seimo rinkimai

Iki Seimo rinkimų – dar geri aštuoni mėnesiai, tačiau jiems jau ruošiasi ne tik viešai apie tai pasiskelbę valstiečiai, bet ir pats prezidentas. Skelbdamas, kad rinkimų sezonas jau prasidėjo, prezidentas Gitanas Nausėda pokalbiams ėmė kviestis partijų vadovus. Politologai neabejoja, kad šalies vadovas bandys pasidaryti išvadas, su kuriomis politinėmis jėgomis jam bus parankiausia susitarti po Seimo rinkimų.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) deleguotas Vilius Semeška traukiasi iš Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK). Prašymą atleisti iš pareigų jis įteikė trečiadienio rytą. Jį dar turės patvirtinti Seimas. V. Semeška BNS sakė, kad iš VRK traukiasi, nes ketina dalyvauti Seimo rinkimuose rudenį.

Į Seimą turi eiti jaunesni, sulaukę vos 21-erių. Tokias Konstitucijos pataisas pasišovė pateikti kai kurie seimūnai. Esą jaunų žmonių, šviežių minčių tautos atstovybėje trūksta, todėl Seimo narių amžiaus cenzą reikia keisti, amžių jauninti. Kalbinti paprasti gyventojai tokį užmojį vertina skeptiškai, esą dvidešimt vienerių jaunuoliai dar net universiteto nebaigę, o jau bus gviešis reguliuoti tvarką valstybėje. Tarp paskaitų ne į padavėjo pamainą, o posėdį Seimo salėje.

Šių metų rudenį vyksiantys parlamento rinkimai valstybės biudžetui kainuos per 12 mln. eurų. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patvirtino jų sąmatą – 12,395 mln. eurų. Prieš ketverius metų Seimo rinkimų biudžetas siekė apie 7,5 mln. eurų. VRK pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, rinkimai pabrango daugiausia dėl pasikeitusios mokesčių skaičiavimo tvarkos ir padidinto atlygio rinkimų komisijų nariams.

Valstiečiai antradienį turi ir kitų reikalų. Vos prieš pusvalandį Saulius Skvernelis, Ramūnas Karbauskis ir visa valdančiųjų koalicinė taryba surinko į garsiai išreklamuotą posėdį spręsti susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus likimo. Tiesa, tas likimas praktiškai aiškus posėdžiui dar nesibaigus. Valstiečiai ir toliau stoja mūru už J. Narkevičių ir gina jį nuo prezidento G. Nausėdos kritikos.

Balsavimą dėl Seimo rinkimų kartelės opozicinių frakcijų vadovai vadina prezidento Gitano Nausėdos ir sveiko proto pergale.  „Sveikas protas nugalėjo, net ir bandant išsukinėti rankas tiems Seimo nariams, kurie  prieš tai buvo susilaikę arba nebalsavę“, – antradienį BNS sakė Seimo opozicijos lyderis socialdemokratas Julius Sabatauskas.

Seimas antradienį nesugebėjo atmesti prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, mažinančiam rinkimų į parlamentą kartelę.  Nors buvo siūlyta Seimo rinkimų kartelę mažinti nuo 5 proc. iki 3 proc., o koalicijoms – nuo 7 iki 5 procentų, rinkimų barjeras išlieka tas pats. Už kartelės mažinimą balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 51, susilaikė 2 parlamentarai. Šalies vadovo grąžinto įstatymo priėmimui, taip atmetant jo veto, reikėjo ne mažiau kaip pusės Seimo narių – 71 balso už.

Seimas antradienį sprendė dėl prezidento Gitano Nausėdos veto įstatymui, mažinančiam rinkimų į parlamentą kartelę.  Rytinis balsavimas parodė, kad Seimo nariai linkę atmesti šalies vadovo veto. Už tai, kad įstatymas būtų svarstomas iš naujo, balsavo 70 Seimo narių, prieš – 58. Per pietų pertrauką įstatymą apsvarstys Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, o vakariniame posėdyje numatytas galutinis priėmimas.

Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija nutarė antradienį nepalaikyti prezidento veto dėl žemesnės Seimo rinkimų kartelės. „Bus balsuojama, kad veto būtų atmestas. Balsavimas privalomas. Visi turės balsuoti, kaip sutarėme, tai yra atmesti veto“, – pirmadienį po frakcijos posėdžio Seime žurnalistams sakė valstiečių seniūnas Ramūnas Karbauskis. Anot jo, žeminti dabartinę rinkimų kartelę Lietuvą ne kartą yra raginusi Europos Taryba.

Rinkimai be pažadų – ne rinkimai, antraip partijoms nepavyktų įtikinti rinkėjų balsą atiduoti konkrečiai politinei jėgai. Vieni pažadai būna aptakūs, o jų įgyvendinimo galimybės abejotinos, kiti – lengvai pamatuojami ir lengviau pasiekiami.

Vienas svarbiausių 2020 m. politinių įvykių Lietuvoje yra spalį vykstantys Seimo rinkimai. Kartu tai ir viena didžiausių šių metų politinių intrigų – kas šaus pergalės šampaną ir užsitikrins valdžią artimiausiems ketveriems metams, o kam teks nuryti skaudų pralaimėjimo kartėlį. Naujienų portalas tv3.lt nusprendė paklausti dabartinių Seimo narių, kam jie prognozuoja pergalę artėjančiuose rinkimuose.

Nors premjeras Saulius Skvernelis nelinkęs atskleisti, ar kitąmet mato save politikoje ir ar bandys sėkmę artėjančiuose Seimo rinkimuose, jis neabejoja, kad juose triumfuos būtent Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS). Tiesa, premjeras pripažįsta, kad partijai reikia atsinaujinimo. Kalbėdamas apie savo planus politikoje kitąmet, S. Skvernelis teigia, kad daug kas priklausys nuo sveikatos, mat šiuo metu premjeras kovoja su vėžiu.

Kiekvieni Seimo rinkimai į visuomenės akiratį atneša naujų netradicinių politinių partijų. Ir nors dalis tokių politinių judėjimų dažnam kelia juoką ir gali atrodyti nerimti, kartais šios partijos pavergia rinkėjų širdis ir švenčia pergalę rinkimuose.

Kadenciją baigęs eurokomisaras Vytenis Andriukaitis sausį planuoja atkurti narystę Lietuvos socialdemokratų partijoje (LSDP). Jis ragina partiją Seimo rinkimams burti plačią koaliciją ir siūlo jai duoti savo vardą, rašo „Kauno diena“. „Reikėtų galvoti, koks (Seimo rinkimų – BNS) sąrašas būtų stiprus.

Žymiausi Lietuvos politologai viešu laišku kreipėsi į prezidentą ir Seimo narius, išreikšdami rūpestį dėl sumažintos rinkimų kartelės. Laiško autoriai tvirtina, kad palengvinus kelią į parlamentą, demokratijos Lietuvoje sumažės. Seimas antradienį pritarė parlamento rinkimų kartelės mažinimui. Jau 2020 m. rinkimuose į parlamentą patektų partijos, surinkusios 3 proc. rinkėjų balsų, koalicijoms galiotų 5 proc. barjeras. Iki šiol partijoms galiojo 5 proc. kartelė, koalicijoms – 7 proc.

Seimas ketvirtadienį sprendė dėl rinkimų kartelės mažinimo, tačiau dalis parlamento narių nusprendė nebalsuoti. Balsavimas bus kartojamas kitame Seimo posėdyje. Balsavime dalyvavo 63 Seimo nariai. Už rinkimų barjero sumažinimą balsavo 59 Seimo nariai, prieš – 2, 2 parlamentarai susilaikė.

Ketvirtadienį Seimas balsuos, ar palengvinti politikams kelią į parlamentą ir sumažinti rinkimų kartelę. Portalas tv3.lt pasidomėjo, kokios politinės jėgos būtų patekusios į parlamentą, jei sumažinta kartelė būtų galiojusi ir ankstesniuose Seimo rinkimuose. Dauguma šių be penkių minučių parlamentinių partijų buvo arba „suvalgytos“ kitų, arba pranyko politinėse paraštėse.   Šiuo metu galiojanti Seimo rinkimų kartelė, norint dalyvauti mandatų dalybose – 5 proc. ir 7 proc.

