sėklos

Vis aukščiau pakylanti saulė primena, kad laikas susirūpinti sėja. UAB agrofirmos „Sėklos“ produkto vadovė Liucija Kunigiškytė pavasario darbus siūlo pradėti nuo daržo plano ir sukauptų atsargų peržiūros. Žiemos pabaigoje -pavasario pradžioje sėjamos ilgos vegetacijos daržovės, gėlės, prieskoniai. Patikrinti daigumą – Kokius darbus kovo pradžioje turi atlikti daržininkas, gėlininkas? – Vasarį, kovą darbus pradedame namuose.

Žemdirbiai priekaištauja sėklų pardavėjams, kad brangios sertifikuotos sėklos ne visada atitinka jų lūkesčius, todėl jiems parankiau savo ūkyje padauginti, beicuoti ir valyti sėklas. Javų augintojai jau rūpinasi sėklomis pavasario sėjai. Dauguma jų ruošia ūkines sėklas, o sertifikuotų perka nedaug – tik padauginti. Lietuvos sėklininkystės asociacijos duomenimis, sertifikuotomis sėklomis kasmet apsėjama tik 10–20 proc. šalies laukų. „Sėklos ruošėjams – pats darbymetis.

Saugumo poreikis yra būtinas mūsų išgyvenimui. Tai ypatingai galioja kai kuriems dalykams, kurių paslaptys yra tokios svarbios, kad jiems reikalinga aukščiausio lygio ir moderniausių technologijų apsauga. Šiame sąraše aptarsime labiausiai saugomus objektus, tarp kurių yra karinės bazės, žvalgybos centrai ir kitas įstaigas, kurios pasaulio sulaukia labai daug pasaulio vyriausybių dėmesio. Kas sieja visas šias vietas? Pabandykite patekti į vidų be leidimo ir greitai tą sužinosite.

Šalyje išaugintuose rapsuose aptikti genetiškai modifikuotų augalų pėdsakai užminė mįslę: ar tai tėra atsitiktinis atvejis, ar genetiškai pakeistos kultūros jau pradeda plisti po Lietuvą? Specialistai nuogąstauja, kad jei genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) kontrolė nebus sustiprinta, po 10 metų šalies laukuose ir pakelėse karaliaus genetiškai pakeistos kultūros ir chemikalais nesunaikinamos piktžolės.

Viename iš Lietuvoje užaugintų rapsų sėklų mėginių nustatyti genetinės modifikacijos pėdsakai, pranešė Valstybinė augalininkystės tarnyba, atsakinga už šalyje auginamų augalų fitosanitarinę kontrolę ir genetiškai modifikuotų augalų auginimo kontrolę. Rugsėjo-spalio mėnesiais Valstybinės augalininkystės tarnybos regioninių skyrių specialistai paėmė 25 mėginius genetinei modifikacijai nustatyti, pagal kasmet atliekamą genetiškai modifikuotų augalų rizikos kultūrų pasėlių stebėsenos programą.

Nuo kitų metų šalies rezervatuose ir 5 kilometrų atstumu aplink rezervatus draudžiama auginti ir dauginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO), kultūras, augalus ir jų sėklas. GMO, kultūras, augalus ir jų sėklas auginti ir dauginti draudžiama ir gamtiniuose bei kompleksiniuose draustiniuose, gamtos paveldo objektų teritorijose, valstybiniuose parkuose, atkuriamuosiuose ir genetiniuose sklypuose, gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose, paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose.

Norintieji užsiauginti savų daržovių jau ne pirmus metus noriai perka sėklas, tačiau augintojai tvirtina konkurencijos nejaučiantys. Brangstantis maistas, ekonominė krizė, kalbos apie chemiją maisto produktuose – įvardijamos priežastys, kodėl žmonės aktyviau imasi dirbti savo daržuose. Tai rodo ir sėklas parduodančiųjų turimi duomenys. Nors gyventojai, kiek galima spręsti pagal didėjantį sėklų pardavimą, vis dažniau daržoves auginasi patys, ūkininkai to itin nejaučia.

