sergejus lavrovas

 Rusija, panašiai kaip JAV vadovaujama tarptautinė antiteroristinė koalicija, kariauja su „Islamo valstybe“ ir kitomis teroristinėmis grupuotėmis, kaip „Al Nusra Front“, ar kitos ekstremistinės grupės, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas per spaudos konferenciją. „Mes visada skelbdavome, kad kariausime su „Islamo valstybe“ ir kitomis teroristinėmis grupuotėmis“, – sakė jis JT būstinėje surengtoje spaudos konferencijoje. „Lygiai tokia pati yra ir JAV pozicija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rengiasi pirmadienį Jungtinėse Tautos jo laukiančiai titaniškai žodžių dvikovai su JAV vadovu Baracku Obama, kuris įvyks Kremliaus lyderiui raginant burti naują koaliciją kovai su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS). V.Putinas ir B.Obama atskirai kreipsis į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke ir surengs pirmąjį per kiek daugiau nei dvejus metus susitikimą akis į akį, kuris vyks šalių santykiuose tvyrant didžiulei įtampai.

Karinės Rusijos bazės Sirijoje nėra vienintelis dalykas, kas atsirado regione. „Fox News“ pranešė apie rusų įkurtą koordinacinį centrą Irako sostinėje Bagdade, skirtą derinti veiksmus su Irano šiitų kovotojais, kariaujančiais su „Islamo valstybe“. Anot televizijos šaltinių, koordinaciniame centre dirba ne paties aukščiausio rango Rusijos generolų grupė.

Rusija siunčia savo karinę techniką ir karius į Siriją. Perkėlimas vyksta iš Novorosijsko karinio uosto, tačiau, anot „gazeta.ru“ paviešintos publikacijos, ne visi karininkai ir samdomi kariai nori kariauti ir kai kurie iš jų atsisako keliauti į naują karštąjį tašką. Pranešimai apie tai, kad Rusija skubiai perkelia ginkluotę ir kariuomenę į Siriją, pasirodė praėjusią savaitę.

Rusijos kariai yra atvykę į Siriją padėti vyriausybei kautis su džihadistų judėjimu „Islamo valstybė“ (IS), ketvirtadienį pareiškė Izraelio gynybos ministras, o tas Maskvos žingsnis gali padėti prezidento Basharui al Assadui kompensuoti pastarojo meto nesėkmes įnirtingame pilietiniame kare, besitęsiančiame jau penktus metus.

Šiandien Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino tai, kas jau senokai sklandė žiniasklaidoje – Vladimiras Putinas į Niujorką vyksta kalbėti apie Siriją. Tą, iš kurios į Europą netikėtai pradėjo plūsti socialinę įtampą keliantys pabėgėliai, ir kurios pakrantėje pastarosiomis savaitėmis knibžda Rusijos karinių laivų ir transporto lėktuvų.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitikimo su kolegomis iš Saudo Arabijoms rodė diplomatui netinkamas emocijas ir pateko į „įjungto mikrofono spąstus“. Spaudos konferencijos metu, kuri vyko rugpjūčio 11-ąją Maskvoje, S. Lavrovas, kalbant vertėjui, netikėtai pusbalsiu ištarė „debilai“ ir tyliai nusikeikė rusiškai.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, taip pat ir Valstybės Dūmoje esančių frakcijų atstovai, teigia nieko negirdėję apie užklausą šalies generalinei prokuratūrai dėl Baltijos šalių nepriklausomybės pripažinimo teisėtumo ištyrimo. „Nieko negirdėjau apie šią užklausą.

Šį trečiadienį Ukrainos rytuose vėl įsižiebė mūšiai, rašo „Der Spiegel“ apžvalgininkas Benjaminas Bidderis: karo veiksmai susikoncentravo netoli Marijinkos gyvenvietės, kontroliuojamos Ukrainos kariuomenės.

Vakar vykusių mūšių Rytų Ukrainoje metu žuvo 24 civiliai, o Kremlius ir Kijevas apsikeitė abipusiais kaltinimais nutraukus Minsko paliaubų susitarimus. ESBO specialiosios misijos atstovai taip pat pateikė savo ataskaitą apie tai, kas vakar vyko Marijinkoje. „DLR“ lyderiai atsisakė bendrauti su ESBO atstovais mūšių Marinkoje metu ESBO specialiosios misijos nariai Ukrainos rytuose publikavo savo ataskaitą apie mūšius, vakar visą dieną vykusius Marijinkoje, kurią kontroliavo šalies kariuomenė.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį pradės įtemptą viršūnių susitikimą su kaimyninėmis buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikomis, kurį temdys besitęsianti konfrontacija su Rusija, išprovokuota ankstesnio to paties formato susitikimo, įvykusio prieš pusantrų metų.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovas Sergejus Lavrovas, susitikęs su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry (Džonu Keriu) Sočyje, įteikė jam kelias dovanas: Krasnodaro pomidorų ir bulvių, pranešė ministerijos informacijos skyriaus vadovo pavaduotoja Marija Zacharova.

  LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijoje vieši Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi, kuris antradienį susitinka su Rusijos kolega Sergejumi Lavrovu. Rusija sako, kad per susitikimą, be kita ko, bus kalbama apie Kinijos prezidento Xi Jinpingo dalyvavimą pergalės Antrajame pasauliniame kare minėjime gegužės devintąją. Rusija tikisi, kad Xi Jinpingas bus tarp užsienio svečių, tačiau Kinija to dar nepatvirtino.

 Slovakijos sostinėje dviejų dienų vizitui atvyko Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Tačiau prie prezidentūros jį pasitiko ne itin svetingai nusiteikę protestuojantys slovakai. Slovakijos sostinėje Bratislavoje prie prezidentūros būrelis žmonių su Ukrainos vėliavomis. Nesankcionuotam mitingui jie čia susirinko Sergejaus Lavrovo vizito proga. Aktyvistai griežtai smerkia Rusijos veiksmus Rytų Ukrainoje ir nebijo parodyti, kad Ukraina remiama ir čia.

 Abi Ukrainos konflikto pusės turėtų atitraukti nuo fronto linijos ginkluotės sistemas, kurių kalibras mažesnis negu 100 mm, siekiant padidinti pasitikėjimą paliaubomis, šeštadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. S.Lavrovas nurodė, kad bendromis pastangomis siekta neribotam laikui užtikrinti paliaubas prorusiškų separatistų kontroliuojamose Donecko ir Luhansko srityse pagal vasarį Minske sudarytą susitarimą, nors buvo kai kurių pažeidimų.

„Jeigu tikėtume slapto Maskvos ir Vašingtono karybos žmonių susitikimo informacija, prezidentas Vladimiras Putinas naudoja branduolinės dvikovos dėl Baltijos šalių šantažą, norėdamas priversti NATO atsitraukti nuo Rusijos sienų,“ – tvirtinama „The Times“ publikacijoje. Vakarų karybos atstovai mano, kad Kremlius pradės vykdyti „destabilizuojančių akcijų“ seriją Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje: tikėtina, tai bus betvarkės, dalyvaujant vietos rusams arba kibernetinė ataka.

 Aukšto rango JAV pareigūnas anksti trečiadienį pareiškė, kad dar nepavyko pasiekti visiško sutarimo dėl esminių sutarties, kuria siekiama užkirsti Iranui kelią susikurti branduolinį arsenalą, punktų. „Dėl visų klausimų dar nesusitarta“, – naujienų agentūrai AFP pareigūnas sakė apie derybas, kurios, kaip tikimasi, turėtų užbaigti krizę, pastaruosius 12 metų kėlusią nuogąstavimus dėl pavojingo eskalavimo galimybės.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį pasitrauks iš įtemptų derybų dėl Irano branduolinės programos ir sugrįš kitą dieną, jeigu atsiras reali galimybė pasirašyti sutartį, pranešė jos atstovė. „Ko gera, jeigu rytoj (antradienį) bus reali susitarimo tikimybė, jis sugrįš“, – Rusijos URM atstovės Marija Zacharova sakė žurnalistams Šveicarijos mieste Lozanoje.

 Rusija šeštadienį kreipėsi į Vokietiją ir Prancūziją, ragindama užkirsti kelią Kijevui kurstyti smurtą Rytų Ukrainoje ir tuo esą paskatinti Jungtines Valstijas pasiųsti Ukrainai letalios ginkluotės. Paryžius ir Berlynas vasario 12 dieną padėjo Baltarusijos sostinėje Minske sudaryti taikos sutartį, kuria buvo siekiama nutraukti kautynes Rytų Ukrainoje tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų, bet tos paliaubos tebėra trapios.

