sergejus riabkovas

Rusija pati savo iniciatyva pernai dislokavo branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, bandydamas Rusiją pavaizduoti kaip auką, tikina, kad šalis buvo priversta imtis šio žingsnio, kad pasipriešintų „vis agresyvesnei ir grėsmingesnei Šiaurės Atlanto aljanso, kuriam vadovauja Jungtinės Valstijos, veiklai“. Sąžiningai kartodamas Kremliaus propagandinę liniją, kad kare Ukrainoje Rusija yra auka, S. Riabkovas tikino, k...

Kadaise Rusijos diplomatai buvo pagrindinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino užsienio politikos strategijos dalis. Bet visa tai pasikeitė. Bėgant metams iki Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą, šalies diplomatai prarado savo autoritetą, o jų vaidmuo sumažėjo iki agresyvios Kremliaus retorikos atkartojimo. BBC teiraujasi buvusių Vakarų diplomatų, taip pat šaltinių, dirbusių Kremliuje ir Baltuosiuose rūmuose, kaip žlugo Rusijos diplomatija.

Rusijos karinės pajėgos smogė pietų Ukrainos Mykolajivo miesto gynėjams. Dramatiškai su gausiomis Rusijos pajėgomis besikaunančius Ukrainos karius raketos užklupo miegančius. Pranešama, kad per išpuolį galėjo žūti 40 – 100 karių, tikslus skaičius dar nustatinėjamas.

Rusija nemato prasmės artimiausiomis dienomis rengti naujo saugumo derybų su Vakarais rato, nes šios savaitės diskusijose nepadaryta didelės pažangos, ketvirtadienį pareiškė rusų aukšto rango diplomatas. „Nematau priežasčių artimiausiomis dienomis susėsti, vėl susirinkti ir pradėti tas pačias diskusijas“, – interviu rusų kalba transliuojančiam kanalui RTVI sakė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas.

Karo Europoje pavojus šiuo metu yra daug didesnis nei buvo pastaruosius 30 metų, ketvirtadienį sakė Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas, Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau (Zbignevas Rau). „Atrodo, kad karo ESBO regione rizika šiuo metu didesnė nei bet kada per pastaruosius 30 metų“, – pareiškė Z. Rau prasidedant šios organizacijos Nuolatinės tarybos posėdžiui. „Šiuo metu šalys narės susiduria su įvairiais iššūkiais taikai ir saugumui.

JAV ir Rusijos aukšto rango diplomatai pirmadienį pradėjo svarbias derybas Ženevoje, tvyrant didelei įtampai dėl Ukrainos ir nuogąstaujant, kad Maskva gali surengti karinį puolimą prieš provakarietišką kaimynę. JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman ir Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas susitikimą JAV diplomatinėje atstovybėje Ženevoje pradėjo 8 val. 55 min. vietos (9 val. 55 min. Lietuvos) laiku, nurodė vienas Valstybės departamento atstovas.

Maskva antradienį pareiškė, kad neprivalo su kitomis šalimis dalytis duomenimis apie radiacijos lygį. Taip šalies Užsienio reikalų ministerija reagavo į pranešimus, kad netrukus po žmonių gyvybių pareikalavusio sprogimo karinių jūrų pajėgų raketų bandymų poligone šiaurinėje Archangelsko srityje buvo išjungtas duomenų siuntimas iš kelių spinduliuotės stebėjimo stočių.

Rusija iš esmės negalėjo svarstyti galimybės Vašingtono reikalavimu sunaikinti raketą 9М729, nes ji nesusijusi su Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartimi, todėl tokie JAV reikalavimai buvo neteisėti, pirmadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.