Rusijos mokslininkai išaugino augalus iš amžinajame įšale buvusio vaisiaus, kurį prieš 30 tūkst. metų paslėpė voverės. Vaisius atrastas Kolmijos upės Sibire pakrantėje. Būtent ši vieta labiausiai traukia žmones, ieškančius mamutų kaulų. Iš vaisiaus Ląstelių biofizikos instituto mokslininkų komanda išaugino augalus Silene stenophylla, priklausančius gaisrenų šeimai.

Vasarį prasidėjusi ir iki vasaros pradžios truksianti prekyba sėklomis rodo, kad lietuviai jau kelinti metai nekeičia savo įpročių: beveik nesidomi gėlių sėklomis, graibsto tradicinių ir egzotiškų prieskonių sėklas, į pirkinių krepšius šalia pomidorų ar burokėlių sėklų įsimeta ir moliūgų.

Specializuotos sėklų parduotuvės jau pasiruošė pavasario sėjai, yra atnaujinę sėklų asortimentą ir laukia pirkėjų. Mat antrąją vasario pusę jau prasideda ilgos vegetacijos daržovių sėklų sėja. Nors vasaris dar neįpusėjo, bet sėklų parduotuvėse pirkėjų netrūksta. Pardavėjai sako, kad šiuo metu perkantieji tiksliai žino, ko nori, kokių sėklų ieško.O štai daržininkai mėgėjai į parduotuves esą plūstelės tik stojus šiltesniems orams – kovą ar balandį.

Šiemet Aukštaitijos miškuose užderėjo kai niekada gausus ąžuolo gilių derlius. Miškininkai skuba jas rinkti, nes padaugėjo norinčiųjų įveisti miškus. Išaugo ir ąžuolo sodinukų paklausa. Gilių derlius miškuose toks gausus, kad net medžiotojai skundžiasi negalintys taip jas mėgstančių šernų išvilioti į laukus. Užtat miškininkai skuba giles rinkti ir pasodinti iki pirmųjų šalnų, nes palaikius ilgiau sudygtų.

Baudžiamasis kodeksas neleidžia Pareigūnai, išgirdę tokią informaciją, tik akis išpūtė: negalima, jokiu būdu negalima. Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė ne tik auginantiesiems kanapes, bet ir tiems, kurie jas laiko, gabena, parduoda. Tad pareigūnai, pagavę pirkėją su kanapių saujele, jį tikrai nubaustų, nes mūsų įstatymuose dėl kanapių jokios išlygos nenumatytos – nei maistinių, nei pluoštinių kanapių Lietuvoje negalima nei auginti, nei pardavinėti.

Šiauliuose viename iš prekybos centrų nusipirkusi kanapių sėklų, šiaulietė stebėjosi: gal jau legalizuotos kanapės? Moteris teiravosi, ar ji nebus nubausta, jei savo darže pasisėjusi ką tik nusipirktų kanapių sėklų užsiaugins pati? Policijos pareigūnai nustebo sužinoję, kad kanapių sėklų galima nusipirkti parduotuvėje, nes už tai esą taikoma baudžiamoji atsakomybė. Dar viena naujiena pareigūnams – Lietuvoje šią vasarą žaliuoja apie 80 hektarų kanapių.

Į Lietuvą įvežtas nedidelis kiekis vaistinės ožragės sėklų, kurios, kaip manoma, Vokietijoje sukėlė mirtinos infekcijos protrūkį. Gavus tokios informacijos, skubiai patikrintas Vilniuje esantis prekybos centras „Schetelig“. Sodo reikmenimis ir daiginimui skirtomis sėklomis prekiaujanti įmonė „Schetelig Lit“ į šalį įvežė nedidelį kiekį (apie 600 pakuočių po 30 gramų) „Sperli“ kopūstų, ožragių ir Azijos augalų sėklų mišinio, pagaminto Egipte.

