padidinti savo branduolinių ginklų arsenalą ir pradėti juos eksportuoti, pranešė trečiadienį (05.07) laikraštis "The Washington Times". Remdamasi šaltiniais Amerikos vyriausybėje laikraštis teigia, kad Šiaurės Korėjos atstovas derybose Li Gunas informavo JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoją Jamesą Kelly (Džeimsą Kelį) apie galimus Pchenjano veiksmus per jų susitikimą balandį.

Šiaurės Korėja, leisdama suprasti, jog turi branduolinį arsenalą, pareiškė, kad JAV politika Pchenjano atžvilgiu privertė ją kurti "būtinas atgrasymo priemones" ir paruošti jas panaudojimui. JAV valstybės departamentas teigia, jog Šiaurės Korėja JAV derybininkams Pekine prisipažino, kad Pchenjanas turi branduolinį ginklą, tačiau Šiaurės Korėja šio fakto viešai iki šio trečiadienio nekomentavo.

Šiandien Vakarų šalių spaudos apžvalgoje skaitykite apie spėjamą Šiaurės Korėjos branduolinę programą, Vokietijos, Prancūzijos, Liuksemburgo ir Belgijos vadovų susitikimą Europos gynybos klausimais. Antradienio (04.29) spaudos apžvalgą parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Andrius Kunčina. Pasak britų dienraščio “Finacial Times”, apie ketinimą surengti “mažąjį suvažiavimą” Belgija pranešė Irako karo įkarštyje, kai NATO buvo draskoma Amerikos šalininkų ir priešininkų kivirčų.

Tolimesnės JAV ir Šiaurės Korėjos derybos būtų nenaudingos, jei Vašingtonas neatsisakytų savo reikalavimų ir neatsižvelgtų į Šiaurės Korėjos pasiūlymą, pagal kurį Pchenjanas savo branduolinių ginklų atsisakytų mainais į nuolaidas, antradienį sakė Šiaurės Korėja.

Šiaurės Korėja pirmadienį (04.28) per derybas su Pietų Korėja atsisakė antrą kartą prisipažinti turinti branduolinį ginklą ir paragino Seulą plėtoti ekonominį bendradarbiavimą. Pirmadienį Pchenjane antrą dieną vyko aukšto rango komunistinės Šiaurės Korėjos ir kapitalistinės Pietų Korėjos atstovų derybos, per kurias iš pradžių ketinta aptarti ekonominius klausimus.

Šiaurės Korėja penktadienį (04.25) paskelbė per Pekine šią savaitę vykusias derybas branduoliniais klausimais pateikusi "naują drąsų pasiūlymą", tačiau iš Vašingtono neišgirdusi nieko nauja. Šaltiniai JAV prezidento George’o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracijoje ketvirtadienį informavo, neva Šiaurės Korėja per derybas prisipažino JAV turinti branduolinį ginklą, patvirtindama senus Vašingtono įtarinėjimus.

Šiaurės Korėja per Pekine šią savaitę vykusias derybas prisipažino JAV turinti branduolinį ginklą, ketvirtadienį paskelbė šaltiniai prezidento Džordžo V. Bušo (George W. Bush) administracijoje. "Jie pasakė tai, ką mes seniai žinojome - kad turi branduolinių ginklų. Tai mūsų nesukrėtė. Mes seniai tą tvirtinome. Dabar jie tai patvirtino", - sakė administracijos pareigūnas, prašęs neatskleisti jo pavardės.

Šiaurės Korėja, kuri trečiadienį pradėjo derybas su Jungtinėmis Valstijomis dėl kilusios branduolinės krizės, ketvirtadienį (04.24) demonstravo griežtą poziciją ir pareiškė, kad įvykiai Irake parodė ginkluotės tikrinimą buvus tik pretekstu karui pradėti ir kad JAV turėtų keisti savo politiką.

JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Jamesas Kelly (Džeimsas Kelis) su Šiaurės Korėjos atstovu trečiadienį pradėjo derybas, kurių tikslas - išspręsti krizę dėl Pchenjano numanomos branduolinių ginklų programos, tačiau pažangos sprendžiant šią krizę kol kas nesitikima.

