sergejus lavrovas

 Rusija šeštadienį kreipėsi į Vokietiją ir Prancūziją, ragindama užkirsti kelią Kijevui kurstyti smurtą Rytų Ukrainoje ir tuo esą paskatinti Jungtines Valstijas pasiųsti Ukrainai letalios ginkluotės. Paryžius ir Berlynas vasario 12 dieną padėjo Baltarusijos sostinėje Minske sudaryti taikos sutartį, kuria buvo siekiama nutraukti kautynes Rytų Ukrainoje tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, bet tos paliaubos tebėra trapios.

Nyderlandų naujienų portalas „RTLnews“ publikavo straipsnį, analizuojantį liepos mėnesį surinktų „Malaysia Airlines“ liekanų elementus. Pasak leidinio, pasitvirtino versija, kad „Boeing“ skrydis „MH-17“ buvo nutrauktas pataikius „Buk“ raketai. Svarbiausia šio tyrimo naujiena yra ta, kad analizuojant raketos liekanas, buvo nustatyta, jog tai šiuolaikinio komplekso dalis.

Rusijos vyriausybė kovo 5 dieną perdavė sausumos ir jūrinės sienos tarp Estijos ir Rusijos sutartis prezidentui Vladimirui Putinui, kuris pateiks jas ratifikuoti parlamentui. Estijos užsienio reikalų ministrė Keit Pentus-Rosimannus (Keit Pentus-Rosimanus) šį Rusijos žingsnį įvardino kaip būtiną, siekiant tolesnio sienų sutarčių ratifikavimo, pranešė Estijos URM atstovai.

Rusija pritaria požiūriui, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnams turi būti sudarytos sąlygos netrikdomai stebėti paliaubas Rytų Ukrainoje, sunkiosios ginkluotės atitraukimą, šeštadienį nurodė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris). F.-W.Steinmeieris ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį „paragino ESBO greitai priimti sprendimą dėl savo specialiosios stebėsenos misijos man...

Rusija ir Vokietija penktadienį paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją daugiau kaip dvigubai padidinti savo stebėtojų skaičių Ukrainoje – iki 1000, nurodo Rusijos URM.

Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo pagrindinė liudininkė – ukrainietė manekenė, kuri buvo jo mergina – pirmadienio vakarą grįžo į Kijevą. Tuo tarpu Maskva pažadėjo iki galo ištirti šį „purviną nusikaltimą“, kuris yra labiausiai sukrečianti politinė žmogžudystė per visą Vladimiro Putino vadovavimo laikotarpį.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko Ženevoje. Tarp pagrindinių temų – ir vėl padėtis Rytų Ukrainoje, kur paliaubos trapios. J. Kerry neseniai S. Lavrovą buvo papeikęs už tai, kad šis esą meluoja į veidą dėl Rusijos veiksmų kare. Jungtinės Tautos patikslino per visą karą žuvusiųjų skaičių – jis jau didesnis nei šeši tūkstančiai.

 Ukrainoje įsigalint paliauboms, žlunga grivina. Centrinis bankas uždraudė beveik visą prekybą valiuta, mėgindamas sustabdyti jos kurso smukimą. Premjeras pareiškė, kad apie sprendimą sužinojo iš interneto, ir apkaltino, kad jis labai neigiamai paveiks ekonomiką. Kijevas pripažįsta, kad susirėmimų mažėja, bet Europos stebėtojai negali patvirtini, kad separatistai atitraukia sunkiąją ginkluotę.

 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį tiesiogiai apkaltino Jungtines Valstijas pažeidus Jungtinių Tautų pricipus bombarduojant Siriją, „dėl atvirai išgalvotos dingsties“ okupuojant Iraką ir manipuliuojat JT Saugumo Tarybos mandatu, kad būtų sugriauta Libijos valstybė ir ji nugrimztų į chaosą.

Mes jau savotiškai susigyvenome su konfliktu rytų Ukrainoje, jis lyg ir natūraliai įsipina į mūsų kasdienį diskursą. Tačiau tai nemenkina jo destabilizacinio potencialo, kuris veikia visą Rytų Europos regioną ir skamba aidu ir Vakarų Europoje ar net už Atlanto. Naują viltį, kad taika įmanoma, įžiebė neseniai pasiektas susitarimas Minske, tačiau dėl jo efektyvumo tebėra nemažai abejonių. Prisiminkime naujos taikos iniciatyvos įgyvendinimo chronologiją.