Teheranui paskelbus apie viršytas prisodrinto urano atsargų ribas, nustatytas 2015 metų daugiašale sutartimi, iš šios sutarties pasitraukusių Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį perspėjo, kad Iranas „žaidžia su ugnimi“. Izraelis pirmadienį paragino Europos valstybes įvesti sankcijas Iranui, o Rusija išreiškė apgailestavimą, bet sakė, kad šis žingsnis yra JAV spaudimo, stumiančio susitarimą žlugimo link, pasekmė.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas ketvirtadienį pareiškė darysiantis viską, kad JAV nedislokuotų Baltijos šalyse trumpojo ir vidutinio nuotolio raketų, Maskvai ir Vašingtonui pasitraukus iš svarbaus Šaltojo karo laikų nusiginklavimo susitarimo. „Dėsiu visas pastangas, kad užkirsčiau kelią viskam, ką paminėjote“, – per spaudos konferenciją pareiškė S. Riabkovas, paklaustas, ką darytų Rusija, jeigu JAV dislokuotų raketas Baltijos valstybėse, ypač Estijoje.

Maskva ir Vašingtonas nepasiekė "jokios pažangos" per derybas, turėjusias padėti išgelbėti svarbią ginklų kontrolės sutartį, ketvirtadienį pareiškė vienas Rusijos diplomatas. Rusijos ir JAV pareigūnai šias derybas surengė Pekine įvykusio Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos penkių nuolatinių narių susitikimo kuluaruose. Per jas buvo tariamasi dėl Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties, pastaruoju metu tapusios padidėjusios įtampos tarp Maskvos ir Vašingtono šaltiniu.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį pareiškė, kad Rusija vis dar turi galimybę vėl laikytis Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų sutarties (INF) nuostatų. „Svarbu tai, kad Rusija turi paskutinį šansą (laikytis INF)", – naujienų agentūrai DPA pareiškė J. Stoltenbergas, prognozuodamas šio Šaltojo karo laikų susitarimo ateitį. „Tuo atveju, jei Rusija vėl nesilaikys susitarimo, susidursime su didele problema“, – pažymėjo Aljanso vadovas.

Kova dėl paskutinės Sirijos sukilėlių tvirtovės – Idlibo – supriešino ir taip ne pačius geriausius diplomatijos ryšius išgyvenančias Rusiją ir JAV. Į atvirų „perspėjimų“ savaitgalį įsitraukė ir Turkija prabilusi apie „katastrofiškas galimo puolimo pasekmes“. JAV šios savaitės pabaigoje perspėjo Rusiją, jog nebus dvejojama dėl „stipraus karinio atsako“ prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą, jeigu šis panaudos cheminį ginklą bandydamas atsiimti vieną iš paskutiniųjų Sirijos opozicijos...

Rusų mokslininkas Leonidas Rinkas antradienį valstybinei žiniasklaidai sakė, kad dirbo oficialioje nervus paralyžiuojančios medžiagos „Novičiok“ programoje. Šis pareiškimas prieštarauja Maskvos tvirtinimams, kad ji niekada nekūrė „Novičiok“, kuria, kaip teigia Didžioji Britanija, jos teritorijoje buvo apnuodytas buvęs rusų šnipas Sergejus Skripalis.

Rusijos užsienio reikalų viceministras trečiadienį pareiškė, kad bus „labai sunku“ pataisyti JAV ir Rusijos santykius, kurie smarkiai pašlijo dėl kaltinimų Maskvai kišusis į JAV rinkimų procesą bei jos vaidmens Sirijos ir Ukrainos krizėse. Šiuo metu santykiai tarp šalių yra prasčiausi nuo Šaltojo karo laikų. Viceministras Sergejus Riabkovas apkaltino Jungtines Valstijas, esą šios mėgina kištis į Rusijos vidaus reikalus prieš ateinantį mėnesį vyksiančius valstybės vadovo rinkimus.

Donaldo Trumpo administracija naujus metus pradės nuo eilės susitikimų su Rusijos valdžia, praneša „BuzzFeed“, remiantis JAV valdininkų komentarais. Konkrečiai yra žinoma, kad susitiks aukštas pareigas užimantis Kremliaus generolas ir amerikiečių NATO pajėgų vadas Europoje – tai bus pirmasis tokio pobūdžio susitikimas nuo Ukrainos krizės 2013-aisiais, kuomet JAV uždarė išsyk keletą kontaktų kanalų.

