šešėlis

Tikrintojai pripažįsta, kad ūkiuose gali būti naudojami nelegalūs veterinariniai vaistai, tačiau tai įrodyti esą nėra paprasta. Lietuvos augalų apsaugos asociacija skelbia, kad apie 22 proc. žemdirbių savo ūkyje naudoja nelegalias augalų apsaugos priemones. O kiek rinkoje gali būti „šešėlinių“ veterinarinių vaistų? Vaistinėje rado nelegalių vaistų Neseniai Tauragės valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai Tauragės veterinarijos vaistinėje UAB „Euroveta“ rado nelegalių vaistų.

Seimas pradėjo svarstyti “Sodros” 2012 m. biudžetą. Vyriausybės Seimui pateiktame projekte siūloma išlaidas didinti 400 milijonų litų, tuo pat metu surinkti tikimasi net milijardu litų arba kone dešimtadaliu daugiau nei šįmet.

Mokesčių iš šešėlio nesistengianti ištraukti Šiaulių valdžia eina lengviausiu keliu – skolinasi, kelia mokesčius ir uždarinėja mokyklas. Pinigai mėtosi po kojomis, tačiau miesto valdžia brenda į skolas, planuoja didinti mokesčius ir uždarinėti mokyklas. Prieš pusę metų Šiaulių savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba „atkasė“ neapmokestinto turto už pusę milijardo litų. Iš šešėlio ištrauktų mokesčių užtektų išlaikyti šešias pradines miesto mokyklas.

Visi ekonominiai rodikliai gerėja, išskyrus tas sritis, už kurias atsakinga Vyriausybė, pirmadienio rytą surengtoje spaudos konferencijoje teigė Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI). LLRI, atlikęs rinkos dalyvių tyrimą, pateikė 2011 ir 2012 metų ekonomikos prognozę. Joje teigiama, kad ateinančiais metais BVP augs sparčiau, šiemet prognozuojamas 4,9 BVP augimas, kitąmet – 4,6. Taip pat tikimasi, kad ir toliau gerus rodiklius rodys eksportas ir importas.

Naujausio savaitraščio „Balsas.lt savaitė“ „Karštojoje temoje“ – Valdemaro Bergo straipsnis „Seime kyšo šešėlinio atliekų verslo ausys“. Nemokamai išvežame seną buitinę techniką ir metalą. Patys išnešame iš buto. Dirbame be išeiginių – tokių ir panašių skelbimų mirga daugelyje paslaugų verslą reklamuojančių portalų ir regioninių laikraščių skelbimų skiltyse.

Tyrimo duomenys, rodantys, kad Lietuvos gyventojų palankumas kontrabandai šiemet išaugo, nenumalšina Vyriausybės ryžto kovoti su šiuo reiškiniu. „Aš vertinu kontrabandą labai neigiamai, nežinau, kaip buvo užduotas klausimas, man sunku būtų komentuoti tyrimo duomenis. Akivaizdus dalykas, kad kontrabanda yra reiškinys, kuris pakankamai skaudžiai veikia sąžiningos konkurencijos sąlygas ir tuo pačiu kenkia visai tolesnei mūsų ekonomikos raidai.

Laisvosios rinkos ekspertai griauna valdžios pastangas kovoti su šešėliu ir ambicingą siekį dar šiais metais iš šešėlinės ekonomikos ištraukti 1 milijardą litų. Gyventojų pakantumas kontrabandai auga, šiais metais degalų, alkoholio ir cigarečių kontrabandą bei jų vartojimą pateisino net 66 proc. apklaustųjų, rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas. Pernai šis rodiklis siekė 61 proc., o 2004-aisiais - tik 48 proc.

Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) bendrai įsteigtame Rizikos analizės centre (toliau –RAC) surengė susitikimą su Antrinio perdirbimo įmonių asociacijos (toliau – APĮA), vienijančios stambiausius metalo laužo supirkėjus, prezidentu - Robertu Butkumi.

Per pirmąjį ketvirtį iš šešėlinio verslo galėjo būti ištraukta apie 170 - 180 mln. litų, preliminarius skaičius pateikia Finansų ministerija. „Pajamų planas yra vykdomas, pirmą ketvirtį pajamų surinkta daugiau nei pernai, klausimas, kiek ir dėl ko. Apie 170-180 mln. litų mes negalime paaiškinti makroekonominiu scenarijumi“, - pirmą metų ketvirtį iš šešėlio galimai ištrauktas pajamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje trečiadienį skaičiuoja Ingrida Šimonytė, finansų ministrė.

Šešėlinę šalies statybų rinką padidino ne tik ekonomikos krizė, bet ir gyventojų noras įsirengti savo būstus kuo pigiau. Vagystės ir nekokybiškai atlikti darbai – su tokia kasdienybe rizikuoja susidurti Lietuvos gyventojai, apsisprendę pastatyti namą arba suremontuoti būstą. Internete apstu skelbimų, kuriuose įvairaus plauko meistrai siūlo savo paslaugas, bet neretai paaiškėja, kad iš tiesų jie nieko nemoka. Nusipirko svajonių būstą Kauniečiai Viktoras ir Irena prieš pusę metų už 260 tūkst.