Seimas ketvirtadienį pritarė Ramūno Karbauskio ir Naglio Puteikio pasiūlymui nuleisti rinkimų kartelę partijoms iki 3 proc. Tačiau džiaugtis mažesnėms partijoms dar anksti – balsavimas dėl viso įstatymo projekto konservatorių prašymu nukeltas iki kito posėdžio. Šiuo metu rinkimų kartelė siekia 5 proc. partijoms ir 7 proc. koaliciniams sąrašams. Nors pagal pirminį įstatymo projektą kartelę mažinti norėta iki 4 proc, o koalicijoms iki 6 proc.

Praėjusią savaitę Eglė Kručinskienė paskelbė dalyvausianti Seimo rinkimuose. Pristatydama savo motyvus žengti į politiką, moteris sakė, kad šia kryptimi pradėjo eiti nuo tada, kai pateko į areštinę garsiojoje vaikų atėmimo istorijoje. Negana to, kelios dienos po jos pranešimo Eglės šeimą pasiekė žinia, kad jie turi išsikraustyti iš socialinio būsto.

Nors iki rinkimų liko dar nemažai laiko, politikai jau pradėjo jiems ruoštis. Seimo nariai nusprendė sumažinti barjerą, kurį reikia „peršokti“, norint patekti į šalies parlamentą. Seimas po svarstymo pritarė Seimo rinkimų kartelės mažinimui. Už balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 9 parlamentarai. Kad Seimo rinkimų kartelė būtų sumažinta, parlamentarai turės dar kartą balsuoti.

Eglė Kručinskienė, pristatydama savo motyvus žengti į politiką, sakė, kad šia kryptimi pradėjo eiti nuo tada, kai pateko į areštinę garsiojoje vaikų atėmimo istorijoje. Moteris Centro partijoje „Gerovės Lietuvoje“ planuoja kuruoti vaikų teisių sritį ir tapti „antrosios Lietuvos“ balsu.

Po pralaimėtų prezidento rinkimų apie galimybę kurti naują partiją kalbėjęs Mindaugas Puidokas nusprendė prisijungti prie savo populiarumą po truputį susigrąžinančios Darbo partijos. Valstiečius palikęs politikas teigia, kad su darbiečiais jį sieja bendros vertybės, o programines nuostatas lengviau įgyvendinti komandoje.

Į Seimo rinkimus susiruošusi Naglio Puteikio vadovaujama Centro partija žengs ne tik pakeitusi pavadinimą ar pasitelkusi žymius veidus. Politinė jėga planuoja padėti prezidentui Gitanui Nausėdai įgyvendinti gerovės valstybės viziją.  Seime vykusios spaudos konferencijos metu Lietuvos centro partijos pirmininkas N. Puteikis pristatė atnaujintą politinės jėgos pavadinimą – Centro partija-gerovės Lietuva.

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas tvirtina, kad nors pralaimėjimas Žirmūnuose yra apmaudus, mato šviesią savo partijos ateitį prieš kitais metais vyksiančius Seimo rinkimus. Tačiau naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai svarsto, kad nors socialdemokratai juda tinkama linkme, abejoja G. Palucko galimybėmis. Pakartotinius rinkimus Žirmūnų apygardoje laimėjo konservatorė Paulė Kuzmickienė, surinkusi 52,46 proc. rinkėjų balsų. Ji nugalėjo 47,54 proc.

Sekmadienį trijose vienmandatėse apygardose parlamentarų mandatus iškovojo opozicinių partijų atstovai – dvi konservatorės ir socialdemokratas. Naujosios Seimo narės mano, kad metų Seime užteks pradėti spręsti reikšmingas švietimo sektoriaus problemas, o didžiausiu iššūkiu laiko 2020 metų valstybės biudžeto tvirtinimą.

Kadenciją baigiantis Liberalų sąjūdžio pirmininkas Eugenijus Gentvilas siūlo partijai Seimo rinkimuose bendradarbiauti su kitomis partijomis, kuriant kelių sąrašų koaliciją. „Gal galima susitarti: moderni Lietuva su laisvu žmogumi? Man kaip liberalui tai atrodo tinkama, atrodo, tai galėtų tikti ir Laisvės partijai, atrodo, tai turėtų tikti ir Tėvynės sąjungai. Pradėkime pokalbį“, – šeštadienį vykstančiame partijos suvažiavime kalbėjo E. Gentvilas. „Nesakau, kad bendrą sąrašą Seimo rinkimams.

