sergejus mironovas

Mokslininkai paneigė teiginius, nuskambėjusius filme „Blokados kraujas. Genetika“, skirtame paminėti Leningrado (dabar – Sankt Peterburgas) blokados 75-metį, skelbiama „newsru.com“. Filme be kitų dalykų yra kalbama apie tai, kad blokadą išgyvenę žmonės savo vaikams „suteikė ypatingus, dėl daugybinių nepriteklių mutavusius genus“. Tarp šiuos genus paveldėjusių asmenų filme yra minimas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, besiruošiantis šių metų prezidento rinkimų procesui.

„NtechLab“ įkūrėjas Artiomas Kucharenka aprašo situaciją, kuri, jeigu juo tikėtume, jau dabar tapo realybe kai kuriose Rusijos parduotuvėse. Pirkėjas užeiną į prekybos centrą, ir jį nufotografuoja vaizdo kamera. Tuo pat metu jo veidas yra patikrinamas parduotuvės vagių nuotraukų duomenų bazėe.

Šimtai Lietuvos rusų sekmadienį balsuoja rinkimuose į Rusijos Valstybės Dūmą, kuriuos tikriausiai laimės prezidentą Vladimirą Putiną remianti valdančioji partija „Vieningoji Rusija“. Balsavimo punktai įsikūrę keturiuose šalies miestuose - Vilniuje, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Visagine. Vilniuje, Rusijos ambasadoje įkurtą balsavimo punktą saugo policija ir apsauga, praleisdami atėjusiuosius per metalo detektorių.

12 val. 51 min. Rusija antradienį pareiškė apgailestaujanti dėl Ukrainos sprendimo atnaujinti karinę operaciją prieš prorusiškus separatistus ir paragino Kijevo partnerius užsienyje liautis naudoti šią šalį kaip pėstininką geopolitiniuose žaidimuose.

Ukraina neturi būti verčiama rinktis glaudesnių ryšių vien tik su Vakarų šalimis arba vien tik su Maskva, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė antradienį, dar kartą perspėdamas Europos Sąjungą (ES) ir Jungtines Valstijas nemėginti formuoti Kijevo politinės ateities.

Prezidento rinkimai septyniose valstybėse, kurie įvyks (vieni jau įvyko Rusijoje) 2012 metais, nulems tolesnį pasaulio vystymąsi, rašoma „Fortune“. Visuotinis balsavimas šiose šalyse padės atsakyti į du globalius klausimus: kaip greitai pasaulis įveiks ekonominį nuopuolį, ir ar represijos išliks viena iš veiksmingiausių pasaulio lyderių strategijų.

Du trečdaliai Rusijos gyventojų yra įsitikinę, kad dabartinis premjeras Vladimiras Putinas, kuris kovą vyksiančiuose prezidento rinkimuose dalyvaus kaip „Vieningosios Rusijos“ partijos kandidatas, nugalės jau pirmajame rate. Tai rodo sausį Rusijos visuomenės nuomonės tyrimų centro (VCIOM) atlikta apklausa, praneša agentūra „RIA Novosti“. Remiantis jos rezultatais, 65 proc. respondentų mano, kad V. Putinas laimės rinkimus jau pirmajame rate. Taip teigia ir premjero šalininkai (78 proc.

Opozicinės „Jabloko“ partijos lyderiui Grigorijui Javlinskiui greičiausiai nebus leista kandidatuoti į Rusijos prezidentus, praneša žiniasklaida. Centrinės rinkimų komisijos narė Jelena Dubrovnina pranešė, kad atsitiktiniu būdu atrinkus 20 proc. pateiktų parašų, nustatyta, kad 23 proc. jų yra netinkami. Rinkimų įstatymas numato, kad netinkamų parašų kiekis negali viršyti 5 proc. Aptikus pernelyg daug pažeidimų, parašai bus tikrinami dar kartą.

Rusijos komunistų lyderis Genadijus Ziuganovas ir Rusijos liberalų demokratų partijos (RLDP) vadovas Vladimiras Žirinovskis trečiadienį buvo įregistruoti kandidatais į šalies prezidento postą. Tai pranešė Centrinė rinkimų komisija (CRK). Rusijos prezidento rinkimai įvyks 2012 metų kovo mėnesį.