Penktadienį Rusijos statistikos tarnybos vadovas Aleksejus Surinovas pareiškė, kad šešėlinė ekonomika sudaro 16 proc. šalies bendro vidaus produkto (BVP), informuoja „RIA Novosti“. „Šešėlinė ekonomika šiuo metu sudaro maždaug 16 proc. BVP. Į šį rodiklį neįtraukiama nelegali veikla - prostitucija, pornografija, prekyba narkotikais ir piratinėmis prekėmis“, - sakė A. Surinovas.

2010 metų rugsėjį asociacijos „Investors' Forum“ įmonių vadovų apklausa parodė, kad norint gerinti verslo aplinką Lietuvoje svarbiausia yra imtis veiksmų prieš korupciją. LLRI duomenimis šešėlinė ekonomika (2010 m.) siekė net  28 % BVP lygį , t.y. daugiau nei bet kada nuo 1997 m. Vyriausybė siekia iš šešėlio ištraukti milijardą – investuotojai nori padėti ir  pateikia pasiūlymų: kovoti su šešėliu ir korupcija reikia sistemingai ir keliais frontais tuo pačiu metu.

Lietuvos laisvosios rinkos institutas pristatė 27-ąjį Lietuvos ekonomikos tyrimą. Jo duomenimis, įsisenėjusios nedarbo ir šešėlinės ekonomikos problemos Lietuvos nepalieka, tačiau 2011 metais ekonominė padėtis šalyje gerės: spartės bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas, toliau didės eksportas, kiek mažės nedarbas, gerės namų ūkių ir įmonių finansinė padėtis. 2011 metais BVP augimas išliks nedidelis, palyginti su laikotarpiu prieš ekonominį nuosmukį, tačiau bus teigiamas ir sieks 2,8 proc.

Iš peties užsimoję prieš kontrabandininkus, ieškodami visų įmanomų būdų iš šešėlio ištraukti milijardą litų, valdininkai nusprendė apdovanoti premijomis teisėsaugininkus, kurie labiausiai pasitarnaus atskleidžiant nusikaltimus ekonomikai. Tačiau atrodo, kad kol kas tai tėra neįvykdomi pažadai. Premijas skirti buvo numatyta šešių teisėsaugos tarnybų pareigūnams.

Milijardas litų – menka sumelė, palyginti su ta, kuri, klaidžioja kontrabandiniuose užkaboriuose ir šešėlyje. Šiandien apie tai kalbama bene kasdien. Kodėl ši problema tokia opi ypač Lietuvoje? Ko trūksta, kad galėtume įveikti šią negandą? Apie tai kalbamės su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Arvydu Anušausku. Įvairių šaltinių teigimu, net 61 proc. Lietuvos gyventojų 2010 m. pateisino kontrabandą; kontrabandinės cigaretės sudaro apie 30 proc. šalies rūkalų rinkos.

Valdžios atstovai, pažadėję ištraukti milijardą iš kovos su šešėline ekonomika ir kontrabanda, pripažino nežinantys, kaip tai padaryti. Todėl prašo visuomenės konsultacijų. Žmonėms jau siūlomi net piniginiai atlygiai. Oponuojantys politikai tvirtina, kad tai parodo būrio gerai mokamų patarėjų nekompetenciją bei valdžios desperaciją siekiant įgyvendinti nerealius pažadus.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba Vilniuje ir Kaune atlieka du ikiteisminius tyrimus dėl dideliais kiekiais gėles į Lietuvą įvežančių bendrovių, kurios, realizuodamos prekes, neišrašydavo buhalterinės apskaitos dokumentų ir, kaip įtariama, slėpdavo gautas milijonines pajamas. Pirminiais Kaune atliekamo ikiteisminio tyrimo duomenimis, parduotų gėlių dokumentuose buvo nurodomos dvigubai mažesnės kainos, o 50 procentų įsigytų gėlių parduota apskritai be jokių apskaitos dokumentų.

Vakar Šiauliuose lankęsis žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius ramino turgaus prekiautojus ir ūkininkus dėl turgavietėse įvedamų kasos aparatų. „Pradėti susitikimus žadėjau po naujųjų, bet Seimo narys Valerijus Simulik paskubino“, - susitikime kalbėjo ministras K. Starkevičius. Jo žodžiais, „šešėlis“ mėsos sektoriuje – išties nemažas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Telšių apskrities skyrius baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame sukčiavimu ir neteisėtu vertimusi finansine veikla įtariamas 48-erių metų mažeikiškis A. Č. Išaiškinta, kad mažeikiškis, neįsteigęs įmonės, neteisėtai vykdė finansinę veiklą. Vyriškis su Telšių krašto gyventojais sudarydavo sutartis ir jiems skolindavo įvairias pinigų sumas.