Nyderlandų naujienų portalas „RTLnews“ publikavo straipsnį, analizuojantį liepos mėnesį surinktų „Malaysia Airlines“ liekanų elementus. Pasak leidinio, pasitvirtino versija, kad „Boeing“ skrydis „MH-17“ buvo nutrauktas pataikius „Buk“ raketai. Svarbiausia šio tyrimo naujiena yra ta, kad analizuojant raketos liekanas, buvo nustatyta, jog tai šiuolaikinio komplekso dalis.

Rusijos vyriausybė kovo 5 dieną perdavė sausumos ir jūrinės sienos tarp Estijos ir Rusijos sutartis prezidentui Vladimirui Putinui, kuris pateiks jas ratifikuoti parlamentui. Estijos užsienio reikalų ministrė Keit Pentus-Rosimannus (Keit Pentus-Rosimanus) šį Rusijos žingsnį įvardino kaip būtiną, siekiant tolesnio sienų sutarčių ratifikavimo, pranešė Estijos URM atstovai.

Rusija pritaria požiūriui, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnams turi būti sudarytos sąlygos netrikdomai stebėti paliaubas Rytų Ukrainoje, sunkiosios ginkluotės atitraukimą, šeštadienį nurodė Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris). F.-W.Steinmeieris ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas penktadienį „paragino ESBO greitai priimti sprendimą dėl savo specialiosios stebėsenos misijos man...

Rusija ir Vokietija penktadienį paragino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją daugiau kaip dvigubai padidinti savo stebėtojų skaičių Ukrainoje – iki 1000, nurodo Rusijos URM.

Rusijos opozicijos lyderio Boriso Nemcovo nužudymo pagrindinė liudininkė – ukrainietė manekenė, kuri buvo jo mergina – pirmadienio vakarą grįžo į Kijevą. Tuo tarpu Maskva pažadėjo iki galo ištirti šį „purviną nusikaltimą“, kuris yra labiausiai sukrečianti politinė žmogžudystė per visą Vladimiro Putino vadovavimo laikotarpį.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko Ženevoje. Tarp pagrindinių temų – ir vėl padėtis Rytų Ukrainoje, kur paliaubos trapios. J. Kerry neseniai S. Lavrovą buvo papeikęs už tai, kad šis esą meluoja į veidą dėl Rusijos veiksmų kare. Jungtinės Tautos patikslino per visą karą žuvusiųjų skaičių – jis jau didesnis nei šeši tūkstančiai.

 Ukrainoje įsigalint paliauboms, žlunga grivina. Centrinis bankas uždraudė beveik visą prekybą valiuta, mėgindamas sustabdyti jos kurso smukimą. Premjeras pareiškė, kad apie sprendimą sužinojo iš interneto, ir apkaltino, kad jis labai neigiamai paveiks ekonomiką. Kijevas pripažįsta, kad susirėmimų mažėja, bet Europos stebėtojai negali patvirtini, kad separatistai atitraukia sunkiąją ginkluotę.

 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį tiesiogiai apkaltino Jungtines Valstijas pažeidus Jungtinių Tautų pricipus bombarduojant Siriją, „dėl atvirai išgalvotos dingsties“ okupuojant Iraką ir manipuliuojat JT Saugumo Tarybos mandatu, kad būtų sugriauta Libijos valstybė ir ji nugrimztų į chaosą.

Mes jau savotiškai susigyvenome su konfliktu rytų Ukrainoje, jis lyg ir natūraliai įsipina į mūsų kasdienį diskursą. Tačiau tai nemenkina jo destabilizacinio potencialo, kuris veikia visą Rytų Europos regioną ir skamba aidu ir Vakarų Europoje ar net už Atlanto. Naują viltį, kad taika įmanoma, įžiebė neseniai pasiektas susitarimas Minske, tačiau dėl jo efektyvumo tebėra nemažai abejonių. Prisiminkime naujos taikos iniciatyvos įgyvendinimo chronologiją.