Šiaurės Korėja kelia didelę grėsmę pasauliniam stabilumui ir yra "dyglys taikos kelyje", JAV ir Šiaurės Korėjos derybų dėl Pchenjano branduolinių ambicijų išvakarėse sakė JAV pajėgų Pietų Korėjoje vadas generolas Leonas LaPorte'as (Lejonas Laportas). Antradienį kalbėdamas pilietinės organizacijos surengtame forume Seule generolas sakė, kad grėsmę kelia Šiaurės Korėjos ekonomika, kuri gali bet kada žlugti, Pchenjano vykdoma branduolinių ginklų programa, raketų technologijų platinimas, didelės p...

Spaudoje šiandien svarstomi Irako karo padariniai, santykiai su Sirija. Pasitaikė ir pastabų apie Europos Sąjungos ateitį bei Šiaurės Korėją. Ketvirtadienio (04.17) užsienio spaudos apžvalgą parengė “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys.

Jungtinės Valstijos atsisakys trišalių derybų dėl branduolinės krizės su Šiaurės Korėja ir Kinija, jei Pchenjanas reikalaus, kad jose nedalyvautų Pietų Korėja, ketvirtadienį (04.17) pranešė naujienų agentūra "Yonhap", remdamasi šaltiniu vyriausybėje. "Vašingtonas pažadėjo nedalyvauti trišaliame dialoge, jei mums nebus leista dalyvauti svarbiose diskusijose", - agentūra citavo savo pavardės pageidavusio neskelbti Pietų Korėjos pareigūno žodžius.

Jungtinių Valstijų, Kinijos ir Šiaurės Korėjos derybos dėl Korėjos branduolinės krizės tikriausiai prasidės kitą savaitę Pekine, trečiadienį iš Vašingtono pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra "Yonhap". Agentūra remdamasi "patikimais diplomatiniais šaltiniais" nurodė, kad trišalės derybos yra kompromisas, su kuriuo sutiko JAV, norėjusios daugiašalių derybų, ir komunistinė Šiaurės Korėja, reikalavusi tiesioginių dvišalių derybų su Vašingtonu.

Vakarų dienraščiai šiandien itin daug dėmesio skiria tarptautinei politikai po Irako karo. Viena tarptautiniams apžvalgininkams rūpimų temų - Jungtinių Valstijų spaudimas Sirijai. Antradienio (04.15) užsienio laikraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Irena Vaišvilaitė.

Britų spauda svarsto, ar Amerika dabar nukreips ietis į Siriją, Azijos spauda mano, kad karas Irake baigėsi be nugalėtojų, bet pralaimėjusiųjų yra daug, Vengrijos laikraščiai analizuoja Europos narystės referendumo rezultatus. Pirmadienio (04.14) dienraščius apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistė Aušra Jūraitė. Dienraštis “Independent” redakcijos straipsnyje teigia, kad Amerikos išpuoliai prieš Siriją patvirtina nuogąstavimus apie Jungtinių Valstijų užmojus Artimuosiuose Rytuose.

Jungtinių Valstijų pergalė prieš Irako diktatoriaus Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) režimą gali paskatinti Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong-Ilą (Kim Čen Irą) greičiau sėsti prie derybų stalo ir spręsti dėl šios stalinistinės valstybės branduolinių ambicijų kilusią krizę, pirmadienį (04.14) sakė pareigūnai.

Šiaurės Korėja šeštadienį paskelbė esanti pasirengusi apsvarstyti bet kokią dialogo su Jungtinėmis Valstijomis formą tariantis dėl įtariamų jos branduolinių ambicijų, jei Vašingtonas yra pasirengęs "ryžtingai" pakeisti politiką Pchenjano atžvilgiu. Šiaurės Korėjos Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai teigė, jog svarbiausia sprendžiant krizę yra Vašingtono nuoširdumas, praneša oficiali Pchenjano naujienų agentūra KCNA.