Laukėme, laukėme ir pagaliau sulaikėme. Šimonytė, o vėliau ir kiti valdantiesiems priklausantys politikai rado pinigų. Ir ne litą, ir ne du, ir net ne milijoną. Milijardas litų tiesiog voliojasi po kojomis – reikia tik pasilenkti ir jį paimti. Kad tokį veiksmą padaryti pavyks, jau netiesiogiai patvirtino ir vyriausybė, iš anksto suplanuodama milijardo litų deficitą kitų metų valstybės biudžete.

Lietuvos Vyriausybės užmojais be jokio konkretaus veiksmų plano kitąmet ištraukti iš šešėlio milijardą litų netiki ne tik Seimo opozicija, bet ir Algirdas Šemeta – eurokomisaras, atsakingas už mokesčius, muitų sąjungą, auditą bei kovą su sukčiavimu. „Nėra lengva padaryti taip, kad tas milijardas atsirastų biudžete, – Lietuvos Vyriausybės užmojus kitais metais iš šešėlinės ekonomikos gauti apie milijardą litų komentavo EK narys. – Bet manau, gerai, kad Vyriausybė bando tai padaryti.

Kitais metais vyriausybė planuoja į biudžetą surinkti dešimtadaliu daugiau lėšų negu šiemet, tačiau ir dešimtadaliu daugiau išleisti. Iš kur plūstelės pinigų? Be optimistinio požiūrio, kad ekonomika augs sparčiau, premjeras Andrius Kubilius mato dar vieną šaltinį. „Manome, jog galima ir būtina papildomų pajamų ieškoti tokiose iki šiol gal dar neįveiktose džiunglėse kaip kontrabanda ir šešėlinė ekonomika. Iš čia tikimės gauti milijardą litų“, – biudžeto didinimo planais dalijosi pašnekovas.

Lietuvoje šešėlinė ekonomika sudaro 32,4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Latvijoje - 32 proc., Estijoje - 29,9 proc., skelbia ekspertai iš Austrijos ir Vokietijos, dalyvaujantys forume „Šešėlinė ekonomika krizės laikotarpiu". Kaip rodo austrų profesoriaus Fridricho Šnaiderio (Friedrich Schneider) ir Vokietijos ekonomisto Andreaso Buno (Andreas Bun) tyrimas, žemiausias šešėlinės ekonomikos lygis yra Šveicarijoje - 8,3 procento.

Mūsų šalies mokesčių sistema varo į neviltį sąžiningai mokesčius mokančius verslininkus, nes į šešėlį pasitraukę jų konkurentai klientams gali pasiūlyti kur kas pigesnes paslaugas. Dėl to verslo pasaulyje kyla įtampa, kuri situaciją gali paversti kritiška. Pasak Verslosavaite.lt kalbintų specialistų, dabartinei mokesčių sistemai trūksta aiškumo ir lankstumo, o mokesčiai yra per dideli. Šešėlyje – 70 proc.

Panevėžio Juozo Miltinio vidurinė mokykla įgyvendina projektą ,,Tūkstančiai kilometrų Vokietijos keliais“. Bendradarbiaudama su Vokietijos Štolbergo teatro pedagogikos centru, Bremeno lietuvių bendruomene mokykla parengė išskirtinę programą, kurią paskyrė Lietuvos vardo tūkstantmečiui.  Šis projektas – tai dalis Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuotos programos ,,Tauta. Teatras. Mokykla“, per kurią mokyklos bendruomenė plėtoja teatro tradicijos, ieško naujų saviraiškos formų.

Leidyklos „Baltos lankos“ kvietimu į 11-ąją Vilniaus knygų mugę, kuri vyks 2010 m. vasario 18–21 d., atvyksta kriminalinių psichologinių romanų meistrė Karin Alvtegen. Trumpas dosjė Gimimo data: birželio 8 d., 1965 m. Huskvarna, Švedija. Šiuo metu gyvena: name Stokholmo priemiestyje. Šeima: du sūnūs, 12-os ir 10-ies. Širdies draugas ir jo sūnus.

Pavarčius programas, susidaro vaizdas, kad mūsų TV kanalai, nusipirkę visiems laikams po 5-6 filmus, tik juos ir tesuka. Neišsyk užfiksuoji kažką naujesnio, šviežesnio. Šeštadienis „Kino pavasaris ‘06“ šiandien dar tebežydi „Skalvijoje“. Gal tikrai geriau pasišvęsti paskutiniam jo dvelktelėjimui (ten – ir puikus filmas „Paslėpta“, ir labai šiltų atsiliepimų susilaukę prancūzų „Choristai“), negu sėdėti namie prie dėžės. Nepanašu, kad iš jos kažko išlauktumėte.