Rusija ir JAV atsidūrė konfrontacijos būklėje Sirijoje, jų sąjungininkai jau šaudo vieni į kitus. Dabar rusų spec. daliniai peržengė Eufratą – tai jau panašu į karo Amerikai paskelbimą, rašoma „Die Welt“. Pontoninis tiltas per Eufratą yra 210 metrų ilgio ir yra pritaikytas perkelti iki 8 tūkst. karinių mašinų per parą. Juo be jokių problemų gali persikelti ir tankai. Rusijos spec. daliniai pastatė jį per didžiausią šalyje upę netoli Deir ez Zoro.

Naktį į rugpjūčio 29-ąją Šiaurės Korėjos raketa praskrido virš Japonijos teritorijos ir nukrito už 1180 kilometrų nuo Hokaido salos. Netrukus po raketos paleidimo Pietų Korėjos kariuomenė atliko bombonešių bandymus, o Rusija pareiškė, kad „sankcijos nebeveikia“. Japonija sušaukė skubų JT Saugumo Tarybos posėdį.

„Laikas nuo laiko galima išvysti, kaip rusų iš šiaurės korėjiečių valdininkai vaišinasi kartu čia, Maskvoje, tačiau nepriklausomi ekspertai neturi iliuzijų dėl Kim Jong Uno, – tvirtina Anna Nemcova „The Daily Beast“. – Jis „itin kaprizingas, irzlus ir pasirengęs lengvai žudyti“, kaip jį konkrečiai ir tiksliai apibūdino Rusijos Korėjos politikos specialistas Andrejus Lanikovas“. „Dėl vykstančios Vašingtono ir Pchenjano priešpriešos Maskva tikisi išlošti iš svarbaus tarpininko vaidmens – tikėtina,...

Rusija įves skaudžias atsakomąsias priemones, jei Jungtinės Valstijos paskelbs Maskvai naujų sankcijų, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas.

NATO planai nuolat rotuoti karinius dalinius Rytų Europos šalyse prieštarauja NATO ir Rusijos santykių pagrindų aktui, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas. „Galima tvirtinti, kad amerikiečių ketinimai užtikrinti nuolatinį rotacinį buvimą Vidurio ir Rytų Europos bei Baltijos šalyse reiškia, kad daliniai keičiasi, o technika (nuolat) paliekama“, – viceministras sakė per Rusijos Federacijos piliečių rūmų susitikimą.

  JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) antradienį atvyko į Juodosios jūros kurortą Sočį, kur susitiks su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, o Amerikos pareigūnai sakė, kad per šį svarbų vizitą diplomatijos vadovas spaus Maskvą visiškai įgyvendinti trapų susitarimą dėl paliaubų Ukrainoje.

Rusija būtinai atsakys į naujas Jungtinių Valstijų sankcijas, pareiškė šeštadienį Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas, reaguodamas į JAV įstatymų leidėjų priimtą įstatymą skelbti naujas sankcijas Maskvai dėl krizės Ukrainoje. „Neabejotina, mes be atsako šito negalėsime palikti“, – atsakė jis į jam pateiktą atitinkamą klausimą.

Ukraina ir prorusiški sukilėliai pirmadienį rengiasi pirmosioms per tris mėnesius deryboms dėl visapusiškų paliaubų, kuriomis siekiama numalšinti smurto suintensyvėjimą, dar labiau pakirtusį pasitikėjimą tarp Maskvos ir Vakarų.

Jungtinės Valstijos gali užmerkti akis į puolimui galbūt besirengiančios Rusijos veiksmus Ukrainoje mainais už Maskvos pagalbą tariantis dėl Iranos branduolinės programos, perspėjo amerikiečių dienraščio „The New York Times“ užsienio naujienų apžvalgininkas Rogeris Cohenas (Rodžeris Koenas). Jo teigimu, toks scenarijus sukeltų pavojų visai Rytų Europai, įskaitant Baltijos šalis, nes NATO garantijos nebeatrodytų tokios patikimos.