Centro kairiųjų pusiau opozicinė Teisingos Rusijos partija nusprendė savo kandidatu į prezidentus kelti Sergejų Mironovą, šeštadienį paskelbė partijos frakcijos Dūmoje lyderis Nikolajus Levičevas, rašo „RIA Novosti“. „Mes kovosime dėl patekimo į antrą prezidento rinkimų turą ir jame tikimės pergalės“, – sakė N. Levičevas. Antrasis Teisingos Rusijos partijos suvažiavimo etapas vyksta šį šeštadienį. Pagrindinis suvažiavimo darbotvarkės klausimas – kandidato į prezidentus iškėlimas.

Centro kairiųjų pusiau opozicinės Teisingos Rusijos partijos lyderis Sergejus Mironovas antradienį sakė, kad kandidatuos į prezidento postą, jei jį parems partija, praneša „RIA Novosti“. Partijos pirmininko Nikolajaus Levičevo teigimu, per suvažiavimą gruodžio 10 d. partija tikriausiai iškels S. Mironovą kandidatu į prezidentus. S. Mironovas gegužę neteko aukštųjų parlamento rūmų pirmininko posto.

Trijų dienų vizito į Lenkiją atvykęs Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas pareiškė, kad Katynė yra bendra abiejų tautų tragedija ir turi tapti susitaikymo tarp rusų ir lenkų tautų simboliu. „Katynė yra mūsų bendra kančia ir bendra tragedija“ - laikraštyje „Rossikaja Gazeta“ išspausdintame straipsnyje rašo S. Mironovas.

Po pirmadienį Maskvą sukrėtusių sprogdinimų metro stotyse pasigirdo siūlymų, kad šalyje būtų panaikintas moratoriumas mirties bausmei ir egzekucijos būtų įvykdytos teroro išpuolių organizatoriams ir vykdytojams. Apie galimybę taikyti mirties bausmę teroristams užsiminė Rusijos Federacijos Tarybos Teisinių ir juridinių reikalų komiteto pirmininkas Anatolijus Lyskovas. Jis teigė, kad komitetas jau rengia atitinkamus teisinius pasiūlymus.

Rusijos rengiasi pakviesti Lenkijos ginkluotąsias pajėgas dalyvauti Pergalės dienos minėjimo proga vyksiančiame kariniame parade Maskvos Raudonojoje aikštėje, skelbia „Polskie radio“. Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas teigia, kad Maskva pripažįsta Lenkijos indėlį Antrojo pasaulinio karo metais siekiant išlaisvinti Europą iš nacistinės okupacijos gniaužtų.

Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas nutarė supaprastinti karinių operacijų už šalies ribų tvarką. Jis Dūmai nusiuntė įstatymo projektą, kuriuo siūloma padidinti priežasčių, leidžiančių šalies vadovui pradėti karą užsienyje, skaičių ir priimant šį sprendimą nereikalauti parlamento Federacijos Tarybos pritarimo. Apžvalgininkų nuomone, taip Maskva atriša sau rankas operatyviau reaguoti į konfliktus už Rusijos sienų.

Nuo pat 5 dienas trukusio Rusijos ir Gruzijos karo pradžios abi pusės nuolat kaltina viena kitą pradėjus smurto bangą Pietų Osetijoje. Šią savaitę Rusijos televizijos žiūrovams bus pristatyta dar viena, specialiai Kremliaus poreikiams adapduota, karo pradžios versija. Per vieną iš valstybinių šalies televizijos bus rodomas meninis filmas „Olimpinis pragaras“. Šiame trileryje dėl karo pradžios išimtinai yra kaltinamas Gruzijos prezidentas Mikhailas Saakašvilis.

Įprasta, kad konfrontacijos, dramatiški susidūrimai ir politiniai įvykiai ilgainiui pereina į procedūrinę fazę, taigi ir šįkart okupacijos faktas ima įgyti vis daugiau politinių manevrų bei propagandinių ėjimų rutinos požymių. Europos Tarybos Parlamentinei Asamblėjai (ETPA) sausio 28-ąją priėmus jau antrą rezoliuciją dėl rugpjūtį įvykusio karinio Rusijos ir Gruzijos konflikto, kiekviena suinteresuota pusė, suprantama, ją interpretavo savaip.

Profsąjungoms ir „nevyriausybinėms organizacijoms“ azartiškai rengiantis naujoms protesto akcijoms Vilniuje prie Seimo bei Vyriausybės kanceliarijos, mūsų valdžiai nervingai ieškant geriausių bendravimo su visuomene būdų, Rusijos aukščiausi pareigūnai pradėjo atvirai kurstyti įtampą Lietuvoje. Informacijos agentūra „Regnum.