Šiemet net miesto gyventojai apsisprendė patys užsiauginti daržovių, todėl parduotuvėse ir turgavietėse prie sėklų – didelis pagyvėjimas. Jas perka ne vien vyresni žmonės, bet ir anksčiau jomis nesidomėjusios mamos su mažyliais. Užsiimti daržininkyste verčia noras valgyti sveikai ir dvigubai pašokusios daržovių kainos.

Artėjantis pavasario darbymetis šiemet ne vienam žemdirbiui tampa galvos skausmu – už toną javų sėklos tenka mokėti trečdaliu brangiau. Tuo metu daržovių augintojai didesnių išlaidų neturėtų patirti.

Apklausos rodo, kad šiemet kas antras miestietis ketina pats užsiauginti daržovių. Grįžimas atgal į daržą, nuo kurio lietuviai ir taip nebuvo toli, susijęs su keliais pagrindiniais dalykais: ekonomija, ekologija, patiriamu malonumu ir net mada, besiritančia ir per Ameriką, ir per Europą. Sėklų pardavėjai trina rankas: šiemet prekyba sėklomis patrigubėjo. Ekologija Sėklų parduotuvėje sutikta jauna radviliškietė Dovilė Adomaitienė ieškojo sėklų savo mamai, turinčiai kolektyvinį sodą.

Apklausos rodo, kad šiemet kas antras miestietis ketina pats užsiauginti daržovių. Grįžimas atgal į daržą, nuo kurio lietuviai ir taip nebuvo toli, susijęs su keliais pagrindiniais dalykais: ekonomija, ekologija, patiriamu malonumu ir net mada, besiritančia ir per Ameriką, ir per Europą. Sėklų pardavėjai trina rankas: šiemet prekyba sėklomis patrigubėjo. Ekologija Sėklų parduotuvėje sutikta jauna radviliškietė Dovilė Adomaitienė ieškojo sėklų savo mamai, turinčiai kolektyvinį sodą.

Sėklų pardavėjai, šiemet anksčiau sulaukę didesnio pirkėjų būrio, džiaugiasi, bet ir gūžčioja pečiais: ar tokį antplūdį vis dar lėmė krizė, ar savo indėlį padarė televizijos laidos apie chemiškai užterštus produktus? Šiemet panevėžiečiai, planuojantys lysvėse ką nors auginti, suskubo anksčiau nei pernai užsukti į parduotuves, prekiaujančias sėklomis.

„Balsas.lt“ skaitytojos Vitalija Pilipauskaitė ir Julija Smiškal informuoja, kad restorane „Jalta“ vyks valgomųjų sėklų mainai ir patiekalų su sėklomis degustacija. Sakoma, kad gera šeimininkė neišmeta nė vienos valgomojo augalo dalies. Pasirodo, ne tik iš taupumo – štai morkų lapuose vitamino C būna gerokai daugiau nei šakniavaisiuose, o kasdien suvalgę kelias obuolio sėkleles gautume visą mums reikalingą jodo dozę.

Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija pritarė, kad 89 naujos (14 iš jų sukūrė Lietuvos selekcininkai) itin gera ūkine verte ir kitomis vertingomis savybėmis išsiskiriančios augalų veislės būtų įrašytos į Nacionalinį augalų veislių 2010 m. sąrašą. Yra iš ko rinktis Nacionaliniai augalų veislių sąrašai sudaromi visose ES valstybėse.

Artėjant pavasariui pagyvėjo prekyba gėlių ir daržovių sėklomis. Daržininkai ir sodininkai teigia, jog daržoves sunkmečiu labiau apsimoka auginti patiems. Sėklų pardavėjų teigimu, palyginus su kitais žiemos mėnesiais, pirkėjų padaugėjo bemaž 6 kartus, tiek pat padidėjo ir apyvarta. Žmonės perka paprikų, pomidorų sėklas, gėlių svogūnėlius, jiems sėti skirtą žemę ir mišinius. Tačiau didesnio pirkėjų antplūdžio laukiama kovą.