Rinkimuose į tris atsilaisvinusias Seimo nario vietas žinomi televizijos veidai Kristupas Krivickas, Rūta Janutienė ir socialdemokratų lyderis Gintautas Paluckas jau matuojasi parlamentarų regalijas. Nors jiems reikia laimėti antrajame ture, kandidatai portalui tv3.lt tvirtino esantys užtikrinti pergalę, o vienerių metų pakaks įgyvendinti pažadus rinkėjams. Sekmadienį rinkimai į Seimą vyko Žiemgalos, Žirmūnų ir Gargždų vienmandatėse apygardose.

Dėl trijų laisvų vietų Seime teks rengti antrą rinkimų turą – nė vienas iš kandidatų savo apygardose neviršijo 50 proc. balsų. Antrasis turas numatytas rugsėjo 22 dieną. Antrajame rinkimų ture Žirmūnų apygardoje susitiks Paulė Kuzmickienė (34,4 proc. balsų) ir Gintautas Paluckas (26,6 proc.), Gargždų apygardoje Rasa Petrauskienė (18,6 proc.) ir Kristupas Krivickas (16,37 proc.), Žiemgalos apygardoje – Rasa Janutienė (37,3 proc.) ir Liudas Jonaitis (29,5 proc.

Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apylinkėse sekmadienį prasidėjo balsavimas renkant Seimo narius į tris laisvas vietas. Balsavimo apylinkės atsidarė 7 val. ir veiks iki 20 valandos. Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, balsavimo teisę turi 110 tūkst. 406 rinkėjai.  Per sekmadienį vykstančius rinkimus į laisvas Seimo narių vietas Žirmūnų, Gargždų ir Žiemgalos rinkimų apygardose iki vidurdienio balsavo 10,34 proc. rinkėjų.  Iš anksto balsavo 4,49 proc.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) pirmadienį patvirtino rinkėjų sąrašus rinkimuose į tris laisvas parlamentarų vietas. „Likus mažiau nei septynioms dienoms iki rinkimų, turime 110 tūkst. 406 rinkėjus, kurie bus įrašyti į rugsėjo 8 dieną vyksiančius rinkimus“, – posėdžio metu sakė VRK Kompiuterinių technologijų skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas. Papildomi ateinantį sekmadienį vyks trijose vienmandatėse apygardose – Žirmūnų, kur balsuos 35,1 tūkst. rinkėjų, Gargždų, kur balsuos 39,2 tūkst.

Valdančiųjų tvarkiečių lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad nedalyvaus kitų metų Seimo rinkimuose. „Aš šiandien dirbu Seime, po metų, matyt, mano kadencija baigsis ir aš pereisiu dirbti į privatų savo sektorių, ką aš ir dirbau iki tol“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė „Tvarkos ir teisingumo“ pirmininkas. R. Žemaitaitis Seime dirba trečią kadenciją nuo 2008 metų. Tvarkiečių partijai jis pradėjo vadovauti 2016-aisiais.

Rinkimai į laisvą vietą Seime sostinės Žirmūnų apygardoje vyks rugsėjo 8 dieną, antradienį paskelbė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Kaip posėdžio metu pranešė VRK vadovė Laura Matjošaitytė, į Europos Parlamentą išrinkta ekonomistė Aušra Maldeikienė pateikė prašymą nuo birželio 30 dienos panaikinti jos Seimo narės mandatą. A. Maldeikienė 2016-ųjų Seimo rinkimuose nugalėjo Žirmūnų apygardoje.

Prezidento rinkimuose laimę išbandę Naglis Puteikis, Arvydas Juozaitis ir Mindaugas Puidokas nežada ramiai sėdėti sudėję rankų. Pirmieji du žada suvienyti jėgas, o M. Puidokas ketina kurti naują politinę jėgą. Portalo tv3.lt kalbintas politologas sakė, kad šių judėjimų ateitis miglota, tačiau vienas iš jų turi daugiau perspektyvų. Pirmajame prezidento rinkimų ture A. Juozaitis gavo 4,73 proc. rinkėjų balsų, M. Puidokas surinko 2,61 proc., o N. Puteikį palaikė 0,8 proc. rinkėjų.