Prieš kurį laiką Rusijoje baigėsi televizijos šou „Rusijos vardas“. Pažymėtina, kad galutiniame kandidatų dvyliktuke dominavo ir galiausiai tris pirmąsias vietas užėmė istoriniai Rusijos valdovai. Pirmoji vieta atiteko kunigaikščiui Aleksandrui Neviškiui, išgarsėjusiam XIII a. pergalėmis prieš švedus ir vokiečius. Jį renginio metu vaizdžiai pristatė metropolitas Kirilas, kuris šiandien yra laikinai einantis pareigas Rusijos patriarchas.

Šiais metais „Gazprom“ grynasis pelnas pasieks 30 mlrd. dolerių, o trečdalis šalies gyventojų taps skurdžiais. Duodamas interviu televizijos žinių laidai Rusijos valstybinio dujų giganto „Gazprom“ vadovas Aleksejus Mileris sakė: „Mūsų metinio pelno sumą nusakantys skaičiai - tiesiog astronominiai. Galiu pranešti, kad suvedus šių metų rezultatus mūsų pajamos sieks apie 100 mlrd. dolerių, o grynasis pelnas sudarys maždaug 30 mlrd. dolerių.

JAV, Vokietijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos lyderiai pareiškė nepritariantys Rusijos parlamento sprendimui pripažinti dviejų Gruzijos separatistinių respublikų – Pietų Osetijos ir Abchazijos – nepriklausomybę. Anot JAV prezidento Džordžo Bušo, toks pripažinimas prieštarautų tarptautinei teisei. Jis pridūrė, kad JAV visiškai palaiko Gruziją šiuo klausimu. Dž.

Abeji Rusijos parlamento rūmai pritarė Gruzijos separatistinių respublikų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - prašymui pripažinti jų nepriklausomybę. Nors parlamento sprendimas neįpareigoja Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo pripažinti respublikų nepriklausomybės, o be jo parašo toks sprendimas neįsigaliotų, parlamento pritarimas bus ginklas derybose su Vakarais. Abejuose parlamento rūmuose dominuoja prezidento Dmitrijaus Medvedevo ir premjero Vladimiro Putino šalininkai.

Rusija grasina sankcijomis atsakyti į NATO šalių priimtą rezoliuciją dėl Gruzijos, pasinaudoti veto teise Jungtinių Tautų Saugumo taryboje ir pripažinti separatistinių Gruzijos respublikų nepriklausomybę.

„Federacijos Taryba yra pasiruošusi pripažinti Pietų Osetijos ir Abchazijos nepriklausomą statusą, jei to nori abiejų respublikų žmonės, ir jeigu bus tinkamas Rusijos prezidento Dmitrijaus Medvedevo sprendimas“, - „Interfax“ naujienų agentūrai sakė Rusijos aukštųjų parlamento rūmų - Federacijos Tarybos - pirmininkas Sergėjus Mironovas.

Ukrainos teritorinio vientisumo problemos šaknys susiformavo labai seniai, o štai potencialaus konflikto dėl Krymo tarp Maskvos ir Kijevo istorija prasidėjo 1954 m., kai minint Rusijos ir Ukrainos „susivienijimo“ 300-ąsias me­tines tuometis SSRS vadovas Nikita Chruščiovas perdavė visą Krymo regioną (anksčiau priklausiusį Rusijos SFSR) Ukrainos SSR kaip „broliškos“ meilės įrodymą. Oficialiai ši „dovana“ buvo patvirtinta SSRS Aukščiausiosios Tarybos prezidiumo sprendimu.

Rusijos valstybinė televizijos ir radijo kompanija nemano, kad „Eurovizijos“ konkurso transliavimas per palydovą Ukrainos teritorijoje buvo neteisėtas. „Mes išties transliavome „Euroviziją“ televizijos kanalu „RTR-Planeta“, kuris yra palydovinis. Ir elgėmės visiškai teisėtai, kaip numatyta sutartyje su Europos transliuotojų sąjunga“, - sakė penktadienį valstybinės kompanijos spaudos tarnyba.

Dūmos rinkimų Rusijoje rezultatai nenustebino Lietuvos politikų - tiek prezidentas Valdas Adamkus, tiek parlamento pirmininkas Viktoras Muntianas bei didžiausių šalies partijų atstovai teigia prognozavę Vladimirą Putiną remiančios partijos pergalę."Esu nenustebęs, pasaulis irgi nenustebintas. Rusijos žmonės pasirinko, Dieve jiems padėk.