Visi mes jau beveik metus priversti stebėti geopolitinio absurdo teatrą: Rusija visokeriopai remia (o iš esmės – vykdo) agresiją prieš kaimyninę Ukrainą, tačiau įžūliai neigia savo vaidmenį šiuose tragiškuose įvykiuose. Neigimo diskursas atsikartoja visuose oficialiuose Rusijos pareigūnų pasisakymuose nepriklausomai nuo realios situacijos ir konteksto, nepaisant net to, kad kitur pasaulyje nekyla didesnių abejonių dėl tikrojo Maskvos vaidmens šioje istorijoje. Melas yra esminė Kremliaus taktika.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareiškė įžvelgiantis „pastebimą pažangą“, pasiektą parengiamosiose diskusijose prieš vėliau trečiadienį Minske vyksiančias keturšales derybas dėl Ukrainos krizės, bet perspėjo, kad išlieka klausimų dėl valstybės sienos kontrolės.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas reiškė optimizmą, kalbėdamas apie planą, kurį rengia Maskva, Berlynas ir Paryžius ir kurį įgyvendinus galėtų baigtis konfliktas Ukrainoje. „Šios derybos tęsis, kaip jums žinoma; mūsų nuomone, yra visos galimybės pasiekti rezultato ir suderinti rekomendacijas, kurios leis šalims realiai išnarplioti šitą konfliktinį mazgą“, – sakė S.Lavrovas po vakarykščio Vokietijos ir Prancūzijos lyderių apsilankymo Maskvoje.

 Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį susitinka su Vokietijos ir Rusijos verslininkais per vadinamuosius darbo pusryčius. Žurnalistai į šį susitikimą Minchene, kuriame vyksta saugumo konferencija, nebuvo įleisti.

 JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ketvirtadienį atvyko į Kijevą siųsdamas žinią, kad Vašingtonas tvirtai palaiko šalį, kurioje suintensyvėję vyriausybės pajėgų susirėmimai su prorusiškais separatistais didina tarptautinės bendruomenės nerimą. JAV diplomatijos vadovas Ukrainos sostinėje aptars pastangas užbaigti konfliktą, per pastaruosius devynis mėnesius nusinešusį daugiau negu 5,3 tūkst.

 Lietuvos prašymu pirmadienį šaukiamas Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybos posėdis padėčiai Ukrainoje aptarti, kai nuo raketų krušos, dėl kurios kaltinami Kremliaus remiami separatistai, žuvo 30 žmonių ir iškilo pavojus atsirasti naujam karo frontui. „JT Saugumo Taryba susitinka rytoj dėl Ukrainos Lietuvos prašymu“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sekmadienio vakarą parašė Lietuvos ambasadorė Raimonda Murmokaitė.

Žudynės Donecke kirto naują smūgį diplomatinėms pastangoms praėjus vos kelioms valandoms nuo susitarimo Berlyne atitraukti abiejų pusių sunkiąją ginkluotė iki rugsėjį Minske suderėtų pozicijų. Lietuva, sukvietusi Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, pareikalavo, kad Rusija liautųsi siuntusi karius ir įrangą į Ukrainą. NATO sako, kad per paliaubas jų srautas išaugo dvigubai. Vašingtonas kaltina Maskvą brukant Ukrainai ne taikos, bet okupacijos planus.

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas mano, kad Europa įžeidinėja žmonių religinius įsitikinimus, prisidengdama žodžio laisve. „Mes matome, kad Europos žurnalistai ir politikai demonstruoja agresyvaus elgesio laisvę ir įžeidžia milijonų tikinčiųjų religinius jausmus, prisidengdami klaidingu žodžio laisvės ir demokratijos šūkiu.

Vladimiro Putino viešųjų ryšių aparatas dirba visu pajėgumu, tuo abejoti neleidžia pastarųjų dienų pareiškimai. Suaktyvėjusių karo veiksmų Donecke fone D. Peskovas apkaltino Ukrainą „atmetus V. Putino pasiūlymą“ dėl ugnies nutraukimo. Sekmadienį, o čia derėtų atkreipti dėmesį, V. Putino spaudos atstovai išplatino šalies prezidento pareiškimą, kuriame išsakoma kritika Ukrainos valdžiai dėl situacijos paaštrėjimo Donecko oro uoste.

Jau vien Ukrainos idėja stoti į NATO kelia pavojų ne tik šios šalies žmonėms, bet ir visai europinei saugumo sistemai, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Rusijos ir Jungtinių Valstijų diplomatijos vadovai sekmadienio vakarą rengia dar vienas derybas dėl padėties Ukrainoje. Pradėdami susitikimą Amerikos ambasadoriaus Romoje rezidencijoje, nei Sergejus Lavrovas, nei Johmas Kerry Ukrainos nepaminėjo, bet Amerikos diplomatai sakė, kad jau septynioliktame šiemet jų susitikime bus ieškoma būdų mažinti padėties eskalaciją. Kijevas pranešė, kad per pastarąją parą paliaubos pažeistos 14 kartų.

Maskva ir Damaskas sutinka, kad „terorizmas“ kelia pagrindinę grėsmę stabilumui Artimųjų Rytų regione, trečiadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Rusija toliau rems Siriją.

