sergejų skripalį

Rusija neketina taikstytis su Čekijos, Bulgarijos ir Baltijos šalių elgesiu jos atžvilgiu, ketvirtadienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. „Tai, ką šiuo metu daro čekai, kaip prie jų prisideda bulgarai, kaip prie vardan pagarsėjusio solidarumo prisideda Baltijos šalys ir kiti – mes šito nepakęsime, ir mes to jau nepakenčiame, aiškiai tai demonstruojame“, – televizijai „Pervyj kanal“ sakė Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas.

Jungtinės Karalystės monarchė Elizabeth II, kuri nuo koronaviruso protrūkio pradžios dėl savo garbaus amžiaus beveik visą laiką leidžia saviizoliacijoje, šįmet atsisakys tradicinės Kalėdų šventės su artimaisiais, antradienį pranešė karališkieji rūmai. 94 metų karalienė ir jos sutuoktinis princas Philipas paprastai Kalėdas su kitais šeimos nariais sutinka monarchės privačiame Sandringamo dvare Rytų Anglijoje.

NATO susirūpinusi dėl Kaliningrado srityje dislokuojamų raketų kompleksų „Iskander“, galinčių nešti branduolinį užtaisą, pirmadienį pareiškė amerikiečių diplomatė Rose Gottemoeller, neseniai palikusi Aljanso vadovo pavaduotojo postą.

Įtariamas pasikėsinęs Didžiojoje Britanijoje nužudyti buvusį Rusijos agentą Sergejų Skripalį šios šalies žvalgybininkas Anatolijus Čepiga dalyvavo GRU generolo dukters vestuvėse, rašoma „Radio Svoboda“ ir „Bellingcat“ tyrime. Pats A. Čepiga, kuris skandalo metu prisistatė Ruslanu Boširovu, aiškino, kad yra maisto papildų pardavėjas. Tyrimo autorių teigimu, generolas Andrejus Averjanovas vadovauja GRU kariniam daliniui nr.

JAV paskelbus apie Rusijos prezidento komandoje dirbusį amerikiečių agentą, kuris 2017-aisiais buvo skubiai evakuotas į Ameriką, kilo nemažas šurmulys. Amerikiečių valdžios ir saugumo atstovai puolė aiškinti, kad „viskas buvo kitaip“ ir „žiniasklaidos tyrimai sukėlė grėsmę žmonių saugumui“. Netrukus paaiškėjo, kodėl taip susirūpinta – agentas buvo aptiktas, tai realiai dirbęs Rusijos prezidentūroje asmuo, kuris tą pačią dieną su visa šeima dingo iš savo namų Virdžinijoje.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka antradienį pareiškė, kad jo šaliai prireiks naujos ginkluotės, jei NATO ir toliau telks pajėgas prie Baltarusijos vakarinės sienos. „Jei NATO ir toliau baugins, dislokuodama Lenkijoje bazes ar dar kaip nors, Baltarusijai prireiks veiksmingesnio ginklo, visų pirma raketų“, – su grupę amerikiečių analitikų Minske susitikusio A. Lukašenkos žodžius cituoja valstybinė naujienų agentūra BelTA.

Anglijos pietvakariuose esančiame Solsberyje, kur kovą nervus paralyžiuojančia medžiaga buvo apnuodyti buvęs Rusijos šnipas ir jo dukra, sekmadienį vakare policija atitvėrė dalį miesto, kai vietos restorane prastai pasijuto du čia vakarieniavę žmonės. Į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios pagalbos medikai ir ekstremaliųjų situacijų valdymo specialistai. Policijai aiškinantis įvykio aplinkybes, visame rajone aplink italų restoraną buvo uždarytos gatvės.

Didžiosios Britanijos, JAV, Prancūzijos, Vokietijos ir Kanados lyderiai ketvirtadienį drauge pareiškė esantys „visiškai įsitikinę“, kad asmenys, įtariami anksčiau šiemet apnuodiję buvusį šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukrą nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“, yra Rusijos karinės žvalgybos tarnybos GRU nariai.

Britų užjūrio teritorijų ofšoruose rusai laiko 34 mlrd. svarų, skelbia „Sunday Times“, remiantis „Global Witness“ informacija. Anksčiau Londone buvo paskelbta iniciatyva, atskleisianti šių Rusijos verslininkų vardus ir apribosianti jų veiklą. Ši suma, pažymima leidinyje, kurią rusai laiko britų ofšoruose – Mergelių ir Kaimanų salose – sudaro 34 mlrd. svarų (apie 38 mlrd.