Likus mažiau nei pusantrų metų iki Seimo rinkimų, partijos turėjo puikią progą „pasimatuoti raumenis“ per Europos Parlamento rinkimus. Portalo tv3.lt kalbinti politologai teigia, kad konservatoriai dėl pergalės neturėtų būti ramūs, o virš Liberalų sąjūdžio vis dar tvyro mirties šmėkla. Europos Parlamento rinkimuose geriausiai pasirodė tris mandatus iškovojusi Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) gavusi 18,60 proc. rinkėjų balsų.

Valdantieji „valstiečiai“ siūlys naujam prezidentui keisti parlamento rinkimų datą, teigia jų lyderis Ramūnas Karbauskis. „Mūsų rinkimų pažadas, ne visi mūsų Seimo nariai jį prisimena, – kad būtų gerai ankstinti Seimo rinkimus dėl to, kad naujai išrinkta Seimo dauguma, Vyriausybė turėtų laiko dirbti su biudžeto projektu, kuris buvo ruošiamas buvusios Vyriausybės“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė R. Karbauskis.

Iki šiųmečių savivaldos rinkimų galėjo atrodyti, kad Darbo partija po visų ją lydėjusių skandalų nukeliavo į politikos paraštes ir niekada iš jų nebegrįš. Tačiau rinkimuose pelnyti 5 proc. rinkėjų balsų signalizuoja, kad, jei ir toliau stengsis, „darbiečiai“ gali grįžti į Seimo koridorius. Tokį scenarijų 2020 metų Seimo rinkimams paišo ir politologai, nors pats Viktoras Uspaskichas planų atskleisti neskuba.

Šiųmečiai savivaldos rinkimai nustebino ne vieną partiją ir politologą – rinkimus triuškinamai laimėjo ne tradicinės partijos, o aplink asmenybes suburti visuomeniniai rinkimų komitetai. Ekspertai vienareikšmiškai sutaria – lyderio ir asmenybės vaidmuo sėkmingam partijos pasirodymui rinkimuose tampa vis svarbesnis.

Politologai nesutaria, ar šių metų savivaldos rinkimus galima laikyti kitąmet vyksiančių Seimo rinkimų pranašu. Tačiau, pasak portalo tv3.lt kalbintų pašnekovių, rinkimai į tarybas ir mero postus pateikia atsakymus apie kai kurias politines jėgas. Tarp jų – ir valdantieji valstiečiai. Savivaldybių tarybų rinkimuose tarp partijų geriausiai pasirodė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), surinkę 16,05 proc. rinkėjų balsų.

Konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis po abiejų savivaldos rinkimų turų džiaugėsi kuklia pergale, tačiau portalo tv3.lt kalbinti ekspertai įspėja – konservatoriai rinkėjų „lubų“ nepramušė, o dvi naujos jėgos per Seimo rinkimus gali juos nuskriausti. Šių merų savivaldybių rinkimuose Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) surinko 16,05 proc. (183 290 rinkėjų balsų) ir tarp partijų užėmė pirmą vietą. Palyginus su praėjusiais Seimo rinkimais, parama konservatoriams sumažėjo.

Nors savivaldos rinkimuose Darbo partija pasirodė silpnai, partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas tikisi sėkmės kitąmet vyksiančiuose Seimo rinkimuose. Darbo partija per šiuos rinkimus gavo 5,1 proc. balsų. Planuoja patekti į Seimą Nepaisant silpno partijos pasirodymo rinkimuose, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas mano, kad partijai pavyks sėkmingai pasirodyti 2020 m. vyksiančiuose Seimo rinkimuose.

Nesvarbu, rinkimai artėja ar iki jų liko pora metų, visuomenės nuomonės tyrimo kompanijos atlieka rinkėjų apklausas apie jų numylėtinius politikoje, o žurnalistai kartu su politologais vis bando nuspėti rinkimų baigtį.