Maskva ketina pateikti Šveicarijos mieste Bazelyje vyksiančiame Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos ministrų susitikime pasiūlymą bendradarbiauti ir užtikrinti laisvąją prekybą tarp Europos Sąjungos (ES) ir Eurazijos Ekonominės Sąjungos (EAES), paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Reikia pagaliau kurti dialogą tarp Eurazijos Ekonominės Sąjungos ir Europos Sąjungos“, – jis sakė šeštadienį vykusiame Vidaus ir gynybos politikos tarybos posėdyje.

 Rusija oficialiai pareikalavo, kad jos kaimynes Vakarai atiduotų jos įtakos sferai. Prezidento atstovas spaudai Didžiosios Britanijos visuomeniniam transliuotojui BBC pareiškė, kad reikia šimtaprocentinių garantijų, kad Ukraina netaps NATO nare, o Aljansas nebeartės prie Rusijos sienos. Užsienio reikalų ministras dėl krizės apkaltino Vakarus, neva sulaužiusius pažadą neplėsti NATO.

Ukraina penktadienį apkaltino Rusiją, kad ši įvedė dešimtis tankų ir kitokios sunkiosios ginkluotės į maištininkų kontroliuojama regioną, taip pat nurodė, jog penki vyriausybės pajėgų kariai žuvo per susirėmimus su prorusiškais serparatistais. Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Andrijus Lysenka sakė, kad mažiausiai 32 tankai, 16 haubicų ir 30 sunkvežimių, vežančių kovotojus ir šaudmenis, įvažiavo į šalies rytinį regioną, kirtę sieną su Rusija.

Prorusiški separatistai, kontroliuojantys dideles teritorijas rytų Ukrainoje, sekmadienį ruošiasi surengti savo vadovybės rinkimus, kuriuos Maskva žada pripažinti, nors dėl to buvo pasmerkta Kijevo ir Vakarų šalių.

Rusija ketina pripažinti rinkimus, kuriuos prorusiški separatistai savaitgalį žada surengti rytų Ukrainoje, ignoruodami Kijevo vyriausybės poziciją, užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas sakė antradienį paskelbtame interviu. „Tikimės, kad tie rinkimai vyks kaip nutarta, o mes, žinoma, pripažinsime rezultatus“, – S.Lavrovas sakė dienraščiui „Izvestija“ prieš sekmadienį vyksiančius rinkimus, kuriuos prorusiški separatistai organizuoja dviejuose Ukrainos rytiniuose regionuose.

Roman Nazarenko, Ukraina Mano atmintyje išliko tos vasario nakties Maidane, dvi dienos prieš ten sušaudant Dangiškąją šimtinę, chronologija. Žmonių buvo nedaug. Tų, kurie, nebijodami mirties ir sužeidimų, bandė sulaikyti „Berkut“ būrį, besiveržiantį link scenos iš Nepriklausomybės kolonos pusės, buvo visai nedaug. Milicininkai šaudė koviniais šoviniais, mėtė granatas, nuo jų skeveldrų buvo daug sužeistų. Greitosios pagalbos mašinos nespėdavo išvežti krauju paplūdusių žmonių. Visi laukė šturmo.

Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas laikosi nuomonės, kad Maskvos ir Vašingtono santykių perkrovimas „neįmanomas“, kol Vakarų šalys taikys baudžiamąsias sankcijas dėl krizės Ukrainoje, jis sakė duodamas interviu, kurį trečiadienį parodė JAV televizija. D.Medvedevas kritikavo JAV ir Europos Sąjungos (ES) priemones, kuriomis Rusiją siekiama nubausti dėl jos vaidmens Ukrainos krizėje.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį pareiškė, jog Maskva neplanuoja nusileisti Vakarų reikalavimams, kad būtų sušvelnintos jai paskelbtos sankcijos dėl Ukrainos krizės.

Rusijos užsienio reikalų ministro pareiškimą apie tai, kad Ukrainoje kariauja daugybė lietuvių ir lenkų, politologas Laurynas Kasčiūnas vertina kaip komplimentą šioms šalis. Tinkamiausias atsakas Rusijai, pasak jo, būtų atkurtas glaudus Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimas. Pasak Rytų Europos studijų centro analitiko, Sergejaus Lavrovo pareiškimas yra informacinio karo elementas. „Tai yra bandymas ištraukti lietuvius ir lenkus iš europinio konteksto.