Estijos ambasadorė Rusijoje Marina Kaljurand trečiadienį sugrįžo į darbą Maskvoje, praneša „Interfax“. Vakar ji dalyvavo „Europos ir Maskvos“ dienos šventėje.Oficialiai buvo pranešta, kad ambasadorė gegužės 3 dieną iš Maskvos išvyko dėl iš anksto suplanuotų atostogų.Primename, kad Estijos atstovybės Maskvoje darbą buvo visiškai paralyžiavę daugiadienės protesto akcijos šalia ambasados pastato po to, kai Estija nusprendė iškelti Bronzinio kario paminklą iš Talino centro.

Estijos policija sekmadienį sulaikė du vyriškius, kuriems pareikšti įtarimai sužalojus Dmitrijų Ganiną, Rusijos pilietį žuvusį per riaušes Taline, praneša Estijos dienraštis „Postimees”.„Prokuratūros leidimu buvo suimti du vyriškiai, įtariami Dmitrijaus Ganino sužalojimu. Įtarimai dėl Dmitrijaus nužudymu kol kas nėra pareikšti niekam.” - spaudos konferencijoje kalbėjo estų prokuratūros atstovai.Sulaikytųjų tapatybės kol kas neatskleidžiamos.

Maskvos miesto gatvę, kurioje yra įsikūrusi Estijos ambasada, Dūmos pirmininkas pasiūlė pervadinti Rusijos piliečio, kuris balandžio 27 dieną žuvo Taline, vardu, praneša „Grani.ru”.Sergėjus Mironovas laišką su prašymu gatvę pervadinti Dmitrijaus Ganino vardu pateikė Maskvos miesto merui ir kitiems aukštiems pareigūnams. Parlamento pirmininko žodžiais, toks žingsnis būtų „teisingas ir teisėtas”. „Mes turime prisiminti jaunuolį, kuris žuvo kovodamas už savo tėvų ir senelių atminimą” - kalbėjo jis.

Padėtis Taline por truputį normalizuojasi. Policija praneša, jog sulaikyta apie 300 žmonių. Pritrūkus vietų areštinėse, dalis sulaikytųjų patalpinti uosto terminale. Neramumų naktį būta ir kituose šalies miestuose.Įvairiose Talino vietose, kaip praneša informacijos agentūros, policijai teko raminti riaušininkus. Centre buvo susirinkę apie 2 000 žmonių. Kai kur įsibrauta į prekybos centrus, buvo niokojami automobiliai.

Lygiai vidurdienį balandžio 26 dieną Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo skaityti metinį pranešimą Federaliniam Susirinkimui. Posėdį pagal tradiciją pradėjo Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas. Prieš pradėdamas savo kalbą V.Putinas pasiūlė tylos minute pagerbti pirmojo Rusijos prezidento Boriso Jelcino, mirusio balandžio 23 dieną, atminimą. Prezidentas pradėjo kalbą žodžiais apie savo pirmtako istorinius nuopelnus.

Jeigu Čekija ir Lenkija iš tikrųjų įrengs savo teritorijoje JAV priešraketinės gynybos (PRG) bazes, Rusijos strateginės paskirties raketinės kariuomenė taikiniai bus ir šie objektai, pirmadienį pareiškė šalies Strateginės paskirties raketinės kariuomenės (SPRK) vadas Nikolajus Solovcovas. Drauge kariuomenės vadas pranešė, jog šalys nuolat rengia tarpusavio konsultacijas, kuriose "turi būti nustatytos tam tikros sąlygos", kad Amerikos PRG bazių Rytų Europos šalyse vis dėlto neatsirastų.

Rusijos Valstybės Dūmoje įregistruotas prašymo, kuriuo Lietuva raginama atsisakyti 1939-1941 m. prijungtų žemių, projektas. Toks prašymas - atsakas į balandžio 26 d. Lietuvos Seimo priimtą pareiškimą. Projekto autorius Viktoras Alksnis teigia, kad nuolat sovietinės okupacijos temą eskaluojantys Lietuvos politikai atkakliai vengia kalbėti apie tai, jog po Ribentropo-Molotovo Lietuvos teritorija išsiplėtė.