 Seime – jungtuvės iš reikalo. Anksčiau valstiečius aršiai puolę ir gandragalviais pravardžiavę „tvarkiečiai” pasirašė su valdančiaisiais frakcijų susitarimą dėl bendro darbo ir oficialiai paliko Seimo opoziciją. Kaip kovoti prieš papilnėjusią daugumą konservatoriai jau turi planą. Bent, kaip teigiama, turėjo. Į viešumą iškilo esą partijos vidaus naudojimo dokumentas, kuriame – rekomendacijos, kaip nugalėti valstiečius.

Seimo nario rinkimai Zanavykų rinkimų apygardoje valstybės biudžetui kainuos apie 352 tūkst. eurų. Tokią sumą Vyriausybė planuoja skirti iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų naujiems rinkimams į Seimą vienmandatėje apygardoje organizuoti ir vykdyti. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) tam prašė skirti 362 tūkst. eurų. Vyriausybės nutarimo projekte numatyta 10 tūkst. eurų mažesnė suma. VRK duomenimis, brangiausiai – 221 tūkst. eurų – atsieis rinkimų duomenų tvarkymas informacinėje sistemoje.

Į Darbo partijos pirmininko postą norintis sugrįžti Viktoras Uspaskichas pareiškė, kad visomis jėgomis stengsis, kad partija per 2019-ųjų savivaldybių tarybų ir 2020 metų Seimo rinkimus būtų trečia didžiausia politinė jėga Lietuvoje. Partija jau pradėjo platinti instrukcijas darbiečiams, kaip internete deramai komentuoti straipsnius apie partiją, o V. Uspaskichas jau dėlioja planus, kaip laimėti rinkimus.

Sekmadienį vykusiuose Seimo nario rinkimuose Anykščių - Panevėžio vienmandatėje rinkimų apygardoje laimėjo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos kandidatas Antanas Baura.   Suskaičiavus rezultatus visose 46 apylinkėse, A.Baura surinko 64,21 proc. visų dalyvavusių rinkėjų balsų, o Lietuvos centro partijos atstovas Kristupas Krivickas - 33,74 proc., rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos skelbiami negalutiniai duomenys.

Partijos praėjusiems Seimo rinkimams išleido beveik 8 mln. eurų, tradiciškai didžioji dalis lėšų teko politinei reklamai, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skelbiamos galutinės kampanijos dalyvių finansavimo ataskaitos. VRK duomenimis, politinei kampanijai finansuoti savarankiški politinės kampanijos dalyviai gavo daugiau kaip 6 mln. eurų pajamų. Didžiausią pajamų dalį – per 4 mln. eurų, sudarė partijų lėšos, iš jų per 2,6 mln. eurų – valstybės biudžeto asignavimai.

Paaiškėjo preliminarūs duomenys iš porinkiminės apklausos, kuriuose galima pamatyti kurios amžiaus grupes skyrė daugiausiai balsų pasirinktai partijai.

Pernai per Seimo rinkimus žmonėms su negalia nebuvo sudarytos sąlygos veiksmingai dalyvauti rinkimuose, daugiau kaip pusė balsavimo apylinkių nebuvo pritaikytos neįgaliesiems, konstatavo lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė. „Tyrimo metu nustatyta, jog rinkimų ir pakartotinų rinkimų metu iš 1996 rinkimų apylinkių tik 699 balsavimo patalpos buvo pritaikytos asmenų su judėjimo ir regos negalia poreikiams. Didžiojoje dalyje rinkimų apylinkių (65 proc.

Valdančiosios daugumos siūlymas trumpinti šio Seimo darbą ir rinkimus organizuoti pavasarį yra logiškas, sako Lietuvos Respublikos Prezidetė Dalia Grybauskaitė.  Praėjusią savaitę patvirtintas 2017 metų Valstybės biudžetas kėlė daug klausimų ir nesutarimų. Tik lapkričio viduryje į pirmą posėdį susirinkę naujieji seimo nariai ir gruodžio viduryje priesiekęs ministrų kabinetas neturėjo laiko atidžiai peržiūrėti buvusis valdančiosios daugumos sudaryto biudžeto projekto.