Irako padėtis lieka pasaulio dienraščių dėmesio centre. Kaip amerikiečiams elgtis su Irako nafta? Kodėl Bagdadas netapo antru Stalingradu? Kaip organizuoti išvaduotų teritorijų valdymą? Vakarų žurnalistai kelia daug klausimų. Šiuos klausimus ir kai kuriuos atsakymus, išspausdintus penktadienio (04.11) užsienio spaudoje, apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys. Kaip bus su Irako nafta? - klausia dienraščio “New York Times” redaktoriai.

Įkvėpti greitos ir sėkmingos JAV ginkluotųjų pajėgų operacijos Irake, karingai nusiteikę Amerikos konservatoriai nukreipė savo žvilgsnius į Iraną ir Siriją. "Atėjo laikas nuversti kitus teroristų globotojus", - rašo straipsnio pavadinimu "Turi ateiti eilė Sirijai ir Iranui" autorius Michaelas Ledeenas (Maiklas Ledinas) iš Amerikos verslo instituto.

Valstybės vadovai prezidentas Rolandas Paksas, Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas ir premjeras Algirdas Brazauskas referendumo iniciatyvą dėl Seimo rinkimų sistemos pakeitimo laiko žalinga, nenaudinga ir jos nepalaiko. Pirmadienį (04.07) vykusiame valstybės vadovų susitikime buvo aptarta Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko Viktoro Uspaskicho referendumo iniciatyva.

Konflikte dėl savo prieštaringai vertinamos branduolinės programos Šiaurės Korėja ketina ignoruoti bet kokią JT Saugumo Tarybos rezoliuciją. "Mes nepripažinsime jokio JT Saugumo Tarybos sprendimo, jei jį priimant dalyvaus JAV, kurios pradėjo karą neatižvelgdamos į Jungtines Tautas", - sakoma Pchenjano Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Šiaurės Korėja penktadienį (03.28) pareiškė būgštavimą, kad vykusios šį mėnesį Pietų Korėjos ir JAV karinės pratybos yra "branduolinio karo bandymas" ir rodo, kad JAV rengiasi pulti Šiaurės Korėją po karo Irake.

Rinkoms laukiant greitos pergalės Irake, JAV dolerio kursas euro atžvilgiu pakilo beveik 5 proc., o šios savaitės pradžioje, kai paaiškėjo, kad karas nebus toks greitas, kaip buvo tikimasi, krito 1,8 procento.

Šiaurės Korėja toliau rengsis paleisti branduolinių atliekų perdirbimo gamyklą, kol JAV sutiks pradėti derybas. Tai KLDR valdžia pareiškė praėjusią savaitę Jungtinių Tautų specialiajam pasiuntiniui Maurice'ui Strongui (Morisui Strongui). M. Strongas sakė interviu "Reuters" televizijai, kad oficialūs asmenys Pchenjane kalba neturį planų kurti branduolinį ginklą, bet drauge žada "toliau žengti žingsnius, kuriuos laiko būtinus savo ekonominiams ir saugumo interesams, kol prasidės rimtos derybos"....

Irakas yra pirmasis naujos Busho vyriausybės prevencinio karo doktrinos išbandymas, todėl būtina parodyti teisingą pirmą pavyzdį, rašo Harvardo politologas Josephas Nye dienraštyje “Washington Post”. Penktadienio (03.14) Vakarų spaudos komentarus apie paskutinius mėginimus išvengti karo Irake apžvelgia “Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Darius Udrys. Prezidento George’o W. Busho argumentai už prevencinį karą, J. Nye nuomone, įtikinami.

Jau dabar aišku, kad Irako problema nepaprastai paspartino tuos politinius procesus, kurie lemia naujosios pasaulio tvarkos pobūdį. Kokiame pasaulyje gyvensime ir kas artimiausiais dešimtmečiais bus politinis tautų lyderis? Toks klausimas jaudina ne tik politinius lyderius, bet ir paprastus žmones.

Jungtinės Valstijos "pagaliau" ves derybas su Šiaurės Korėja dėl branduolinės ginkluotės, pareiškė sekmadienį (03.09) JAV valstybės sekretorius Colinas Powellas (Kolinas Pauelas) Jis taip pat pakartojo George'o W. Busho (Džordžo V. Bušo) administracijos nuomonę, kad kitos regiono šalys taip pat turi jose dalyvauti.