Dabartinis Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį vykusius šalies vadovo rinkimus triuškinama pergale laimėjo jau pirmame ture, užsitikrinęs daugiau kaip 70 proc. balsavusiųjų paramą, tačiau opozicija ir ekspertai teigia, kad rinkimai vyko pažeidžiant demokratines procedūras. Šalies Centrinės rinkimų komisijos (CRK) duomenimis, suskaičiavus 97,3 proc. balsalapių, V.Putinas laimėjo 71,1 proc.

Rusijos centrinė rinkimų komisija (CRK) ketvirtadienį įregistravo pirmąjį kandidatą į prezidentus - Rusijos liberalų demokratų partijos (RLDP) lyderio Vladimiro Žirinovskio apsaugos viršininką Olegą Malyškiną. O.Malyškinui nereikia rūpintis jį remiančių rinkėjų parašais, nes RLDP atstovaujama Valstybės Dūmoje. Patys iškėlusieji savo kandidatūras asmenys iki sausio 28 dienos turi surinkti 2 mln. parašų.

Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas viliasi, kad naftos kompanijos "Jukos" vadovo byla bus ištirta greitai ir efektyviai. "Tikiuosi, kad tardymas bus atliktas greitai ir efektyviai, nes ilgas tardymas - tai visada nemalonu", - sakė S. Mironovas, atsakydamas trečiadienį (10.29) į žurnalistų klausimus.

Spalio pabaigoje į Lietuvą su oficialiu vizitu atvyksta Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Genadijus Selezniovas. Tai bus pirmas oficialus Rusijos žemųjų parlamento rūmų pirmininko vizitas Lietuvoje nuo nepriklausomybės atkūrimo. Kartu su juo turėtų atvykti ir nemaža Valstybės Dūmos parlamentarų delegacija. "Tai yra dar vienas patvirtinimas, kad mūsų dvišaliai santykiai yra gero lygio", - BNS sakė Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

Sėkmingai išsprendus tranzito į Kaliningradą problemą, pasirašius readmisijos sutartį ir ratifikavus Lietuvos ir Rusijos sutartį dėl valstybės sienos, artimiausiu metu turėtų būti ratifikuota ir sutartis dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo. Tai po susitikimo su Lietuvos prezidentu Rolandu Paksu pareiškė ketvirtadienį į Lietuvą atvykęs Rusijos Federacijos Tarybos pirmininkas Sergejus Mironovas.

Rusija neįžvelgia jokios karinės grėsmės sau dėl Lietuvos stojimo į NATO, Vilniuje pareiškė Rusijos aukštesniųjų parlamento rūmų - Federacijos Tarybos - pirmininkas Sergejus Mironovas. "Tai kiekvienos suverenios valstybės reikalas", - pridūrė jis. Rusija griežtai neigiamai vertino NATO plėtrą ir ypač - Baltijos šalių narystę iki pat jų pakvietimo į Aljansą pernai rudenį.

Rusijos parlamento aukštesniųjų rūmų - Federacijos Tarybos - pirmininkas Sergejus Mironovas ketvirtadienį atvyksta į Vilnių aptarti galimybių plėtoti parlamentinius ryšius su Lietuva. Vizito išvakarėse jis atkreipė dėmesį, jog neseniai Rusijos parlamento abeji rūmai ratifikavo valstybinės sienos su Lietuva sutartį. "Mums reikės numatyti bendrus žingsnius įstatymų leidybos srityje įgyvendinant šią sutartį.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - absoliučia dauguma ratifikavo prieš pusšeštų metų pasirašytą su Lietuva sienos sutarčių paketą, taip priartindama šio dvišaliams santykiams svarbaus dokumento įsigaliojimą. Kaip pranešė Lietuvos užsienio reikalų ministerija, trečiadienį Federacijos Tarybos posėdyje už Lietuvos ir Rusijos sausumos sienos sutarties ratifikavimo įstatymą balsavo 132 senatoriai, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.

Rusijos parlamento aukštieji rūmai - Federacijos Taryba - absoliučia balsų dauguma ratifikavo prieš pusšeštų metų su Lietuva pasirašytą sienos sutarčių paketą, taip priartindama šio dvišaliams santykiams svarbaus dokumento įsigaliojimą. Kaip pranešė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, trečiadienį Federacijos Tarybos posėdyje už Lietuvos ir Rusijos sausumos sienos sutarties ratifikavimo įstatymą balsavo 132 senatoriai, vienas buvo prieš ir vienas susilaikė.