Visi mes jau beveik metus priversti stebėti geopolitinio absurdo teatrą: Rusija visokeriopai remia (o iš esmės – vykdo) agresiją prieš kaimyninę Ukrainą, tačiau įžūliai neigia savo vaidmenį šiuose tragiškuose įvykiuose. Neigimo diskursas atsikartoja visuose oficialiuose Rusijos pareigūnų pasisakymuose nepriklausomai nuo realios situacijos ir konteksto, nepaisant net to, kad kitur pasaulyje nekyla didesnių abejonių dėl tikrojo Maskvos vaidmens šioje istorijoje. Melas yra esminė Kremliaus taktika.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė įžvelgiantis „pastebimą pažangą“, pasiektą parengiamosiose diskusijose prieš vėliau trečiadienį Minske vyksiančias keturšales derybas dėl Ukrainos krizės, bet perspėjo, kad išlieka klausimų dėl valstybės sienos kontrolės.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas reiškė optimizmą, kalbėdamas apie planą, kurį rengia Maskva, Berlynas ir Paryžius ir kurį įgyvendinus galėtų baigtis konfliktas Ukrainoje. „Šios derybos tęsis, kaip jums žinoma; mūsų nuomone, yra visos galimybės pasiekti rezultato ir suderinti rekomendacijas, kurios leis šalims realiai išnarplioti šitą konfliktinį mazgą“, – sakė S.Lavrovas po vakarykščio Vokietijos ir Prancūzijos lyderių apsilankymo Maskvoje.

 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį susitinka su Vokietijos ir Rusijos verslininkais per vadinamuosius darbo pusryčius. Žurnalistai į šį susitikimą Minchene, kuriame vyksta saugumo konferencija, nebuvo įleisti.

 JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ketvirtadienį atvyko į Kijevą siųsdamas žinią, kad Vašingtonas tvirtai palaiko šalį, kurioje suintensyvėję vyriausybės pajėgų susirėmimai su prorusiškais separatistais didina tarptautinės bendruomenės nerimą. JAV diplomatijos vadovas Ukrainos sostinėje aptars pastangas užbaigti konfliktą, per pastaruosius devynis mėnesius nusinešusį daugiau negu 5,3 tūkst.

 Lietuvos prašymu pirmadienį šaukiamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis padėčiai Ukrainoje aptarti, kai nuo raketų krušos, dėl kurios kaltinami Kremliaus remiami separatistai, žuvo 30 žmonių ir iškilo pavojus atsirasti naujam karo frontui. „JT Saugumo Taryba susitinka rytoj dėl Ukrainos Lietuvos prašymu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

Žudynės Donecke kirto naują smūgį diplomatinėms pastangoms praėjus vos kelioms valandoms nuo susitarimo Berlyne atitraukti abiejų pusių sunkiąją ginkluotė iki rugsėjį Minske suderėtų pozicijų. Lietuva, sukvietusi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, pareikalavo, kad Rusija liautųsi siuntusi karius ir įrangą į Ukrainą. NATO sako, kad per paliaubas jų srautas išaugo dvigubai. Vašingtonas kaltina Maskvą brukant Ukrainai ne taikos, bet okupacijos planus.

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas mano, kad Europa įžeidinėja žmonių religinius įsitikinimus, prisidengdama žodžio laisve. „Mes matome, kad Europos žurnalistai ir politikai demonstruoja agresyvaus elgesio laisvę ir įžeidžia milijonų tikinčiųjų religinius jausmus, prisidengdami klaidingu žodžio laisvės ir demokratijos šūkiu.

Vladimiro Putino viešųjų ryšių aparatas dirba visu pajėgumu, tuo abejoti neleidžia pastarųjų dienų pareiškimai. Suaktyvėjusių karo veiksmų Donecke fone D. Peskovas apkaltino Ukrainą „atmetus V. Putino pasiūlymą“ dėl ugnies nutraukimo. Sekmadienį, o čia derėtų atkreipti dėmesį, V. Putino spaudos atstovai išplatino šalies prezidento pareiškimą, kuriame išsakoma kritika Ukrainos valdžiai dėl situacijos paaštrėjimo Donecko oro uoste.