Šiaurės Korėja į Japonijos jūrą pirmadienį paleido raketą "žemė-laivas", taip tikriausiai norėdama išsireikalauti iš Jungtinių Valstijų nuolaidų sprendžiant krizę dėl Pchenjano branduolinių ambicijų. Apie raketą pranešė Japonijos pareigūnai, kurie pridūrė, kad raketos paleidimas, kurio buvo tikimasi, tiesioginės grėsmės Japonijai nesukėlė. Raketa, kuri, pareigūnų teigimu, nebuvo balistinė, paleista maždaug vidurdienį Japonijos (5 val. Lietuvos) laiku.

“Laisvosios Europos” žurnalisto Dariaus Udrio parengtoje penktadienio (03.07) Vakarų dienraščių apžvalgoje skaitykite, kodėl kyla tiek daug priešiškumo Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Laikraštis “New York Times” skiria du straipsnius neapykantai, kurią, anot apžvalgininkų Nikolo Kristofo ir Polo Krugmano, žadina Vašingtono politika. Ar tikrai Bušas dabar vadovausis žymiuoju Kaligulos šūkiu: “Gali nekęsti, svarbu, kad bijotų”? teiraujasi Krugmanas.

“Laisvosios Europos” radijo žurnalistas Mykolas Drunga apžvelgia ketvirtadienio (03.06) tarptautinę spaudą. Pagrindinė tema - kas atsitiks, jei Jungtinių Tautų Saugumo Taryba nepriims (o taip turbūt ir bus) karingos JAV ir Didžiosios Britanijos parengtos rezoliucijos. Vakar Prancūzijai ir Rusijai beveik atvirai pagrasinus vetuoti karui duris atveriančią rezoliuciją, Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, atrodo, greitai artėja prie paralyžiuojančio pato.

JAV pareigūnai antradienį pareiškė, kad 24 B-1 ir B-52 bombonešiai bus siunčiami į Guamo salą Vakarų Ramiajame vandenyne, taip siekiant atgrasyti bet kokią Šiaurės Korėjos agresiją karo su Iraku atveju. JAV pareigūnai taip pat sakė, kad ši dislokacija bus labai išmintingas žingsnis saugant taiką Korėjos pusiasalyje, kur dėl branduolinių komunistinės Šiaurės ambicijų pastaruoju metu tvyro įtampa.

“Laisvosios Europos” žurnalistas Andrius Kunčina apžvelgia antradienio (03.04) Vakarų šalių dienraščius, kurie komentuoja Turkijos parlamento sprendimą neįsileisti amerikiečių karių galimam Irako puolimui, “Al Qaeda” vadeivos areštą ir Lenkijos vyriausybės krizę. Britų dienraštyje “Independent” Merė Dejevski tvirtina, kad, atmesdama Amerikos prašymą įsileisti karius, Ankara davė Europai demokratijos pamoką.

Sekmadienį keturi Šiaurės Korėjos naikintuvai tarptautinėje oro erdvėje virš Japonijos jūros perėmė JAV oro pajėgų žvalgybinį lėktuvą ir priartėjo prie jo per 15 metrų. Šioje operacijoje prieš keturių variklių lėktuvą RC-135 dalyvavo du MiG-29 ir du MiG-23 naikintuvai. Incidentas įvyko už 240 kilometrų nuo Šiaurės Korėjos pakrantės. Šiaurės Korėjos naikintuvai JAV lėktuvą persekiojo apie 20 minučių.

Šiaurės Korėja sekmadienį apkaltino JAV žvalgybą slapta rengiantis netikėtai atakuoti jos branduolinę jėgainę bei įspėjo, kad toks puolimas sukeltų "siaubingą branduolinę katastrofą". Šiaurės Korėjos valdančiosios Darbininkų partijos laikraštis "Rodong Sinmun" teigia, kad Jungtinės Valstijos ketina imtis "karinių veiksmų, numatytų antrojo Korėjos karo scenarijuje". "Reikia ypač atkreipti dėmesį į tai, kad (Centrinės žvalgybos valdybos) CŽV specialioji operacijų grupė surengė slaptą operaciją...