11 val. 53 min. Rusijos įstatymų leidėjai kandžiai pašiepia Vakarų sankcijai Maskvai Rusijos įstatymų leidėjai antradienį kandžiai komentavo Vakarų šalių paskelbtas sankcijas pareigūnams, susijusiems su akivaizdžiomis Maskvos užmačiomis aneksuoti Krymą – jie ragino JAV ir Europos Sąjungą (ES) taikyti tokias pačias poveikio priemones visiems parlamento nariams.

Rusija atsisakė pritarti Didžiojo aštuoneto (G8) šalių užsienio reikalų ministrų bendro pareiškimo daliai, skirtai seksualinių mažumų teisėms. Tai penktadienį žurnalistams pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, praneša „RIA Novosti“. Anot jo, Rusija „mano, jog neleistina, kai vadinamųjų seksualinių mažumų gynimo dingstimi iš esmės agresyviai propaguojama ir primetama tam tikra elgsena bei vertybių sistema, kuri gali įžeisti didelės visuomenės dalies jausm...

Rusija ir JAV spalio 12 dieną Maskvoje rengia derybas priešraketinės gynybos klausimais, penktadienį informavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos šaltinis. „Tikimės iš JAV gauti išsamią informaciją apie naujuosius JAV planus priešraketinės gynybos srityje“, - teigia šaltinis.

Rusijos apsisprendimas dislokuoti operatyvines taktines raketas „Iskander“ Kaliningrado srityje, jeigu JAV dislokuos priešraketinės gynybos (PRG) elementus Rytų Europoje lieka nepakitęs, pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. „Šitos pozicijos niekas neatšaukė. Aš prie šios formuluotės pridėčiau dvi daleles „ne“: jeigu nebus trečiojo pozicinio rajono (PRG elementų ), nebus ir „Iskander“, - antradienį agentūrai pareiškė S. Riabkovas.

Maskva teigia nematanti jokių įtikinančių argumentų, kad Irano vykdomoje branduolinėje programoje galima apitkti karinių elementų, penktadienį žurnalistams pareiškė Rusijos užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas. „Rusijos Federacija ir toliau nemano, kad yra kokių nors ženklų, rodančių, kad Irano branduolinė programa siekiama kairnių tikslų įgyvendinimo. Mes manome, kad ši programa yra išimtinai taikaus pobūdžio“ - aiškino viceministras.

Maskva neatsakingu vadina NATO atstovo pareiškimą, kuriame abejojama Rusijos kaip tarpininkės misija siekiant sureguliuoti Gruzijos ir Abchazijos, Gruzijos ir Osetijos konfliktus. „Pasinaudoti padėtimi, susijusia su Gruzijos nepilotuojamu žvalgybiniu lėktuvu, spekuliuoti tuo, bandant pasėti abejonę Rusijos vaidmeniu sprendžiant šiuos konfliktus - mažų mažiausia neatsakinga“, - pareiškė žurnalistams ketvirtadienį Rusijos URM Europos bendradarbiavimo departamento direktorius Sergejus Riabkovas.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos Europos bendradarbiavimo departamento direktorius Sergejus Riabkovas antradienį pareiškė, jog Rusija ir toliau negali įsileisti lenkiškos mėsos, praneša “Gazeta.ru”. Pasak S. Riabčikovo, Rusija galės panaikinti embargo Lenkijos mėsai tik tuomet, kai galės patikrinti jos kokybę. Diplomatas sakė, jog Lenkija, Europos komisija ir ES pirmininkaujanti Vokietija pačios atitolina šią datą, nes nesutinka, kad į Lenkiją tokiam patikrinimui vyktų rusų ekspertai.