Jau vien Ukrainos idėja stoti į NATO kelia pavojų ne tik šios šalies žmonėms, bet ir visai europinei saugumo sistemai, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovai sekmadienio vakarą rengia dar vienas derybas dėl padėties Ukrainoje. Pradėdami susitikimą Amerikos ambasadoriaus Romoje rezidencijoje, nei Sergejus Lavrovas, nei Johmas Kerry Ukrainos nepaminėjo, bet Amerikos diplomatai sakė, kad jau septynioliktame šiemet jų susitikime bus ieškoma būdų mažinti padėties eskalaciją. Kijevas pranešė, kad per pastarąją parą paliaubos pažeistos 14 kartų.

Maskva ir Damaskas sutinka, kad „terorizmas“ kelia pagrindinę grėsmę stabilumui Artimųjų Rytų regione, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Rusija toliau rems Siriją.

Maskva ketina pateikti Šveicarijos mieste Bazelyje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ministrų susitikime pasiūlymą bendradarbiauti ir užtikrinti laisvąją prekybą tarp Europos Sąjungos (ES) ir Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EAES), paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Reikia pagaliau kurti dialogą tarp Eurazijos Ekonominės Sąjungos ir Europos Sąjungos“, – jis sakė šeštadienį vykusiame Vidaus ir gynybos politikos tarybos posėdyje.

 Rusija oficialiai pareikalavo, kad jos kaimynes Vakarai atiduotų jos įtakos sferai. Prezidento atstovas spaudai Didžiosios Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC pareiškė, kad reikia šimtaprocentinių garantijų, kad Ukraina netaps NATO nare, o Aljansas nebeartės prie Rusijos sienos. Užsienio reikalų ministras dėl krizės apkaltino Vakarus, neva sulaužiusius pažadą neplėsti NATO.

Ukraina penktadienį apkaltino Rusiją, kad ši įvedė dešimtis tankų ir kitokios sunkiosios ginkluotės į maištininkų kontroliuojama regioną, taip pat nurodė, jog penki vyriausybės pajėgų kariai žuvo per susirėmimus su prorusiškais serparatistais. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad mažiausiai 32 tankai, 16 haubicų ir 30 sunkvežimių, vežančių kovotojus ir šaudmenis, įvažiavo į šalies rytinį regioną, kirtę sieną su Rusija.

Prorusiški separatistai, kontroliuojantys dideles teritorijas rytų Ukrainoje, sekmadienį ruošiasi surengti savo vadovybės rinkimus, kuriuos Maskva žada pripažinti, nors dėl to buvo pasmerkta Kijevo ir Vakarų šalių.

Rusija ketina pripažinti rinkimus, kuriuos prorusiški separatistai savaitgalį žada surengti rytų Ukrainoje, ignoruodami Kijevo vyriausybės poziciją, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė antradienį paskelbtame interviu. „Tikimės, kad tie rinkimai vyks kaip nutarta, o mes, žinoma, pripažinsime rezultatus“, – S.Lavrovas sakė dienraščiui „Izvestija“ prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus, kuriuos prorusiški separatistai organizuoja dviejuose Ukrainos rytiniuose regionuose.

Roman Nazarenko, Ukraina Mano atmintyje išliko tos vasario nakties Maidane, dvi dienos prieš ten sušaudant Dangiškąją šimtinę, chronologija. Žmonių buvo nedaug. Tų, kurie, nebijodami mirties ir sužeidimų, bandė sulaikyti „Berkut“ būrį, besiveržiantį link scenos iš Nepriklausomybės kolonos pusės, buvo visai nedaug. Milicininkai šaudė koviniais šoviniais, mėtė granatas, nuo jų skeveldrų buvo daug sužeistų. Greitosios pagalbos mašinos nespėdavo išvežti krauju paplūdusių žmonių. Visi laukė šturmo.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas laikosi nuomonės, kad Maskvos ir Vašingtono santykių perkrovimas „neįmanomas“, kol Vakarų šalys taikys baudžiamąsias sankcijas dėl krizės Ukrainoje, jis sakė duodamas interviu, kurį trečiadienį parodė JAV televizija. D.Medvedevas kritikavo JAV ir Europos Sąjungos (ES) priemones, kuriomis Rusiją siekiama nubausti dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, jog Maskva neplanuoja nusileisti Vakarų reikalavimams, kad būtų sušvelnintos jai paskelbtos sankcijos dėl Ukrainos krizės.

Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimą apie tai, kad Ukrainoje kariauja daugybė lietuvių ir lenkų, politologas Laurynas Kasčiūnas vertina kaip komplimentą šioms šalis. Tinkamiausias atsakas Rusijai, pasak jo, būtų atkurtas glaudus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas. Pasak Rytų Europos studijų centro analitiko, Sergejaus Lavrovo pareiškimas yra informacinio karo elementas. „Tai yra bandymas ištraukti lietuvius ir lenkus iš europinio konteksto.

  JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) trečiadienį pasmerkė Rusijos „agresiją“ Ukrainoje, bet pasiūlė atšaukti Maskvai taikomas sankcijas, jeigu ji pasinaudotų savo įtaką, siekiant užtikrinti taikos susitarimą su Kijevu.

 Rusijos ir Jungtinių Valstijų atstovai ketvirtadienį Maskvoje aptars sutartį dėl vidutinio nuotolio balistinių raketų, kurią 1987-aisiais Jungtinės Valstijos pasirašė su Sovietų Sąjunga. Maskva ir Vašingtonas sako abejojantys vienas kito ketinimais laikytis šio susitarimo. Kai prieš 27-erius metus Ronaldas Reaganas ir Michailas Gorbačiovas pasirašė vidutinio nuotolio branduolinių ginklų nenaudojimo sutartį. Pasaulis džiaugėsi, kad dviejų supervalstybių santykiai šyla.

Ukrainos prorusiški sukilėliai sušvelnino reikalavimus suteikti jų regionui visišką nepriklausomybę, sakydami, kad gerbtų Ukrainos suverenumą mainais į autonomiją, o šis posūkis galbūt atspindi Maskvos pageidavimą pasiekti susitarimą per naują taikos derybų etapą. Sukilėlių platformoje, kuri buvo pristatyta pirmadienį prasidėjus deryboms Baltarusijos sostinėje Minske, buvo reikšmingų pokyčių Ukrainos rytinio regiono, kuriame gyvena daugiausiai rusakalbiai, ateities vizijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pareiškė, kad bet kokios naujos Europos Sąjungos (ES) arba JAV sankcijos priverstų Maskvą ginti savo ekonomiką, piliečius ir verslo įmones.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė su Ukrainos vadovu Petro Porošenka, kad Maskva pasiųs humanitarinės pagalbos krovinį į konflikto krečiamą rytų Ukrainą su Raudonojo Kryžiaus vėliava ir bendradarbiaudama su Kijevu, trečiadienį nurodė Kremliaus atstovas.

Maskva nori naudoti bet kokio pobūdžio diplomatiją, kad užbaigtų konfliktą Ukrainoje, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė pirmadienį, Rusijos ir Ukrainos prezidentų susitikimo išvakarėse.

  Ukrainos kariuomenės atstovas pirmadienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos, „apsimesdamos“ separatistų kovotojais, įsiveržė į šalies pietryčių regioną su dešimčia tankų ir dviem šarvuotaisiais transporteriais, ketindamos atidaryti naują frontą kare su prorusiškais sukilėliais.   „Šį rytą Rusijos kariuomenė, apsimesdama Donbaso kovotojais, mėgino atidaryti naują karinės konfrontacijos teritoriją Donecko srities pietinėje dalyje“, – kariškių atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams.

 Rusijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai užbaigė sekmadienį vakare prasidėjusias „sunkias“ derybas dėl Ukrainos krizės nepasiekę konkrečių susitarimų, tačiau padarę „tam tikrą pažangą“, pirmadienį paryčiais pranešė susitikimo šeimininkė Vokietija.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas penktadienį sakė, kad Berlyne sekmadienį susitiks su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, drauge su Vokietijos ir Prancūzijos diplomatijos vadovais. „Sekmadienį būsiu Berlyne, susitikti su (Franku-Walteriu) Steinmeieriu (Franku Valteriu Šteinmejeriu), (Laurent‘u) Fabiusu (Loranu Fabiusu) ir Lavrovu“, – „Twitter“ parašė P.Klimkinas. „Ar tai būtų kvadratinis stalas, ar apvalus, mums reikia pasikalbėti“, - pažymėjo jis.

 Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga antradienį smogė svarbiems Rusijos finansų, ginklų ir energetikos sektoriams, įvesdamos naujas griežtas sankcijas Maskvai už jos vaidmenį Ukrainos krizėje.   Paskelbdamas apie naujas baudžiamąsias priemones, JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) paneigė, kad Vakarai pradėjo naują Šaltąjį karą su buvusia sovietinių laikų priešininke, tačiau paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną pakeisti kursą.