Pastaruoju metu dažnai kartojamas teiginys, kad mes įsitraukėme į naują šaltąjį karą – tai vienu metu ir situacijos neįvertinimas ir kategoriška klaida, rašoma „Die Welte“. Viso XX a. laikotarpiu stebėjome priešpriešą tarp komunistinių Rytų ir kapitalistinių Vakarų ir dviejų galios valstybių bandymus sulaikyti viena kitą. Tas globalus konfliktas, kurį mes šiandien stebime, yra išties ne toks statiškas, kaip bandoma pateikti.

Rusija penktadienį paskelbė išsiunčianti 23 užsienio šalių diplomatus, atsakydama į Vakarų šalių priemones, kurių imtasi dėl rusų dvigubo agento ir jo dukters apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje. Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime sakoma, kad anksčiau iškviestiems 23 diplomatinių misijų vadovams buvo pranešta apie kai kurių jų diplomatų išsiuntimą iš šalies. Vokietija ir Lenkija kiek anksčiau pranešė, kad Rusija išsiunčia po keturis jų diplomatus.

Vakarų šalys šią savaitę išsiuntė šimtus rusų diplomatų, o premjerė Theresa May prabilo apie valstybinės programos, kurios metu vizos buvo išduodamos investuotojams, peržiūrą, rašoma „The Times“. Remiantis šia programa, 2008-2015 metais į Didžiąją Britaniją atvyko daugiau nei 700 turtingų rusų. Atvykstantis į Britaniją investuotojas turėjo tiesiog sumokėti į savo vystomą verslą šioje šalyje tam tikrą sumą: 2014 metais tai buvo milijonas svarų, vėliau ši suma išaugo iki dviejų milijonų. Anot Th.

Ryga, reikšdama solidarumą su keliomis kitomis Europos Sąjungos šalimis narėmis, planuoja išsiųsti vieną ar kelis rusų diplomatus, renkančius Latvijos teritorijoje žvalgybinę informaciją, penktadienį pranešė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Gintas Jegermanis.

Europos Sąjunga atšaukia iš Maskvos savo ambasadorių konsultacijoms dėl anksčiau šį mėnesį Didžiojoje Britanijoje įvykdyto buvusio rusų šnipo apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, užimdama solidarią poziciją su britų premjere Theresa May konfrontacijoje su Maskva. Bendrija išreiškė tvirtą palaikymą Th.

Nors triuškinanti pergalė užtikrino V. Putinui naują įgaliojimų terminą, visiškai neaišku, kaip Rusijos prezidentas juo pasinaudos, rašoma „The Financial Times“. Kovo 1-ąją, kreipdamasis į Federacijų Tarybą, V. Putinas išsakė dvi prieštaraujančias, jeigu ne viena kitą eliminuojančias užduotis: šuolis į ekonomikos reformas, kuris kardinaliai pakeistų liaudies gyvenimą į gerą, ir bandymas priversti Vakarus gerbti Rusiją dėl šios branduolinės ginkluotės, kurią jis įvardijo kaip „neįveikiamą“. Dar ...

Pavojus iškyla tuomet, kai Rusijos lyderis daro klaidą savo skaičiavimuose planuodamas intervencijas, kas nulemia netikėtas ir nenorimas pasekmes, rašoma „The Financial Times“, Orvelio prizo laureato Gideono Rachmano straipsnyje. Kiek pavojinga yra Vladimiro Putino valdoma Rusija? Tai buvo tas klausimas, į kurį atsakymą bandė surasti Rexas Tillersonas – kaip tik likus porai valandų iki jo atleidimo.

Šių metų kovo penktąją sužinota apie Didžiojoje Britanijoje įvykdytą pasikėsinimą prieš 66-erių Sergejų Skripalį ir jo dukrą. Premjerė Theresa May paskelbė, kad šiurpus nusikaltimas, kurio metu nukentėjo ir daugiau niekuo dėtų praeivių, buvo įvykdytas pasitelkiant itin retą ir pavojingą cheminį ginklą „Novičok“, gaminamą tik buvusioje Sovietų Sąjungoje, o vėliau ir Rusijoje.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė, kad Aljansas yra smarkiai susirūpinęs dėl išpuolio Didžiojoje Britanijoje prieš buvusį rusų dvigubą agentą, ir sakė palaikantis ryšį su Jungtinės Karalystės valdžia šiuo klausimu.. „JK – labai vertinama sąjungininkė, ir šis incidentas kelia didžiulį susirūpinimą NATO. NATO palaiko ryšį su JK valdžia šiuo klausimu“, – sakoma J. Stoltenbergo biuro paskelbtame pranešime.