Maskva panaudos visas priemones, kad apsigintų, kai Hagoje įsikūręs arbitražo teismas nurodė jai sumokėti 50 mlrd. JAV dolerių (128,5 mlrd. litų) kompensaciją dabar jau nebeegzistuojančios Rusijos naftos milžinės „Jukos“ akcininkams, pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Po „Jukos“ įkūrėjo Michailo Chodorkovskio įkalinimo tos įmonių grupės turtą perėmusi valstybinė energetikos bendrovė „Rosneft“ sakė, kad visi jos sandoriai buvo teisėti.

Ukrainos prezidentas, aplankęs atsikovotą Slovjanską ir Rytuose kovojančias pajėgas, žada nepradėti gatvių mūšių Donecke, bet derėtis sutinka tik su tais, kurie sudės ginklus dabar. Separatistai sako kuriantys vieną kumštį, bet tarp jų jau išryškėjo ginčas: iš Slovjansko pabėgęs vadas skundžiasi, kad trūksta kovotojų ir aprūpinimo, tuo metu Donecke nuo gegužės kariaujantis vadas jį kaltina bailumu.

 Ukrainos prezidentas, aplankęs atsikovotą Slovjanską ir Rytuose kovojančias pajėgas, žada nepradėti gatvių mūšių Donecke, bet derėtis sutinka tik su tais, kurie sudės ginklus dabar. Separatistai sako kuriantys vieną kumštį, bet tarp jų jau išryškėjo ginčas: iš Slovjansko pabėgęs vadas skundžiasi, kad trūksta kovotojų ir aprūpinimo, tuo metu Donecke nuo gegužės kariaujantis vadas jį kaltina bailumu.

Rusija palankiai vertintų paliaubų pratęsimą trims paroms Ukrainos rytuose, bet tai neturėtų būti tik „ultimatumo“ separatistams sudėti ginklus atidėjimas, sakė penktadienį užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes tikimės, kad tai reiškia ne ultimatumo atidėjimą trims paroms“, – sakė jis per spaudos konferenciją Maskvoje. „Tai, kas šiandien paskelbta, jeigu tai tikrai bus patvirtinta, kad paliaubos pratęstos 72 valandoms, šitą faktą reikia sveikinti“, – sakė S.Lavrovas.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Rusija ir Serbija yra pasirengusios tęsti dujotiekio „South Stream“ („Pietų Srautas“) projektą. Tęsiantis konfliktui Ukrainoje, planai nutiesti tą vamzdyną tapo įtampos šaltiniu tarp Rusijos ir Europos Sąjungos (ES). Serbijos kaimynė Bulgarija šį mėnesį paskelbė stabdanti savo indėlį „South Stream“, atsižvelgdama į Briuselio rekomendacijas, kol bus priimta nutartis, ar tas projektas atitinka ES teisines normas.

Milijardų dolerių vertės „South Stream“ dujotiekio statybos projektas, turintis padėti Sibire išgaunamoms dujoms lengviau pasiekti Europą, tapo ekonominiu koziriu Ukrainos krizėje, sako analitikai, kai Bulgarija sustabdė darbus savo teritorijoje, spaudžiama Briuselio ir Vašingtono. Dujotiekis, kurio statybos projektą palaiko Rusijos energetikos milžinė „Gazprom“, Italijos ENI ir Prancūzijos EDF, turėtų kasmet perpumpuoti 63 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų iš Rusijos į Europos šalis.

Ukraina turi tapti tiltu tarp Rusijos ir Europos, o ne pėstininku svetimame žaidime, pareiškė ketvirtadienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį prieš dvišales derybas Paryžiuje. „Mes norėtume, kad Ukraina būtų taiki ir stabili valstybė, kad visi jos piliečiai jaustųsi lygūs ir jų teisės būtų gerbiamos“, – pasakė S.Lavrovas.

 Kelis mėnesius blokavusi bet kokius Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos veiksmus dėl Ukrainos, Rusija pirmadienį sušaukė neeilinį šios institucijos posėdį ir pateikė svarstyti rezoliucijos projektą, kuriame raginama nedelsiant sustabdyti kruvinus susirėmimus Ukrainos rytuose. Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė, kad Maskva pageidauja Saugumo Tarybos veiksmų, kurie galėtų sustabdyti jau ne vieną savaitę besitęsiantį smurtą rytų Ukrainoje.